- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-05-21
- Bylos Nr.
- 1-1564-1011/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14825-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Kaltinamasis
- V. R.
- Advokatai
- Vytautas Griežė
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Šalčininkų raj., Lietuvos Respublikos pilietė, lenkė, gyv. (duomenys neskelbtini), netekėjusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteista,
kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ str. 1 d., padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. R. vairavo kelių transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, o būtent:
2019-04-12 apie 2 val., būdama neblaivi, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Audi TT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, Vilniuje, kur buvo sustabdyta policijos pareigūnų ir alkotesteriu patikrinus jos neblaivumą, buvo nustatytas 1,83 promilių girtumo laipsnis.
Kaltinamoji V. R. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo prisipažino ir paaiškino, kad kaltinamajame akte faktinės aplinkybės nurodytos teisingai. Tą vakarą grįžusi iš darbo norėjo atsipalaiduoti, išgėrė vyno. Vėliau, vėlai vakare išėjusi pasivaikščioti su šuniu pamatė, kad yra laisva vieta automobiliui pastatyti, todėl nusprendė automobilį, kuris buvo priparkuotas užstojant įvažiavimą, perstatyti į laisvą vietą. Negalėdama apsisukti su automobiliu, išvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir norėjo apsisukti važiuodama (duomenys neskelbtini) sankryžos žiedu, tačiau buvo sustabdyta vaikinų, kurie pranešė policijai. Atvykęs policijos ekipažas patikrino jos girtumą, du kartus pūtė į alkotesterį, paaiškino, kad nustatytas 1,83 promilės. Policijos pareigūnai paėmė automobilio raktelius, o ją nuvežė į policijos komisariatą, vėliau į areštinę. Teigia, kad prieš tai buvo susipykusi su draugu, be to sirguliavo, todėl tiksliai nepamena, ar buvo išvažiavusi į (duomenys neskelbtini) gatvę. Vairuotas automobilis registruotas tėčio vardu, tačiau perduotas jai naudotis. Tėtis (I. R.) jai automobilį perdavė tik po to, kai pilnai įsitikino, kad ji galiu vairuoti atsakingai. Nurodė, kad daug dirba, o laisvalaikį leidžia tapydama, sportuodama. Todėl netekus teisės vairuoti tranporto priemones, sunku bus visur suspėti. Tvirtina, kad dėl savo veiksmų labai gailisi, jai tiesiog gėda prieš artimuosius.
Šalies argumentai
V. R. nurodė, kad nori būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojai L. O., kuri jai yra artimesnė nei tėtis, ar mama. Nurodė, kad L. O. bus jai pavyzdys, prieš ją jaus didesnę pareigą elgtis tinkamai, nei prieš tėvus.
Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, o kaltinamoji V. R., kuri yra kaltinama nesunkaus nusikaltimo (BK 11 str. 3 d.) padarymu, po kaltinimų paskelbimo teismui davė išsamius parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamosios gynėjas ir prokuroras, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str.).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:
2019-04-28 įtariamąja apklaustos V. R. parodymais, jog įteikto pranešimo apie įtarimą esmę pilnai suprato. Parodymus duoti sutinka. Jos psichikos sveikatos būklė yra gera, jokiomis psichikos ligomis nėra sirgusi, jokių psichikos sutrikimų ar priklausomybių neturi. Galvos traumų nėra turėjusi. Nėra registruota psichiatrinėje ar narkologinėje įskaitoje. 2019-04-11 apie 23.30 val. pas ją namo, adresu (duomenys neskelbtini), atvažiavo draugas į svečius. Ji namie tapė – užsiiminėjo kūrybine veikla ir tuo pačiu metu gėrė vyną. Per visą vakarą išgėrė apie 3–4 taures raudono sauso vyno. Apie 2 val. išėjo į lauką išvedžioti šunį ir pamatė, jog prie jos namo kiemo atsilaisvino automobilio stovėjimo vieta. Ji iš vakaro sugrįžusi namo pastatė netvarkingai, apsunkinant pravažiavimą, automobilį Audi TT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį tėvui. Todėl nusprendė jį perstatyti, nesijautė apsvaigusi, todėl atsisėdo už automobilio Audi TT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Niekur važiuoti nesiruošė, bet kieme apsisukti negalėjo, todėl išvažiavusi į (duomenys neskelbtini) nuvažiavo iki žiedo, iki žiedo teko važiuoti, nes arčiau galimybės apsisukti, nepažeidžiant KET, niekur nebuvo, ten apsisuko ir grįžo namo, pravažiavus įsukimą į kiemą, teko važiuoti iki (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos. Privažiavusi prie šviesoforo reguliuojamosios sankryžos sustojo ir laukė eismą leidžiančio šviesoforo signalo. Jai stovint priėjo kažkoks vaikinas, kuris atidarė jos automobilio duris, jiems bendraujant privažiavo policijos pareigūnai. Priėjęs policijos pareigūnas paprašė išlipti iš automobilio ir pasitikrinti blaivumą alkoholio matuokliu, ji sutiko ir pasitikrino, po pirmo pūtimo jai pasakė, jog įpūtė, bet kiek, nepasakė, po kurio laiko jai dar patikrino blaivumą alkoholio matuokliu ir nustatė 1,83 promilių girtumą. Tolimesniam tyrimui ją pristatė į policijos komisariatą, iš komisariato ją pristatė į areštinę. Kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pilnai pripažįsta, nuoširdžiai gailisi (b. l. 48).
2019-04-12 liudytoju apklausto A. K. parodymais, kad 2019-04-12 apie 2.10 val., sėdėdamas keleivio vietoje važiavo automobiliu (duomenys neskelbtini). Važiuodamas automobiliu priartėjo prie priekyje jų važiavusio automobilio Audi TT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pamatė, jog šis automobilis įtartinai manevruoja po kelio važiuojamą dalį. Važiuodamas paskui šį automobilį matė, jog jis važiuoja vingiuodamas, vos neužvažiavo ant šaligatvio, dėl to jam kilo įtarimas, jog automobilio Audi TT vairuotojas yra neblaivus. Tuomet paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą pranešė apie galimai neblaivų vairuotoją ir sekė jį važiuodami jam iš paskos, bei pranešinėjo, kur važiuoja minėtas automobilis. Audi TT automobilio vairuotojas, turbūt pastebėjęs, jog jį seka, sustojo ir įjungė avarinius žibintus. Tuomet jie, apvažiavę šį automobilį, įvažiavo į kiemą ir ten palaukė, kol automobilis Audi TT važiuos toliau. Ir kai automobilis pravažiavo, tuomet jie vėl pradėjo važiuoti jam iš paskos. Privažiavus (duomenys neskelbtini) automobilis Audi TT apvažiavo žiedinę sankryžą ir pradėjo važiuoti atgal (duomenys neskelbtini). Jie sekdami važiavo jam iš paskos bei jis pranešinėjo, kur važiuoja automobilis Audi TT. Automobilis (duomenys neskelbtini) nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) ir ties (duomenys neskelbtini) sankryža sustojo, nes jo atžvilgiu degė raudonas šviesoforo signalas. Jie sustojo šiam automobiliui iš paskos ir jis, išlipęs, nuskubėjo prie automobilio Audi TT vairuotojos. Kadangi nerado, kaip ištraukti rakto iš užvedimo spynelės, todėl pradėjo kalbinti už vairo sėdėjusią moterį, kad ši nepradėtų važiuoti. Ir netrukus prie jų atvažiavo policijos pareigūnai, kuriems jis nurodė įvykio aplinkybes, parašė paaiškinimą ir išvažiavo. Automobilį Audi TT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo moteris, kuri ir buvo viena automobilyje. Po to, kai automobilis Audi TT sustojo prie reguliuojamos sankryžos, jis iš karto nuskubėjo prie šio automobilio vairuotojos, su ja kalbėjo, ją pastoviai matė ir ji jokio alkoholio nevartojo iki atvyko policijos pareigūnai. Bendraujant su automobilio Audi TT vairuotoja, iš karto matėsi, jog ji yra neblaivi, jos kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, iš bendros išvaizdos matėsi, jog ji yra neblaivi. Daugiau nieko apie įvykio aplinkybes parodyti negali (b. l. 27).
2019-04-12 liudytoju apklausto Policijos pareigūno D. G. parodymais, kad 2019-04-12 patruliavo kartu su vyriausiuoju patruliu A. V. tarnybiniu automobiliu. Apie 2.18 val. iš AVPK OVS budėtojų gavo pranešimą, kad link (duomenys neskelbtini) važiuoja galimai neblaivus vairuotojas su automobiliu Audi TT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jiems atvykus į įvykio vietą apie 2.23 val. adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo sustojusius du automobilius. Vienas iš jų buvo automobilis Audi TT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Prie jų priėjo pranešėjas A. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad pastebėjo automobilį Audi TT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojant Olandų gatve, kadangi jis įtarė, kad vairuotojas gali būti neblaivus, nes automobilis keistai manevravo. A. K. sekė jį iki (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, kur Audi automobilis sustojo degant raudonam šviesoforo signalui, sankryžoje jis priėjo prie automobilio, tuo metu atvyko jie. Įvykio vietoje nustatė, kad automobilį vairavo V. R., gim. (duomenys neskelbtini), kuri patvirtino, kad vairavo automobilį, ir paaiškino, kad tiesiog norėjo perstatyti savo automobilį į kitą vietą. Įtarus, kad V. R. yra neblaivi, jie užpildė asmens girtumo nustatymo aktą. Į vietą buvo pasitelktas papildomas Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės ekipažas. Patrulių alkoholio kiekio matuokliu vairuotojai V. R. patikrintas girtumas pirmą kartą 2.34 val. nustatytas 1,99 promilių girtumas, antrą kartą 2.54 val. nustatytas 1,83 promilių girtumas. Patruliai priverstinai uždarė automobilį Audi TT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į saugomą aikštelę, esančią Vilniuje, Minsko pl. 21. Jie vairuotoją V. R. sulaikė ir pristatė į Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto 1 PK. V. R. ant asmens girtumo nustatymo akto pasirašyti atsisakė (b. l. 21–22).
2019-04-12 Vilniaus aps. VPK kelių policijos valdybos patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiosiojo patrulio D. G. tarnybiniu pranešimu dėl įvykio tarnybos metu, kuriame nurodyta Policijos pareigūno D. G. parodymams analogiškos aplinkybės (b. l. 4).
2019-04-12 paaiškinimu, kuriame užfiksuoti duomenys tapatūs liudytojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams (b. l. 25).
Alkotesterio Draeger Alcotest 7510 duomenimis, kuriais užfiksuota, kad 2019-04-12 2.33 val. V. R. nustatyta 1,99‰ etilo alkoholio koncentracija išpūstame ore (b. l. 31).
Alkotesterio Draeger Alcotest 7510 duomenimis, kuriais užfiksuota, kad 2019-04-12 2.53 val. V. R. nustatytas 1,83‰ etilo alkoholio koncentracija išpūstame ore (b. l. 30).
VĮ „Regitra“ išrašas liudija, kad automobilio Audi TT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra I. R. (b. l. 5).
VŠĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio Audi TT vertė su PVM 2019 m. balandžio mėnesį buvo 2 720 Eur (b. l. 6).
Kilnojamojo turto vertintojo G. V. sudarytoje transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 19-505-01, nurodoma, kad automobilio Audi TT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė su PVM lygi 2 250 Eur.
Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertinimo
BK 281¹ str. 1 d. be kita ko, numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.
Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma visiškai patvirtino V. R. pareikštą kaltinimą. Apklausta teisme V. R. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad prieš vairuodama automobilį vartojo alkoholį – gėrė vyną. Tai, jog V. R. vairavo automobilį būdama apsvaigusi nuo alkoholio, be kaltinamosios prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – Alkotesterio Draeger Alcotest 7510 matavimų duomenys, liudytojų A. K. ir D. G. ikiteisminio tyrimo metu teikti parodymai, vyriausiojo patrulio D. G. tarnybinis pranešimas.
Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. R. 2019-04-12 apie 2 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, Vilniuje vairavo automobilį Audi TT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas 1,83 promilių girtumo laipsnis.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad tokiais veiksmais V. R. padarė BK 281¹ str. 1 d. numatytą nusikaltimą.
Dėl V. R. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teisme buvo gautas kaltinamosios V. R. dėdienės L. O. prašymas perduoti kaltinamąja pagal laidavimą jos atsakomybei, tokiu būdu atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamoji V. R. taip pat prašė ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant laiduotojai L. O.
BK 40 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 str. 3 d.). Šio straipsnio 2 d. nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 str. 1–3 d. nurodytų sąlygų visumai.
V. R. padarė BK 281¹ str. 1 d. numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 str. 3 d. laikytinas nesunkiu (BK 40 str. 1 d.).
Byloje esantys įrodymai liudija, kad V. R. teisiama pirmą kartą. Taigi yra ir BK 40 str. 2 d. 1 p. numatyta sąlyga.
V. R. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, dėl savo neteisėtos veikos, nusikaltimu jokia materiali žala nebuvo padaryta, todėl pripažintina, kad yra BK 40 str. 2 d. 2–3 p. numatytos sąlygos.
Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad BK 40 str. 2 d. 4 p. nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų – yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūris į padarytą veiką, elgesys praeityje.
Vertinant byloje esančius įrodymus, pažymėtina, kad V. R. 2017 m. buvo traukta administracinėn atsakomybėn už nusižengimo, nesusijusio su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, padarymą. Tačiau šis nusižengimas nėra šiurkštus, paskirta 8 Eur bauda buvo sumokėta. Teismui pateiktoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristikoje V. R. apibūdinama tik teigiamai, kaip atsakinga, drausminga, kruopšti, orientuota į maksimalų rezultatą darbuotoja, pasižyminti jautrumu, teigiamos atmosferos palaikymu, sugebanti laviruoti konfliktinėse situacijose, lojali, maloniai bendraujant. O ir ankstesnių V. R. darboviečių pateiktose charakteristikose ji apibūdinama išskirtinai tik teigiamai.
Aptartos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamosios padarytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio, taip pat pagrįstai manyti, kad V. R. ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų.
BK 40 str. 1 ir 3 d. taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 str. taikymo laiduotojas turi atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2010, Nr. 2K-P-82/2010 ir kt.).
Laiduotoja L. O. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra V. R. dėdės žmona, kaltinamąją labai gerai pažįsta, nes ji kartu augo su jos dukra. Su V. R. ir iki šiol labai artimai bendrauja, dažnai susitinka bendrų šeimos švenčių metu, taip pat bendrauja telefonu, nes ji jai yra kaip dukra. Būdama Vilniuje, atveža iš kaimo visokių gėrybių. Nurodė, kad jai labai gaila, kad V. R. taip pasielgė, nors puikiai žino, kad taip negalima daryti. Mano, kad kaltinamajai galės daryti teigiamą įtaka tiek savo pavyzdžiu, nes niekada nebuvo bausta ar teista, tiek bendraudama su ja. Patvirtino, kad tikrai V. R. skirs dar daugiau dėmesio, kad daugiau teisės aktų nepažeidinėtų.
Vertindamas laiduotoją charakterizuojančius duomenis teismas nustatė, kad L. O. neteista, administracine tvarka nebausta. Teismui pateiktoje Šalčininkų rajono savivaldybės vaikų globos namų charakteristikoje nurodoma, kad L. O. šioje įstaigoje dirba buhaltere, charakterizuojama išskirtinai teigiamai, kaip darbšti, tvarkinga, kruopšti, sąžininga, atsakinga, be priekaištų atliekanti darbines funkcijas, palankiai bendraujanti su kolegomis, komunikabili.
Aptartos aplinkybės patvirtina, kad L. O. pastoviai bendrauja su kaltinamąja V. R., tarp jų yra stiprus emocinis, pasitikėjimu bei abipusia pagarba pagrįstas ryšys. Todėl, teismo vertinimu, L. O. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, neabejotinai galintis daryti teigiamą ir reikalingą įtaką kaltinamajai.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad yra pagrindas V. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodanT L. O. atsakomybei pagal laidavimą ir nustatant 1 metų laidavimo terminą.
Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamosios asmenybę, taip pat laiduotojos prisiimtą atsakomybę, jų tarpusavio ryšį, laidavimas skirtinas be užstato.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo ir kardomosios priemonės taikymo
BK 67 str. 1 d. nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto straipsnio 2 d., be kita ko, nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.), turto konfiskavimas (BK 72 str.).
V. R. nagrinėjamą nusikaltimą įvykdė būdama girta, jai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, taigi padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimą. Todėl, teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti įstatyme numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones – paskyrimas, nustatant mažesnės nei vidutinės trukmės, t. y. 1 metų 8 mėnesių, tokio draudimo terminą (BK 68 str.). Vadovaujantis teismine praktika, teisės vairuoti uždraudimo terminas skaičiuotinas nuo V. R. vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, t. y. nuo 2019-04-15 (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).
Pagal BK 72 str. 2 d., konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Minėto straipsnio 3 d. nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 4 d. 3 p., nurodoma, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui. Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 281 str. 7 d. numatytas nusikaltimas (nuo 2019-04-01 BK 281 str. 7 d. nusikaltimo sudėtis – vairavimas transporto priemonės, kai nustatytas 1,50 ir daugiau promilių neblaivumas – yra numatyta BK 281¹ str. 1 d.) yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 str. sumatyto konfiskuotino turto požymius (kasacinė nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017 ir kt.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad V. R. nusikaltimo padarymo metu vairuotas automobilis Audi TT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso I. R. – kaltinamosios tėvui, o V. R. yra registruota šio automobilio valdytoja (b. l. 5). Todėl, vadovaujantis BK 72 str. 2 d., 4 d. 3 p., kaltinamosios vairuotas automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir gali būti konfiskuotas.
Vertinant ar nagrinėjamu atveju V. R. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas – yra reikšmingi teisminėje praktikoje pateikti išaiškinimai. Teismų praktikoje pažymėta turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (kasacinė 2017-10-31 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).
Teismas, atsižvelgęs į tai, jog V. R. nagrinėjamą nusikaltimą padarė būdama girta, kai nustatytas neblaivumo laipsnis (1,83 prom.) pakankamai ženkliai viršijo ribą nuo kurios kylą baudžiamoji atsakomybė, taigi padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimą, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurias vertinant galima būtų teigti, jog aptartos baudžiamosios poveikio priemonės skyrimas aiškiai prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams, daro išvadą, kad taikytinos BK 72 str. 3 d. nuostatos ir valstybės naudai konfiskuotinas automobilis Audi TT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis I. R.
Atsižvelgus į tai, kad Audi TT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas, šiam automobiliui skirtinas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, uždraudžiant juo disponuoti, paliekant teisę jį valdyti ir naudotis (BPK 151 str. 6 d.).
Kaltinamajai V. R. 2019-04-12 ir 2019-04-15 nutarimais (b. l. 51, 53) paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), saugomo voke prisegtame prie bylos galinio viršelio, paėmimas – paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinamos, o vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 151 str. 6 d., 303 str. 2 d., 304–307 str., teismas
nusprendžia:
V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) padariusią Baudžiamojo kodekso 281¹ str. 1 d. numatytą nusikaltima, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 40 str. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos L. O., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 1, 7 p., 68 str. 1–2 d., 72 str. 4 d. 3 p., paskirti V. R. baudžiamojo poveikio priemones:
1) 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams uždrausti jai naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2019-04-15;
2) konfiskuoti I. (I.) R., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį Audi TT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vin (duomenys neskelbtini).
Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 151 str. 6 d., iki nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo, skirti I. (I.) R., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančio automobilio Audi TT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vin (duomenys neskelbtini), laikiną nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant šiuo automobiliu disponuoti, paliekant teisę jį valdyti ir juo naudotis.
Informuoti Registrų centrą apie laikiną nuosavybės teisių apribojimo taikymą.
V. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), saugomo voke, prisegtame prie bylos galinio viršelio, paėmimą – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai L. O., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.