- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-20
- Bylos Nr.
- P-73-968/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03854-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas (pirm.), Rytis Krasauskas (pran.), Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- S. B.
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „A1“, uždarajai akcinei bendrovei „A1“
- Atsakovas
- Audito
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. B. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-80-438/2018 pagal pareiškėjo S. B. ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „A1“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovams Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Lietuvos auditorių rūmams, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „A1“, bankrutavusiai akcinei bendrovei „B1“ dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas S. B. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašė: 1) panaikinti Audito ir apskaitos tarnybos (šiuo metu Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) (toliau – Tarnyba) direktoriaus 2014 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. VAA-18 „Dėl drausminių nuobaudų skyrimo“ (toliau – Įsakymas) 1 punktą dėl reikšmingų S. B. atlikto audito trūkumų konstatavimo ir drausminės nuobaudos skyrimo; 2) panaikinti Lietuvos auditorių rūmų (toliau – Rūmai) prezidiumo 2014 m. rugsėjo 1 d. neeiliniame posėdyje Nr. 17 priimtą nutarimą (toliau – Nutarimas) panaikinti S. B. auditoriaus vardą ir jo auditoriaus pažymėjimo galiojimą bei S. B. išbraukti iš auditorių sąrašo.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad audito įmonė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „A1“ (toliau – Audito įmonė) ir pareiškėjas, kaip atsakingas auditorius, atliko akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „B1“ 2011 metų atskirų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą ir 2012 m. kovo 7 d. parengė audito ataskaitą. Tarnyba, atlikusi audito tyrimą, 2014 m. birželio 10 d. parengė atlikto audito tyrimo ataskaitą Nr. 19-18 (toliau – ir Ataskaita), kurioje nustatė reikšmingus audito atlikimo trūkumus ir pasiūlė pareiškėjui skirti drausmines nuobaudas. Audito priežiūros komitetui (toliau – ir Komitetas) 2014 m. liepos 18 d. posėdyje apsvarsčius audito tyrimo rezultatus, Tarnyba 2014 m. liepos 31 d. priėmė Įsakymą, kurio 1-uoju punktu Lietuvos auditorių rūmams nurodė panaikinti auditoriaus S. B. auditoriaus vardą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
Atsiliepimas
4. Atsakovas Lietuvos auditorių rūmai atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Rūmų teigimu, pareiškėjas netinkamai aiškina Lietuvos Respublikos audito įstatymo 39 ir 40 straipsnių nuostatas, o jo nuomonė dėl apskųsto Tarnybos įsakymo galiojimo neatitinka Audito įstatymo nuostatų ir tuo klausimu formuojamos teismų praktikos. Audito įstatyme nėra nuostatos, kad Rūmai ar Tarnybos sprendimų apskundimas sustabdo jų galiojimų. Rūmai neatlieka auditorių ir audito įmonių atlikto audito tyrimo, taip pat nerevizuoja Tarnybos priimtų sprendimų bei neatlieka Tarnybos tyrimo teisėtumo vertinimo. Nutarimas priimtas vykdant 2014 m. liepos 31 d. Tarnybos direktoriaus įsakymo Nr. VAA-18 „Dėl drausminių nuobaudų skyrimo“ 1 punktą, todėl yra išvestinis administracinis aktas. Pagal Audito įstatymo 14, 36, 39, 42 straipsnius, įstatymų leidėjas auditorių ir audito įmonių viešosios priežiūros funkciją pavedė atlikti Tarnybai, o Rūmams nesuteikė jokių teisių audito priežiūros srityje. Auditorių rūmų šiuo atveju atlieka tik procedūrinį veiksmą – vykdo privalomą Tarnybos nurodymą panaikinti auditoriaus vardą. Įstatymas Auditorių rūmams nesuteikia teisės vertinti tokio Tarnybos sprendimo teisėtumo. Atsakovas pabrėžė, kad skundo padavimas nesustabdo sprendimo vykdymo, jeigu teisės aktai nenustato kitaip ir teismas nepritaiko reikalavimo užtikrinimo priemonės.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „A1“ atsiliepime į skundą prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo bankrutavusi akcinė bendrovė (toliau – BAB) „B1“ atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
III.
8. Pareiškėjas S. B. ir trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „A1“ apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
Atsiliepimas
9. Atsakovas Lietuvos auditorių rūmai atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti.
Atsiliepimas
10. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimas
11. Trečiasis suinteresuotas asmuo BAB „B1“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti.
IV.
12. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-80-438/2018 pareiškėjo S. B. ir UAB „A1 apeliacinį skundą atmetė.
13. Vertindamas Įsakymo argumentus apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad, skirtingai nei nurodo apeliantai, tikrinama drausminė nuobauda grindžiama ne aplinkybe, kad pareiškėjas netinkamai dokumentavo (nedokumentavo) atliktus veiksmus, bet tuo, kad jis iš viso neatliko jam, kaip užduoties partneriui priskirtų užduočių, t. y. kad pareiškėjas galutinę audito išvadą pasirašė neatlikęs jam priklausančių atlikti veiksmų. Iš Tarnybos 2014 m. birželio 10 d. atlikto audito tyrimo ataskaitos Nr.19-18 bei Audito priežiūros komiteto 2014 m. liepos 30 d. posėdžio protokolo Nr. 25-8 matyti, kad pareiškėjo, kaip užduoties partnerio, veiklos trūkumu pirmiausia buvo pripažintas tarptautiniame audito standarte nustatytų peržiūros pareigų nevykdymas.
14. Byloje nėra 220-ąjame TAS ir (ar) 230-ąjame TAS minimų audito dokumentų, kurie įrodytų, kad užduoties partneris (pareiškėjas) atliko jam pavestus veiksmus (procedūras), kaip to reikalauja tarptautiniai audito standartai, taikomi teisiniai ir priežiūros reikalavimai. Skirtingai nei teigiama apeliaciniame skunde, įrodinėjimo naštos paskirstymo aspektu aplinkybė, kad auditorius nevykdė teisės aktuose numatytos pareigos dokumentuoti atliekamus audito veiksmus (procedūras), suponuoja tai, jog pareiga pagrįsti, kad atitinkami veiksmai visgi buvo atlikti, tenka šiam auditoriui. Apeliacinės instancijos teismas skeptiškai vertino pareiškėjo ir ginčo audito grupės narių paaiškinimus apie S. B. dalyvavimą atliekant audito (užduoties partnerio) veiksmus, vadovaujant ir kontroliuojant auditą, nes pareiškėjas nenurodė ir nepateikė jokių audito dokumentų, kuriuose ši aplinkybė tiesiogiai ar bent netiesiogiai atsispindėtų. Aplinkybė, jog atlikto audito tyrimo Tarnyboje metu audito grupės narių žodiniai paaiškinimai nebuvo fiksuojami raštu, nėra reikšminga, nes šių narių paaiškinimai buvo pateikti ir raštu. Apeliantai nenurodė jokių naujų (reikšmingų) aplinkybių, kurioms išsiaiškinti būtų būtina šiuos asmenis papildomai apklausti. Pareiškėjui, kaip užduoties partneriui, tenkančių pareigų kontekste nesvarbi ir aplinkybė, jog jis mokėjo ar nemokėjo naudotis byloje minima UAB „A1“ informacine sistema (AS/2) – tarptautiniuose audito standartuose nustatytos pareigos dokumentuoti atliktus audito veiksmus nevykdymas negali būti grindžiamas atitinkamų gebėjimų neturėjimu, be to, byloje nėra jokių dokumentų, kurie bent netiesiogiai patvirtintų aptariamų užduoties partnerio pareigų vykdymą.
15. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas neatliko jam, kaip užduoties partneriui, 220-ąjame TAS numatytų veiksmų, tuo pažeisdamas Audito įstatymo 27 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytas pareigas, taip pat nesilaikė Buhalterių profesionalų etikos kodekse nustatytų sąžiningumo ir reikiamo atidumo principų, tuo pažeisdamas Audito įstatymo 27 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Konstatuoti pažeidimai pripažintini reikšmingais audito atlikimo trūkumais Audito įstatymo 39 straipsnio 2 dalies taikymo prasme. Šiais audito rezultatais naudojasi finansinių ataskaitų informacijos vartotojai (kredito įstaigos, valstybės institucijos, darbdaviai ir darbuotojai, įmonių savininkai ir dalyviai, investuotojai ir kiti), priimdami ekonominius sprendimus (Audito įstatymo 4 str. 2 d. 5 p.). Todėl auditoriui tenkančių pareigų nevykdymas (procedūrų neatlikimas), net jei ir (vėliau) būtų nustatyta, jog atlikus auditą pateikta auditoriaus išvada, kad finansinės ataskaitos visais reikšmingais atvejais teisingai parodo audituojamos įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus pagal teisės aktus, yra teisinga (pagrįsta), sudaro pagrindą konstatuoti, jog toks auditas atliktas nepaisant atsakomybės visuomenei reikalavimo. Šis vertinimas, tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamoje byloje, lemia ir tai, kad sąžiningumo ir būtino atidumo reikalavimų nepaisiusio auditoriaus (drausminė) atsakomybė negali priklausyti nuo to, ar auditoriaus išvada yra teisinga (pagrįsta) ar ne, todėl nagrinėjamu atveju nėra aktualūs klausimai dėl Išvados teisingumo (pagrįstumo). Savo ruožtu tai eliminuoja teismo pareigą vertinti ir atskirai pasisakyti dėl su tuo susijusių proceso šalių argumentų, ginčijama Įsakymo dalis šiais klausimais vertintina kaip neturinti įtakos pareiškėjo drausminei atsakomybei bei kitų asmenų teisėms bei pareigoms. Be to, aplinkybė, jog buvo audituojamos viešojo intereso įmonės (Audito įstatymo 2 str. 24 d.) dokumentai, suponavo aukštesnius reikalavimus užduoties partneriui (inter alia auditoriaus budrumui, atidumui), teikiančiam (pasirašančiam) audito išvadą. Net ir žinodamas, jog ši įmonė yra svarbi visuomenei dėl savo veiklos masto, pobūdžio, klientų skaičiaus, pareiškėjas neatliko jam kaip užduoties partneriui tenkančių veiksmų, t. y. elgėsi ypač neatsakingai, šiurkščiai pažeidė jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų, tarptautinių audito standartų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
16. Įvertinęs nagrinėjant bylą nustatytas reikšmingas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog Įsakymu pareiškėjui skirta drausminė nuobauda – nurodymas Auditorių rūmams panaikinti auditoriaus vardą – yra tinkama ir proporcinga pareiškėjui taikyta poveikio priemonė už padarytus pažeidimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat pastebėjo, jog ginčo nagrinėjimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo 56 straipsnio 4 dalis (2016 m. gruodžio 15 d. įstatymo Nr. XIII-96 redakcija) nustatė platesnį spektrą galimų poveikio priemonių, tačiau šios dalies 4 punktas taip pat nustatė teisinėmis pasekmėmis (poveikiu) identišką ginčo drausminei nuobaudai poveikio priemonę – panaikinti auditoriaus pažymėjimą. Sutikdamas su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pareiškėjui skirti švelnesnę drausminę nuobaudą, bei įvertinęs aplinkybę, jog skundžiama Įsakymo dalis bei Nutarimas jau yra įvykdyti, apeliacinės instancijos teismas plačiau nevertino dėl galimybės ir būtinybės remtis lex benignior retro agit (įstatymas, pagerinantis subjektų padėtį, turi grįžtamąją galią) principu šioje byloje. Pasibaigus ginčo drausminės nuobaudos galiojimui, pareiškėjas vėl gali įgyti auditoriaus vardą teisės aktų nustatyta tvarka.
17. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog sprendžiant pareiškėjo atsakomybės klausimą reikšmingomis ir pakankamomis ginčo drausminei nuobaudai skirti buvo pripažintos Įsakymo 1.1 punkte nurodytos aplinkybės, todėl nebeaktualiais tampa klausimai, susiję su šio akto 1.2 punktu. Apeliacinės instancijos teismas su tuo susijusius proceso šalių argumentus pripažino nereikšmingais, jų nevertino ir atskirai dėl jų nepasisakė.
18. Dėl argumentų, susijusių su Tarnyboje vykdyto atlikto audito tyrimo neobjektyvumu, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjo ir audito grupės narių šio tyrimo metu duotų žodinių paaiškinimų nefiksavimas (nedokumentavimas) yra laikytinas viešojo administravimo subjekto atliktų tyrimo veiksmų trūkumu, tačiau šis veiklos trūkumas nagrinėjamu atveju nedaro įtakos skundžiamų aktų teisėtumui ir pagrįstumui. Pareiškėjas, teikdamas abstrakčius argumentus dėl Tarnybos tarnautojų ir (ar) Audito priežiūros komiteto narių anglų kalbos žinių, iš esmės nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog tai nulėmė (galėjo nulemti) Įsakymo 1.1 punkte nurodytų išvadų nepagrįstumą, tokių aplinkybių, įvertinęs byloje surinktą medžiagą ir atsižvelgdamas į ginčo esmę, nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų pagrįstai abejoti Audito priežiūros komiteto narių nešališkumu. Be to, šis Komitetas yra tik patariamasis organas, o sprendimą dėl drausminės nuobaudos skyrimo priima Tarnyba. Būtent Tarnybos direktoriaus sprendimu yra skiriama drausminė nuobauda, o Audito priežiūros komiteto pritarimas ar patarimas Tarnybos direktoriui nėra privalomas.
V.
19. Pareiškėjas S. B., remdamasis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punktu, prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A‑80-438/2018. Prašyme pareiškėjas nurodo, kad 2015 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuskalstamos veikos (piktnaudžiavimo). Ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl tų pačių aplinkybių, kurios nagrinėtos šioje administracinėje byloje. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai apklausė 24 liudytojus ir pagal jų parodymus konstatavo priešingas, nei nustatyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartyje, aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad audito komandos nariai bei kiti asmenys, apklausti liudytojais, ne kartą patvirtino, kad S. B. nuolat ir aktyviai prisidėjo prie atliekamo AB „B1“ audito. Dėl šių priežasčių Generalinė prokuratūra 2018 m. vasario 9 d. priėmė nutarimą ikiteisminį tyrimą nutraukti. Pareiškėjo teigimu, ikiteisminiame tyrime surinkti įrodymai bei Generalinės prokuratūros nutarime patvirtintos aplinkybės yra pagrindas atnaujinti bylos, užbaigtos įsiteisėjusia nutartimi, procesą. Skirtingas to paties asmens tų pačių veiksmų vertinimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje bei Generalinės prokuratūros nutarime pažeidžia pareiškėjo teises, sukuria teisinį netikrumą ir yra nesuderinamas su teisinės valstybės principu. Ikiteisminiame tyrime surinkti įrodymai patvirtina, kad administracinėje byloje paaiškėjo naujos esminę reikšmę turinčios aplinkybės. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas ir liudytojų parodymai jame duodami nuo 2015 metų, tačiau ikiteisminiame tyrime pareiškėjui buvo suteiktas ne įtariamojo, o specialiojo liudytojo teisinis statusas, todėl jis neturėjo galimybės gauti ir bylą nagrinėjančiam administraciniam teismui pateikti šio ikiteisminio tyrimo dokumentų. Su Generalinės prokuratūros nutarimu pareiškėjas susipažino tik 2018 m. liepos 26 d. Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P-16-520/2016, teigia, kad analogiškose situacijose pripažįstama, jog procesas turi būti atnaujintas pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Naujai paaiškėjusių aplinkybių įvertinimas turėtų esminės reikšmės tinkamam administracinės bylos išnagrinėjimui.
20. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo jo netenkinti
. Nurodo, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą prašymui paduoti. Ikiteisminis tyrimas buvo baigtas likus 2 mėnesiams iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties priėmimo, o liudytojų parodymai jame buvo duodami nuo 2015 metų, t. y. viso administracinės bylos nagrinėjimo metu, ir tikrai buvo užfiksuoti dar neišnagrinėjus bylos Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Pareiškėjas neteisingai sužinojimo apie aplinkybes momentą sieja su susipažinimu su Generalinės prokuratūros nutarimu. Šis momentas turėtų būti siejamas su sužinojimu apie liudytojų apklausas. Akivaizdu, kad apie atliekamas apklausas pareiškėjui ir jo atstovams buvo žinoma, kadangi administracinėje byloje buvo siūloma apklausti tuos pačius asmenis, kurie buvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu. Tarnyba taip pat pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas prašomą atnaujinti administracinę bylą, priešingai nei nurodo pareiškėjas, visapusiškai ir objektyviai įvertino aplinkybes, kurias kaip naujas nurodo pareiškėjas. Teismas vertino liudytojų parodymus, kurie neva patvirtina faktą, kad pareiškėjas dalyvavo atliekant auditą, bei nurodė, kad šie liudytojų parodymai vertinti kritiškai. Vien aplinkybė, jog atsirado dar viena tų pačių parodymų užfiksavimo forma, negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe. Pareiškėjas nenurodo jokių naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti jam žinomos bylos nagrinėjimo metu. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad Tarnybos atliekamos viešosios audito priežiūros ir baudžiamojo proceso paskirtis bei tikslai yra nevienodi. Generalinės prokuratūros nutarime nėra konstatuota, kad pareiškėjas nepadarė pažeidimų, jame patvirtinama, kad pažeidimai buvo, tačiau jų pavojingumo laipsnis nėra pakankamas nusikalstamos veikos padarymui pripažinti. Vienas iš pagrindinių principų baudžiamajame procese yra nekaltumo prezumpcija bei tai, kad visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinamos nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai. Tarnybos atliekamo audito tyrimo metu įrodinėjimo našta tenka auditoriui, nes pagal TAS reikalavimus yra nustatytos procedūros, kaip turi būti atliekamas auditas. Taigi Tarnyba liudytojų parodymus vertina visiškai iš kitos pusės – jokie žodiniai paaiškinimai negali patvirtinti to, kas audito metu privalėjo būti fiksuojama raštu (arba kompiuterinėje programoje).
21. Trečiasis suinteresuotas asmuo BAB „B1“ atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo jo netenkinti. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės, kuriomis remiasi pareiškėjas, nėra naujai paaiškėjusios, kadangi jos buvo atskleistos ir administracinės bylos nagrinėjimo metu įvertintos kaip nepakankamos konstatuoti pareiškėjo dalyvavimą AB „B1“ 2011 metų audite. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys gali būti vertinami tik kaip papildomai patvirtinantys Tarnybos ir administracinių teismų byloje padarytas išvadas, o ne jas kažkokia apimtimi paneigiantys. Pareiškėjas dar bylą nagrinėjant pirmąja instancija buvo pristatęs rašytinius tų pačių audito komandos narių, kurių parodymais remtasi Generalinės prokuratūros nutarime, paaiškinimus. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paneigtos Tarnybos bei teismų konstatuotos aplinkybės dėl pareiškėjo atliktų audito pažeidimų, o Generalinės prokuratūros nutarimo išvada, kad negalima konstatuoti, jog pareiškėjas nepakankamai prisidėjo prie audito, padaryta išimtinai baudžiamosios teisės kontekste. Generalinės prokuratūros nutarime tiesiogiai nurodyta, kad pareigūnai nekvestionuoja Tarnybos nustatytų pažeidimų ar pareiškėjui taikytų sankcijų. Be to, išimtinė sprendimų dėl pareiškėjui taikytinos drausminės atsakomybės priėmimo kompetencija yra suteikta Tarnybai bei administracinę bylą nagrinėjusiems teismams.
22. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „A1“ atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo jį spręsti teismo nuožiūra.
VI.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
23. Byloje nagrinėjama, ar yra pagrindas tenkinti pareiškėjo S. B. prašymą ir atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-80-438/2018.
24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė procedūra, taikoma tik ypatingais atvejais bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, kai siekiama pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis, todėl bylų, užbaigtų įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas tik griežtai laikantis ABTĮ IV dalies I skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų bei tvarkos (ABTĮ 156 str. 1 d.). Proceso atnaujinimas negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-55-552/2018). Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo, taip pat yra pažymėjęs, kad bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (žr., pvz., 2002 m. liepos 25 d. sprendimą byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą (pareiškimo Nr. 48553/99), 2007 m. kovo 1 d. sprendimą byloje Sypchenko prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 38368/04), 2007 m. kovo 15 d. sprendimą byloje Volkov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 8564/02)).
25. Taigi Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir priėmus 2018 m. balandžio 11 d. nutartį, administracinė byla Nr. A-80-438/2018 buvo užbaigta, minėtas procesinis sprendimas įgijo res judicata galią, t. y. šalių ginčas buvo išspręstas visiškai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Procesas šioje baigtoje byloje gali būti atnaujintas tik išimtiniu atveju, laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos ir proceso atnaujinimo pagrindų, įtvirtintų ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje.
26. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Šiuo pagrindu procesas gali būti atnaujinamas, naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Šiuo pagrindu atnaujinti procesą gali būti tik tokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui ar nutarčiai; 3) turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas ar nutartis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-120-822/2015, 2018 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-6-520/2018). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad: teismas naujai nurodytas aplinkybes ir kaip naujus pateiktus įrodymus užbaigtoje administracinėje byloje preliminariai vertina su byloje ištirtomis aplinkybėmis ir joje jau esančiais įrodymais, siekdamas nustatyti prašyme nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo tikrumą, t. y. sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą teismo tiriami ir vertinami tie įrodymai, kurie gali patvirtinti arba paneigti prašymo atnaujinti procesą pagrįstumą; teismas, vertindamas prašymo pagrįstumą, patikrina, ar prašyme nurodytos aplinkybės yra susijusios su įrodinėjimo dalyku užbaigtoje administracinėje byloje, kada tos aplinkybės ar įrodymai atsirado ir ar jos nebuvo žinomos pareiškėjui bei teismui, nagrinėjusiam bylą, kt.; esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai; jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje administracinėje byloje; tais atvejais, kai pareiškėjas gauna ar suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių, tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms; įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui; tai reiškia, kad procesui atnaujinti nepakanka vien pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (žr., pvz., 2018 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-6-520/2018).
27. Iš prašymo atnaujinti procesą turinio matyti, kad pareiškėjas proceso atnaujinimą iš esmės grindžia tuo, kad Generalinė prokuratūra 2018 m. vasario 9 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą (su šiuo Generalinės prokuratūros nutarimu pareiškėjas susipažino tik 2018 m. liepos 26 d.), kurio metu apklausti 24 liudytojai ir pagal jų parodymus, pareiškėjo nuomone, konstatuotos priešingos, nei nustatyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartyje, aplinkybės, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad audito komandos nariai bei kiti asmenys, apklausti liudytojais, ne kartą patvirtino, kad S. B. nuolat ir aktyviai prisidėjo prie atliekamo AB „B1“ audito. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 1 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. P-16-520/2016, esant analogiškai situacijai pripažino, jog procesas turi būti atnaujintas pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
28. Vertinant prašyme atnaujinti procesą išdėstytas aplinkybes, susijusias su Generalinės prokuratūros 2018 m. vasario 9 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą minimų ikiteisminiame tyrime apklaustų liudytojų parodymų turiniu, pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punktą procesas gali būti atnaujinamas, naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, t. y. aplinkybėms, kurias nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.
29. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutarties turinio (žr. 2018 m. balandžio 11 d. nutarties V skyrių), administracinę bylą Nr. A-80-438/2018 nagrinėjusiai kolegijai pareiškėjo padarytų pažeidimų, už kuriuos jam skirta drausminė nuobauda, faktui patvirtinti iš esmės pakako byloje surinktų dokumentų. Antai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartyje konstatuota, kad „<...> byloje nėra 220-ąjame TAS ir (ar) 230-ąjame TAS minimų audito dokumentų, kurie įrodytų, kad užduoties partneris (pareiškėjas) atliko jam pavestus veiksmus (procedūras), kaip to reikalauja tarptautiniai audito standartai, taikomi teisiniai ir priežiūros reikalavimai“ (64 p.) ir kad „aplinkybė, jog nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas, kaip užduoties partneris, būtų atlikęs kokius nors veiksmus nagrinėjamu atveju sudaro pakankamą pagrindą nereikšmingais pripažinti apeliantų argumentus dėl galimo tam tikrų užduočių delegavimo kitiems audito grupės nariams“ (69 p.). Prašymą atnaujinti procesą nagrinėjanti teisėjų kolegija su administracinę bylą Nr. A-80-438/2018 nagrinėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 11 d. nutarties V skyriuje pateiktu faktinių aplinkybių vertinimu ir aktualaus teisinio reguliavimo aiškinimu iš esmės sutinka ir jam pritaria.
30. Kartu paminėtina, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, Generalinės prokuratūros 2018 m. vasario 9 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodytos aplinkybės ir šiame ikiteisminiame tyrime apklaustų liudytojų parodymų turinys iš esmės buvo žinomi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose. Šią administracinę bylą nagrinėję teismai, be kita ko, vertino ir prašyme atnaujinti procesą nurodytą aplinkybę, kad S. B. prisidėjo prie atliekamo AB „B1“ audito, tačiau, atsižvelgdami į jo, kaip užduoties partnerio, statusą atliekant šį auditą ir iš tarptautinių audito standartų kylančius imperatyvus, tokį pareiškėjo prisidėjimą pripažino nereikšmingu sprendžiant Įsakymo ir Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Teismai, išsamiai ištyrę byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad byloje nėra 220-ąjame TAS ir (ar) 230-ąjame TAS minimų audito dokumentų, kurie įrodytų, kad užduoties partneris (pareiškėjas) atliko jam pavestus veiksmus (procedūras), kaip to reikalauja tarptautiniai audito standartai, taikomi teisiniai ir priežiūros reikalavimai.
31. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pareiškėjo prašyme ir kartu su juo pateiktame Generalinės prokuratūros 2018 m. vasario 9 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodytų aplinkybių, susijusių su tame ikiteisminiame tyrime apklaustų liudytojų parodymų turiniu, vertinti kaip „naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių“ ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme, dėl kurių buvimo galėtų būti atnaujintas procesas administracinėje byloje Nr. A-80-438/2018.
32. Atsakydama į pareiškėjo teiginį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 1 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. P-16-520/2016, esant analogiškai situacijai pripažino, jog procesas turi būti atnaujintas pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punktą, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos ir pareiškėjo nurodytos administracinių bylų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa. Administracinę bylą Nr. P-16-520/2016 nagrinėjusi teisėjų kolegija, skirtingai nei nagrinėjamoje administracinėje byloje, prašyme atnaujinti procesą nurodytas aplinkybes įvertino kaip naujai paaiškėjusias „esmines bylos aplinkybes“ ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme. Todėl vien tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis administracinėje byloje Nr. P-16-520/2016 atnaujino procesą, nelaikytina pagrindu atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-80-438/2018.
33. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto proceso atnaujinimo pagrindo buvimo, todėl procesą administracinėje byloje Nr. A-80-438/2018 atsisakytina atnaujinti.
34. BAB „B1“ prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo parengimą, tačiau nepateikė jokių išlaidas patvirtinančių dokumentų. Vadovaujantis ABTĮ 41 straipsnio 1 dalimi, BAB „B1“ išaiškintina, kad prašymą dėl išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, atlyginimo bei šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus ji Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui gali pateikti ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo S. B. prašymo atnaujinti procesą netenkinti.
Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-80-438/2018.
Nutartis neskundžiama.