Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. D. ieškinį atsakovei R. D. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, 3000 Eur neturtinės žalos bei teismo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. R. D teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį informuota tinkamai. Pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, nes slaugo savo neįgalų tėvą S. D.. Nurodė, kad sutinka dėl santuokos nutraukimo ir prašo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovas R. D. palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Paaiškino, kad su atsakove R. D. jie daugiau nei 7 metus gyveno nesusituokę. Jie susituokė 2023 m. birželio mėn. ir nuo liepos mėn. jau nebegyvena kartu. Buvo mediacija, tačiau atsakovė į mediaciją neatėjo, nes nenorėjo su juo kalbėtis. Dabar jie su atsakove nebesikalba visai. Santuoką nori nutraukti dėl atsakovės kaltės, nes sutuoktinė dažnai geria alkoholį ir buvo neištikima. Ji prisižada negerti ir vėl geria. Prieš darbą ji negerdavo. Nurodė, kad jiems nereikalingas terminas susitaikymui. Atsakovė gyvena su kitu vyru, jo sūnaus bute jau pusę metų. Atsakovė išsikraustė 2023-07-14 ir gyvena Kretingoje, turbūt todėl, kad jau turėjo kitą žmogų, Jis dirba vairuotoju, kurjeriu. Yra buvę, kad ir jis išgerdavo. Iš atsakovės pasisavintų jo 1500 Eur, kuriuos ji paėmė einant į naktinį klubą, nereikalauja. Jis bandė ją susigrąžinti, įkalbėti grįžti, bet nepavyko. Išnaudotos visos galimybės susitaikyti. Paaiškina, kad santuokos metu bendro turto ir kreditorių neįgijo. Gali būti, kad sutuoktinė turi kreditorių įgytų prieš santuoką. Per visus metus kol gyveno nesusituokę bendro turto taip pat neįgijo. Jis turėjo savo asmeninį turtą – sodą, mišką, juos pardavė ir pirko namą. Sutuoktinė prie šio turto savo piniginėmis lėšomis neprisidėjo. Pradžioje jie gyveno atsakovės nuomojamame bute Klaipėdoje. Netiesa, kad ji jį išlaikė. Nori prisiteisti neturtinę 3000 Eur žalą dėl atsakovės neištikimybės.

L. T. D teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas yra jo tėvas. Jis atvažiavęs pastebėdavo tuščias ar nugertas alkoholio taras, kurios buvo atsakovės. Ji buvo mėgėja išgerti, priešingai nei jo tėtis. Jo tėvas negerdavo. Kai sužinojo, kad tėtis žada tuoktis nustebo, tačiau nieko tėvui nesakė. Gandų lygyje žino, kad R. D. dabar lyg gyvena su kitu vytu. Dėl neištikimybės nieko papasakoti negali.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo pagrindo ir neturtinės žalos priteisimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, Lietuvos A. T. yra nurodęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-6/2007; Nr. 3K-3-2/2011; Nr. 3K-3-545/2012 ir kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-254/2010, Nr. 3K-3-2/2011 ir kt.). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažįstamas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį, preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, į kiekvieno sutuoktinio elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu, įvertinant visas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą. CK 3.61 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Be to, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Siekiant nustatyti dėl kurio sutuoktinio ar abiejų kaltės iširo santuoka, teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Nagrinėjamu atveju ieškovas R. D. ieškiniu prašo nutraukti šalių santuoką dėl atsakovės R. D. kaltės. Pagrindiniai motyvai – atsakovė jam buvo neištikima ir nesaikingai vartojo alkoholį. Šiuos teiginius ieškovas įrodinėja savo ir liudytojo paaiškinimais ir filmuota medžiaga, iš kurio ieškovo teigimu matyti, kad iš atsakovė vartoja alkoholį ir žada nebegerti. Teisminio nagrinėjimo metu, ieškovas teigė, kad atsakovė pati jam pasisakė, kad gyvena su kitu vyru. Pati atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo ir šių aplinkybių nepatvirtino. Atsakovė savo ruožtu pateikė atsiliepimą bei papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ji santuokos nutraukimui neprieštarauja. Jai teko priverstinai palikti namus, nes ieškovas su ja elgėsi netinkamai. Atsakovė į bylą pateikė Kretingos ligoninės išrašą dėl jos sveikatos sužalojimų, fotonuotraukas ir ieškovo susirašinėjimą su jos broliu V. D., iš kurių anot jos matosi, kaip R. D. su ja netinkamai elgėsi ir kaip ji su juo gyveno. Atsiliepime atsakovė nurodo, kad dėl jų santuokos iširimo yra kaltas būtent ieškovas. Atsakovė atsiliepimu prašo iš priteisti jai iš ieškovo 30000 Eur kompensaciją, tačiau priešieškinio ieškovui nereiškė ir savo prašymo nepagrindė jokiais įrodymais. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo aplinkybes, kurios įvyko iki šalių santuokos sudarymo, jų nepagrindžia rašytiniais įrodymais, todėl jos vertintinos kaip atsakovės subjektyvi nuomonė, todėl teismas plačiau dėl aplinkybių išdėstytų atsiliepime ir kurios įvyko iki santuokos sudarymo plačiau nepasisako. Ieškovas įrodinėdamas atsakovės kaltę, aiškiai neįvardijo, kaip buvo sprendžiamos šeimoje kilusios problemos. Teismo posėdžio metu ieškovas tvirtino, kad bandė pasikalbėti ir išsiaiškinti su atsakove ir išnaudotos visos galimybės susitaikyti. Tačiau akivaizdu, kad šalys nesiaiškino jų nesutarimų priežasčių, nėjo į kompromisus, ar kitais būdais išsaugoti santuokos nesistengė nei viena iš šalių. Pažymėtina, kad šalių santuoka sudaryta 2023 metų birželio 3 d., o nuo 2023 m. liepos 14 d., jie jau nebegyvena kartu, t. y. jų santuoka truko šiek tiek daugiau nei 1 mėnesį. Šalių teismui teikti paaiškinimai, kaltinimai dėl neištikimybės tik patvirtina, kad šalių bendras gyvenimas tapo negalimas per ilgą laiką iki pačios santuokos sudarymo jau buvusioms tarpusavio santykių ir bendravimo problemoms. Nagrinėjamoje byloje neteisinga būtų teigti, kad išimtinai vienas iš sutuoktinių netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė santuokinio lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima bei kitas įstatyme nustatytas pareigas (CK 3.26–3.30 straipsniai). Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, išsamiau nepaaiškino apie šeimos iširimo aplinkybes. Teismai, vertindamas byloje esančius įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis); teismas vertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daro išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2014).

Šios aptartos bylos aplinkybės leidžia teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės, dėl ko sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo aptarti ir išsiaiškinti turtiniai klausimai ir lūkesčiai, išsiaiškintos nepasitikėjimo vienas kitu aplinkybės ir priežastys bei nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, todėl šiuo atveju dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pagrindas santuoką, įregistruotą 2023 m. birželio 3 d. Kretingos rajono civilinės metrikacijos ir archyvų skyriuje, santuokos įrašo Nr. 47, tarp R. D. ir R. D., nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgiant į tai, kad santuoką teismas nusprendė nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nėra teisinio pagrindo iš atsakovės ieškovo naudai priteisti 3 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurį ieškovas siejo su patirtais dvasiniais išgyvenimais.

Dėl su santuokos nutraukimų susijusių klausimų.

Teismo vertinimu, dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, o jų kaltės laipsnis neturi esminės reikšmės. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai) (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).

Šalys viena iš kitos išlaikymo priteisti neprašo, yra darbingos, todėl šis klausimas nespręstinas (CK 3.72 straipsnis).

Teismas , nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto, įskaitant ir prievoles, padalijimo klausimus, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.100 straipsnio 4 punktas). CK 3.87 straipsnyje įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija turtui, kurį sutuoktiniai įgijo po santuokos sudarymo. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad šalys santuokos metu kilnojamojo ir nekilnojamojo turto – neįgijo.

Ieškovo turimas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, adresu k., Plungės r., yra įgytas iki santuokos 2014-02-18 dovanojimo sutarties Nr.829 pagrindu, todėl priklauso jam asmeninės nuosavybės teise (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir nutraukiant santuoką nedalintinas. Ieškovo turimos ir jo vardu įregistruotos transporto priemonės yra įgytos iki santuokos sudarymo, todėl priklauso jam asmeninės nuosavybės teise (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir nutraukiant santuoką taip pat nedalintinos.

Santuokoje įgytų kreditorinių įsipareigojimų šalys neturi, todėl įsipareigojimų paskirstymo klausimas, nutraukiant santuoką, nespręstinas.

Dėl pavardžių.

CK 3.69 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad po santuokos nutraukimo sutuoktinis gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. CK 3.69 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų.

CK 3.69 straipsnio 2 dalyje numatyta sutuoktinio teisė pareikšti reikalavimą dėl uždraudimo pasilikti santuokinę pavardę kitam sutuoktiniui, kaltam dėl santuokos iširimo, siejama su aplinkybe, kad santuoka yra nutraukiama dėl kito sutuoktinio kaltės. Nagrinėjamu atveju byloje pripažinta, kad šalių santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sutuoktiniai bendrų vaikų neturi. Ieškovo argumentai, kad atsakovei nėra pagrindo palikti santuokinės pavardės, kadangi dėl jos kaltės iširo šalių santuoka ir nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi šalių santuoka nutraukta pripažinus abiejų sutuoktinių kaltę, todėl atsakovei neišreiškus savo pozicijos dėl santuokinės pavardės pakeitimo, ieškinio reikalavimas po santuokos nutraukimo atsakovei palikti Š pavardę, atmestinas ir atsakovei paliktina santuokinė pavardė.

Taigi, po santuokos nutraukimo ieškovui R. D. paliktina jo prigimtinė pavardė – D, atsakovei R. D. paliktina santuokinė pavardė – D.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu pareikštas ieškinys tenkinamas iš dalies, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje dalyvaujantiems asmenims, taikytina CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.

Bylos duomenimis ieškovas R. D. šioje byloje patyrė 165,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus.

Byloje ieškovas ieškiniu prašė teismo išspręsti šiuos pagrindinius reikalavimus dėl: 1) santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės (tenkinta 50 proc.); 2) kompensacijos priteisimo (tenkinta 0 proc.); 3) pavardės keitimo (tenkinta 0 proc.). Iš viso tenkinta 20 proc. ieškinio reikalavimų. Ieškinį tenkinus iš dalies ieškovui iš atsakovės priteisiamas 33,00 Eur žyminis mokestis, paskaičiuotas proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (20 proc) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).

Bylos nagrinėjimo metu patirta 15,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurių suma viršija 8 Eur sumą. Šios išlaidos proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (80 proc) priteistinos iš ieškovo valstybei, todėl iš ieškovo R. D. priteistina 12,70 Eur išlaidų valstybei susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką tarp R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą 2023 md. ir įregistruotą Kretingos rajono civilinės metrikacijos ir archyvų skyriuje, santuokos įrašo Nr., nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką, ieškovui R. D. palikti jo prigimtinę pavardę – „D“, atsakovei R. D. palikti santuokinę pavardę – „“.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovui R. D. iš atsakovės R. D. 33,00 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo R. D. 12,70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5662) valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Santuoką laikyti nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos.

Per 1 darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.