Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013-12-30 sprendimu ieškovo M. Z. ieškinį atsakovui V. G. atmetė. Padarė išvadą, jog ieškovas neįrodė, jog atsakovas 2012 m. gruodžio 1-2 dienomis nuo ieškovui priklausančiame žemės sklype stovinčio bičių avilio numetė du šiferio lakštus, juos sulaužė, nukėlė avilio dangtį, dėl ko sušalo ir žuvo avyje buvusi bičių šeima. Taip pat neįrodė, kad ieškovas jo nurodytame žemės sklype turėjo bičių avilį, jog jame buvo/gyveno viena bičių šeima, nurodytu laikotarpiu buvo nuimtas ir sulaužytas vieno bičių avilio stogas, dėl to žuvo viena bičių šeima bei visus šiuos veiksmus atliko atsakovas V. G. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 57-At-01180-12, kurioje 2012-12- 17 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl atsakovo veiksmų pagal BK 187 str. 3 d., atsakovo neteisėtų veiksmų buvimo nepatvirtina ir negali būti laikoma pakankamu šios būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos įrodymu. Nutarime atsakovas nepripažino, jog padarė nurodytus veiksmus, o tik nurodė, kad galėjo juos padaryti; pareigūnai, gavę ieškovo skundą, nebuvo nuvykę į įvykio vietą, atlikę jos apžiūrą, užfiksavę ir paėmę kokių nors įrodymų, atsakovas nebuvo apklaustas, nutarimas iš esmės priimtas remiantis vien ieškovo skunde nurodytomis aplinkybėmis (versija dėl įvykį padariusio asmens), kurių teisingumas, patikimumas nebuvo patikrintas ir nustatytas baudžiamojo proceso tvarka (nors ieškovui buvo pasiūlyta kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka pagal CPK 407 str.) ir ieškovui nepateikus jokių įrodymų, negali būti nustatytas civilinėje byloje. Ieškovo argumentai, kad atsakovas 2011-12-26 jau buvo atlikęs analogiškus neteisėtus veiksmus (numetęs ir sulaužęs ieškovo bičių avilių dangčius), dėl ko buvo nubaustas administracine tvarka ir įsipareigojo ieškovui atlyginti žalą Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-468-860/2013, todėl 2012 m. gruodžio 1-2 dienomis vėl galėjo atlikti identiškus veiksmus, yra tik prielaida. Vilniaus rajono apylinkės teismo byloje, kuri buvo užbaigta 2013 m., ieškovas apie 2012 m. gruodžio mėnesio įvykį nieko nekalbėjo, reikalavimo priteisti žalą nereiškė. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2013-08-16 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 57-1-00955-13 dėl atsakovo sveikatos sužalojimo, jame apklaustas M. Z., kalbėdamas apie tarpusavio šalių konfliktus ir išvardindamas atsakovo jo atžvilgiu padarytus pažeidimus, paminėjo 2011 m. žiemos įvykius, kuomet atsakovas atidengė stogo namelių apšiltinimą nuo 5 jo bičių avilių, dėl ko žuvo daug bičių. Nors ieškovas nurodė, kad patyrė turtinę žalą – nuplėšti ir sulaužyti du bičių avilio stogo lakštai – 50 Lt, žuvo avilyje gyvenusi bičių šeima – 100 Lt, dėl bičių praradimo neteko 20 kg medaus – 340 Lt, tačiau nepateikė jokių žalos patyrimą bei tokios žalos dydį patvirtinančių įrodymų. Ieškovo pateikti straipsniai iš įvairių interneto svetainių, net nesant nurodytų jų autorių ir jų kvalifikacijos, negali būti laikomi objektyviais, patikimais ir pakankamais įrodymais, nes juose kalbama apie medaus naudą, kokybės didinimą, eksporto mastus, svyruojančias medaus kainas, konkrečių bitininkyste užsiimančių asmenų asmeninę patirtį, bičių šeimos atnešamo medaus kiekio svyravimus, apytikres avilio ir bičių šeimos kainas, straipsniai parašyti skirtingais laikotarpiais (2009-2013 m.). Teismas nustato nuostolių dydį tik tuo atveju, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti (CK 6.249 str. 1 d.), o šiuo atveju nenustatyta jokių kliūčių, dėl kurių ieškovas negalėtų tiksliai nurodyti ir įrodyti patirtos žalos dydžio. Ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintas, kadangi pagal CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais, tuo tarpu nei CK, nei kiti įstatymai nenumato galimybės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo tokiais, kai žala padaroma turtui. Ieškovas taip pat neįrodė nei pačios neturtinės žalos patyrimo fakto, nei kriterijų, kuriais remiantis galėtų būti nustatomas kompensacijos už neturtinę žalą dydis.