- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-16
- Bylos Nr.
- eI1-3765-743/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03282-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Vailionė
- Pareiškėjas
- V. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2022 m. gruodžio 21 d., atliekant bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime, dušuose jam nebuvo užtikrintas privatumas, kadangi pertvaros dušuose buvo įrengtos tik iš šonų (tarp dušo ragelių), o dušai nebuvo pilnai atitverti nuo kitų nuteistųjų matomumo iš priekio, dėl ko buvo stebimas kitų nuteistųjų priešais ir einant per patalpą. Dėl pilnai neatitvertų dušo kabinų patyrė didelių nepatogumų, patyčias, dvasines ir emocines kančias, nepilnavertiškumo jausmą bei orumo pažeminimą. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime ir teismo posėdyje su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad Pravieniškių 1-ame kalėjime visose dušo patalpose buvo įrengtos matomumą ribojančios šoninės dušo pertvaros, 4 būrio dušinėse pertvaros įrengtos nuo 2022 m. spalio mėnesio. Įstaigos pareigūnai veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, jų nuostatų nepažeidė. Pareiškėjas dėl patirtų dvasinių kančių, emocinių išgyvenimų, kuriuos galėjo sukelti privatumo stoka dušuose į psichologus nesikreipė. Pareiškėjo skundo argumentai dėl jo netinkamų laikymo sąlygų yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir subjektyvia pareiškėjo nuomone. Pareiškėjas nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė jam žalos, todėl prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė:
Ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iš neteisėtų valstybės valdžios institucijos veiksmų nesudarant tinkamų kalinimo sąlygų, kai dušuose įrengtos tik šoninės pertvaros.
I. Dėl sąlygų neturtinei žalai kilti ir jos priteisimo
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsniu, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Taigi, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad pataisos įstaiga arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Sprendžiant pataisos įstaigos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pareiškėjas reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindžia aplinkybe, kad jam nebuvo užtikrintas privatumas dušų patalpose nuo 2022 m. gruodžio 21 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2023 m. lapkričio 20 d.).
Motyvuojamoji dalis
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 21 d. iki 2023 m. lapkričio 20 d. buvo paskirtas gyventi į Trečiojo sektoriaus 4 būrio 11 patalpą (Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023 m. gruodžio 21 d. pažyma Nr. RV-22-12290 apie nuteistojo V. Š. laikymo sąlygas), šios aplinkybės pareiškėjas nei susipažinęs su atsakovės atstovo pateiktais dokumentais, nei teismo posėdžio metu neginčijo.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad bendrojo naudojimo dušinėse pertvaros yra įrengtos šonuose, tarp dušo ragelių, taigi byloje nėra ginčo, kad laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 21 d. iki 2023 m. lapkričio 20 d. bendrojo naudojimo dušinėse matomumą ribojančios šoninės dušo pertvaros buvo įrengtos.
Pareiškėjo teigimu, toks pertvarų įrengimas neužtikrino visiško privatumo, kadangi dušai nebuvo pilnai atitverti iš priekio, todėl buvo sudaryti galimybė jį stebėti kitiems asmenims jam maudantis.
Ginčo laikotarpiu galiojusių Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 17.5 punkte nustatyta, kad iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į dušą ne rečiau kaip du kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos – kasdien.
Teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo dušo patalpas atskirti pertvaromis ar įrengti atskiras persirengimo patalpas. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvaras dušuose, nesudaro pagrindo atleisti pataisos namus nuo pareigos užtikrinti nuteistųjų privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018; 2019 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019).
Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020).
Taigi, nagrinėjamu atveju byloje nustačius, kad Pravieniškių 1-jo kalėjimo bendrojo naudojimo būrių dušinėse ginčo laikotarpiu matomumą ribojančios pertvaros iš šonų buvo įrengtos (šios aplinkybės neneigia pats pareiškėjas), atsakovės atstovo neteisėti veiksmai dėl privatumo pareiškėjui neužtikrinimo bendrojo naudojimo būrių dušinėse nekonstatuotini ir nėra pagrindo civilinei atsakomybei konstatuoti (žr., pvz., LVAT 2023 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-521-1047/2023).
Pareiškėjas akcentuoja 2018 m. kovo 28 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A-888-858/2018, kur pripažinta, kad 1,60 m aukščio šoninės pertvaros nepakankamos privatumui užtikrinti, tačiau, kaip pripažino ir pats pareiškėjas, šiuo atveju pertvaros yra aukštesnės (iš atsakovės atstovės paaiškinimų – ne mažesnės nei 2 m aukščio), be to, nurodomoje byloje faktinės aplinkybės skiriasi nuo pareiškėjo nurodomų, todėl nesudaro pagrindo keisti aukščiau nurodytą formuojamą praktiką, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė daug išgyvenimų, dvasinių ir fizinių nepatogumų, emocines kančias, orumo pažeminimą, tačiau nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Atsakovės atstovas į bylą pateikė Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-jo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023 m. gruodžio 20 d. pažymą dėl nuteistojo V. Š., kurioje nurodoma, kad pareiškėjas dėl privatumo neužtikrinimo maudantis duše į psichologus nesikreipė. Darytina išvada, kad pareiškėjo nurodyti abstraktūs ir nepagrįsti teiginiai negali būti laikomi neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme.
Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Lietuvos kalėjimų tarnybos) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.
Atsižvelgus į tai, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
P. V. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.