- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-05-23
- Bylos Nr.
- I-22-621/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00493-2010-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Žanas Kubeckas (pran.), Virginijus Stankevičius, Arvydas Martinavičius
- Pareiškėjas
- L. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vyriausybės atstovo Šiaulių
- Trečiasis asmuo
- Radviliškio rajono savivaldybės administracijos
- Kategorijos
- 16.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo teisėjo Žano Kubecko, kolegijos teisėjų Virginijaus Stankevičiaus ir Arvydo Martinavičiaus,
dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskričiai, atstovei Violetai Kiurienei,
dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Radviliškio rajono savivaldybės administracijos atstovui Arnoldui Matuzevičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. V. skundą ir patikslintus skundus dėl pareiškėjo grąžinimo į seniūno pareigas (valstybės tarnybą), priteisti darbo užmokestį už viršvalandžius, atlyginti turtinę bei neturtinę žalą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjo L. V. skundą bei jo patikslinimus atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vyriausybės atstovo Šiaulių apskričiai, kuriais pareiškėjas prašo jį grąžinti į seniūno pareigas (valstybės tarnybą); priteisti iš atsakovo 270 000 litų neturtinę žalą; priteisti iš atsakovo 10549,50 litų turtinę žalą; pareikalauti iš atsakovo, kad šis remiantis savivaldybės vedamu žurnalu paskaičiuotų, kiek pareiškėjas dirbo užregistruotų viršvalandžių (mašinų naudojimas po darbo vykdant tarnybines pareigas) ir priteisti apmokėjimą už viršvalandžius.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde (t.1, b.l. 32-51), jo patikslinimuose (t. 1, b.l. 173-185; t. 4, b.l. 113-118) nurodė, bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis neteisėtai buvo atleistas iš Šeduvos seniūnijos seniūno pareigų. Tai konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-05-18 sprendimu administracinėje byloje Nr. A143-771/2010 pripažindamas, kad pareiškėjas iš Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Šeduvos seniūnijos seniūno pareigų atleistas šiuo teismo sprendimu nuo 2010 m. gegužės 18 d. bei priteisė atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką. Po šio teismo sprendimo, pareiškėjui turėjo būti atkurtas valstybės tarnautojo statusas ir jis grąžintas į seniūno pareigas. Tuo metu buvo laisvų kitų seniūnijų seniūnų, seniūno pavaduotojo pareigų, tačiau pareiškėjui nebuvo pasiūlytos jokios valstybės tarnautojo pareigos. Prašo priteisti iš atsakovo 10549,50 litus už tarnybinio automobilio vairo perdėjimą bei variklio pakeitimą. Priteisti iš atsakovo 270 000 litų neturtinę žalą, kurią patyrė dėl to, kad neteko 30 procentų sveikatos, patyrė pažeminimus, yra paėmęs paskolą iš banko, kurios negali sumokėti, dėl to gyvena baimėje, kad gali būti iškeldintas iš namo. Prašo teismo pareikalauti iš atsakovo, kad šis remiantis savivaldybės vedamu žurnalu paskaičiuotų, kiek pareiškėjas dirbo užregistruotų viršvalandžių. Pareiškėjas dirbo savaitgaliais – vykdavo įvairios šventės ir jis kaip seniūnas privalėjo dalyvauti, naudojo transportą. Mirė pareiškėjo mama bei sesuo, bet pareiškėjui nebuvo suteiktos kiekvienu atveju po tris išeigines dienas. Atsakovas turėtų apskaičiuoti viršvalandžius ir pareiškėjui sumokėti. Už visų pareiškėjo reikalavimų patenkinimą yra atsakinga Lietuvos valstybė atstovaujama Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje. Prašo skundą ir patikslintus skundus patenkinti visiškai.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė atstovaujama Vyriausybės atstovo Šiaulių apskričiai atsiliepime (t. 4 b.l. 132-134) nurodė, bei atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad su pareiškėjo skundu bei patikslintu skundu nesutinka. Nurodė, kad pareiškėjo L. V. pareikšti teismui prašymai dėl gražinimo į seniūno pareigas (valstybės tarnybą), apmokėjimo už viršvalandžius priteisimo, 4500 Lt už pakeista varikli ir 6500 Lt už automobilio vairo perdėjimą priteisimo; 270000 Lt neturtinės žalos atlyginimo turėtu būti skirti Radviliškio rajono savivaldybės administracijai, o ne Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovui Šiaulių apskrityje, kuris yra netinkamas atsakovas šioje byloje dėl toliau nurodytu argumentų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 4 dalimi, seniūnas yra karjeros valstybės tarnautojas, kurį į pareigas skiria ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis šiuo ir Valstybės tarnybos įstatymais. Tai patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 18 d. sprendimas, kuriuo buvo pripažinta, kad pareiškėjas atleistas iš Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Šeduvos seniūnijos seniūno pareigų nuo 2007 m. gruodžio 11 d. neteisėtai ir turi būti atleistas iš šių pareigų šiuo teismo sprendimu nuo 2010 m. gegužės 18 d.; taip pat buvo priteista iš Radviliškio rajono savivaldybės administracijos pareiškėjui 91040 Lt už priverstinės pravaikštos laiką. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis šiuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 18 d. sprendimu, 2010 m. gegužės 26 d. priėmė įsakymą Nr. A-544-(8.2), kuriuo įsakė išmokėti pareiškėjui darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 18 d. sprendimą. Darytina išvada, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo reikalavimus, laikė, kad jo reikalavimams tenkinti tinkamas atsakovas yra Radviliškio rajono savivaldybės administracija, su kuria pareiškėjas buvo susijęs darbo santykiais. Tas pats pasakytina ir apie pareiškėjo reikalavimą grąžinti pareiškėją į seniūno, valstybės tarnybos įmonės (įstaigos) vadovo darbą. Pareiškėjas savo skunduose nurodo, kad turėjo būti priimtas į Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Šeduvos seniūnijos seniūno pareigas, Šeduvos seniūno pavaduotojo, Pakalniškių seniūnijos seniūno pareigas. Šis reikalavimas buvo grindžiamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 3 dalimi. Atkreipia dėmesį, kad, spręsti dėl priėmimo į aukščiau nurodytas pareigas turi į šias pareigas priimantis subjektas, t. y. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorius, o ne Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas Šiaulių apskrityje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, Vyriausybės atstovai atlieka savivaldybių administracinę priežiūrą, tai yra prižiūri, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus. Remiantis to paties įstatymo 4 straipsnio 8 dalimi, Vyriausybės atstovas nenagrinėja fizinių ir juridinių asmenų skundų dėl savivaldybės administravimo subjektų neveikimo ar priimtų individualių teisės aktų, kurių apskundimo tvarką nustato Administracinių bylų teisenos įstatymas ar konkrečią sritį reglamentuojantys įstatymai. Pareiškėjo L. V. skundai priskiriami būtent prie tokių skundų, kurių, vadovaujantis aukščiau nurodyta teisės norma, nenagrinėja Vyriausybės atstovas. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas Šiaulių apskrityje nėra tinkamas atsakovas šioje byloje ir neturi pareigos atsakyti į pareikštus reikalavimus. Dėl apmokėjimo už viršvalandžius priteisimo, 4500 Lt už pakeistą variklį ir 6500 Lt už automobilio vairo perdėjimą priteisimo pareiškėjo pareikšti reikalavimai, susiję su buvusiais darbo santykiais dirbant Radviliškio rajono savivaldybės administracijoje, todėl, atsižvelgiant į tai, kas paaiškinta prieš tai, turėtų būti nukreipti į buvusį darbdavį – Radviliškio rajono savivaldybės administraciją.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartyje pareiškėjui paaiškino, kokios sąlygos yra būtinos civilinei atsakomybei atsirasti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra nurodoma, kad viešoji atsakomybė dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų tiek neturtinės, tiek turtinės žalos atveju atsiranda esant trims civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444 -1003/2010). Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011). Pareiškėjo teiginiai, kad Vyriausybės atstovas Šiaulių apskrityje turėjo parašyti teikimą dėl Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. T-689 „Dėl Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Šeduvos seniūnijos naikinimo, jos aptarnaujamos teritorijos priskyrimo Šeduvos miesto seniūnijai" panaikinimo, o tai, kad šis teikimas nebuvo parašytas įtakojo jo interesų pažeidimus, neturi teisinio pagrindo. L. V. Vyriausybės atstovą Šiaulių apskrityje dėl galimo biurokratizmo skundė Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui (pridedama), kuris 2012 m. birželio 29 d. pažymoje nusprendė pareiškėjo skundą atmesti. Mano, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje tarnyba yra netinkamas atsakovas šioje byloje, ir prašo atsakovu šioje byloje laikyti Radviliškio rajono savivaldybės administraciją. Atsižvelgiant į tai, visi reikalavimai, pareikšti šioje byloje, turėtų būti skirti tinkamam atsakovui – Radviliškio rajono savivaldybės administracijai, kuri ir turėtų pasisakyti dėl jų pagrįstumo. Dėl šių priežasčių nesutinka su pareiškėjo L. V. pareikštais reikalavimais ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Radviliškio rajono savivaldybės administracija pateiktame atsiliepime ( t.1, b.l. 55-57) nurodė, kad su pareiškėjo reikalavimais nesutinka ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl grąžinimo į seniūno pareigas - LVAT gegužės mėn. sprendimu išsamiai pasisakė apie galimybę pareiškėją grąžinti į buvusias seniūno pareigas. Konstatavo, kad nėra galimybės grąžinti. Todėl dalyje byla yra nutraukta pagal ABTĮ 101 str. 2 p. Dėl ko administracija nesiūlė kitų pareigų - pats pareiškėjas nurodė, kad jis pats kaltas dėl tokių pasekmių, nes nustatyta tvarka, kai buvo konstatuota, kad jis atleistas iš darbo, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais turėjo atkurti savo valstybės tarnautojo statusą, būti įrašytas į tarnautojų rezervą ir atsiradus laisvai darbo vietai, jei būtų atitikęs reikalavimus, būtų be konkurso pervestas dirbti toms pareigoms. Pareiškėjas patvirtino tą aplinkybę, kad jis to nepadarė ir jo reikalavimas, kad turėjo būti siūlomos kitos pareigybės kitų seniūnijų seniūnų darbo vietos, yra nepagrįstas ir atmestinas. Dėl neišmokėto darbo užmokesčio, delspinigių - LVAT sprendimą administracija vykdė. Buvo priimtas įsakymas išmokėti darbo užmokestį. Pagal teismų praktikas, teismai priteisia išmokėti darbo užmokestį su visais mokesčiais. Pareiga tenka apskaičiuoti ir išskaičiuoti mokestį tai institucijai, kuri privalo išmokėti. Tas buvo padaryta. Pareiškėjas to nesuprato, skundė tą aplinkybę, tačiau LVAT 2010 m. nutartyje išaiškino, kad administracija teisėtai ir pagrįstai išskaičiavo mokesčius ir pilnai atsiskaitė. Todėl dalyje byla nutrauktina. Dėl viršvalandžių - pareiškėjas atleistas iš darbo ir tuo metu galiojusi įstatymo redakcija numatė viršvalandžių apmokėjimo tvarką valstybės tarnautojams. To paties įstatymo 5 str. davė nuorodą, kad viršvalandžiai apmokami LR DK nustatyta tvarka. DK 150 str. sako, kad viršvalandinis darbas atliekamas darbdavio nurodymu, o 5 d. nustatyta, kad viršvalandiniu darbu nelaikomas pareigūnų darbas, viršijant darbo trukmę. Svarbus direktoriaus 2007-03-05 įsakymu, kuriuo buvo nustatyta, kas yra administracijos darbuotojai ir kuriems viršvalandinis darbas nėra reglamentuotas - mokamas. Jie dirba daugiau, negu nustatytos darbo valandos. Tas įsakymas apėmė seniūno pareigybę. Byloje yra pateiktas automobilio registravimo žurnalas ne darbo valandomis. Iš to matyti, kad pareiškėjas automobilį visais atvejais naudojo ne pagal paskirtį. Reziumuojant - turėjo būti dvi aplinkybės - turėjo būti ne administracijos darbuotojas, ne seniūnas, jei tokį reikalavimą kelia ir kita - jis turėjo automobilį naudoti administracijos direktoriaus pavedimu ir vykdyti tiesiogines funkcijas. Tokių aplinkybių nebuvo ir priteisti neva už viršvalandinį darbą, nėra jokio pagrindo. Dėl automobilio vairo perdėjimo, variklio pakeitimo - administracijos direktoriaus įsakymo pagrindu buvo skirtas asignavimas iki 20 000 Lt visiems seniūnams įsigyti transportą. Seniūnas viršijo numatytą limitą, įsigijo brangesnį transportą, kuris netiko naudoti tarnybinėms reikmėms - su vairu dešinėje pusėje. Jis modifikavo, perkėlė vairą ir tuo patyrė žalą. Pareiškėjas nepateikė jokių leistinų įrodymų ir tokia aplinkybė dėl žalos atsiradimo yra nepagrįsta ir neįrodyta. Dėl ieškinio senaties - tiek dėl automobilio, tiek variklio perkeitimo, įvykiai sietini su 2005 m., pagal ABTĮ 15 str. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo administraciniai teismai sprendžia pagal LR CK. CK 1 knygos 126 str. numato, kur apibrėžti senaties terminai, tai trys metai taikomas reikalavimas dėl žalos atlyginimo. Yra suėjęs senaties terminas, todėl prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo L. V. skundas ir jo patikslinimai atmestini, kaip nepagrįsti.
Šioje byloje yra kilęs ginčas dėl pareiškėjo galimai pažeistų teisių vykdant tarnybines funkcijas, t.y. dirbant Šeduvos seniūnijos seniūno pareigose, iš kurių pareiškėjas buvo nepagrįstai atleistas Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. 2010-05-18 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu pripažinta, kad pareiškėjas atleistas iš Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Šeduvos seniūnijos seniūno pareigų nuo 2007 m. gruodžio 11 d. neteisėtai, ir laikoma, kad jis atleistas iš šių pareigų šiuo teismo sprendimu nuo 2010 m. gegužės 18 d. Priteista iš Radviliškio rajono savivaldybės administracijos pareiškėjo naudai 91 040,00 Lt (devyniasdešimt vieną tūkstantį keturiasdešimt litų 00 ct) už priverstinės pravaikštos laiką (t. 1, b.l. 85-91). Pareiškėjas prašo jį grąžinti į seniūno pareigas (valstybės tarnybą); priteisti iš atsakovo 270000 litų neturtinę žalą; priteisti iš atsakovo 10549,50 litų turtinę žalą; pareikalauti iš atsakovo, kad šis remiantis savivaldybės vedamu žurnalu paskaičiuotų, kiek pareiškėjas dirbo užregistruotų viršvalandžių (mašinų naudojimas po darbo vykdant tarnybines pareigas) ir priteisti apmokėjimą už viršvalandžius. Pareiškėjas turtinę ir neturtinę žalą kildina iš tarnybos dirbant Šeduvos seniūnijos seniūno pareigose, t.y. pareiškėjas nurodo, kad turtinę žalą patyrė dėl to, kad jis dirbdamas minėtose pareigose savo asmeninėmis lėšomis pakeitė tarnybinio automobilio vairą bei variklį, o neturtinę žalą patyrė dėl neteisėto atleidimo iš valstybės tarnybos ir nepasiūlius jam kitų valstybės tarnautojo pareigų. Toks ginčas laikytinas tarnybiniu ginču ir dėl visų pareiškėjo reikalavimų atsakingas turėtų būti pareiškėjo darbdavys. Vadovaujantis ABTĮ 2 straipsnio 19 dalimi, tarnybiniai ginčai - tai valstybės tarnautojų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus, ginčai su administracija, susiję su tarnautojo statuso įgijimu, pasikeitimu ar praradimu ir drausminio poveikio priemonių taikymu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose nustatytas socialines garantijas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-520-1788-13 ir kt.).
Vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2000, Nr. 91-2832; 2008, Nr. 113-4290) 31 str. 4 d. numatyta, kad Seniūnas yra seniūnijos vadovas, seniūnijai skirtų asignavimų valdytojas. Jis yra karjeros valstybės tarnautojas. Seniūną į pareigas skiria ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis šiuo ir Valstybės tarnybos įstatymais. Į seniūno pareigas priimama tik konkurso būdu. <...>. Iš šios teisės normos matyti, kad pareiškėjo darbdavys buvo Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorius, kuris ir atleido pareiškėją iš Šeduvos seniūnijos seniūno pareigų, todėl šioje byloje tinkamu atsakovu turėtų būti ne Lietuvos valstybė atstovaujama Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje, o Radviliškio rajono savivaldybės administracija. Valstybė yra atskiras teisės subjektas, juridinis asmuo, turintis savarankišką teisinį statusą; pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnį valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas, t.y. valstybė valdžios funkcijas įgyvendina per tam įstatymo įgaliotas institucijas. Tiek pati valstybė, tiek atskiros jos institucijos turi savarankišką teisinį statusą, gali įgyti teises ir pareigas ir būti teisinio santykio šalimi. Kaip minėta anksčiau, nagrinėjamo teisinio santykio šalimi yra ne valstybė, o vietos savivaldos institucija – Radviliškio rajono savivaldybės administracija.
ABTĮ 54 str. numatyta, kad jei teismas, nagrinėdamas bylą nustato, kad skundas (prašymas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, tai turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu. Jeigu pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis.
ABTĮ 10 str. numatyta, kad Teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Pareiškėjas pateikė teismui prašymą (t. 4, b.l. 113-118) kuriuo prašė pakeisti atsakovą, t.y. nelaikyti atsakovu Radviliškio rajono savivaldybės administracijos, o atsakovu laikyti Lietuvos valstybę atstovaujamą Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje. Tokį prašymą jis palaikė ir teismo posėdžio metu (t. 4, b.l. 122-124, bei 2014-02-13 teismo posėdžio garso įrašas). Teismas išaiškino pareiškėjui žodžiu dėl pasirenkamo netinkamo atsakovo bei galimų dėl to pasekmių. Pareiškėjas nesutiko laikyti atsakovu Radviliškio rajono savivaldybės administraciją, o pasirinko atsakovu Lietuvos valstybę atstovaujamą Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje. Teismas priimdamas rašytinę nutartį dėl pareiškėjo prašymo ir atsakovo pakeitimo, šioje nutartyje (t. 4, b.l. 125-126) dar kartą nurodė koks atsakovas turėtų būti tinkamas šioje byloje, tačiau pareiškėjas savo valios nepakeitė. Nagrinėjant bylą iš esmės, pareiškėjas taip pat prašė laikyti atsakovu Lietuvos valstybę atstovaujamą Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje. Jeigu teismas siūlo pareiškėjui pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, tačiau pareiškėjas su šiuo pasiūlymu nesutinka, tai gali būti pagrindas pareiškėjo skundą atmesti. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2006 m. rugsėjo 11d. nutartį administracinėje byloje Nr. A469-470/2006).
Atsakovas Lietuvos valstybė atstovaujama Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje o taip pat ir Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje tarnyba nėra ir nebuvo susiję su pareiškėju tarnybos santykiais, nei atsakovas, nei atsakovą atstovaujanti institucija nėra atsakingi dėl pareiškėjo neteisėto atleidimo iš valstybės tarnybos, taip pat neturėjo ne tik pareigos bet ir teisės pareiškėją priimti į seniūno ar kitas Radviliškio rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo pareigas, nėra atsakingi už pareiškėjui darbdavio (Radviliškio rajono savivaldybės administracijos) galimai padarytą turtinę ar neturtinę žalą, todėl pareiškėjo skundo bei patikslintų skundų tenkinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p., teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo L. V. skundą ir patikslintus skundus atsakovui Lietuvos valstybei atstovaujamai Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje dėl reikalavimo grąžinti pareiškėją į seniūno pareigas (valstybės tarnybą), dėl apmokėjimo už viršvalandžius priteisimo, dėl 10549,50 Lt už pakeistą variklį ir automobilio vairo perdėjimą priteisimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, atmesti kaip nepagrįstus.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.