Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis, gavęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Laimos Bereikaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „K., krovėju, teistas Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, galutinė bausmė – 38 MGL (1431,08 eurų) dydžio bauda, vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu R. N. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Prašoma R. N. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje ir skirti jam bausmę – 18 MGL dydžio (900 eurų) baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę 12 MGL dydžio (600 eurų) baudą.

Įtariamasis R. N. dėl siūlomos bausmės rūšies ir dydžio sutiko (b. l. 66).

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamasis procesas nutrauktinas.

Šioje byloje dėl nagrinėjamo įvykio nustatytos aplinkybės, kad R. N. 2018 m. lapkričio 12 d., 8.11 val., Piliakalnio gatvėje, Kaune vairavo transporto priemonę - savo automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,32 promilių girtumas), ir asmeniui yra atimta teisė vairuoti kelių transporto priemones.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-2827-738/2018, R. N., pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalyje, ir skirta 1600 (vieno tūkstančio šešių šimtų eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bei jam priklausančio automobilio VW „Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas WVGZZZ1TZ4W100705, konfiskavimu. R. N. atžvilgiu administracinio nusižengimo byla dalyje, kurioje jis patrauktas atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalį, nutraukta šio nutarimo motyvuojamojoje dalyje nurodant, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. N. administracinio nusižengimo protokolas surašytas pagal 424 straipsnio 3 dalį (transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones) ir 427 straipsnio 1 dalį (transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivus (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) <...> vairuotojas, <...> kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus <...> vairuodamas transporto priemonę). Atsižvelgiant į tai, kad ANK 427 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė ir asmenims neturintiems teisės vairuoti, todėl sistemiškai analizuojant ANK, konstatuota, kad ANK 427 straipsnio 1 dalis yra speciali norma, kuri taikoma nustačius pakartotinį pažeidimą – padarytą pažeidimą esant neblaiviam, kuri apima ANK 424 straipsnio 3 dalį. Teismas nurodė, kad pripažinus asmenį kaltu dėl ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, papildomas pažeidėjo veiksmų kvalifikavimas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį yra perteklinis, nesudarantis savarankiško teisės pažeidimo sudėties, todėl atsižvelgiant į išdėstytą, byla dėl pažeidimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, nutraukta (b. l. 14–16).

Draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas EŽTT ir Lietuvos teismų praktikoje apibrėžtas imperatyvu, įtvirtinančiu, kad, priėmus galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje, negalima kartoti baudžiamojo ar pagal pažeidimo, galimos bausmės bei griežtumo laipsnio pobūdį tapataus proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų. Nustatant, ar teisiškai reikšmingi faktai, nagrinėjami abiejuose procesuose, laikytini identiškais, vertinami faktai, sudarantys visumą konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatskiriamai susijusių tarpusavyje laiko, erdvės ir objekto požiūriu. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad minėto principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos (administracinio nusižengimo ir nusikalstamos veikos) požymių.

Šiuo aspektu aktualu tai, kad pagal EŽTT praktiką nustatant, ar teisės pažeidimas kvalifikuotinas kaip baudžiamasis, yra taikytini trys kriterijai: teisės pažeidimo priskyrimas pagal vidaus teisę, teisės pažeidimo pobūdis ir galimos bausmės pobūdis bei griežtumo laipsnis Konvencijos prasme (2002 m. liepos 23 d. sprendimas byloje Janosevic prieš Švediją (peticijos Nr. 34619/97), 2006 m. lapkričio 23 d. sprendimas byloje Jussila prieš Suomiją (peticijos Nr. 73053/01), 2010 m. sausio 5 d. sprendimas byloje Impar LtD. prieš Lietuvą (peticijos Nr. 13102/04), 2012 m. balandžio 17 d. sprendimas Steininger prieš Austriją (peticijos Nr. 21539/07).

Konstitucinis Teismas 2017 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. KT4-N3/2017 „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ 26.5 punkte yra išaiškinęs, jog konstitucinis principas non bis in idem reiškia, inter alia (be kita ko), tai, kad jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį teisės pažeidimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn. Analogiška pozicija išsakyta ir Lietuvos A. T. praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2012, 2K-226/2014).

BK 74 straipsnio 2 dalies nuostatomis, asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Vadovaujantis BK 243 straipsnio nuostatomis, tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), padarė baudžiamąjį nusižengimą, baudžiamas bauda arba areštu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, jog baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai atskiriems bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atvejams įstatymas numato kitus teisinius padarinius ir kai nėra teisinių kliūčių jiems taikyti. Gi šiuo atveju R. N. atžvilgiu pradėtas ir baigtas administracinio nusižengimo procesas.

Šia nutartimi teismas nevertina byloje surinktų duomenų, kaip įrodymų, jų pakankamumo ir leistinumo, o tik sprendžia klausimą dėl non bis in idem principo pažeidimo, arba aplinkybės, dėl kurios procesas negalimas egzistavimo, visgi tai nepaneigia teismo pareigos įvertinti, ar veikos, kuria asmuo kaltinamas pagal BK 243 straipsnį, pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika, ir jei, ne, ar tai nėra pasibaigusį administracinės nuobaudos taikymo procesą dubliuojantis procesas, o būtent tokios aplinkybės byloje ir nustatytos.

Byloje yra duomenys apie tai, kad baudžiamasis procesas R. N. atžvilgiu inicijuotas pagal Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus 2019 m. sausio 23 d. teikimą Nr. K4-936, dėl baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo ir šiame teikime pažodžiui atkartojama administracinio nusižengimo protokole Nr. 20-ANR_P-85922-2018, nurodyta įvykio fabula ir R. N. veiksmai, nėra jokios informacijos apie tai, kad dėl šių veiksmų R. N. buvo įspėtas ar jam būtų taikytos kitokios Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo numatytos priemonės užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą, nenurodyta jokių asmens piktybiškumą ar sistemiškumą pagrindžiančių motyvų, o buvo iš karto prašoma spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo ir bausmės paskyrimo (b. l. 10). Pagal teismų praktiką, vengimas minėtos normos kontekste pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu, vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų sukelti BK 74 straipsnio 2 dalyje numatytas teisines pasekmes ir suponuoti asmens traukimą baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį ir šiuo konkrečiu atveju atsakomybės rūšis ir priemonės administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-2827-738/2018, pripažintinos adekvačiomis ir pakankamomis. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad vengimu reikėtų pripažinti tik tuos atvejus, kai asmuo nevykdo arba netinkamai vykdo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę tik po bausmę vykdančios institucijos įspėjimo (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-726-380/2014; Šiaulių apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-136-332/2017, 1A-29-316/2018), apie ką šioje byloje jokių duomenų nėra.

Visgi konstitucinis non bis in idem konstitucinis principas nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai), tiesiog tokių aplinkybių R. N. veiksmuose pagal byloje surinktus duomenis nenustatyta.

Teismų praktikoje yra pavyzdžių, kai baudžiamasis procesas po administracinės nuobaudos paskyrimo pripažintas teisėtu, nes anksčiau, neatskleidus visų reikšmingų aplinkybių, pritaikyta nepagrįstai švelni atsakomybės rūšis, pavyzdžiui, asmeniui per klaidą paskiriama administracinė nuobauda už Kelių eismo taisyklių pažeidimą nežinant ar tinkamai neįvertinus fakto, kad dėl jo sukelto eismo įvykio kilo nusikalstami padariniai – buvo sužaloti ar žuvo žmonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-686/2007, 2K-102/2008). Tačiau toks vertinimas turi būti tinkamai motyvuotas ir pagrįstas įsitikinimu dėl ankstesnio administracinės atsakomybės taikymo neadekvatumo nagrinėjamai situacijai ir būtinumo taisyti padarytą teisingumo klaidą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-167-788/2015). Taigi minėta teisinė klaida pritaikius netinkamą atsakomybės rūšį turi būti pakankamai šiurkšti ir akivaizdžiai pažeidžianti teisingumo principą. Nagrinėjamu atveju R. N. ankstesnis nubaudimas už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje, atitinka įstatymo reikalavimus, nenustačius nei piktybiškumo, nei sistemiškumo jo elgesyje, yra adekvatus, ir netraktuotinas kaip jokia taisytina klaida.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Taigi ir tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį, todėl esant skirtingoms baudžiamojo poveikio priemonėms, kurios nėra vykdomos, šio nusižengimo sudėtis dėl to įgauna skirtingą turinį. Teismų praktika dėl BK 243 straipsnio taikymo nėra gausi ir dar tik formuojama, tačiau, pažymėtina, vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (pvz., išplėstinės septynių teisėjų kolegijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59/2012).

Šiuo atveju teismas kaip įrodymų nevertina galimos subjektyvinės nusikalstamos veikos pusės, tačiau konstatuoja, kad kaltinimas R. N. pagal BK 243 straipsnį iš esmės paremtas vien administracine prejudicija byloje Nr. A15.-2827-738/2018, kuri nėra nei baudžiamosios atsakomybės kilimo sąlyga, nei nusikaltimo sudėties požymis, iš esmės tais pačiais faktais, tomis pačiomis nusižengimo sudėties aplinkybėmis ir vienu teisę pažeidžiančiu R. N. elgesiu, dėl ko jis jau buvo nubaustas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-2827-738/2018, taigi šiuo atveju proceso dubliavimo negalima pagrįsti esą skirtingomis administracinio nusižengimo ir nusikalstamos veikos teisinėmis ypatybėmis, nes vertinami ir aprašomi iš esmės tie patys vieno asmens veiksmai, todėl nėra pagrindo išvadai, kad administracinė nuobauda R. N. skirta už vienus veiksmus, o baudžiamieji kaltinimai pareikšti dėl kitų, nes jie aiškiai sutampa – R. N. pakartotinai vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės ir tai darė būdamas neblaivus, toks jos elgesys nebuvo nei piktybiškas, nei sistemiškas, dėl ko jo atžvilgiu kilo teisiniai padariniai ir toks elgesys buvo tinkamai įvertintas.

Be to, nors baudžiamasis kaltinimas susijęs ir su papildomu vengimo vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę požymiu, tačiau šiuo atveju aiškiai nenustačius piktybiškumo kriterijaus, tai nepaneigia to fakto, kad baudžiamieji kaltinimai buvo visiškai pagrįsti administracinio nusižengimo numatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje, dėl ko R. N. jau buvo nubaustas, aplinkybėmis ir, atvirkščiai, administracinio nusižengimo sudėtyje nebuvo jokių faktinių aplinkybių, kurios nebūtų nurodytos baudžiamuosiuose kaltinimuose. Taigi, nepaisant to, kad abu straipsniai įtvirtinti skirtinguose kodeksuose ir už juos nustatyta skirtingų rūšių atsakomybė (skiriasi idem crimen), šiuo atveju jie abu draudžia tą patį elgesį – vairavimą esant neblaiviam (idem factum), nes šiuo atveju nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje sudėtis inkriminuojama būtent dėl to, kad R. N. pakartotinai vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės ir tai darė būdamas neblaivus. Tai teisiškai reikšminga aplinkybė, įrodanti veikų tapatumą principo non bis in idem prasme. Tokia principinė pozicija įtvirtinta kasacinėje praktikoje pabrėžiant, kad non bis in idem principas turi būti aiškinamas kaip žmogaus persekiojimo ar teisminio proceso dėl antro pažeidimo draudimas, jei jis pradedamas dėl tų pačių arba labai panašių faktų, neatskiriamai susijusių su tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta. Be to, pažeidimų teisinių formuluočių skirtumai nėra pagrindinis kriterijus sprendžiant dėl vėlesnio proceso atitikties non bis in idem principui, tai pabrėžiama jau pirmiau minėtoje EŽTT praktikoje. Todėl darytina išvada, kad ir administracinis, ir baudžiamasis procesai R. N. atžvilgiu buvo pagrįsti iš esmės tais pačiais faktais, dėl šioje nutartyje aptartų motyvų byloje nenustatyta jokių pagrindų ir sąlygų kriminalizuoti tokį R. N. elgesį, taigi egzistuoja BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta aplinkybė, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, kadangi asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu, ir byla nutrauktina šiuo bei BPK 420 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 424 straipsnio 1 dalies pagrindais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 420 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 424 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

nutraukti baudžiamąjį procesą R. N. atžvilgiu pagal BK 243 straipsnį, kadangi jo atžvilgiu įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu (BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Šią nutartį prokuroras per 7 dienas nuo jos gavimo gali skųsti Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.