Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Ernesto Rimšelio, teisėjų Jurgitos Kolyčienės, Vitalijos Norkūnaitės, išnagrinėjusi nuteistojo D. F. gynėjo advokato Artūro Jucevičiaus skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) 2016 m. birželio 15 d. nutarimą Nr. 59-139 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. F. nuteistas Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, - 6 metams laisvės atėmimo. 2016 m. vasario 19 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu veiką perkvalifikavus, galutinė bausmė paskirta 7 metų laisvės atėmimo. Panaikinus Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 19 d. nuosprendį, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu pagal BK 104 straipsnį (1968 m. birželio 26 d. BK redakcija) nuteistajam paskirta 10 metų laisvės atėmimo.

Bausmės vykdymo pradžia: 2012 m. kovo 11 d. Bausmės vykdymo pabaiga: 2021 m. balandžio 16 d., ½ (pusę) paskirtos bausmės D. F. atliko 2016 m. balandžio 16 d. Neatliktos bausmės dalis 2016 m. birželio 9 d. – 4 metai 10 mėnesių 7 dienos.

2016 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 59-139 Komisija nutarė taikyti nuteistajam D. F. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Komisijos nutarime nurodoma, kad D. F. svarstomas pirmą kartą, sutinkant su intensyvia priežiūra. D. F. teistas tris kartus, dėl nusikaltimo kaltę pripažįsta. Nusikaltimui būdingas nusikaltimų modelis, nusikaltimai sunkėja. Nusikaltimas padarytas su bendrininkais, tačiau nuteistasis nėra įtakojamas kriminalinių kompanionų. Nuteistasis narkotikų vartojimo patirties neturi, teigia, kad geria retai ir saikingai, problemų dėl alkoholio vartojimo neturi.

2016 m. liepos 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl D. F. lyginio paleidimo. Nutartyje nurodoma, kad D. F. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, atlikta pagal OASys metodiką yra žema - 30 balų. Teismas nurodė, kad vien šių pagrindų buvimo, teismo manymu, nepakanka, kad būtų priimtas sprendimas paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos lygtinai. Svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas įvertino ne tik nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas, likusios neatliktos bausmės dalį. Nutartyje konstatuota, kad D. F. elgesys bausmės atlikimo metu yra pakankamai nepriekaištingas, jis galiojančių nuobaudų neturi, už gerą elgesį skatintas 3 kartus, šiuo metu nuteistasis yra lengvoje grupėje, dirba savanoriškai ir neatlygintinai gerbūvio darbus, dalyvauja socialiniuose renginiuose, mokėsi, stengiasi dengti priteistą ieškinį, jo socialiniai ryšiai glaudūs, turi suformavęs ilgalaikius ir trumpalaikius realistiškus tikslus, socialines situacijas vertina teisingai. Vis dėlto, teismas nurodė, kad nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nėra pakankamos tam, kad būtų galima manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals, ir kad jis gali būti toliau taisomas neizoliavus jo nuo visuomenės, o teigiama D. F. charakteristika tik patvirtina, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Teismas konstatavo, kad nuteistasis teistas tris kartus, bausmę atlieka už kelių nusikaltimų, tarp kurių labai sunkus smurtinis nusikaltimas, susijęs su žmogaus gyvybės atėmimu. Nutartyje pažymėta, kad ankstesni teistumai didina nusikalstamo elgesio vertinimo rizikos rodiklius, kuriems įstatymų leidėjas suteikia itin didelę reikšmę sprendžiant klausimą, ar asmenį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Teismas nurodė, kad formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Taip pat nutartyje išreikšta pozicija, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės, nes šiuo metu atlieka bausmę už sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymą, vienas kurių – susijęs su žmogaus gyvybės atėmimu. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad D. F. šiuo metu yra neatlikęs pakankamai didelės jam paskirtos bausmės dalies, pagal Probacijos įstatymą, bendras vykdomos probuojamojo asmens intensyvios priežiūros terminas negali trukti ilgiau nei 1 metus, taigi D. F. galimai ilgą laiką būtų prižiūrimas tik minimaliai, ir atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą.

Skunde akcentuojama, kad 2 nusikalstamos veikos (smurtiniai nusikaltimai) padaryti prieš 20 metų, smurtinių nusikaltimų padarymo metu nuteistasis buvo jauno amžiaus (24 m.), todėl jo mąstymas ir pasaulėžiūra iš esmės skyrėsi nuo subrendusio žmogaus mąstymo. Taip pat akcentuojama, kad Komisijos nariai išvadą padarė betarpiškai bendravę su nuteistuoju, medžiagoje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad nuteistasis nesilaikys įstatymų. Skunde teigiama, kad probacija nėra būtina, o tik papildoma sąlyga lygtiniam paleidimui, tačiau nuteistasis su ja sutiko, kas rodo, jog jis neketina atlikti neteisėtų veiksmų. Kaip nurodoma Komisijos nutarime, pasibaigus probacijai, nuteistajam būtų draudžiama išeiti iš namų tam tikru laiku iki 2010 m. balandžio 21 d., taip pat būtų skirta sumokėti įmoką į asmenų, nukentėjusių nuo nusikaltimų, fondą ir šios priemonės būtų pakankamos užtikrinti nuteistojo priežiūrą. Nuteistojo gynėjas nurodo, kad D. F. atliko tokią bausmės dalį, kuri paveikė nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, buvo pasiekta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. F. gynėjo advokato skundas atmetamas.

BVK 157 straipsnio 1 d. nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis).

Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

Pirma, nuteistajam paskirta 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmė, taigi, pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, siekdamas būti paleistas lygtinai, asmuo turi būti atlikęs pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. D. F. pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2016 m. balandžio 16 d., taigi nuo šios dienos nuteistasis įgijo teisę teikti prašymą dėl lygtinio paleidimo.

Antra, 2016 m. gegužės 23 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-108 (toliau – Socialinio tyrimo išvada) nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu D. F. vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi konstatuotina, kad D. F. atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas.

Trečia, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas ir vertinant nuteistojo pažangą, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, turi būti konstatuota, kad ji yra akivaizdi bei įtikinanti, rodanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema – skalėje nuo 0 iki 40 balų, įvertinta 30 balų. Didžiąją dalį (25 balus) sudaro statiniai veiksniai, t. y. tie, kurių nėra galimybės sumažinti: ankstesni nusikaltimai, amžius pirmojo teistumo metu – 21 m. Dinaminiai veiksniai (kurių sumažinimo galimybė yra, t. y. tokie kaip nuolatinis darbas ir pajamos, alkoholio vartojimas, smurtinis elgesys apsvaigus nuo alkoholio ir pan.) sudaro 5 balus. Nekintamos rizikos kriminogeniniais veiksniais įvardijami ankstesni nusikalstami veiksmai ir ankstesnis gyvenimo stilius bei draugai. Netinkamas elgesio modelių pasirinkimas įvertintas kaip kintama rizika. Išvadoje taip pat nurodomi apsauginiai veiksniai, mažinantys riziką: polinkis prasmingai veiklai ir užimtumui bei motyvacija savireguliacijai.

Teismas pozityviai vertina D. F. elgesį bausmės atlikimo metu – asmuo neturi nuobaudų, yra skatintas 3 kartus, iš teismui pateikto Vilniaus pataisos namų Drausmės komisijos 2016 m. liepos 13 d. posėdžio protokolo Nr. 41-163(1) išrašo kopijos matyti, kad yra pritarta asmens skatinimui 4 kartą, nuteistasis bausmę atlieka lengvoje grupėje. Itin reikšminga tai, kad nuteistasis dirba savanoriškus darbus, dalyvauja socialiniuose renginiuose, yra dalyvavęs eilėje elgesio pataisos programų, palaiko ryšius su laisvėje esančiais artimaisiais. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis stengiasi pakeisti savo elgesį teigiama linkme ir siekia pasiruošti nuo nustatytų socialinių taisyklių nenukrypstančiam gyvenimui laisvėje. Teismas taip pat teigiamai vertina bylos duomenis apie tai, kad nuteistasis neturi problemų dėl alkoholio ar psichotropinių medžiagų vartojimo, turi specialybė ir gali dirbti. Visa tai liudija apie teigiamas nuteistojo elgesio pokyčio tendencijas.

Vis dėlto, apygardos teismas pabrėžia, kad vertinant ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals, yra lygiai taip pat svarbu atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau įvertinti ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, likusios neatliktos bausmės dalį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Pažymėtina, kad, nors ir ženklus, nuteistojo elgesio pokytis į teigiamą pusę negali paneigti jam nuosprendžiu paskirtos bausmės esmės ir įgyti prioritetą prieš bausmės tikslų įgyvendinimą. Turi būti vadovaujamasi prezumpcija, jog, skirdamas bausmę teismas išsamiai ir visapusiškai atsižvelgia į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, įvertina padarytą nusikalstamą veiką bei ją padariusiojo asmenybę ir paskiria tokią bausmę, kurios visiškas atlikimas užtikrintų bausmės tikslų įgyvendinimą. Tai reiškia, kad lygtinis nuteistojo paleidimas yra bendrosios taisyklės išimtis, kuriai pateisinti turi būti nustatomos, išties išimtinės (kita vertus – realistiškos, o ne neįgyvendinamos) aplinkybės, kurios leistų sprendimą priimančioms institucijoms nedvejojant neabejoti dėl nuteistojo teisinės padėties pokyčio. D. F. yra teistas 3 kartus, vienas iš nusikaltimų, už kurio padarymą nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra labai sunkus smurtinis nusikaltimas, atėmęs gyvybę žmogui. Ši nusikalstama veika vertinama kaip išskirtinio pavojingumo, taigi, nepaisant to, kad nuteistasis nusikaltimą padarė prieš beveik 20 metų tokio pobūdžio nusikaltimą padariusio asmens pavojingumas vis dar vertintinas kaip didelis. Tokį požiūrį ypač pagrindžia tai, kad D. F. apie 13 metų slapstėsi nuo teisėsaugos institucijų, siekdamas nebūti apkaltintas dėl nurodyto nusikaltimo. Tai rodo, kad asmuo suvokė savo elgesio pavojingumą, jam gresiančią baudžiamąją atsakomybę ir sąmoningai siekė jos išvengti. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad D. F. į teisėsaugos insituticijų akiratį po slapstymosi pateko tik todėl, kad padarė naujas nusikalstamas veikas – kontrabandą ir neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, dėl kurių buvo sulaikytas. Tokio pobūdžio nusikalstamos veikos, jų padarymo ir išaiškinimo aplinkybės rodo didelį abejingumą teisės saugomoms vertybėms, akivaizdžią nepagarbą kitam žmogui, visuomenei ir yra didelio pavojingumo. Aptartas nuteistojo teigiamas elgesio pokytis šiuo metu negali neturalizuoti padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo ir užtikrinti nuo normos nenukrypstantį nuteistojo elgesį.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis iš gaunamų pajamų dengia pagal vykdomuosius raštus mokėtiną sumą – 92 665,17 eur, tačiau iš šios itin didelės sumos per gana ilgą laiko tarpą, net ir turint omenyje ribotas galimybes dirbti ir užsidirbti, yra išieškota tik labai nedidelė dalis žalos (kaip nurodo nuteistojo advokatas 1495,52 eurų ir 5,54 JAV dolerių (teikimo medžiagos 18 l.)). Neatlygintų civilinių ieškinių kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad savanoriškai pats nuteistasis, t.y. ne pagal antstolių areštus ar patvarkymus, padengė tik 200 eurų ir tą pradėjo daryti tik 2016 m. kovo mėnesį, t.y. prieš pat lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimo svarstymą ir jo vertinimą. Taigi nuteistojo įsipareigojimai iš esmės vykdomi tik simboliškai, nors iš bylos medžiagos (pavyzdžiui, iš turto kuriuo disponuoja nuteistasis (2016 m. kratos metu paimta žaidimų konsolė su WIFI moduliu) ir kt.) matyti, kad nuteistasis nesiekia visais įmanomais teisėtais būdais, pats ar kitų asmenų pagalba, išvengti sukeltų nusikalstamų padarinių pasekmių, ir savo asmeninius interesus vertina labiau nei kitų asmenų turtinius interesus.

Aukštesnysis teismas pastebi, kad Komisija, priimdama sprendimą paleisti D. F. lygtinai, sprendimo nepriėmė vienbalsiai – du Komisijos nariai buvo prieš, argumentuodami būtent didele likusia laisvės atėmimo bausmės dalimi ir sunkių nusikaltimų padarymu. Pastebėtina, kad teismų praktikoje Komisijos narių balsų pasiskirstymas yra vertinamas, o Komisijos narių vieningumas siūlant ar atsisakant taikyti lygtinį paleidimą paprastai nekelia abejonių (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis Nr. 1S-1779-312/2015, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis Nr. 1S-190-1020/2016). Šiuo atveju, vertindami duomenis, aktualius sprendimo dėl D. F. lygtinio paleidimo priėmimui, Komisijos nariai nepasiekė konsensuso. Teisėjų kolegijos vertinimu, nesant vieningo sutarimo tarp Komisijos narių, apylinkės teismui visiškai pagrįstai kilo esminės abejonės dėl lygtinio paleidimo taikymo D. F.. Asmenys, kurie betarpiškai bendravo su D. F. – Komisijos nariai, turėjo galimybę susidaryti itin išsamų ir įvairiapusį vaizdą apie nuteistojo elgesio pokyčius bei tikėtiną nusikalstamo elgesio riziką, nebuvo neabejotinai įtikinti, kad šioje stadijoje jau yra galimybė taikyti D. F. lygtinį paleidimą, tuo pat metu nepažeidžiant esminių baudžiamosios teisės principų, įgyvendinant bausmės paskirtį ir apsaugant viešąjį interesą.

Viso to kontekste, Komisijos daugumos sprendimu siūlomi draudimai ir įpareigojimai (draudimas išeiti iš namų tam tikru laiku, sumokėti įmoką į asmenų, nukentėjusių nuo nusikaltimų, fondą), kurių nuteistasis turėtų laikytis pasibaigus intensyviai priežiūrai, yra nepakankami lygtinio paleidimo taikymui pagrįsti ir ne visi iš jų netgi realūs (finansinis įpareigojimas sumokėti įmoką į nukentėjusiųjų fondą akivaizdžiai nedera su nuteistojo nevykdomais turtiniais įsipareigojimais, kurie jau buvo aptarti).

Kaip teisingai atkreipė dėmesį Vilniaus miesto apylinkės teismas, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarbu atsižvelgti į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tokiu būdu užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio D. F. paleidimo, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Įvertinusi nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasi BPK 360 straipsnio 7 dalies ir BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis, teisėjų kolegija,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo D. F. gynėjo advokato Artūro Jucevičiaus skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.