Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-12-30 · Administracinė byla Nr. AS-756-833-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-12-30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2012-01-13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2012-09-24Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2013-11-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  5. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-05-23Regionų apygardos administracinis teismas
  6. ApeliacijaNutartis · 2015-05-28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  7. P-125-146/2015Nutartis · 2015-09-30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-30
Bylos Nr.
AS-756-833-11
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00493-2010-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Audrius Bakaveckas, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.)
Pareiškėjas
L. V.
Kategorijos
  • 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS756-833/2011Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00493-2010-5Procesinio sprendimo kategorija 79.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. gruodžio 30 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. V. skundą dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėjas L. V. (toliau – ir pareiškėjas) 2011 m. rugpjūčio 25 d. padavė patikslintą skundą (II t., b. l. 120–129), kuriame be reikalavimų, kurie 2010 m. lapkričio 16 d. teismo nutartimi buvo priimti (I t., b. l. 244) pareiškė naujus reikalavimus. Taip pat pareiškėjas teismui pateikė prašymą ištirti norminio administracinio akto – Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. T-689 „Dėl Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Šeduvos seniūnijos naikinimo, jos aptarnaujamos teritorijos priskyrimo Šeduvos miesto seniūnijai“ teisėtumą, nes, pareiškėjo teigimu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas nenumatė teisės savivaldybių taryboms naikinti seniūnijų, o tik jas steigti. Nurodė, kad prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą akivaizdžiai susijęs su nagrinėjama byla.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo prašymą ištirti Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. T-689 „Dėl Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Šeduvos seniūnijos naikinimo, jos aptarnaujamos teritorijos priskyrimo Šeduvos miesto seniūnijai“ teisėtumą. Šia nutartimi teismas taip pat nutarė įpareigoti pareiškėją iki 2011 m. rugsėjo 12 d. pašalinti nutartyje nurodytus patikslinto skundo trūkumus.

Teismas atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. T-689 „Dėl Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Šeduvos seniūnijos naikinimo, jos aptarnaujamos teritorijos priskyrimo Šeduvos miesto seniūnijai“ ištyrimo, nes padarė išvadą, kad šis prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p., 111 str. 2 d. 1 p.). Teismas pažymėjo, kad atleidžiant pareiškėją, Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 21 d. sprendimas Nr. T-689 „Dėl Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Šeduvos seniūnijos naikinimo, jos aptarnaujamos teritorijos priskyrimo Šeduvos miesto seniūnijai“ nebuvo taikytas, todėl, teismo nuomone, negalėjo realiai nulemti realaus ar tariamo pareiškėjo teisių pažeidimo. Teismas konstatavo, jog pareiškėjo pagrindinės bylos išsprendimui Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 21 d. T-689 sprendimas „Dėl Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Šeduvos seniūnijos naikinimo, jos aptarnaujamos teritorijos priskyrimo Šeduvos miesto seniūnijai“ neturės įtakos, nes pagrindinėje byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas gina tariamai ar realiai pažeistas savo teises ar įstatymų saugomus interesus, atsakovui pritaikius šį norminį administracinį aktą.

III.

Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą (II t., b. l. 142–149), kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir remiantis ABTĮ 115 straipsnio 1 dalies 2 punktu skundžiamą norminį aktą (ar jo dalį) pripažinti prieštaraujančiu įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui ir laikyti jį panaikintu, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą jis negalioja.

Paaiškina, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog prašomas ištirti aktas nėra susijęs su teisme nagrinėjama byla. Nurodo, kad ginčas kilo dėl to, jog pareiškėjas buvo neteisėtai atleistas, neteisėtai panaikinta seniūnija ir neteisėtai pareiškėjas nėra priimamas į darbą. Pažymi, kad norminio akto teisėtumo tirti nereikia, nes jis priimtas nesilaikant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir pagal Lietuvos įstatymus jis net negalioja.

Šalies argumentai

Atsakovas Radviliškio rajono savivaldybės administracija su pareiškėjo atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ABTĮ nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis procesas pagal pareiškėjo atskirąjį skundą nutrauktinas.

Atskiruoju skundu skundžiama 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi Šiaulių apygardos administracinis teismas atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. T-689 „Dėl Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Šeduvos seniūnijos naikinimo, jos aptarnaujamos teritorijos priskyrimo Šeduvos miesto seniūnijai“ ištyrimo, nustatęs, kad prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla. Šia nutartimi teismas taip pat nutarė įpareigoti pareiškėją iki 2011 m. rugsėjo 12 d. pašalinti nutartyje nurodytus patikslinto skundo trūkumus.

ABTĮ 149 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti visą Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartį.

Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo nutarties dalis, kuria buvo nustatytas terminas patikslinto skundo trūkumams pašalinti, vadovaujantis ABTĮ 149 straipsnio 1 dalimi, atskiruoju skundu neskundžiama, nes neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, be to, ABTĮ nenumato galimybės tokias nutartis apskųsti atskiruoju skundu. Vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atskirasis skundas gali būti duodamas tais atvejais, kai, per teismo nustatytą terminą nepašalinus skundo trūkumų, skundą nutariama laikyti nepaduotu ir jį grąžinti.

Atskiruoju skundu skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas taip pat atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. T-689 „Dėl Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Šeduvos seniūnijos naikinimo, jos aptarnaujamos teritorijos priskyrimo Šeduvos miesto seniūnijai“ teisėtumo ištyrimo ABTĮ 111 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 111 straipsnis, reglamentuojantis prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su individualia byla padavimą, priėmimą ir nagrinėjimą, nenumato, kad teismo nutartis dėl atsisakymo priimti prašymą gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Tokio pobūdžio nutartis neužkerta kelio ir tolesnei bylos eigai, nes net ir atsisakius priimti prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, bylos nagrinėjimas yra tęsiamas toliau, o argumentai dėl nesutikimo su tokiu teismo procesiniu sprendimu gali būti pareiškiami apeliaciniame skunde dėl išnagrinėjus bylą priimto teismo sprendimo.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismo nutartis dėl atsisakymo priimti prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su individualia byla negali būti skundžiama atskiruoju skundu, nes nėra pagrindų, numatytų ABTĮ 149 straipsnio 1 dalies 1 bei 2 punkte. Tokios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi ir kitose analogiško pobūdžio bylose (pvz., 2009 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-346/2009, 2009 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-568/2009, 2009 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-703/2009).

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartis negalėjo būti skundžiama atskiruoju skundu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė pareiškėjo atskirąjį skundą dėl šios nutarties, todėl apeliacinis procesas pagal pareiškėjo atskirąjį skundą nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 148, 134 straipsniais, 149 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

apeliacinį procesą pagal pareiškėjo L. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutarties nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAudrius BakaveckasArūnas SutkevičiusVaida Urmonaitė-Maculevičienė