- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-19
- Bylos Nr.
- 1S-250-1020/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernestas Rimšelis, Alenas Piesliakas, Aiva Survilienė
- Nuteistasis
- M. D.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako, Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aivos Survilienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo M. D. (toliau – M. D. arba nuteistasis) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Vilniaus pataisos namų (toliau – VPN) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2018 m. gegužės 14 d. nutarimą dėl M. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. D. 2015 m. gegužės 15 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį – ir jam paskirta 3 (trijų) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė remiantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme bei 2016 m. gruodžio 8 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, nuteistajam paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 4 (keturių) metų ir 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia 2015 m. gegužės 20 d., pabaiga 2019 m. vasario 7 d. Neatliktos bausmės dalis komisijos nutarimo priėmimo dieną – 8 mėnesiai ir 28 dienos.
2018 m. gegužės 14 d. nutarimu komisija, atsižvelgdama į M. D. mažėjančią nusikalstamo elgesio riziką (sumažėjo nuo 73 iki 63 balų), pripažintą kaltę; jog pastarojo veikos nesunkėja; atliktą didelę laisvės atėmimo bausmės dalį; individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas vykdomas priemones; turimą specialybę ir norą dirbti; mastymą ir elgesį – turimus konkrečius ateities planus; jog bausmės atlikimo metu jis buvo aktyvus užimtumo srityje ir kitus jį charakterizuojančius duomenis, nutarė taikyti lygtinį M. D. paleidimą iš pataisos įstaigos, nes manytina, kad tai šiuo atveju užtikrintų bausmės tikslus bei teisingumo principo įgyvendinimą.
2018 m. birželio 15 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas atsisakė patvirtinti minėtą komisijos nutarimą. Teismas sutiko, jog M. D. atžvilgiu egzistuoja BVK 157 straipsnyje numatytų formalių sąlygų visetas, kuris būtinas asmeniui taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Visgi, teismas pabrėžė, jog nors M. D. asmens byloje yra jį teigiamai charakterizuojančių duomenų, jis praeityje 7 kartus teistas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už sunkaus nusikaltimo padarymą, o anksčiau jam jau taikytas bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas, nepateisinus teismo išreikšto pasitikėjimo. Pasak teismo, M. D. nesugeba savo interesų tenkinti visuomenėje priimtinais būdais bei keisti savo elgesį – jis stokoja kritiško savo poelgių vertinimo ir būtent tai nulemia jo negebėjimą efektyviai pozityviai keistis, todėl darytina išvada, jog nuteistasis dar negali atlikti bausmės neizoliuotas nuo visuomenės. Teismas konstatavo, jog M. D. savo elgesį keičia teigiama linkme, tačiau šiuo metu dar nėra pagrindo tvirtinti, kad nuteistasis jį pakeitė tiek, kad bausmė galėtų būti atliekama laisvėje.
Nuteistasis pateikė skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nutarties. Skundu nuteistasis prašo panaikinti minėtą nutartį ir komisijos nutarimą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos patvirtinti, jo atžvilgiu taikant intensyvią priežiūrą. Nuteistasis nesupranta, kodėl jis negali būti lygtinai paleistas, nes jis atliko daugiau nei pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nuobaudų neturi, vykdo socialinės reabilitacijos priemones, dirba, sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. D. skundas atmestinas.
Aukštesniojo teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė tvirtinti komisijos nutarimą ir lygtinai paleisti į laisvę nuteistąjį M. D..
Teismas pažymi, jog sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą svarbu ne tik tai, ar asmuo atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, kad būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals (materiali lygtinio paleidimo sąlyga). Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal nusikalstamo elgesio riziką, turi būti konstatuota, kad ji yra žema, akivaizdi bei įtikinanti ir rodanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad M. D. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – skalėje nuo 41 iki 99 balų, įvertinta 69 balais. Pažymėtina, jog nemažą dalį (40 balų) nuteistojo nusikalstamumo rizikos sudaro statiniai veiksniai, t. y. tie, kurių nėra galimybės sumažinti: ankstesni nusikaltimai, ankstesnis gyvenimo stilius ir draugai. Visgi taip pat nemažą dalį minėtos rizikos sudaro ir dinaminiai veiksniai (juos M. D. turi galimybę sumažinti) - 29 balai. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad M. D. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ateityje gali kisti vienoje sferoje – netinkamame elgesio modelių pasirinkime. Minėtame dokumente pabrėžiama, kad M. D. slopina savo jausmus ir išgyvenimus, jam būdingas sunkumų įveikimas susijęs su greitu atlygiu, malonumo siekiančiu ir neteisėtu elgesiu; jam priskiriamos priklausomumo tendencijos. Nuteistojo mąstymas pasižymi sprendimo įgūdžių stoka, sunkumų įveikime dominuoja greito atlygio siekis, pasidavimas kitų įtakai. Išvadoje nurodoma, jog nors M. D. gali atpažinti kylančias problemas, yra linkęs apsvarstyti savo elgesį ir net gali numatyti neigiamas pasekmes sau, tačiau identifikuoti dėl jo elgesio atsiradusius pasekmes kitiems, atsižvelgti į kitų žmonių interesus, poreikius negeba. M. D. supranta ir deklaruoja visuomenines vertybes ir normas, tačiau pačiam dar sunku visuotinai jomis vadovautis (teikimo medžiagos l. 7-9). Iš socialinio tyrimo išvados matyti ir tai, jog nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų ir skolingas 4826,51 Eur, bet šiuos įsipareigojimus vykdo tik priverstinai (viso išieškota tik 348,57 Eur).
Minėtų argumentų kontekste aukštesnysis teismas pabrėžia, jog lygtinis paleidimas asmeniui taikomas tuo atveju, kai įvertinus daugybę aplinkybių, minimų BVK 157 straipsnyje, susiformuoja objektyvus ir tvirtas įsitikinimas, kad nuteistasis laisvėje gali gyventi laikydamasis visuomenėje nustatytų normų. Tačiau byloje esantys duomenys aukštesniojo teismo, kaip ir apylinkės teismo, visgi neįtikina, kad M. D. šiuo metu laisvėje sugebės veikti teisėtu būdu. Tokia išvada darytina atsižvelgus į tai, kad M. D. vis dar stinga įgūdžių sprendžiant iškylančias problemas bei laikytis visuomenėje priimtų vertybių, todėl - pastarajam vis dar būtina dalyvauti VPN organizuojamose reabilitacijos programose ir perprasti priimtino elgesio visuomenėje ypatumus. Kita vertus, M. D. vis dar gali žymiai sumažinti savo nusikalstamo elgesio rizikos laipsnį, nes kol kas pastaroji, nors ir mažėja, vis dar išlieka vidutinė, o tai, įvertinus praeityje nuteistojo nepateisintą pasitikėjimą atidedant jam paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą, neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad laisvėje, net ir vykdant nuteistojo intensyvią priežiūrą, pastarasis laikysis visuomenėje priimtų nuostatų.
Tokią teismo išvadą patvirtina ir aplinkybė, jog nuteistajam palankus komisijos sprendimas buvo priimtas praėjus labai trumpam laikui nuo ankstesnės visiškai priešingos išvados (2017 m. gruodžio 17 d. komisija buvo nutarusi netaikyti lygtinio paleidimo), be to, vienas iš komisijos narių pateikė atskirąją nuomonę – siūlė M. D. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, atsižvelgus į tai, jog jis neseniai pradėjo lankyti anoniminių alkoholikų grupės užsiėmimus (teikimo b. l. 5). Pastebėtina, kad teismų praktikoje komisijos narių balsų pasiskirstymas yra vertinamas, o komisijos narių vieningumas siūlant ar atsisakant taikyti lygtinį paleidimą paprastai nekelia abejonių (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-1779-312/2015, Nr. 1S-190-1020/2016, Nr. 1S-593-1020/2016). Akivaizdu, jog vertindami duomenis, aktualius sprendimo dėl M. D. lygtinio paleidimo priėmimui, komisijos nariai nepasiekė konsensuso. Teisėjų kolegijos vertinimu, nesant vieningo sutarimo tarp komisijos narių, apylinkės teismui visiškai pagrįstai kilo esminės abejonės dėl lygtinio paleidimo taikymo M. D..
Kita vertus, įvertinus byloje esančius duomenis apie M. D. polinkį į priklausomybes, ankstesnių nusikaltimų, susijusių su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, padarymą, aplinkybė, jog jis nėra gydęsis nuo narkotikų priklausomybės, nedalyvavo VPN organizuotoje psichoedukacinėje programoje, skirtoje psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų turintiems asmenims, vienos iš komisijos narių nuogąstavimai visiškai suprantami bei stiprina teismo vidinį įsitikinimą, kad pastarasis būdamas laisvėje gali pakartotinai nusikalsti, o galimybės mažinti vidutinę nusikalstamo elgesio riziką (taip pat ir lankant įvairius VPN siūlomus užsiėmimus susijusius su kova prieš priklausomybes) yra realiai įgyvendinamos ir priklauso nuo paties nuteistojo motyvacijos.
Galiausiai apygardos teismas pabrėžia, jog M. D. praeityje ne kartą buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nepaisant to, jis darė vis naujas nusikalstamas veikas. Taigi siekdamas to, kad jam, kaip praeityje valstybės pasitikėjimo nepateisinusiam asmeniui, vėl būtų taikomas minėtas institutas, M. D. tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu turi imtis svarių veiksmų, siekdamas įrodyti esąs vertas dar kartą juo patikėti (t. y. tokiam asmeniui natūraliai keliami didesni pasitikėjimo reikalavimai nei asmens, kuriam iki tol minėtas institutas netaikytas, atžvilgiu).
Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, teismas negali daryti išvados, kad M. D. yra padaręs pakankamą ir būtiną pažangą, kad lygtinai paleistas iš įkalinimo vietos jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, o jam paskirtos bausmės tikslai tokiu būdu bus įgyvendinti. Taigi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti nuteistojo M. D. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.