Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-21-383/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2020-03-10
Bylos Nr.: 1A-21-383/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-49908-2016-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Aušra Vingilė, Kęstutis Dargužis, Valdas Vitunskas
Kaltinamasis: V. B.
Nukentėjusysis: A. Č., J. V., T. V.
Advokatai: Ramūnas Mikulskas

Kategorijos

1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-21-383/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49908-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1.; 2.1.15.3.3.3.; 2.4.6.5.2.; (S)

Kauno apygardos teismasNuOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Aušros Vingilės ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, Audronei Tulauskienei,dalyvaujant prokurorui Juozui Valickui,išteisintajam V. B., jo gynėjui advokatui Ramūnui Mikulskui,nukentėjusiesiems A. Č., J. V., T. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Juozo Valicko ir nukentėjusiųjų A. Č., T. V., J. V. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. kovo 8 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiųjų A. Č., T. V., J. V. civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. B. buvo kaltinamas tuo, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nežymiai ir nesunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, o būtent: 2016 m. spalio 22 d. apie 08.45 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę - automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (registruotą A. K. vardu), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), 9, 101, 106, 127, 128, 141 punktų reikalavimus, tai yra, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, prieš pradėdamas važiuoti, išvažiuodamas iš dešiniame kelkraštyje esančios autobusų sustojimo stotelės, prieš sukdamas į kairę ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nedavęs kelio kitiems eismo dalyviams, sudaręs kliūtį nedavė kelio tiesiai važiuojančiai transporto priemonei – T. V. vairuojamam automobiliui ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (registruotas J. V. vardu), kurio judėjimo kryptį jis kirto, dėl ko vairuotojas T. V. buvo priverstas įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą ir jį lenkti, kad išvengti susidūrimo, nepasirinkęs važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino greičio ir prireikus nesustojo, nes to reikėjo dėl susidariusių aplinkybių, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio, net visiškai nesustabdė transporto priemonės, neapvažiavo susidariusios kliūties nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, staiga sukdamas į kairę, prieš atlikdamas posūkio manevrą į kairę, neįsitikino jog tai daryti saugu ir judėdamas kairiojo posūkio manevru sudaręs kliūtį tiesiai važiuojančiam vairuojant automobilį ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) T. V., susidūrė su jo vairuojamu automobiliu ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkęs savo automobilio priekiu į T. V. vairuojamo automobilio dešinį šoną, ir dėl to padarė nežymų sveikatos sutrikdymą vairuotojo T. V. vairuojamo automobilio keleiviams nukentėjusiajam L. M. dėl kliniškai nustatytos blauzdos sumušimo, nukentėjusiajai T. T. dėl kliniškai nustatytos paviršinės muštinės žaizdos kaklo dešinėje pusėje, odos nubrozdinimo dešinės akies apatinio voko srityje, nukentėjusiajam A. Č. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl kliniškai nustatyto juosmeninio III stuburo slankstelio suspaustinio lūžimo ir juosmeninio I stuburo slankstelio kairės skersinės ataugos lūžimo, nes dėl juosmeninio III stuburo slankstelio suspaustinio lūžimo ir I stuburo slankstelio kairės skersinės ataugos lūžimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui.

Žemesnės instancijos teismas

2. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai, priimdami išteisinamąjį nuosprendį padarė išvadą, kad kaltinamojo V. B. veikoje nenustatyti kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas ir tiesioginis priežastinis ryšys, susijęs su kilusiais padariniais.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis A. Č. prašo paskirti ekspertizę ar užduotį specialistui, tikslu nustatyti tikrąjį jo sveikatos sutrikdymo mąstą. Taip pat prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. kovo 8 d. nuosprendį ir V. B. pripažinti kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį bei patenkinti civilinį ieškinį, iš V. B. priteisiant 10 000 Eur neturtinę žalą.

3.1. Skunde nurodoma, kad nuosprendis priimtas duodant prioritetą tik kaltinamojo parodymams ir gynybos argumentams, kai tuo tarpu visiškai neatsižvelgta į eismo įvykio situaciją, eismo įvykio mechanizmą bei neįvertintas realus nukentėjusiajam padarytas sveikatos sutrikdymas. Byloje nustatyta, kad pravažiavus žiedinę (duomenys neskelbtini) sankryžą T. V. vairuojant automobilį „VW Passat“, V. B. vairuodamas automobilį „Audi 80“, išvažiavo skersai visą važiuojamąją dalį, o T. V. vengdamas susidūrimo išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kurioje iš priekio atvažiuojančių automobilių nebuvo. Jam bandant minėtą automobilį aplenkti iš kairės pusės, tuo tarpu „Audi“ vairuotojas savo automobilio nestabdė, o toliau važiavo norėdamas įsukti į kairėje pusėje esantį šalutinį kelią. T. V. bandydamas išvengti smūgio, dar labiau suko automobilį į kairę pusę ir tada staiga automobilis „Audi“ trenkėsi į T. V. vairuojamo automobilio „VW Passat“ dešinės pusės galines dureles. To teismas neįvertino ir nepagrįstai atmetė, pasiremdamas tik kaltinamojo parodymais ir liudytojos A. K., kuri yra suinteresuota bylos baigtimi. Be to, kelia pagrįstų abejonių tai, ar ši liudytoja nemeluoja, nes ji eismo įvykio vietoje nebuvo. O įvykus eismo įvykiui akivaizdu, kad ji būtų likusi eismo įvykio vietoje. Jos parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo kitokie. Be to, visas ikiteisminis tyrimas buvo šališkas ir tik po skundų imuniteto tarnybai buvo tęsiamas ikiteisminis tyrimas.

3.2. Skunde teigiama, kad teismas visiškai nemotyvuotai atmetė nukentėjusiųjų parodymus, pasirėmė neprofesionaliai atliktos eismo įvykio vietos apžiūros duomenimis, kai eismo įvykio vietą užfiksavo nepatyrę pareigūnai. Pažymėtina, kad KET 125 punkte nustatyta, kad draudžiama transporto priemonėms (išskyrus dviračius) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta. Ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančias transporto priemones rekomenduojama apvažiuoti iš kairės. Visiškai nepagrįstas teismo argumentas, kad T. V. turėjo apvažiuoti kaltinamojo vairuojamą automobilį iš dešinės.

3.3. Apelianto įsitikinimu, absurdiškas teismo motyvas, kad „VW Passat“ vairuotojas per daug pasuko į kairę ir automobilis jau neaplenkinėjo kelyje esančio automobilio „Audi“, o nusuko savo vairuojamą automobilį „VW Passat“ nuo kelio. Kitaip nukentėjusysis T. V. elgtis ir negalėjo, nes jis stengėsi išvengti susidūrimo su staiga ir netikėtai į kelią iš dešiniojo kelkraščio išvažiavusiu V. B. vairuojamu automobiliu. Teismas taip pat nurodė, jog akivaizdu, kad automobiliams važiuojant tokiais skirtingais greičiais, susidūrimas negalėjo įvykti. Šis teiginys visiškai nelogiškas, nes akivaizdu, kad susidūrimas galimas tiek dvejiems automobiliams važiuojant bet kokiu ir net skirtingu greičiu, kas paprastai taip ir būna, tiek vienam stovint, todėl akivaizdu, kad teismas nesivadovavo elementariu eismo saugumo suvokimu ir vairuotojų elgesiu kelyje, todėl padarė paviršutiniškas ir nepagrįstas išvadas.

3.4. Apeliantas nurodo, kad teismas neįvertino tikrojo eismo įvykio mechanizmo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo nukentėjusiųjų parodymais, nes tiek apeliantas, tiek nukentėjusieji L. M. (kuris teisme patvirtino, kad artėjant prie stovinčio automobilio ir likus keliems metrams iki automobilio, staiga tas automobilis pradėjo važiuoti ir sukti į kairę pusę, t. y. į pagrindinį kelią, nerodydamas posūkio ir dar bandydamas įvažiuoti į šalutinį kelią, vedantį į (duomenys neskelbtini)), tiek nukentėjusysis T. V. (kuris patvirtino, kad važiuojant jis pamatė dešiniame kelkraštyje pagal jo važiavimo kryptį stovintį automobilį „Audi 80“, raudonos spalvos, priekiu į (duomenys neskelbtini) pusę. Jo automobiliui priartėjus prie minėto automobilio, jis pastebėjo, kad „Audi“ automobilis staiga pajudėjo ir įvažiavo į dešinę eismo juostą) patvirtino įvykio aplinkybes ir paneigė kaltinamojo versiją, kad jis suko į kairę ir jį neva lenkė staiga atsiradęs automobilis. Šiuo atveju T. V. negalėjo numatyti, kad V. B. staiga išvažiuos iš kelkraščio ir važiuos į šalutinį kelią, kas pagrindinio keliu atžvilgiu ir susidūrimo metu atrodė lyg sukimo manevras. Be to, taip staiga pajudantį automobilį apvažiuoti iš dešinės T. V. negalėjo nei teoriškai, nei praktiškai. Be to, duženos šalutiniame kelyje nepaneigia fakto, kad V. B. išvažiavo tokiu manevru iš kelkraščio ir susidūrimas įvyko sankryžoje. Esant tokioms aplinkybėms manytina, kad būtent V. B. veiksmai lėmė eismo įvykio kilimą ir buvo būtinoji sąlyga eismo įvykio kilimui, nes V. B. nedarius tokio staigaus manevro eismo įvykis nebūtų kilęs, ir T. V. nebūtų turėjęs daryti lenkimo manevro.

3.5. Nukentėjusysis mano, kad jo civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, nes iki šiol jaučia eismo įvykio pasekmes, gali pakelti ir kelti tik kelių kilogramų svorį. Sveikata sutrikdyta negrįžtamai ir nustatytas ne toks sveikatos sutrikdymo mastas. Pažymėtina, kad 2018-06-25 Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) poskyrio specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. Č. laikotarpiu nuo 2016-10-27 iki 2018-05-16 gydėsi dėl kompresinio juosmeninio III stuburo slankstelio II-o lūžimo bei juosmeninio I stuburo slankstelio kairės skersinės ataugos lūžimo pasekoje išliekančio potrauminio radikulio su nežymiu judesių sutrikimų, jėgos sumažėjimu. Tai atitiktų 10 procentų bendrojo darbingumo praradimą padaryto sužalojimo pasekoje. Sveikatos sutrikdymo masto kvalifikacija, duota specialisto 2016-11-15 išvados Nr. (duomenys neskelbtini) akte, nekeistina (t. 4, b. 1. 187-188). 2018-06-12 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus pažymoje nurodyta, kad nuo 2018-05-21 A. Č. buvo nustatytas 75 procentų darbingumo lygis (t. 4., b. 1. 195), kas sudaro 25 procentų bendrojo darbingumo netekimą ir tai akivaizdus nesutapimas su specialisto išvada. Negali net 15 procentų skirtis nustatytas netektas darbingumas, todėl skirtina ekspertizė ar pakartotinė užduotis kitam specialistui, kuris nustatytų tikrąjį sveikatos sutrikdymo mastą, nes padarytas nepataisomas sveikatos suluošinimas, kas gali atitikti Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.20 punktą (kitokio pobūdžio sunkus suluošinimas) ar 6.11 punktą - 30 ir daugiau procentų - bendro darbingumo netekimas.

4. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras Juozas Valickas apeliaciniu skundu prašo Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. kovo 8 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: V. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 100 MGL (3 766 Eur) dydžio baudą, nustatant 6 mėnesių baudos sumokėjimo terminą. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti V. B. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti jam 1 metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones. Daiktus: CD laikmeną su garso įrašu gautu iš Bendrojo pagalbos centro, nuotraukas pateiktas T. V. 2017-06-08 apklausos metu, CD diską su papildomos įvykio vietos apžiūros T. V. parodymų patikrinimo vietoje, V. B. parodymų patikrinimo vietoje nuotraukomis ir T. V. atsiųstomis nuotraukomis palikti prie bylos medžiagos. Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nukentėjusiųjų civilinius ieškinius tenkinti pilna apimtimi: priteisti iš kaltinamojo V. B.: nukentėjusiajam T. V. civilinį ieškinį 60 eurų už kelionių išlaidas, 500 eurų už gynėjo suteiktas paslaugas ir 500 eurų moralinę žalą, iš viso 1060 eurų; nukentėjusiajai J. V. 90 eurų už automobilio transportavimą ir 300 eurų moralinei žalai atlyginti, iš viso 390 eurų; nukentėjusiajam A. Č. civilinį ieškinį iš AB ,,L. D.“ 2 000 eurų neturtinės žalos ir 10 000 eurų iš kaltinamojo V. B. neturtinei žalai atlyginti.

4.1. Skunde nurodo, kad teismas, spręsdamas kaltinamojo V. B. baudžiamosios atsakomybės klausimą priėmė išteisinamąjį nuosprendį padaręs klaidingas išvadas, kurias lėmė esminis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimas. Iš bylos medžiagos ir teismo išteisinamojo nuosprendžio turinio matyti, kad šis teismas savo išvadas dėl V. B. kaltumo grindė neįvertinęs įrodymų visumos, iš esmės remdamasis tik kaltinamajam V. B. palankiais įrodymais, be to, priežastinio ryšio aspektu, apskritai nevertino nustatytos aplinkybės, kad automobilio „Audi 80“ vairuotojas kaltinamasis V. B. sukdamas į kairę nepraleido jį lenkiančio automobilio „VW Passat“, vairuojamo nukentėjusiojo T. V. ir taip sudarė kliūtį, o nukentėjusiųjų L. M., T. T., A. Č. bei liudytojų parodymus ir eksperto išvadas nepalankias kaltinamajam V. B. atmetė, - tai rodo teismo šališkumą.

4.2. Skunde pažymi, jog teismas išsamiai neišanalizavo ir neįvertino abiejų eismo dalyvių pažeidimų reikšmę pasekmių atsiradimui. Šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjama situacija, kai abu eismo dalyviai pažeidė KET. Kaltinamasis V. B. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę buvo pripažinęs, jog jis pavojingai manevravo, todėl nukentėjusysis T. V. buvo priverstas dėl jo pavojingo manevravimo pakeisti savo važiavimo kryptį, siekiant išvengti susidūrimo ir sunkesnių pasekmių, ir todėl vairuotojas T. V. buvo priverstas pažeisti KET. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis V. B. savo kaltę neigė, teigdamas, kad jis buvo suklaidintas advokato, todėl ir prisipažino jog prieš sukdamas į šalutinį kelią, į kairę, jį lenkiančio automobilio nematė, tačiau teismas šios aplinkybės išsamiai neištyrė, nenustatė ar kaltinamasis V. B. savo kaltę buvo pripažinęs dėl kieno nors įtakos ir dabar savo kaltę neigia norėdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

4.3. Prokuroro teigimu, KET transporto priemonių vairuotojams numato pareigą prieš kiekvieną manevrą įsitikinti savo manevro saugumu ir nekelti pavojaus eismo saugumui. Sukdamas į kairę nelygiareikšmių kelių sankryžoje vairuotojas V. B. privalėjo duoti kelią jį lenkiančiai transporto priemonei T. V. vairuojamam automobiliui „VW Passat“. Vairuotojo pareiga „Duoti kelią“, kurios reikšmė aiškiai išdėstyta KET 3.2 punkte, kad eismo dalyvis privalo sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį, kitaip tariant privalo netrukdyti transporto priemonėms važiuoti pagrindiniu keliu nepriklausomai nuo to, kokiu greičiu pastarosios transporto priemonės artėja prie sankryžos. Šiuo atveju, kaltinamasis V. B. staiga įvažiavo iš autobusų stotelės į pagrindinį kelią pavojingai manevruodamas, kuriuo važiavo automobilis „VW Passat“ ir dėl to, nukentėjusysis T. V. buvo priverstas pažeisti KET, pakeisti savo važiavimo kryptį, jį lenkti siekiant išvengti susidūrimo ir sunkesnių pasekmių.

4.4. Prokuroro manymu, įvertinus specialisto L. A. ir eksperto V. Š. atliktų tyrimų išvadas bei jų paaiškinimus kartu su kitais byloje surinktais įrodymais darytina išvada, kad pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga buvo kaltinamojo V. B. veiksmai, prieštaravę KET reikalavimams, kadangi atlikdamas manevrą jis neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, atliko manevrą į kairę, įvažiavo į pagrindinę gatvę kirsdamas skersai ištisinę eismo juostą ir nepraleido jį lenkiančio automobilio „VW Passat“, tai yra, nukentėjusiojo T. V. veiksmai nebūtų sukėlę eismo įvykio, jei automobilio vairuotojas V. B. nebūtų pavojingai manevravęs, o būtų įsitikinęs manevro saugumu ir būtų davęs kelią jį lenkiančiam automobiliui „VW Passat“, kurį objektyviai turėjo galimybę pamatyti kaltinamasis V. B., jeigu būtų neskubėjęs įvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą sankryžoje, nors, kaip teigia ekspertai, nukentėjusysis T. V. važiuodamas leistinu greičiu galimai būtų turėjęs objektyvias galimybes sustabdyti automobilį prieš staiga jo kelyje atsiradusią kliūtį, kaip to reikalauja KET 127 punktas, ir išvengti susidūrimo, tačiau, jis turėjo pakankamą pagrindą tikėtis, kad kiti eismo dalyviai nepažeis KET ir nesukels pavojaus eismo saugumui, tačiau apylinkės teismas šią taisyklę taikė tik kaltinamojo V. B. atžvilgiu. Akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas netinkamai įvertino įvykio aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, pirmenybę teikdamas automobilio ,,Audi 80“ kaltinamojo vairuotojo V. B. KET pažeidimui.

4.5. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimo teisme metu esminių prieštaravimų tarp nukentėjusiojo T. V. ir su juo važiavusių nukentėjusių keleivių nustatyta nebuvo. Teismas iš esmės neanalizavo dėl kokių priežasčių nukentėjusysis T. V. pradėjo stabdyti savo vairuojamą automobilį „VW Passat“ ir darė manevrus į kairę, vengdamas susidūrimo su kliūtimi, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, nors buvo blaivus ir nepavargęs, buvo šviesus paros metas, matomumas geras ir nebuvo jokių priežasčių abejoti vairuotojo nukentėjusiojo T. V. ir kartu su juo važiavusių nukentėjusiųjų parodymais. Teismas dėl neaiškių priežasčių atsisako remtis nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais ir remiasi tik liudytojo R. M. parodymais, kuris parodęs, kad T. V. po įvykio jam buvo sakęs, kad jis stabdė savo automobilį ir nučiuožė, o T. V. neva teisme paaiškino kitaip, kad truputį pristabdė ir suprato, kad iš dešinės apvažiuoti kliūtį nėra galimybės, nes jo manymu taip būtų buvę dar blogiau, tai yra, nesuprantama koks tai prieštaravimas ir kokia reikšmę teismui jis turi. Be to, liudytojas R. M. paties eismo įvykio nematė ir eismo įvykio vietoje jo kilimo metu nebuvo. Teismas išsamiai neišsiaiškino ar šiuo atveju buvo galimybė nukentėjusiajam T. V. apvažiuoti automobilį „Audi 80“ iš dešinės, nes kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir automobilių apgadinimų, pirmas savo priekiu į automobilio „VW Passat“ dešinės pusės priekines ir galines dureles atsitrenkė kaltinamojo V. B. vairuojamas automobilis „VW Passat“ nublokšdamas į kairį šoną T. V. vairuojamą automobilį „VW Passat“. Iš to matyti, kad automobilis „VW Passat“ buvo baigiantis lenkti automobilį „Audi 80“, o jeigu būtų buvęs atidus, vairuotojas V. B. turėjo galimybę jį savalaikiai pastebėti, o ne aklai sukti nestebint esamos situacijos automobilio gale ir kairiame šone, žinant, kad iš paskos netoli nuo jo važiuoja automobilis „VW Passat“. Sukdamas į kairę kaltinamasis V. B. turėjo pasižiūrėti atgal ir tik įsitikinus, kad nematomojoje zonoje nėra jį lenkiančių autotransporto priemonių sukti į kairę, tačiau teismas šių aplinkybių neištyrė ir nepagrįstai išteisino kaltinamąjį V. B.. Be to, jeigu vairuotojas T. V. ir būtų pažeidęs KET, tai nėra prielaida jo nepraleisti.

4.6. Prokuroras skunde nurodo, jog apklaustas teismo ekspertas V. Š. nurodė, kad automobilio „VW Passat“ vairuotojas lenkė neleistinoje vietoje ir tai buvo pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui, o specialistas L. A. išvadoje nurodė, kad išsibarstę šukės ir iškritę detalės, rodo, kad susidūrimas įvyko šalutiniame kelyje. Teismas išsamiai neišanalizavo autotechninės ekspertizės išvadoje ir specialisto išvadoje esančių išvadų apie tai, kad šio eismo įvykio kilimui priežastinį ryšį turėjo automobilio „Audi 80“ vairuotojo V. B. veiksmai - vykdė posūkio į kairę manevrą, kai jo vairuojamą automobilį jau lenkė automobilis „VW Passat“, sudarė jam kliūtį ir dėl to įvyko susidūrimas. Teismas neįvertino aplinkybės, kad automobilio „VW Passat“ vairuotojo veiksmai - kelio (duomenys neskelbtini) ruože, pažymėtame horizontalaus ženklinimo KET 3 priedo linija 1.1, kuri draudžia važiuoti priešpriešinio eismo juosta lenkimas lėčiau važiavusio automobilio „Audi 80“ buvo priverstinis, o kaltinamajam V. B. sankryžoje pasukus į kairę ir sudarius kliūtį, nukentėjusysis T. V. neteko techninės galimybės sustabdyti automobilio ir tokiu būdu išvengti susidūrimo - buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą, buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis. Ekspertas V. Š. taip pat nurodė, kad automobilio „Audi 80“ vairuotojo veiksmai - sankryžoje suko į kairę, prieš važiuojamųjų dalių sankirtą įvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, užtvėrė kelią neleistinoje vietoje lenkusio automobilio „VW Passat“ vairuotojui, sudarydamas neišvengiamą kliūtį - buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Teismas neįvertino ir neanalizavo eksperto V. Š. bei specialisto L. A. duotus parodymus teisme apie tai, jog abu vairuotojai padarė pažeidimus, tačiau automobilis „Audi 80“ pradėjo sukti skersai važiuojamosios kelio dalies per anksti, neprivažiavęs šalutinio kelio, tai yra šioje situacijoje jis turėjo pavažiuoti toliau į priekį ir tik tada sukti į kairę įsitikinęs, kad yra saugu, nes vienu metu abu vairuotojai išvažiuoti ir daryti posūkį į kairę techniniu požiūriu tokio veiksmo atlikti negalėjo, o susidūrimas įvyko dėl to, kad V. B. nepraleido jį lenkiančio T. V.. Vairuotojas V. B. sukdamas į kairę buvo kirtęs ištisinę liniją, o turėjo atlikti posūkį vėliau, pavažiavęs toliau į priekį ir kita trajektorija kaip tvirtina ekspertas V. Š., tačiau teismas šių kaltinamojo V. B. pažeidimų iš vis neaptarė ir neįvertino, kas šiuo atveju yra labai svarbu, kad pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga buvo būtent kaltinamojo V. B. veiksmai.

4.7. Prokuroro manymu, teismas neatsižvelgė ir į automobilių nustatytus apgadinimus iš ko matyti, kad automobilis ,,Audi 80“ pirmas savo priekiu atsitrenkė į automobilio ,,VW Passat“ dešinę pusę (automobilis „Audi 80“ dar nebuvo pasukęs į kairę tiek, kad nebūtų galima jo lenkti iš kairės), ir jeigu kaltinamasis V. B. būtų buvęs atidus, jis turėjo galimybę ir laiko pastebėti jį lenkiantį automobilį „VW Passat“, nes matyti, kad posūkio metu ,,VW Passat“ jau buvo bebaigiantis lenkti automobilį ,,Audi 80“. Nukentėjusioji T. T. parodė, kad jai važiuojant T. V. automobilyje kaip keleivei, ji pajuto stiprų smūgį į T. V. automobilio dešinės pusės galines dureles ir prarado sąmone. Šias aplinkybes patvirtino ir nukentėjusysis T. V.. Liudytojas policijos patrulis R. K. parodė, kad jo manymu baudžiamas tas, kas sudarė pavojingą situaciją, tai yra V. B.. Tai yra, teismas neįvertino šių aplinkybių ir to, kad V. B. turėjo būti itin atsakingas ir atidus, daryti posūkį į kairę tik atlikęs paruošiamuosius veiksmus, kurie užtikrintų saugų ir atsakingą posūkių darymą, turėdamas paisyti ypatingų sankryžoje galiojančių reikalavimų, pasukti savo vairuojamą automobilį tinkamu momentu, t. y. kad liktų laiko tinkamai atlikti visus parengiamuosius veiksmus posūkiui. Neturėdamas vairavimo patirties, nes automobilį vairavo tik nepilnus metus laiko, jis neįvertino bendros susidariusios situacijos, kad staiga išvažiuodamas iš šalikelėje esančios autobusų sustojimo stotelės ir važiuodamas lėtai pavojingai manevruodamas sukėlė šį eismo įvykį.

4.8. Prokuroro vertinimu, civiliniai ieškiniai turi būti patenkinti ir priteisti iš kaltinamojo V. B. padarytai žalai atlyginti, nes dėl šio eismo įvykio nukentėjusiems buvo padaryta turtinė žala, kuri įrodyta, bei neturtinė žala, nes šio nusikaltimo metu nukentėjusieji buvo patyrę ilgalaikius išgyvenimus, didelius dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją bei patyrė ir buitinius nepatogumus.

5. Nukentėjusysis T. V. apeliaciniu skundu iš esmės prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį.

5.1. Skunde nurodo, kad 2016 m. spalio 22 d. nebuvo supažindintas su įvykio vietos apžiūros protokolu, pareigūnai nedavė pasirašyti abiems vairuotojams, nedavė pateikti pastabų, neįtraukė liudininkų pareiškimų, kad neveikia galinis kairys posūkio žibintas. Pareigūnams fiksuojant įvykio aplinkybes V. B. „Audi“ vairuotojas nurodė, kad stovėjo kelkraštyje į (duomenys neskelbtini) pusę, tačiau byloje šių duomenų nėra užfiksuota. (duomenys neskelbtini) policijos komisariate tyrėjas V. A. į apklausos kambarį pirmiausia pasikvietė V. B., po kelių minučių pakvietė užeiti ir mane. Apklausos kambaryje buvo nubraižyta schema, kurioje buvo nurodytos abi stotelės ir pažymėta, kad V. B. įvažiavo į pagrindinį kelią nuo kelkraščio prie autobusų stotelės (duomenys neskelbtini) kryptimi.

5.2. Skunde pažymi, kad 2016 m. gruodžio 28 d. liudytojo apklausos protokole A. K. nurodo, kad turi įprotį visada žvilgsniu palydėti žmones, kurie atvežą į stotelę. Matė, kaip V. buvo įjungęs kairį posūkio signalą, apsisukinėjo. Stovėdama stotelėje matė, kad V. stovi vietoje ir nevažiuoja. Jai pasidarė neramu, todėl nuėjo iki V. paklausti kas atsitiko. Kadangi jau buvo beveik 9 valanda, grįžo į autobusų stotelę ir išvažiavo. Ties posūkiu į (duomenys neskelbtini) pamato policiją važiuojant į avarijos vietą. Liudytoja A. K. apklausos protokole nurodo, kad apie 8:40 V. B. vežė iš (duomenys neskelbtini) kaimo iki autobusų stotelės. 8:40 jau buvo įvykęs autoįvykis, nes Bendros pagalbos centrui paskambinta 8:42. 9:01 policijos ekipažas atvyko į įvykio vietą, bet viską stebinti A. K. to nemato, o policijos automobilį pamato prie (duomenys neskelbtini).

5.3. Skunde atkreipia dėmesį į tai, kad 2019 m. sausio 16 d. ekspertas L. A. į prokuroro J. V. klausimą: ,,Audi“ suka įstrižai neprivažiavus šalutinio kelio, ar jis turėjo pavažiuoti toliau į priekį ir sukti, ar ne per anksti pradėjo sukti? Atsakė, kad tikėtina, kad per anksti pradėjo sukti, turi sukti taip, kad nekirstų priešpriešinės juostos. Ekspertas V. Š. paaiškino, kad nebuvo užakcentuota ta situacija, kokiu atstumu buvo automobilis „VW Passat“, kai ,,Audi“ pradėjo važiuoti šalutiniu keliu, buvo tiriama, kada „Audi“ pradėjo kairio posūkio manevrą ir darydamas posūkį pradėjo užtverinėti kelią lenkiančio automobilio vairuotojui. „Audi“ buvo priešpriešinėje juostoje, darydamas kairį posūkį ir kirto ištisinę ženklinimo liniją, jis turėjo atlikti posūkį vėliau ir kita trajektorija.

5.4. Nukentėjusiojo teigimu, siekdamas išvengti susidūrimo su „Audi 80“, kuris esant nedideliam atstumui iki mano vairuojamos transporto priemonės staigiai ir netikėtai įvažiavo į pagrindinį kelią, kirto ištisinę liniją. Jeigu V. B. prieš keičiant važiavimo kryptį būtų įsitikinęs, kad tai daryti saugu ir duotų kelią (nekliudytų) pagrindiniu keliu, leistinu 90 km/h greičiu važiavusiam „VW Passat“ automobiliui, jam nebūtų reikėję keisti važiavimo krypties. Jeigu „Audi“ vairuotojas V. B. būtų atidus prieš dar kartą darydamas posūkio manevrą į kairę, nebūtų pats kirtęs ištisinės linijos ir duotų kelią lenkiančiam „VW Passat“ automobiliui, eismo įvykis nebūtų įvykęs, kas akivaizdžiai rodo, jog V. B. elgėsi nusikalstamai ir nerūpestingai (nenumatė, kad sukdamas į kairę sudarys kliūtį jį lenkusiam automobiliui, nors galėjo ir turėjo tai numatyti) padarė KET pažeidimą, kuris buvo būtinoji nagrinėjamoje situacijoje atsiradusių padarinių kilimo sąlyga.

6. Nukentėjusioji J. V. apeliaciniu skundu iš esmės prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį.

6.1. Skunde nurodo, kad 2019 m. sausio 16 d. ekspertas L. A., duodamas parodymus teisme, teigė, jog tikėtina, kad V. B. per anksti pradėjo sukti taip, kad nekirstų priešpriešinės juostos. 2017 m. lapkričio 8 d. autotechninės ekspertizės išvadoje ir eksperto V. Š. teisme duoti parodymai patvirtina, kad susidūrimas įvyko dėl to, kad V. B. nepraleido jį lenkiančio T. V. automobilio, kad posūkį turėjo atlikti vėliau ir kita trajektorija.

6.2. Skunde pažymi, kad nukentėjusioji T. T. teisme paaiškino, kad kai T. V. suriko ,,ką jis daro“, ji prarado sąmonę. Supranta taip, kad jeigu būtų surikęs ir būtų praėję kažkiek laiko, dar būtų galėjusi pasižiūrėti, o tai iškart smūgis ir prarado sąmonę, o atsipeikėjusi pamatė, kad įlenktos durelės.

7. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras, nukentėjusieji T. V. ir J. V. palaikė prokuroro apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti. Išteisintasis V. B. ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti.

8. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Juozo Valicko, nukentėjusiųjų A. Č., T. V., J. V. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

9. Prokuroro, nukentėjusiųjų A. Č., T. V. ir J. V. apeliaciniuose skunde nesutinkama su V. B. išteisinimu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, atliktu įrodymų vertinimu bei prašoma patenkinti civilinius ieškinius. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo

10. Būtina įrodymų vertinimo sąlyga – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, kas nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti.

11. Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To paties reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu ,,in dubio pro reo“ (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.

12. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nenustačius bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, asmuo negali būti pripažįstamas kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos.

Žemesnės instancijos teismas

13. V. B. šioje byloje buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, tačiau, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, apylinkės teismas nusprendė jį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Priimdamas šį sprendimą, teismas motyvavo tuo, kad priežastinis ryšys tarp neteisėtų veikų ir jo metu atsiradusių padarinių – keleivių sužalojimo - buvo automobilio ,,VW Passat“ vairuotojo veiksmai. Dar iki susidūrimo su automobiliu ,,Audi“, automobilio ,,VW Passat“ vairuotojas priėmė neteisingus sprendimus, kurių padariniai ir buvo kontaktas su automobiliu ,,Audi“ ir nuvažiavimas nuo kelio bei atsitrenkimas į medžius.

14. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, atlikusi įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl to, jog V. B. nepadarė veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje. Ši išvada neatitinka bylos aplinkybių, ji padaryta išnagrinėtus įrodymus įvertinus pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, kadangi įrodymai įvertinti selektyviai, neatsižvelgiant į įrodymų ir nustatytų bylos aplinkybių visumą, nesistengiant pašalinti nustatytų prieštaravimų. Be to, apylinkės teismas neįvertino teisės požiūriu abiejų eismo dalyvių pažeistų KET reikalavimų, kurio eismo dalyvio KET reikalavimų pažeidimas buvo besąlyginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis. Todėl apylinkės teismas priėmė neteisingą ir nepagrįstą nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, todėl apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas – apkaltinamasis nuosprendis BPK 329 straipsnio 2 punkte numatytais pagrindais.

15. Apeliacinės instancijos teismo kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, ir iš naujo įvertinusi įrodymus, nustatė:

V. B., vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nežymiai ir nesunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, o būtent: 2016 m. spalio 22 d. apie 08.45 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę - automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė KET 9, 101, 106, 127, 128, 141 punktų reikalavimus (2015 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1135 redakcija), tai yra, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, prieš pradėdamas važiuoti, išvažiuodamas iš dešiniame kelkraštyje esančios autobusų sustojimo stotelės, prieš sukdamas į kairę ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nedavęs kelio kitiems eismo dalyviams, sudaręs kliūtį nedavė kelio tiesiai važiuojančiai transporto priemonei – T. V. vairuojamam automobiliui ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio judėjimo kryptį jis kirto, dėl ko vairuotojas T. V. buvo priverstas įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą ir jį lenkti, kad išvengti susidūrimo, nepasirinkęs važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino greičio ir prireikus nesustojo, nes to reikėjo dėl susidariusių aplinkybių, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio, net visiškai nesustabdė transporto priemonės, neapvažiavo susidariusios kliūties nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, staiga sukdamas į kairę, prieš atlikdamas posūkio manevrą į kairę, neįsitikino jog tai daryti saugu ir judėdamas kairiojo posūkio manevru sudaręs kliūtį tiesiai važiuojančiam vairuojant automobilį ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) T. V., susidūrė su jo vairuojamu automobiliu ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkęs savo automobilio priekiu į T. V. vairuojamo automobilio dešinį šoną, ir dėl to padarė nežymų sveikatos sutrikdymą vairuotojo T. V. vairuojamo automobilio keleiviams nukentėjusiajam L. M. dėl kliniškai nustatytos blauzdos sumušimo, nukentėjusiajai T. T. dėl kliniškai nustatytos paviršinės muštinės žaizdos kaklo dešinėje pusėje, odos nubrozdinimo dešinės akies apatinio voko srityje, nukentėjusiajam A. Č. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl kliniškai nustatyto juosmeninio III stuburo slankstelio suspaustinio lūžimo ir juosmeninio I stuburo slankstelio kairės skersinės ataugos lūžimo, nes dėl juosmeninio III stuburo slankstelio suspaustinio lūžimo ir I stuburo slankstelio kairės skersinės ataugos lūžimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Šiais veiksmais V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

16. Apylinkės teismas išteisinamąjį nuosprendį grindė šiais ištirtais įrodymais:

17. Kaltinamasis V. B. apklausiamas pirmosios instancijos teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad 2016 m. spalio 22 d. apie 08.00 val., jis išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) link kelio (duomenys neskelbtini), kadangi vežė savo draugės senelę A. K. į autobusų stotelę. Važiavo automobiliu ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jo draugės mamai A. K.. Automobilis buvo techniškai tvarkingas, atlikta techninė apžiūra 2017 m. spalio pradžioje ir apdraustas privalomuoju civiliniu draudimu. Jis vairavo būdamas blaivus, turėdamas teisę vairuoti šią transporto priemonę. Jo vairavimo stažas, nuo 2015 m. spalio 30 d. yra nedidelis, jis tuo metu buvo pradedantysis vairuotojas. Matomumas, kelio ir oro sąlygos tuo metu buvo geros. A. K. jis išleido autobusų stotelėje, kuri yra (duomenys neskelbtini) kryptimi, kadangi A. K. ruošėsi važiuoti į (duomenys neskelbtini). Išleidęs A. K. pats pavažiavo į priekį ir toje vietoje, kur yra posūkis į (duomenys neskelbtini) kaimą, apsisuko, nes norėjo grįžti atgal į (duomenys neskelbtini) kaimą. Apsisukęs važiavo negreitai, nes iki posūkio link (duomenys neskelbtini) kaimo labai nedidelis atstumas. Posūkis į (duomenys neskelbtini) kaimą jam apsisukus buvo kairėje pusėje pagal jo važiavimo kryptį. Jis nežino, kokiu greičiu tuo metu važiavo, tikrai ne didesniu nei leistinu. Kaltinamasis nurodė, kad po to, kai apsisuko, jis niekur nebuvo sustojęs ir važiavo link posūkio į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur jis ketino sukti. Kaltinamasis paaiškino, kad jis nežino, kiek metrų buvo likę iki posūkio į kairę, t. y. į (duomenys neskelbtini), kai įjungė kairį posūkio signalą. Prisimena, kad tą signalą įjungė susigretinęs su autobusų stotele, esančia (duomenys neskelbtini) kryptimi. Kadangi ruošėsi sukti į kairę, tai užėmė važiuojamosios dalies juostą kairiau. Matė, kad priešpriešais atvažiuoja krovininis automobilis, kuris dar buvo toli priekyje. Pasižiūrėjęs per galinio vaizdo veidrodėlius ar nėra automobilių, važiuojančių paskui jo automobilį, pamatė, kad jam iš paskos atvažiuoja automobilis, jis buvo jo važiuojamojoje juostoje, bet dar toli, manė, kad atstumas buvo gal apie 150 metrų. Matė, jog paskui jį važiavęs automobilis tikrai nerodė jokio posūkio signalo ir nebuvo pradėjęs jo lenkimo manevro. Supratęs, kad spės saugiai pasukti, tai maždaug privažiavęs ant kelio pažymėtą punktyrinę liniją ir pasuko į kairę. Pradėjus sukimo manevrą į kairę, jis pajuto, kad į jo automobilį atsitrenkė jam iš paskos važiavęs automobilis. Automobilis atsitrenkė į jo automobilio kairės pusės priekinį sparną. Nuo smūgio jo automobilis pariedėjo į priekinį ir priekine dalimi žiūrėjo link (duomenys neskelbtini), o atsitrenkęs automobilis kirto (duomenys neskelbtini) keliuką ir nuvažiavo į priekyje esantį mišką. Susidūrimo metu savo automobilyje jis buvo vienas. Kada įvyko susidūrimas A. K. dar stovėjo autobusų stotelėje. Ji matė, kaip viskas įvyko. A. K. buvo priėjusi prie jo mašinos ir klausė ar jis nesužalotas. Jis pasakęs, kad nesusižalojęs. A. K. paklausė ar jai pasilikti, bet jis pasakęs, kad nėra reikalo jai laukti. Po susidūrimo jis nuėjo link automobilio ,,VW Passat“, kuriame buvo 4 asmenys, tai yra vyriškis sėdėjo už vairo, o kitas vyriškis sėdėjo dešinėje priekinėje keleivio sėdynėje, ant galinės sėdynės kairėje pusėje sėdėjo moteris, o ant galinės sėdynės dešinėje pusėje sėdėjo kitas vyriškis. Nei vieno iš šių asmenų jis nepažinojo. Nei jis, nei ,,VW Passat“ vairuotojas nesakė, kad kažkuris iš jų yra kaltas. Automobilio ,,VW Passat“ vairuotojas sakė, kad jis važiavo 100 km/h greičiu ir nespėjo sustabdyti. Eismo įvykio vietoje buvo du policijos ekipažai, iš viso keturi policininkai iš (duomenys neskelbtini) ar iš (duomenys neskelbtini). Pareigūnai apžiūrėjo eismo įvykio vietą, atliko matavimus ir nufotografavo eismo įvykio vietą. Jis ir ,,VW Passat“ vairuotojas dalyvavo toje apžiūroje. Jis neprisimena ar tada pasirašė kokiame protokole. Kaltinamasis nurodė, kad įvykio vietoje nebuvo pasakyta jokių pastabų dėl jo važiavimo, greičio. Jis paaiškino, kad pats tikriausiai ištisinės linijos nekirto, nes jeigu būtų kirtęs, tai tikriausiai ir jis į mišką būtų nulėkęs. Smūgį į savo automobilio priekį jis pajuto sukdamas jau į (duomenys neskelbtini) keliuką ir tikslios savo trajektorijos nepamena, bet jo automobilį apsuko link (duomenys neskelbtini).

18. Nukentėjusysis A. Č. apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2016 m. spalio 22 d. buvo patekęs į eismo įvykį (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini). 2016 m. spalio 22 d. apie 08.00 val., jis ir jo draugai L. M., T. V. ir T. T. išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kur mokosi kolegijoje. Važiavo sidabrinės spalvos automobiliu ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo T. V.. Jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, už jo ant galinės sėdynės sėdėjo T. T., o L. M. sėdėjo už vairuotojo. Pravažiavus žiedinę (duomenys neskelbtini) sankryžą jis buvo atsisukęs į T. ir L. ir bendravo. Nuo minėtos sankryžos kažkiek pavažiavus, jis išgirdo T. sakant : ,,Ką jis daro?“, tada jis atsisuko ir pro automobilio priekį pamatė, kaip skersai visą važiuojamąją dalį važiuoja raudonos spalvos ,,Audi“ markės automobilis. Automobilis ,,Audi“ nerodė posūkio į kairę. T. važiavo apie 80-90 km/h greičiu, vengdamas susidūrimo išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kurioje iš priekio atvažiuojančių automobilių nebuvo. T. bandė minėtą automobilį aplenkti iš kairės pusės. ,,Audi“ vairuotojas savo automobilio nestabdė, o toliau važiavo norėdamas įsukti į kairėje pusėje esantį šalutinį kelią. T., bandydamas išvengti smūgio, dar labiau suko automobilį į kairę pusę ir tada staiga automobilis ,,Audi“ trenkėsi į T. vairuojamą automobilį ,,VW Passat“, į dešinės pusės galines dureles. Automobilis ,,VW Passat" tapo nevaldomas, nulėkė nuo kelio ir priekine dalimi atsitrenkė į medžius. Po įvykio iš automobilio jis išlipo pirmas, jam skaudėjo nugarą, t. y. apatinę nugaros dalį. Paskui iš automobilio išlipo T.. Jis buvo prie automobilio, kai automobilio viduje buvęs L. pasakė, kad T. prarado sąmonę. Maždaug po 4 min. L. pasakė, kad T. sąmonę atgavo, tada iš automobilio išlipo L., o paskui ir T.. T. paskambino telefonu 112 ir pranešė apie įvykį, o po kažkiek laiko, jis negali nurodyti, į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Jį paguldė ant neštuvų ir išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur jis buvo gydomas, nes jam buvo nustatytas stuburo slankstelio lūžis. Maždaug po 5 dienų, jis buvo išleistas iš ligoninės į namus gydytis ambulatoriškai. Iš karto po eismo įvykio jo draugas L. skundėsi skausmais šone. Jis matė, kad T. buvo prakirstas dešinysis antakis, o ant kaktos buvo guzas. T. tuo metu sveikata nesiskundė. Šio eismo įvykio metu jis buvo sužalotas, specialisto išvadoje nurodyta, kad jam kliniškai nustatyta juosmeninio III stuburo slankstelio suspaustinis lūžimas ir juosmeninio I stuburo slankstelio kairės skersinės ataugos lūžimas, sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Draudimo bendrovė ,,L. D.“ jam išmokėjo 3653,44 Eur draudimo išmoką. Šią draudimo išmoką sudaro: 94,43 Eur patirtos gydymo išlaidos, 559,01 Eur nedarbingumo laikotarpiu negautos pajamos bei 3000 Eur draudimo išmoka neturtinei (moralinei) žalai atlyginti. Nukentėjusysis nurodė, kad jis palaiko savo civilinį ieškinį ir prašo, kad jam būtų atlyginta padaryta 10000 Eur neturtinė žala. 3000 Eur jam jau išmokėjo draudimo bendrovė, tai likusią sumą prašo priteisti taip: 2000 Eur iš draudimo bendrovės ir 5000 Eur iš kaltinamojo asmens. Jis po įvykusio eismo įvykio iki šiol patiria neigiamas emocijas, skauda nugarą, negali sportuoti, važinėti dviračiu, reguliariai lankosi pas gydytojus, dėl skaudančios nugaros turėjo pakeisti darbą. Palaiko savo civilinį ieškinį ir prašo jį atlyginti.

19. Nukentėjusysis L. M. apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2016 m. spalio 22 d. apie 8.38 val., Varėnos r., važiuojant keliu Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė, jis pateko į eismo įvykį. 2016 m. spalio 22 d. apie 8.10 val., jis ir jo draugai A. Č., T. V. ir T. T. išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) automobiliu ,,VW Passat“, kurį vairavo T. V.. Automobilio priekinėje keleivio sėdynėje šalia vairuotojo sėdėjo A. Č., jis sėdėjo galinėje keleivio vietoje už vairuotojo, o T. T. sėdėjo galinėje keleivio vietoje už priekinės keleivio vietos, t. y. už A. Č.. Visi kartu važiavo į (duomenys neskelbtini) miestą, nes visi mokosi (duomenys neskelbtini) kolegijoje. Išvažiavę iš (duomenys neskelbtini) važiavo į (duomenys neskelbtini), ir pravažiavę (duomenys neskelbtini) žiedinę sankryžą, važiavo (duomenys neskelbtini) kryptimi, kelio danga buvo drėgna. Pavažiavus nuo (duomenys neskelbtini) žiedinės sankryžos maždaug 3-4 kilometrus, jis pamatė, kad dešinėje kelio pusėje, stotelėje stovi raudonos spalvos automobilis, ar buvo įjungti automobilio galiniai žibintai, jis neatkreipė dėmesio. Artėjant prie stovinčio automobilio ir likus keliems metrams iki automobilio, staiga tas automobilis pradėjo važiuoti ir sukti į kairę pusę, t. y. į pagrindinį kelią, nerodydamas posūkio ir dar bandydamas įvažiuoti į šalutinį kelią, vedantį į (duomenys neskelbtini). Pamačius, kad tas automobilis suka, nepraleisdamas jų automobilio, važiuojančio pagrindiniu keliu, T., vairavęs automobilį, suriko ,,ką jis daro“. T., bandydamas išvengti susidūrimo pasuko į kairę pusę, bandydamas tą automobilį apvažiuoti ir norėdamas jį aplenkti, tačiau T. nespėjus aplenkti automobilio, raudonos spalvos automobilį vairavęs asmuo dar labiau suko į kairę pusę, norėdamas įvažiuoti į šalutinį kelią, vedantį į (duomenys neskelbtini). Ir tą akimirką į važiuojantį T. automobilį, į dešinės pusės galines keleivio dureles rėžėsi raudonos spalvos automobilis. Susidūrimas įvyko 10-15 metrų pavažiavus nuo stotelės. T. sušuko, kad automobilio nevaldo. Nuo smūgio automobilis tapo nevaldomas ir nulėkė nuo kelio, kur priekine automobilio dalimi atsitrenkė į medžius. Po smūgio, praėjus kelioms minutėms A. išlipo iš automobilio, o T. T. automobilyje prarado sąmonę, jis pats sąmonės praradęs nebuvo. Po kelių minučių iš automobilio išlipo ir T.. Po keliolikos minučių jam ir T. būnant automobilio viduje, T. atgavo sąmonę, ir jis pastebėjo, kad jai ant kaktos yra labai didelis guzas. Tada, jis išlipo iš automobilio ir pastebėjo, kad iš sustojusio automobilio išlipęs vyras, su benzopjūklu nupjovė medžius, kurie blokavo T. vairuojamo automobilio dureles, ir tada jis padėjo T. išlipti iš automobilio. Kalbant su A., kuris stovėjo išlipęs iš automobilio, šis pasakė, kad darosi sunku stovėti ir skauda nugarą. Po automobilių susidūrimo T. paskambino tel. Nr. 112 ir pranešė, kas nutiko. Tuomet po kiek laiko į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai bei greitoji medicinos pagalba. Atvykusi greitoji medicinos pagalba išvežė A. Č., o T. kitu automobiliu nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Nukentėjusysis patvirtino, kad jį taip pat nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, nes jam skaudėjo dešinį šoną. Buvo padaryta rentgenograma, tačiau lūžių neradus, buvo išleistas tą pačią dieną gydytis į namus. Eismo įvykio metu jis nukentėjo, nes buvo sumušta blauzda, dėl skausmų dešiniajame šone jis juto didelį fizinį skausmą, jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, taip pat tris savaites buvo priverstas vartoti vaistus nuo skausmo. Nukentėjusysis patvirtino, kad dėl padaryto sveikatos sutrikdymo jis civilinio ieškinio nereiškia.

20. Nukentėjusioji T. T. apklausiama pirmosios instancijos teisme parodė, kad ji, 2016 m. spalio 22 d. ryte, tikslaus laiko nepamena, (duomenys neskelbtini), važiuojant keliu (duomenys neskelbtini) pateko į eismo įvykį. 2016 m. spalio 22 d. apie 8.00 val., ji ir jos bendramoksliai L. M., T. V. ir A. Č. išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) automobiliu, kurio modelio ir valstybinio numerio nežino, vairuojamu T. V.. Automobilio priekinėje keleivio sėdynėje šalia vairuotojo sėdėjo A. Č., L. M. sėdėjo galinėje keleivio vietoje už vairuotojo, o ji sėdėjo galinėje keleivio vietoje už priekinės keleivio vietos, t. y. už A. Č.. Visi kartu važiavo į (duomenys neskelbtini), kadangi visi mokosi (duomenys neskelbtini) kolegijoje, kur paskaitos prasideda nuo 9.00 val. Pravažiavę (duomenys neskelbtini) žiedinę sankryžą, važiavo (duomenys neskelbtini) kryptimi. Kiek laiko ar kiek kilometrų važiavo, ji nurodyti tiksliai negali, tačiau važiuojant staiga pajuto stiprų smūgį ir iš karto prarado sąmonę. Kiek laiko buvo be sąmonės, nežino. Sąmonę ji atgavo T. automobilyje, kuris, kiek matė, buvo nuvažiavęs į šalikelę. Po kurio laiko ji taip pat išlipo iš automobilio ir pastebėjo, kad jau yra atvykusi greitoji medicinos pagalba, kuri teikė pagalbą A. Č.. Tuo metu prie jos priėjo nepažįstama moteris, kurios apibūdinti negali, nes buvo šoko būsenoje. Moteris pasiūlė nuvežti ją į ligoninę. Ji sutiko ir paprašė nuvežti į (duomenys neskelbtini) ligoninę ir minėta moteris ją pristatė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Nukentėjusioji nurodė, kad apžiūrėję gydytojai ją tą pačią dieną išleido į namus ambulatoriniam gydymui. Po kelių dienų ji kreipėsi į savo šeimos gydytoją V. V., dirbančią VšĮ ,, (duomenys neskelbtini) PSPC“, tolimesniam gydymui. T. T. patvirtino, kad dėl padaryto sveikatos sutrikdymo pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia.

21. Nukentėjusysis T. V. apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2016 m. spalio 22 d. ryte, vairuodamas mamos J. V. automobilį ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), mokytis (duomenys neskelbtini) kolegijoje. Jo vairavimo stažas 2 metai. Važiuojant keliu (duomenys neskelbtini), šalia jo priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo A. Č., ant kairės galinės sėdynės sėdėjo L. M., o ant galinės sėdynės dešinėje pusėje ant sėdynės sėdėjo T. T.. Oro sąlygos buvo geros, matomumas taip pat, nesnigo ir nelijo, važiavo apie 90 km/h greičiu. Važiuojant jis pamatė dešiniame kelkraštyje pagal jo važiavimo kryptį stovintį automobilį ,,Audi 80“, raudonos spalvos, priekiu į (duomenys neskelbtini) pusę. Jo automobiliui priartėjus prie minėto automobilio, kokiu konkrečiai atstumu įvardinti negali, jis pastebėjo, kad ,,Audi“ automobilis staiga pajudėjo ir įvažiavo į dešinę eismo juostą. Nukentėjusysis nurodė, kad automobilis ,,Audi“ važiavo 20-30 km/h greičiu. Visa tai įvyko dar neprivažiavus posūkio į (duomenys neskelbtini). Siekdamas išvengti susidūrimo, kilusio pavojaus jo keleiviams, manydamas, kad galės saugiai prasilenkti su automobiliu ,,Audi“, nes priešpriešinėje eismo juostoje transporto priemonių nebuvo, kiti automobiliai ta kryptimi nevažiavo, T. V. nurodė, kad jis kirto ištisinę vidurio liniją ir įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Jis paaiškino, kad prieš jį važiuojantis automobilio ,,Audi“ dar labiau pasuko į kairę pusę, jis taip padarė kirsdamas ištisinę vidurio liniją, nes dar nebuvo privažiavęs posūkio į kairę pusę, kur jau yra brūkšninė linija. Kadangi automobilio ,,Audi“ vairuotojas suko į kairę, tai pastarasis automobilis kairės pusės priekiniu sparnu trenkėsi į jo vairuojamo automobilio priekines dešinės pusės dureles ties veidrodėliu, tada tiesiog perbrėžė visą dešinę jo automobilio pusę. Nukentėjusysis nurodė, kad nuo šio smūgio Audi automobilis buvo nublokštas į šoną, o jo automobilis nuvažiavo į priekyje esantį mišką, kur atsitrenkė į pakelės medžius. Važiuojant po smūgio jokių stabdymo žymių nebuvo, kadangi jis tuo metu nestabdė. Nubloškus jo automobilį nuo pagrindinio kelio, jis važiavo tiesiai, prieš pat atsitrenkiant į medžius pamatė, kad jo automobilio greitis buvo 70 km/h. Nukentėjusysis T. V. paaiškino, kad pastebėjęs kelyje kliūtį jis vadovavosi nuojautomis, nestabdė ir stengėsi aplenkti staiga įvažiavusį ,,Audi“. Nukentėjusysis tvirtino, kad jis negalėjo aplenkti ,,Audi“ automobilio iš dešinės, nes jam nebūtų pakakę asfaltuotos dalies. T. V. nurodė, kad susidūrimas įvyko ant pagrindinio kelio, ties ištisine linija, maždaug 30 m iki posūkio į (duomenys neskelbtini) kaimą. Buvo sužaloti visi jo automobilio keleiviai. T. V. paaiškino, kad automobilio ,,Audi“ vairuotojas, darydamas tuos manevrus, pradėdamas važiuoti bei atlikdamas posūkio manevrą, nerodė jokių posūkio signalų. Jis mano, kad dėl eismo įvykio kaltas automobilio ,,Audi“ vairuotojas, kuris išvažiuodamas į važiuojamą dalį nežiūrėjo į veidrodėlius, nesidairė ir nepamatė jo automobilio, po to, jis pasuko į kairę taip pat nežiūrėdamas į veidrodėlius, tai jis turėjo praleisti jo automobilį, nes jis važiavo jau kita eismo juosta, jį lenkdamas. Išvengti šių padarinių jis neturėjo realios galimybės, nes negalėjo numatyti, kad automobilio ,,Audi“ vairuotojas darys staigų manevrą į kairę, nes nerodė jokių ženklų, kad ruošiasi daryti kokius nors manevrus, važiavo dešine kelio puse į priekį ir staigiai suko į kairę. Sustabdyti automobilio jis negalėjo, nes iki automobilio ,,Audi“ buvo labai nedidelis atstumas, ir tas vairuotojas staigiai suko į kairę. Jokių transporto priemonių kelyje prieš įvykį ir jam vykstant nebuvo. Autobusų stotelėse nebuvo jokių žmonių. Iš automobilio, keleiviai po įvykio išlipti negalėjo, eismo įvykyje buvo kažkokie vyrai, kurie išpjovė medžius, tada jie ir išlipo. Eimo įvykio metu buvo sužaloti su juo važiavę A. Č., L. M. ir T. T., kurie buvo nugabenti greitosios med. pagalbos automobiliais į gydymo įstaigą. Nurodė, kad, T. T. į gydymo įstaigą nuvežė automobilio ,,Audi“ vairuotojo draugė. Atvykę policijos pareigūnai kažką matavo, tačiau jis nebuvo supažindintas su matavimais, pareigūnai jam nieko nedavė pasirašyti. Pareigūnams įvykio metu jis konkrečiai nurodė vietą, kur buvo jo automobilis, kai į jį atsitrenkė automobilis ,,Audi“. Vėliau, jam susipažinus su ikiteisminio tyrimo byla, jis pastebėjo, kad neteisingai pažymėta automobilių susidūrimo vieta. Nukentėjusysis T. V. tvirtina, kad susidūrimo vieta buvo pagrindiniame kelyje, o ne šalutiniame. Eismo įvykio metu jis sužalotas nebuvo, jo turtas sugadintas nebuvo, kadangi automobilis ,,VW Passat“ priklauso jo motinai J. V.. T. V. prašė jo civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš kalto asmens 500 Eur advokatui turėtas išlaidas, 60 Eur kelionės išlaidas ir 500 Eur neturtinės žalos.

22. Nukentėjusioji J. V. apklausiama pirmosios instancijos teisme parodė, kad T. V. yra jos sūnus. Automobilis ,,VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini), yra registruotas jos vardu. Šiuo automobiliu 2016-10-22 ryte jos sūnus T. važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Apie 08.45 val., T. atsiuntė SMS žinutę, kad atsitiko avarija, kad yra sužeistų, bet jam viskas gerai. Ji iškart paprašė savo draugą R. M. nuvežti ją į avarijos vietą. Atvykus į avarijos vietą, ten jau buvo greitosios med. pagalbos automobilis, kuriame buvo A. Č.. T. pasakė, kad T. T. išvežė pakeleivingas automobilis, o L. M. skundėsi skausmu šone. T. automobilis stovėjo už važiuojamosios dalies miškelyje, o automobilis Audi stovėjo ant šalutinio kelio. Avarijos vietoje buvo keli policijos pareigūnai, jie rūpinosi sužeistaisiais. Tuo metu avarijos vietoje (duomenys neskelbtini) policininkų dar nebuvo. Nukentėjusioji nurodė, kad ji prisimena, kad policininkas klausė ,,Audi“ vairuotojo, ar jis matė, kad neveikia automobilio kairės posūkio žibintas. Tas vairuotojas pasakė, kad posūkis veikė, kai išvažiavo iš kaimo. Nukentėjusioji nurodė, kad įvykio vietoje policijos pareigūnams V. B. parodė, iš kurios vietos jis išvažiavo, tai buvo tolėliau nuo stotelės. Kai policijos pareigūnai matavo avarijos vietoje, aiškinosi, kas ir kur buvo, ji buvo toje vietoje. Ji ir jos sūnus T. sakė policijos pareigūnams, kad užfiksuotų, nufotografuotų, kad neveikia automobilio ,,Audi“ kairiojo posūkio žibintas. Pareigūnai sakė, kad viskas užfiksuota. Jai atvykus į avarijos vietą nebuvo jokių moterų, nei vienoje, nei kitoje autobusų stotelėje jokių žmonių nebuvo. Kada kažkuris policininkas ,,Audi“ vairuotojui pasakė, kad jis kirto ištisinę liniją, tai vairuotojas nesigynė, nesiginčijo, nieko nesakė, kad nekirto tos ištisinės linijos, kažką tiesiog numykė ir tiek. Nukentėjusioji nurodė, kad ,,Audi“ vairuotojas sakė, kad atvežė močiutę į autobusų stotelę, bet nieko nesakė apie tai, kad močiutė matė, kaip įvyko avarija. O kai ji atvyko į avarijos vietą, jokios močiutės nebuvo nei vienoje stotelėje. Nei jos sūnus T., nei L. nieko nesakė apie tai, kad stotelėje būtų buvusi kokia moteris. Vaikai sakė, kad avarijos liudytojų nebuvo. Eismo įvykio metu buvo nepataisomai sudaužytas jos automobilis ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ji įsigijo 2013-07-02 už 2200 eurų. 2018 kovo 26 d. už minėtą automobilį ji gavo 1097 eurų išmoką iš draudimo bendrovės ,,L. D.“. Šį automobilį ji turėjo parsigabenti iš (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato, todėl, ji už jo gabenimą sumokėjo 90 eurų. Dėl to, jai buvo padaryta 90 eurų turtinė žala. Taip pat jai padaryta ir moralinė žala, kurią ji vertina 300 eurų, kadangi ji ilgą laiką neturėjo automobilio, už jį nebuvo sumokėta draudimo išmoka, turėjo skolintis iš kitų asmenų ir tuo laikotarpiu negalėjo juo naudotis. Be to, sūnui T. įteikus pranešimą apie įtarimą ir jį apklausus kaip įtariamąjį jai pablogėjo sveikata, tai yra, ji kreipėsi į medikus ir jai buvo konstatuotas vidutinio sunkumo depresijos epizodas. Dėl šio įvykio ji patyrė neigiamas emocijas, išgyveno, todėl ji šioje byloje reiškia civilinį ieškinį 300 Eur neturtinei ir 90 Eur turtinei žalai atlyginti.

23. Liudytojas V. S. apklausiamas apylinkės teisme parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio pareigose. 2016 metų spalio mėnesį dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu R. K.. Prisimena, kad ryte, buvo gautas pranešimas, kad kelyje (duomenys neskelbtini) ties posūkiu į (duomenys neskelbtini) kaimą įvyko eismo įvykis ir yra nukentėjusių asmenų. Atvykus į įvykio vietą rado susidūrusius automobilius ,,Audi 80“ ir ,,VW Passat“. Įvykio vietoje buvo automobilių vairuotojai ir keleiviai. Vieno iš automobilių keleivį padėjo paguldyti ant neštuvų ir medikai išsivežė. Iškvietė operatyvinę grupę, kadangi eismo įvykis su sužalotais asmenimis. Atvykus operatyvinės grupės pareigūnui V. A. pradėjo įforminti įvykį, paėmė vairuotojų ir transporto priemonių dokumentus. Iš karto pradėjo įforminti eismo įvykio vietą. Dalyvaujant abiem vairuotojams, fiksavo transporto priemonių išsidėstymo padėtį kelyje, fotografavo, fiksavo transporto priemonių detalių šukes, kurios buvo išsimėtę antkelio. Taip pat užfiksavo transporto priemonės ,,VW Passat“ važiavimo kryptį. Kuris pareigūnas alkotesteriu tikrino abiejų vairuotojų blaivumą nepamena. Jie buvo blaivūs. Liudytojas nurodė, kad jis schemą perbraižė kabinete, kurioje pažymėjo visas su minėtu įvykiu susijusias detales. Susidūrimo vieta galėjo būti nepažymėta, jeigu jos nenurodė vairuotojai. Surinktą medžiagą perdavė operatyvinės grupės darbuotojui. Užfiksavus visas aplinkybes, iškvietė techninę pagalbą, kuri iš eismo įvykio vietos nuvežė abi transporto priemones į saugojimo aikštelę.

24. Liudytojas V. A. apklausiamas apylinkės teisme parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo pareigose. 2016 metų spalio mėnesį dirbo pagal iš anksto nustatytą darbo grafiką operatyvinėje grupėje kartu su vyriausiuoju patruliu G. S.. Tikslaus laiko neatsimena, ryte buvo gautas pranešimas, kad kelyje (duomenys neskelbtini) ties posūkiu į (duomenys neskelbtini) kaimą įvyko eismo įvykis, yra sužalotų asmenų. Atvykus į įvykio vietą su tarnybiniu automobiliu rado du automobilius. Šiuo metu neprisimena kokios buvo markės automobiliai. Įvykio vietoje buvo automobilių vairuotojai. Pradėjo įforminti įvykį. Patruliai buvo paėmę vairuotojų ir transporto priemonių dokumentus. Kartu su vyr. patruliu G. S. įformino įvykio vietą, jis surašė kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolą, padarė fotonuotraukas. Dalyvaujant abiem vairuotojams, vardų, pavardžių neprisimena, fiksavo transporto priemonių išsidėstymo padėtį kelyje, fotografavo, fiksavo transporto priemonių detalių šukes, kurios buvo išsimėtę ant kelio. Eismo įvykio schemą braižė vyr. patruliai. Taip pat alkotesteriu vairuotojams buvo patikrinti girtumo laipsniai. Abu vairuotojai buvo blaivūs. Liudytojas nurodė, kad praėjo daug laiko ir šiuo metu gerai nepamena aplinkybių, palaiko anksčiau duotus parodymus. Jis patvirtino, kad nufotografavo eismo įvykio vietą. Policijos komisariate iš fotoaparato nuotraukos buvo perkeltos į foto lenteles ir prijungtos prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Skaitmeninės nuotraukų laikmena buvo palikta darbiniame fotoaparate. Fotoaparatas tarnybinis, jis laikomas policijos komisariate. Eismo įvykio apžiūros metu be policijos pareigūnų dalyvavo ir eismo įvykio dalyviai, tai yra T. V. ir V. B., tačiau jie į protokolą nebuvo įtraukti, kadangi tokio pobūdžio eismo įvykį jis įformino pirmą kartą, todėl nežinojo, kad tai reikalinga daryti.

25. Liudytojas G. S. apklausiamas apylinkės teisme parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu. 2016 m. spalio 22 d. nuo 08.00 val. iki 20.00 val. dirbo pagal iš anksto nustatytą darbo grafiką operatyvinėje grupėje kartu su tyrėju V. A.. Per radijo ryšį buvo gautas pranešimas, kad kelyje (duomenys neskelbtini) ties posūkiu į (duomenys neskelbtini) kaimą įvyko eismo įvykis, yra sužalotų asmenų. Į įvykio vietą jau buvo nuvykę patruliai V. S. ir R. K.. Jie nuvyko tam, kad įformintų eismo įvykį, kuriame buvo sužalotų asmenų. Atvykus į eismo įvykio vietą, joje buvo aukščiau nurodyti patruliai ir eismo įvykio dalyviai, V. B. ir T. V.. Atvykus į eismo įvykio vietą, nukentėjusiųjų asmenų nebuvo, jie jau greitosios med. pagalbos automobiliu buvo išgabenti į gydymo įstaigą. Eismo įvykio apžiūros planą sudarė pirmiausiai į įvykio vietą atvykę patruliai, tai yra V. S. ir R. K.. Liudytojas nurodė, kad jis nėra kompetentingas įforminti eismo įvykių, kurių metu sužaloti žmonės, tai atlieka operatyvinės grupės pareigūnas, todėl jis negali nurodyti kaip ir kokie duomenys privalo būti įforminti ir perkelti. Jo funkcijos buvo apsaugoti eismo įvykio vietą. Jam nei vienas eismo dalyvis ar kitas asmuo nepateikė informacijos, kad neveikė automobilio ,,Audi“ galinis kairės pusės posūkio žibintas, todėl tokia informacija tikrinama nebuvo. Girtumo matavimo prietaiso pagalba eismo įvykio dalyviams pirmiau atvykę patruliai nustatė kad abu vairuotojai buvo blaivūs. Jis su V. A. abu vairuotojus, tai yra V. B. ir T. V. pristatė į (duomenys neskelbtini) rajono ligoninės priėmimo skyrių, kur buvo paimtas jų kraujas, tikslu nustatyti ar jie blaivūs. Liudytojas nurodė, kad ,,Audi“ jau buvo šalutiniame kelyje, kai į jį atsitrenkė ,,VW Passat“ automobilis.

26. Liudytojas R. K. apklausiamas apylinkės teisme parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu. Neprisimena, kada tiksliai įvyko eismo įvykis, apie kurį klausiama, bet tai galėjo būti 2016 metų spalio mėnesį. Tą dieną dirbo pagal iš anksto nustatytą darbo grafiką viename ekipaže su vyriausiuoju patruliu V. S.. Gavus pranešimą, kad kelyje (duomenys neskelbtini) ties posūkiu į (duomenys neskelbtini) kaimą įvyko eismo įvykis ir yra sužeistų asmenų, jie su vyr. patruliu V. S. pirmi atvyko į avarijos vietą. Avarijos vietoje buvo susidūrę du automobiliai, vienas buvo miškelyje, antras automobilis buvo ant kelio į (duomenys neskelbtini). Automobiliai buvo ,,Audi 80“ ir ,,VW Passat“. Įvykio vietoje buvo abiejų automobilių vairuotojai ir keleiviai. Kiek prisimena, buvo sužalotas kažkurio automobilio keleivis- vaikinas. Sužeistą žmogų išvežė medikai. Buvo iškviesta (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato operatyvinė grupė, nes eismo įvykio metu buvo sužaloti žmonės. Atvykus operatyvinės grupės pareigūnui V. A. pradėjo įforminti įvykį, paėmė vairuotojų ir transporto priemonių dokumentus. Dalyvaujant abiem vairuotojams, buvo įforminta eismo įvykio vieta, fiksavo transporto priemonių išsidėstymo padėtį kelyje, fotografavo, fiksavo transporto priemonių detalių šukes, kurios buvo išsimėtę ant šalutinio kelio. Eismo įvykio schemą braižė vyr. patrulis V. S.. Alkotesteriu abiem vairuotojams buvo patikrintas blaivumas jie buvo blaivūs. Iškvietė techninę pagalbą, kuri iš eismo įvykio vietos nuvežė abi transporto priemones į saugojimo aikštelę. Liudytojas nurodė, jog įvykio vietoje ,,Audi“ vairuotojas sakė, kad suko į kairę pusę link (duomenys neskelbtini) ir pajuto smūgį į savo automobilį, o automobilio ,,VW Passat“ vairuotojas sakė, kad ,,išėjo ant lenkimo", o priešais važiavęs automobilis suko į kairę, todėl abu automobiliai susidūrė. Jis sakė ,,VW Passat“ vairuotojui, kad šis iš viso toje kelio atkarpoje negalėjo daryti lenkimo manevro, nes ten yra ištisinė linija. Pasakė, kad jis pažeidė Kelių transporto taisykles. Vairuotojas lyg ir sutiko su jo pastebėjimais. Liudytojas nurodė, kad automobilio ,,VW Passat“ vairuotojas turėjo galimybę apvažiuoti ,,Audi“ iš dešinės, nes toje vietoje kelias pakankamai platus ir erdvus, saugus tokiam apvažiavimui. Liudytojas nurodė, kad jo manymu buvo viršytas greitis. Jis nurodė, kad pagal kelių eismo taisykles ,,VW Passat“ vairuotojas negalėjo toje vietoje lenkti, nes ant kelio buvo ištisinė linija apie 200 metrų ir buvo sankryža su šalutiniu keliu. Įvykio metu oro sąlygos buvo geros, matomumas geras. Prisimena, kad abu automobiliai buvo techniškai tvarkingi, nes vairuotojai pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Ar atvykus į eismo įvykio vietą degė ,,Audi“ galinis kairės pusės žibintas nurodyti negali, kadangi praėjo nemažas laiko tarpas, nepamena. Nei vienas iš eismo įvykio dalyvių ar įvykio vietoje buvusių asmenų nepareiškė pretenzijos, kad nedega automobilio ,,Audi“ galinis kairės pusės posūkio žibintas.

27. Liudytoja A. K. apklausiama apylinkės teisme parodė, kad V. B. - jos anūkės R. K. draugas. Anūkė R. šiuo metu gyvena su V. B. (duomenys neskelbtini) 2016 m. spalio 22 d. apie 08.40 val., V. automobiliu vežė ją iš (duomenys neskelbtini) kaimo iki autobusų stotelės, pagrindiniame kelyje (duomenys neskelbtini). Ji turėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini), autobusas iš stotelės turėjo išvažiuoti 09.00 val. V. ją išleido stotelėje, kuri yra žiūrint (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kryptimi. Ją išleidęs V. pavažiavo truputį į priekį. Ji matė, kad V. važiuoja įjungęs kairįjį posūkį, ir ten apsisuko, nes turėjo grįžti į (duomenys neskelbtini). Liudytoja nurodė, kad ji turi įprotį, kad visada žvilgsniu palydi žmones, kurie atveža į stotelę. Nesvarbu, ar tai būtų jos vaikai, ar anūkai. Tiesiog pažiūri, kaip jie pasuka į (duomenys neskelbtini) kelią. Ji nurodė, kad apsisukinėdamas V. buvo įjungęs kairį posūkį, tada apsisuko, o po to pavažiavo į priekį ir rodydamas kairį posūkio signalą ruošėsi sukti į kairę- link (duomenys neskelbtini). Ji stovėjo priekiu į V. automobilį, į (duomenys neskelbtini) pusę, o nugara į (duomenys neskelbtini) pusę, ir tada pajuto, kad ją kažkas aptaškė, nes buvo palyta, ant asfalto buvo balos, ir staigiai pro ją pravažiavo mašina nuo (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini). Ji nematė, ar tos mašinos gale švietė kokie žibintai. Tiesiog viskas įvyko labai staigiai, ji net nesuprato, kad V. mašina susidūrė su kita mašina. Matė, kad V. suka į kairę pusę, o tuo pačiu momentu dideliu greičiu pralėkė kita mašina, tada V. mašina sustojo, taip ir neužsukusi į kairę, o tos kitos mašinos jau nesimatė. Stovėdama stotelėje ji matė, kad V. stovi vietoje, nevažiuoja. jai pasidarė neramu, ji priėjo prie V. ir paklausė, kas atsitiko. V. atsakė, kad jo mašiną kliudė kita mašina, kuri atlėkė nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Kadangi jau buvo beveik 09.00 val., todėl ji grįžo į autobusų stotelę, atvažiavo autobusas, ir ji išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Ties posūkiu į (duomenys neskelbtini) jos autobusas prasilenkė su autobusu, važiuojančiu į (duomenys neskelbtini), tada ji pamatė, kad paskui autobusą, važiuojantį į (duomenys neskelbtini), važiuoja policijos automobilis. Ji suprato, kad policija važiuoja į avarijos vietą. Ji neturi vairuotojo pažymėjimo, nemoka vairuoti, bet visada labai atidžiai stebi viską, kas vyksta kelyje.

28. Liudytoja R. K. – N. apklausiama apylinkės teisme parodė, kad V. B. yra jos sesers R. K. draugas. 2016 m. spalio 22 d. apie 9.00 val., jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino V. B.. Jis pasakė, kad įvyko avarija, kad niekas iš savų negali atvažiuoti į avarijos vietą, kad jis nežino ką daryti. Tada labai sirgo jos dukrytė, buvo aukšta temperatūra, jos vyras pasiliko su dukrele, o ji išvažiavo automobiliu į avarijos vietą. Į avarijos vietą atvažiavo gal po 10 minučių. Atvažiavus pamatė vieną automobilį įvažiavusį į mišką, o V. B. automobilis stovėjo ant kelio į (duomenys neskelbtini) kaimą. Automobilyje, kuris buvo miškelyje, sėdėjo jauna moteris, kuriai buvo sumušta galva. Buvo dar vienas aukštas vaikinas, kuris skundėsi skausmu nugaroje ir bloga savijauta. Tuo metu pradėjo lyti, todėl ji pasakė tam vaikinui, kad tegul jis sėda į jos automobilį kol atvažiuos greitoji pagalba. Ji kalbėjo su to automobilio vairuotoju, tai buvo jaunas vaikinas. Liudytoja nurodė, kad ,,VW Passat“ vairuotojas priėjęs sakė: ,,buvo greitis, viską daro greitis“. Atvažiavus medikei, ji apžiūrėjo nukentėjusius ir pasakė, kad abiejų sužalotų, vaikino ir merginos vienu greitosios automobiliu negali vežti. Todėl, ji pati pasisiūlė kurį nors sužeistąjį nuvežti į ligoninę. Vaikinas atrodė nukentėjęs labiau, todėl greitosios pagalbos automobilis jį išvežė į (duomenys neskelbtini), o ji savo automobiliu į (duomenys neskelbtini) ligoninę nuvežė moterį. Važiuojant moteris pasakė, kad važiavo į (duomenys neskelbtini) į paskaitas, kad labai skubėjo, kad nežino, kaip įvyko avarija. Palikus moterį (duomenys neskelbtini) ligoninėje ji grįžo į avarijos vietą. Ji buvo avarijos vietoje ir tada, kai atvyko policija. V. B. klausė, kaip jis čia atsidūrė, jis pasakė, kad atvežė į autobusų stotelę močiutę, kuri autobusu važiavo į (duomenys neskelbtini). V. nebuvo susižalojęs, tas kitas vairuotojas irgi nebuvo susižalojęs. Avarijos vietoje buvo dar vienas to kito automobilio keleivis, jį pažino, tai buvo L. iš (duomenys neskelbtini), buvęs jos bendradarbis. Žino, kad V. B. automobilis buvo tik neseniai po techninės apžiūros, jis buvo techniškai tvarkingas ir veikė visi posūkių signalai, šviesos ir visa kita. V. pats pasakojo, kad jis jau buvo pasukęs į (duomenys neskelbtini) kaimo keliuką, kai dideliu greičiu atlėkė automobilis ir susidūrė su jo automobiliu. Ji turi vairuotojo pažymėjimą, daug vairuoja ir todėl mano, kad dėl eismo įvykio kaltas ne V. B., o kito automobilio vairuotojas, kuris, matyt lėkė labai dideliu greičiu ir kirto vidurio ištisinę liniją.

29. Liudytojas R. M. apklausiamas apylinkės teisme parodė, kad 2016 m. spalio 22 d., ryte jam paskambino J. V. ir paprašė pagalbos sakydama, kad sūnus T. pateko į avariją. Kartu su J. jis nuvažiavo į avarijos vietą, kuri buvo kelyje (duomenys neskelbtini). Kairėje kelio pusėje buvo šalutinis kelias į kažkokį kaimą. Avarijos vietoje buvo du automobiliai ,,VW Passat“, kurį vairavęs T. V. ir automobilis ,,Audi“. T. automobilis buvo miškelyje. Automobilis ,,Audi“ stovėjo ant to šalutinio kelio priekiu į (duomenys neskelbtini) pusę. Jis gerai prisimena, kad automobilio ,,Audi“ neveikė kairės pusės posūkio žibintas. Jis klausė T., kaip čia taip atsitiko. T. atsakė, kad ,,Audi“ vairuotojas nerodė posūkio ir staigiai pasidavė, pasuko į kairę, o jis nesitikėjo tokio ,,Audi“ manevro, todėl ir įvyko susidūrimas. Jo manymu automobilio ,,Audi“ vairuotojas tiesiog pagavo ,,žioplį“, neparodė posūkio, neįsitikino, kad gali saugiai įvažiuoti į važiuojamąją dalį, nerodė posūkio sukdamas į šalutinį kelią, todėl ir įvyko avarija. Kada jis atvažiavo į avarijos vietą, tai abiejuose autobusų stotelėse jokių žmonių nebuvo. Prisimena kaip T. V. policininkas sakė, kad ,,Audi“ nerodė posūkio. Policininkui paklausius ,,Audi“ vairuotojo dėl posūkio, tas atsakė, kad vakar posūkis veikė. Policininkas į tai pasakė, kad nesvarbu ar veikė vakar, turi veikti šiandien ir dabar. Prisimena, kad ,,Audi“ vairuotojas sakė, kad įsodino į autobusą močiutę ir išsuko iš stotelės. Pats vairuotojas sakė ir rodė, kad išsuko iš stotelės (duomenys neskelbtini) kryptimi.

30. 2016 m. spalio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokole, schemoje ir fotolentelėse užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini), sankryžoje į (duomenys neskelbtini) kaimą yra susidūrę automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros protokole pažymėta, kad pagrindiniai duomenys apibūdinantys transporto priemonių susidūrimo vietą yra šukės, kurios yra šalutiniame kelyje. Taip pat protokole buvo nurodyta, jog autobusų stotelė į (duomenys neskelbtini) pusę yra 41 m atstumu nuo autobusų stotelės esančios (duomenys neskelbtini) kryptimi. Autobusų stotelė (duomenys neskelbtini) kryptimi yra 88 metrų atstumu nuo posūkio į (duomenys neskelbtini) kaimą. Vidurio linija siaura, ištisinė, kuri tęsiasi 220 metrų (t. 1 b. l. 71-74, 75-89, 90, 91, 94-98, 99-102).

31. 2016 m. lapkričio 7 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole ir fotolentelėse matyti, kad apžiūrėto automobilio ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra apgadinta priekinė dalis. Protokole pažymėta, kad apšvietimo signalų prietaisų būklė – dėl apgadinimų nepatikrinta (t. 1 b. l. 103-108). 2017-12-28 Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole ir fotolentelėse pažymėta, kad po apžiūros paimti iš automobilio priekinio ir galinio posūkio žibintai (t. 1 b. l. 103-108).

32. 2016 m. gruodžio 22 d. informacijoje pateiktoje iš VĮ ,,R.“ duomenų bazės matyti, kad automobilio ,,AUDI 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ir valdytojas yra A. K. (t. 1. b. l. 109), o automobilio ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ir valdytojas yra J. V. (t. 1 b. l. 118).

33. 2016 m. lapkričio 7 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole ir fotolentelėse matyti, kad apžiūrėto automobilio ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra apgadinta priekinė dalis ir dešinės pusės šonas (t. 1. b. l. 110-117). 2017 m. gruodžio 28 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole ir fotolentelėse matyti, kad apžiūrėto automobilio ,,VW Passat“, v.ž. (duomenys neskelbtini) yra apgadinta priekinė dalis ir dešinės pusės šonas (t. 1 b. l. 119-130).

34. 2016 m. lapkričio 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) poskyrio specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad A. Č. kliniškai nustatyta juosmeninio III stuburo slankstelio suspaustinis lūžimas ir juosmeninio I stuburo slankstelio kairės skersinės ataugos lūžimas. Sužalojimas padarytas veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais, smogiant jais arba atsitrenkiant į juos. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto autoįvykio metu, atsitrenkiant į automobilio salono detales. Trauma automobilio viduje laikoma vienmomentine. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl juosmeninio III stuburo slankstelio suspaustinio lūžimo ir juosmeninio I stuburo slankstelio kairės skersinės ataugos lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (t. 2 b. l. 103-104). 2018 m. birželio 25 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) poskyrio specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad A. Č. laikotarpiu nuo 2016-10-27 iki 2018-05-16 gydėsi dėl kompresinio juosmeninio III stuburo slankstelio II o lūžimo bei juosmeninio I stuburo slankstelio kairės skersinės ataugos lūžimo pasėkoje išliekančio potrauminio radikulio su nežymiu judesių sutrikimų, jėgos sumažėjimu. Tai atitiktų 10 procentų bendrojo darbingumo praradimą padaryto sužalojimo pasėkoje. Sveikatos sutrikdymo masto kvalifikacija, duota specialisto 2016 m. lapkričio 15 d. išvados Nr. (duomenys neskelbtini) akte, nekeistina (t. 4 b. l. 187-188). 2018 m. birželio 12 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus pažymoje nurodyta, kad nuo 2018 m. gegužės 21 d. A. Č. buvo nustatytas 75 procentų darbingumo lygis (t. 4. b. l. 195).

35. 2016 m. gruodžio 2 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) poskyrio specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad L. M. kliniškai nustatytas blauzdos sumušimas. Sužalojimas padarytas veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais, smogiant jais arba atsitrenkiant į juos. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto autoįvykio metu, atsitrenkiant į automobilio salono detales. Trauma automobilio viduje laikoma vienmomentine. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 2 b. l. 148-149).

36. 2017 m. sausio 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) poskyrio specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad T. T. kliniškai nustatyta paviršinės muštinės žaizdos kaktos dešinėje pusėje, odos nubrozdinimas dešinės akies apatinio voko srityje. Sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais, smogiant jais arba atsitrenkiant į juos. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto autoįvykio metu, atsitrenkiant į automobilio salono detales. Trauma automobilio viduje laikoma vienmomentine. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 2 b. l. 183-184).

37. 2016 m. spalio 27 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. B. kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 4 b. l. 86).

38. 2018 m. sausio 5 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tyrimui pateikta automobilio ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinė posūkio lemputė techniškai tvarkinga. Eismo įvykio metu turėjo šviesti, jeigu buvo įjungta. Nustatyti, ar būtent eismo įvykio metu automobilio priekinė posūkio lemputė degė (švietė) negalima. Tyrimui pateikta automobilio ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinė posūkio lemputė techniškai tvarkinga. Eismo įvykio metu turėjo šviesti, jeigu buvo įjungta. (t. 2 b. l. 5-6).

39. 2017 m. gegužės 17 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro techninių ekspertizių specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog: šio eismo įvykio eiga (mechanizmas) buvo tokia: automobilis ,,Audi 80“ privažiavęs sankryžoje suko į kairę link (duomenys neskelbtini) kaimo ir tuo metu, jam judant apie 29 km/h greičiu, į jo kairio šono priekinę dalį (priekinį sparną) dešinio šono priekine dalimi, atsitrenkė iš paskos apie 63 km/h greičiu važiavęs ir nusukinėjantis į kairę automobilis ,,VW Passat“. Susidūrimas tarp automobilių įvyko už pagrindinio kelio važiuojamosios dalies ribų, automobiliams sankryžoje jau įvažiavus į kairėje kelio pusėje esantį šalutinį kelią, o susidūrimo metu tarp automobilio ,,VW Passat“ dešinio šono ir automobilio ,,Audi 80“ kairiojo šono buvo smailus kampas atviras link automobilių užpakalinių dalių. Po šio smūgio automobilis ,,Audi 80“ buvo atblokštas į dešinę bei dar pavažiavęs sustojo kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane. Tuo tarpu automobilis ,,VW Passat“ toliau judėjo į priekį, pervažiavo įstrižai šalutinį kelią ir nuvažiavęs nuo kelio apie 24 km/h greičiu priekine dalimi dar atsitrenkė ir į medžius bei liko stovėti taip kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane. Šio eismo įvykio kilimą techniniu požiūriu sąlygojo automobilio ,,VW Passat“ vairuotojo veiksmai - pradėjo automobilio ,,Audi 80“ lenkimo manevrą tai daryti draudžiamame kelio ruože, o automobiliui ,,Audi 80“ pradėjus kairio posūkio manevrą, nusuko į kairę ir šalutiniame kelyje atsitrenkė į jį, o taip pat šio eismo įvykio kilimui priežastinį ryšį turėjo ir automobilio ,,Audi 80“ vairuotojo veiksmai - vykdė posūkio į kairę manevrą, kai jo vairuojamą automobilį jau lenkė automobilis ,,VW Passat“, sudarė jam kliūtį dėl to įvyko susidūrimas (t.1 b. l. 149-159).

40. 2017 m. lapkričio 8 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro techninių ekspertizių eksperto ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta: šio eismo įvykio eiga, tikėtina, buvo tokia. Automobilis ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui važiuojant link (duomenys neskelbtini) ir sankryžoje su keliu link (duomenys neskelbtini) darant kairį posūkį, kairiojo šono priekine dalimi - sparnu, priekinio bamperio kairiu kraštu- važiuodamas apie 34 km/h greičiu sankryžos artimesniame kampe slystamai kontaktavo su automobilio ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjusio apie 71 km/h greičiu, dešiniuoju šonu, pradedant priekinių durelių priekine dalimi. Susidūrimo metu, automobilio ,,Audi 80“ vairuotojas nusuko automobilį į dešinę ir efektyviai stabdomas automobilis sustojo sankryžos tolimesniame kampe padėtyje, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio. Po susidūrimo, automobilis ,,VW Passat“ toliau efektyviai stabdomas pervažiavo kelią link (duomenys neskelbtini) ir miške, apie 25 km/h greičiu, priekine dalimi kiek kairiau vidurio, sustojo atsitrenkęs į medį. Automobilio ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrimas su automobiliu ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvyko ties kelio (duomenys neskelbtini) ir kelio link (duomenys neskelbtini) sankryžos artimesniuoju kampu. Susidūrimo momentu tarp automobilio ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairiojo šono ir automobilio ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešiniojo šono buvo nedidelis smailus kampas, atviras link automobilių galinių dalių. Nustatyti, kokiu greičiu prieš eismo įvykį važiavo automobilio ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas negalima. Susidūrimo metu automobilis ,,VW Passat“ judėjo apie 71 km/h greičiu. Po susidūrimo automobilio ,,VW Passat“ judėjimo greitis buvo apie 68 km/h. Nustatyti, kokiu greičiu prieš eismo įvykį važiavo automobilio ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas negalima. Susidūrimo metu automobilis ,,Audi 80“ judėjo apie 34 km/h greičiu. Po susidūrimo automobilio ,,Audi 80“ judėjimo greitis buvo apie 34,6 km/h. Prieš sankryžą su šalutiniu keliu link (duomenys neskelbtini) susidariusioje kelio eismo situacijoje automobilio ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui sulėtinus greitį jo važiavimo krypties dešinėje eismo juostoje ir apvažiavus sukantį į kairę automobilį ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš dešinės, šis eismo įvykis nebūtų įvykęs. Automobilio ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui prieš sankryžoje pasukant į kairę, praleidus neleistinoje vietoje jo automobilį lenkusį ir grėsmę eismo saugumui kėlusį automobilį ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šis eismo įvykis nustatytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs. Automobilio ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai - kelio (duomenys neskelbtini) ruože, pažymėtame horizontalaus ženklinimo KET 3 priedo linija 1.1, kuri draudžia važiuoti priešpriešinio eismo juosta, lenkė lėčiau važiavusį automobilį ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o pastarojo vairuotojui sankryžoje pasukus į kairę ir sudarius kliūtį, neteko techninės galimybės sustabdyti automobilio ir tokiu būdu išvengti susidūrimo - buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Automobilio ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai - sankryžoje suko į kairę, prieš važiuojamųjų dalių sankirtą įvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, užtvėrė kelią neleistinoje vietoje lenkusio automobilio ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui, sudarydamas neišvengiamą kliūtį - buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (t. 1 b. l. 187-196).

Žemesnės instancijos teismas

41. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs apylinkės teismo ištirtus įrodymus, atlikęs įrodymų tyrimą, kurio metu buvo apklausti ekspertai, daro išvadą, kad V. B. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė KET ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nežymiai ir nesunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, t. y. vairuodamas transporto priemonę, pažeidė KET 9, 101, 106, 127, 128, 141 punktų reikalavimus (nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, prieš pradėdamas važiuoti, išvažiuodamas iš dešiniame kelkraštyje esančios autobusų sustojimo stotelės, prieš sukdamas į kairę ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nedavęs kelio kitiems eismo dalyviams), sudaręs kliūtį nedavė kelio tiesiai važiuojančiai transporto priemonei – T. V. vairuojamam automobiliui ,,VW Passat“, kurio judėjimo kryptį jis kirto, dėl ko vairuotojas T. V. buvo priverstas įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą ir jį lenkti, kad išvengti susidūrimo, susidūrė su automobiliu ,,VW Passat“ ir dėl to padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam L. M., nukentėjusiajai T. T., o nukentėjusiajam A. Č. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą

42. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kvalifikuojant veiką pagal šį BK straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (konstatuoti KET pažeidimą), bet ir padarinius (eismo įvykį ir nesunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą) bei priežastinį ryšį tarp pažeidimo ir kilusių padarinių. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tokiais atvejais daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir kurie jų pažeidimai buvo tiesioginė padarinių kilimo sąlyga. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir ar šie eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis neįvyktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010).

43. Nors ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme išteisintasis V. B. savo kaltės nepripažino, tačiau akcentuotina, kad neneigė paties fakto, kad 2016 m. spalio 22 d. apie 08.00 val., jis išvažiavo automobiliu ,,Audi 80“ iš (duomenys neskelbtini) link kelio (duomenys neskelbtini). Išleidęs keleivę autobusų stotelėje, pavažiavo į priekį ir toje vietoje, kur yra posūkis į (duomenys neskelbtini) kaimą, apsisuko, nes norėjo grįžti atgal į (duomenys neskelbtini) kaimą. Apsisukęs važiavo negreitai, nes iki posūkio link (duomenys neskelbtini) kaimo labai nedidelis atstumas. Kadangi ruošėsi sukti į kairę, tai užėmė važiuojamosios dalies juostą kairiau. Matė, kad priešpriešais atvažiuoja krovininis automobilis, kuris dar buvo toli priekyje. Pasižiūrėjęs per galinio vaizdo veidrodėlius ar nėra automobilių, važiuojančių paskui jo automobilį, pamatė, kad jam iš paskos atvažiuoja automobilis, jis buvo jo važiuojamojoje juostoje, bet dar toli, manė, kad atstumas buvo gal apie 150 metrų. Matė, jog paskui jį važiavęs automobilis tikrai nerodė jokio posūkio signalo ir nebuvo pradėjęs jo lenkimo manevro. Supratęs, kad spės saugiai pasukti, tai maždaug privažiavęs ant kelio pažymėtą punktyrinę liniją ir pasuko į kairę. Pradėjus sukimo manevrą į kairę, jis pajuto, kad į jo automobilį atsitrenkė jam iš paskos važiavęs automobilis. Iš šių išteisintojo V. B. parodymų matyti, kad jis neneigė pačio eismo įvykio kilimo mechanizmo, t. y. pripažino, kad matė iš paskos važiuojantį automobilį ir atliko posūkio manevrą į kairę ir tuomet į jį atsitrenkė iš paskos važiavęs automobilis. Iš esmės analogiškas aplinkybes V. B. nuosekliai nurodė nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, tačiau, įteikus pranešimą apie įtarimą, jis iš pradžių savo kaltę taip pat neigė, o papildomos apklausos metu kaltę pripažino (t. 4 b. l. 76-78).

44. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis T. V. parodė, kad 2016 m. spalio 22 d. ryte važiavo keliu (duomenys neskelbtini). Kartu su juo važiavo A. Č., L. M., T. T.. Važiavo apie 90 km/h greičiu. Važiuojant jis pamatė dešiniame kelkraštyje pagal jo važiavimo kryptį stovintį automobilį ,,Audi 80“, raudonos spalvos, priekiu į (duomenys neskelbtini) pusę. Jo automobiliui priartėjus prie minėto automobilio, pastebėjo, kad ,,Audi“ automobilis staiga pajudėjo ir įvažiavo į dešinę eismo juostą, važiavo 20-30 km/h greičiu. Siekdamas išvengti susidūrimo, kilusio pavojaus jo keleiviams, manydamas, kad galės saugiai prasilenkti su automobiliu ,,Audi“, nes priešpriešinėje eismo juostoje transporto priemonių nebuvo, kiti automobiliai ta kryptimi nevažiavo, kirto ištisinę vidurio liniją ir įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Automobilis ,,Audi“ dar labiau pasuko į kairę pusę, jis taip padarė kirsdamas ištisinę vidurio liniją, nes dar nebuvo privažiavęs posūkio į kairę pusę, kur jau yra brūkšninė linija. Kadangi automobilio ,,Audi“ vairuotojas suko į kairę, tai pastarasis automobilis kairės pusės priekiniu sparnu trenkėsi į jo vairuojamo automobilio priekines dešinės pusės dureles ties veidrodėliu.

45. Nukentėjusiojo T. V. nurodytas aplinkybes patvirtino pirmosios instancijos teisme apklausti nukentėjusieji A. Č., L. M., T. T., važiavę kartu automobilyje su T. V.. Nukentėjusysis A. Č. patvirtino, kad matė, jog skersai visą važiuojamąją dalį važiavo raudonos spalvos ,,Audi“ markės automobilis. T. važiavo apie 80-90 km/h greičiu ir, vengdamas susidūrimo, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kurioje iš priekio atvažiuojančių automobilių nebuvo. T. bandė minėtą automobilį aplenkti iš kairės pusės. ,,Audi“ vairuotojas savo automobilio nestabdė, o toliau važiavo norėdamas įsukti į kairėje pusėje esantį šalutinį kelią. T., bandydamas išvengti smūgio, dar labiau suko automobilį į kairę pusę ir tada staiga automobilis ,,Audi“ trenkėsi į T. vairuojamą automobilį ,,VW Passat“, į dešinės pusės galines dureles. Nukentėjusysis L. M. patvirtino, jog matė, kad dešinėje kelio pusėje, stotelėje stovi raudonos spalvos automobilis. Artėjant prie stovinčio automobilio ir likus keliems metrams iki automobilio, staiga tas automobilis pradėjo važiuoti ir sukti į kairę pusę, t. y. į pagrindinį kelią, nerodydamas posūkio ir bandydamas įvažiuoti į šalutinį kelią, vedantį į (duomenys neskelbtini). T., bandydamas išvengti susidūrimo pasuko į kairę pusę, bandydamas tą automobilį apvažiuoti ir norėdamas jį aplenkti, tačiau nespėjus aplenkti automobilio, raudonos spalvos automobilį vairavęs asmuo dar labiau suko į kairę pusę, norėdamas įvažiuoti į šalutinį kelią, vedantį į (duomenys neskelbtini). Ir tą akimirką į važiuojantį T. automobilį, į dešinės pusės galines keleivio dureles rėžėsi raudonos spalvos automobilis. Iš šių nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad jie eismo įvykio kilimo mechanizmą nupasakojo analogiškai, kaip ir nukentėjusysis T. V., t. y. kad ,,Audi“ automobilis suko staiga į kairę pusę (pagrindinį kelią), o T. V., siekdamas išvengti susidūrimo, bandė jį apvažiuoti iš kairės pusės, tačiau ,,Audi“ automobiliui pasukus dar kairiau, įvyko susidūrimas (į dešinę T. V. vairuojamo automobilio pusę trenkėsi ,,Audi“ automobilis, vairuojamas V. B.). Aplinkybę, kad į nukentėjusiojo T. V. automobilį trenkėsi V. B. vairuojamas automobilis, apklausiama pirmosios instancijos teisme patvirtino ir nukentėjusioji T. T., nurodžiusi, kad važiuojant staiga pajuto stiprų smūgį ir prarado sąmonę, pagal sužalojimus atsitrenkė į jos dureles (ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad smūgis buvo į automobilio galines dureles, t. 2 b. l. 162-163).

46. Nukentėjusiųjų parodymus patvirtina ir liudytojų, apklausų pirmosios instancijos teisme, parodymai. Liudytojas V. S. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio pareigose. Atvykus į įvykio vietą rado susidūrusius automobilius ,,Audi 80“ ir ,,VW Passat“. Įformino įvykį, paėmė vairuotojų ir transporto priemonių dokumentus, fiksavo transporto priemonių išsidėstymo padėtį kelyje, fotografavo, fiksavo transporto priemonių detalių šukes, kurios buvo išsimėtę ant kelio. Liudytojas V. A. nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo pareigose. Atvykus į įvykio vietą rado du automobilius. Patruliai buvo paėmę vairuotojų ir transporto priemonių dokumentus. Kartu su vyr. patruliu G. S. įformino įvykio vietą, jis surašė kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolą, padarė fotonuotraukas. Dalyvaujant abiem vairuotojams, fiksavo transporto priemonių išsidėstymo padėtį kelyje, fotografavo, fiksavo transporto priemonių detalių šukes, kurios buvo išsimėtę ant kelio. Eismo įvykio schemą braižė vyr. patruliai. Iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip ir nurodė liudytojas V. A., parodė ir pirmosios instancijos teisme apklausiamas R. K.. Jis papildomai parodė, kad įvykio vietoje ,,Audi“ vairuotojas sakė, kad suko į kairę pusę link (duomenys neskelbtini) ir pajuto smūgį į savo automobilį, o automobilio ,,VW Passat“ vairuotojas sakė, kad ,,išėjo ant lenkimo“, o priešais važiavęs automobilis suko į kairę, todėl abu automobiliai susidūrė. Liudytojas R. M. apklausiamas apylinkės teisme patvirtino, kad automobilio ,,Audi“ neveikė kairės pusės posūkio žibintas ir T. jam pasakė, kad ,,Audi“ vairuotojas nerodė posūkio ir staigiai pasidavė, pasuko į kairę, o jis nesitikėjo tokio ,,Audi“ manevro, todėl ir įvyko susidūrimas. Nors šie liudytojai nematė paties nusikaltimo padarymo aplinkybių, t. y. nėra tiesioginiai įvykio liudytojai, tačiau įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais, tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, tačiau pažymi, jog netiesioginiais įrodymais asmens kaltė gali būti grindžiama tik tais atvejais, kai jais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Be to, kaip ir tiesioginiai įrodymai, taip pat ir netiesioginiai įrodymai turi būti patikimi, o jų patikimumas nustatomas išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais.

47. V. B. kaltę, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodo ir eilė rašytinių įrodymų. 2016 m. spalio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, schema ir fotolentelėmis užfiksuoti susidūrę automobiliai „Audi 80“ ir automobilis ,,VW Passat“ ir įvykio vietos duomenys (t. 1 b. l. 71-74, 75-89, 90,91, 94-98, 99-102). 2016 m. lapkričio 7 d., 2017 m. gruodžio 28 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolais ir fotolentelėmis užfiksuoti automobilių ,,Audi 80“ ir ,,VW Passat“ apgadinimai (automobilio ,,Audi 80“ apgadinta priekinė dalis, o ,,VW Passat“ – priekinė dalis ir dešinės pusės šonas) (t. 1 b. l. 103-108, 119-130). Iš VĮ ,,R.“ duomenų sistemos informacijos matyti, kad automobilio ,,Audi 80“ savininkė yra A. K., o ,,VW Passat“ – J. V. (t. 1 b. l. 109, 118). Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) poskyrio specialisto išvados patvirtina, kad nukentėjusiajam A. Č. konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o L. M. ir T. T. – nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 2 b. l. 103-104, 148-149, 183-184; t. 4 b. l. 187-188, 195). 2016 m. spalio 27 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad V. B. kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 4 b. l. 86).

48. 2017 m. gegužės 17 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro techninių ekspertizių specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog eismo įvykio eiga buvo tokia: automobilis ,,Audi 80“ privažiavęs sankryžoje suko į kairę link (duomenys neskelbtini) kaimo ir tuo metu, jam judant apie 29 km/h greičiu, į jo kairio šono priekinę dalį (priekinį sparną) dešinio šono priekine dalimi, atsitrenkė iš paskos apie 63 km/h greičiu važiavęs ir nusukinėjantis į kairę automobilis ,,VW Passat“. Šio eismo įvykio kilimą techniniu požiūriu sąlygojo automobilio ,,VW Passat“ vairuotojo veiksmai, kad pradėjo automobilio ,,Audi 80“ lenkimo manevrą tai daryti draudžiamame kelio ruože, o automobiliui ,,Audi 80“ pradėjus kairio posūkio manevrą, nusuko į kairę ir šalutiniame kelyje atsitrenkė į jį. Be to, eismo įvykio kilimui priežastinį ryšį turėjo ir automobilio ,,Audi 80“ vairuotojo veiksmai - vykdė posūkio į kairę manevrą, kai jo vairuojamą automobilį jau lenkė automobilis ,,VW Passat“, sudarė jam kliūtį dėl to įvyko susidūrimas (t.1 b. l. 149-159). 2017 m. lapkričio 8 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro techninių ekspertizių eksperto ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, jog tikėtinas eismo įvykio mechanizmas: automobilis ,,Audi 80“ vairuotojui važiuojant link (duomenys neskelbtini) ir sankryžoje su keliu link (duomenys neskelbtini) darant kairį posūkį, kairiojo šono priekine dalimi - sparnu, priekinio bamperio kairiu kraštu - važiuodamas apie 34 km/h greičiu sankryžos artimesniame kampe slystamai kontaktavo su automobilio ,,VW Passat“ judėjusio apie 71 km/h greičiu, dešiniuoju šonu, pradedant priekinių durelių priekine dalimi. Susidūrimo metu automobilis ,,VW Passat“ judėjo apie 71 km/h greičiu, o automobilis ,,Audi 80“ - apie 34 km/h greičiu. Prieš sankryžą su šalutiniu keliu link (duomenys neskelbtini) susidariusioje kelio eismo situacijoje automobilio ,,VW Passat“ vairuotojui sulėtinus greitį jo važiavimo krypties dešinėje eismo juostoje ir apvažiavus sukantį į kairę automobilį ,,Audi 80“ iš dešinės, šis eismo įvykis nebūtų įvykęs. Automobilio ,,Audi 80“ vairuotojui prieš sankryžoje pasukant į kairę, praleidus neleistinoje vietoje jo automobilį lenkusį ir grėsmę eismo saugumui kėlusį automobilį ,,VW Passat“, šis eismo įvykis nustatytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs. Automobilio ,,VW Passat“ vairuotojo veiksmai - kelio (duomenys neskelbtini) ruože, pažymėtame horizontalaus ženklinimo KET 3 priedo linija 1.1, kuri draudžia važiuoti priešpriešinio eismo juosta, lenkė lėčiau važiavusį automobilį ,,Audi 80“, o pastarojo vairuotojui sankryžoje pasukus į kairę ir sudarius kliūtį, neteko techninės galimybės sustabdyti automobilio ir tokiu būdu išvengti susidūrimo - buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Automobilio ,,Audi 80“ vairuotojo veiksmai - sankryžoje suko į kairę, prieš važiuojamųjų dalių sankirtą įvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, užtvėrė kelią neleistinoje vietoje lenkusio automobilio ,,VW Passat“ vairuotojui, sudarydamas neišvengiamą kliūtį - buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (t. 1 b. l. 187-196). Apygardos teismo vertinimu, išteisintojo V. B. kaltės turinį patvirtina ir aukščiau išvardinti rašytiniai įrodymai, kurie sudaro vieningą visumą, tarpusavyje vieni kitus papildo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų pakanka daryti išvadą, kad V. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

49. Atliekant įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustas ekspertas S. J., kuris parodė, jog nukentėjusiajam A. Č. nustatė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir jo pozicija nesikeičia. Parodė, jog stuburo sužalojimo mechanizmas: stuburo suspaustinis lūžimas padaromas veikiant traumuojančiai jėgai stuburo išilginės ašies atžvilgiu ir tuo pat metu pernelyg lenkiant stuburą, tiesiog slankstelis suplojamas. Skersinės ataugos lūžta dėl liemens sukamojo judesio. Yra du momentai: veikimas išilginės stuburo ašies atžvilgiu, lenkimas stuburo ir dar sukamasis judesys. Sužalojimai galėjo atsirasti tiek smūgio į medį metu, tiek ir nuvažiuojant nuo kelio turbūt šalikelėje buvo mašinos sukratymas. Nurodė, jog manantis, kad pasveikimo prognozė turėtų būti gera. Jeigu šioje papildomoje išvadoje užsiminė apie 10 procentų darbingumo, kad gali būti vertinamas, bet tai tiktai tam momentui buvo liekamieji reiškiniai. Vertina ne iki šios dienos, o tiktai iki 2018-05-16 tuos medicinos dokumentus, todėl tai kvalifikacijoje ir neatsispindi, palikta kvalifikacija tokia kaip ir pirminėje išvadoje, nes būklė, kad gerėjanti buvo matyti ir iš neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos vertinimo - 2017 m. gegužės mėn. vertinant 75 procentų darbingumo lygis, o nedarbingumo 25 procentai. Kvalifikacija nepakito. Tie procentai paminėti daugiau kaip iliustracija, kad tai neperžengia nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kad tai nėra 30 procentų ir daugiau, kad tai nėra sunkus sveikatos sutrikdymas. Į sunkų nepereina. Atsižvelgiant į šiuos eksperto S. J. parodymus bei teisėjų kolegijai nekilus abejonių dėl byloje pateiktų teismo medicinos eksperto išvadų patikimumo, nukentėjusiojo prašymas atlikti pakartotinę ekspertizę, siekiant nustatyti tikrąjį jo sveikatos sutrikdymo mąstą, atmestinas.

50. Atliekant įrodymų tyrimą apeliacinėje instancijoje taip pat buvo apklaustas ekspertas V. Š., kuris parodė, jog kai gauna užduotį, vadovaujasi joje nurodytomis aplinkybėmis, jeigu jos, paskiriant tyrimą ar ekspertizę neprieštarauja surinktai medžiagai, kas užfiksuota ir pateikta. Neskaito liudytojų parodymų, susipažįsta su bylos medžiaga tokia apimtimi, kuri reikalinga atsakyti į klausimus pateiktus užduotyje ar nutartyje. Reikia atlikti tyrimą, nurodant, kur stovėjo konkrečiai automobilis, norint atsakyti koks atstumas, kad galima pajudėti iš stovėjimo vietos, kad nesukliudyti iš paskos atvažiuojančiai tam tikru greičiu transporto priemonei. Norint atsakyti, koks buvo likęs atstumas važiuojant ,,VW Passat“ automobiliui iki ,,Audi“, kai jis įvažiavo į pagrindinį eismo srautą iš kelkraščio, reikalingas tyrimas. Reikia atlikti tų trajektorijų modeliavimą, reikalinga konkrečiai nurodyti aplinkybes - kur buvo sustojęs prieš eismo įvykį ,,Audi“ vairuotojas. Tokie klausimai nebuvo užduoti ir nebuvo nagrinėjami. Jeigu techniniu požiūriu paimti, tai įvykį sąlygojo tai, kad ,,Audi“ vairuotojas bet kokioje susidariusioje situacijoje ar ten buvo sudaryta kliūtis ar nebuvo, jis turėjo leisti baigti lenkimą neleistinoje vietoje ,,Passat“ vairuotojui. „Audi“ veiksmai prieš eismo įvykį, kada ,,Audi“ vairuotojas pradėjo daryti kairį posūkį, neleistinoje vietoje buvo lenkiantysis automobilis ir tai buvo daryti nesaugu. Likus 15-20 metrų, išvažiavęs automobilis nepersirikiuotų į priešpriešinę eismo juostą lenkimui ir įvyktų susidūrimas taip kaip įvyktų. Visą laiką techniniu požiūriu mažinant greitį, kliūties apvažiavimas vietoj efektyvaus automobilio greičio mažinimo techniniu požiūriu nepriimtinas bet kokioje kelio eismo situacijoje. Kada bandoma apvažiuoti pėsčiąjį arba kliūtį manevruodami, tuo visą laiką pasibaigia didesnėmis pasekmėmis, negu sulėtinus greitį. Negali atkurti, kokia trajektorija ,,Audi“ automobilis važiavo iki posūkio. Atkūrė tikėtiną trajektoriją pačio manevro metu. Kada buvo nustatyta padėtys susidūrimo metu, tada iš tų padėčių 9 paveikslėly nustato, kad susidūrimo padėtys turėjo būti. ,,Passat“ judėjo trajektorija link eismo įvykio vietoje užfiksuotų jo stabdymo pėdsakų. Tie pėdsakai buvo užfiksuoti kelyje link (duomenys neskelbtini). Jie buvo nukreipti dideliu kampu sąlyginai iš dešinės į kairę. Susidūrimas įvyko kažkur tai sankryžoje, tai tada, nustatę susidūrimo padėtį ir vietą, atkūrė tikėtinas automobilių padėtis, ,,Audi 80“ posūkio pradžios momentu į kairę, kada buvo pradėtas ,,Audi“ manevras. Pavaizduota 10 paveikslėly. ,,Audi“ taip nevažiavo, kaip priklauso atvažiuoti, sustoti, jis iš anksčiau kirto. Čia jis sustabdomas. O stiklo šukės, savaime suprantama, krenta iš inercijos į priekį ir jos skleidžiasi aišku automobilio judėjimo trajektorija. Susidūrimas įvyko sankryžoje už kelio (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies sankirtoje su keliu link (duomenys neskelbtini) kaimo, o jeigu taip aplamai paėmus, tai sankryžoje tarp sankryžos kelio (duomenys neskelbtini) ir kelio link (duomenys neskelbtini) sankryžos - artimesniame kairiame kampe. Šukės buvo už sankirtos kelio link (duomenys neskelbtini) važiuojamojoje dalyje.

51. Apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustas ir ekspertas L. A. parodė, kad iš pateiktų duomenų nustatė, kad mechanizmo eiga tokia: automobilis ,,Audi“ privažiavo sankryžą ir suko į kairę į (duomenys neskelbtini) kaimą. Nuo (duomenys neskelbtini) pusės buvo autobusų stotelė. Kelias ženklintas ištisine juosta. Koks buvo greitis automobilių iki susidūrimo, nustatyti nebuvo galimybės, bet susimodeliavo, kad susidūrimo metu tai apie 63 km/h, o ,,Audi“ greitis - apie 29 km/h. Tai, kas susimodeliuoja ir yra labiausiai tikėtina suartėjimo trajektorija. ,,Audi“ važiavo jau. Rodyklės - tai tikėtinos padėtys automobilių iki suartėjimo. Situacija tikrai tokia, kad nespėjo aplenkti. Jei važiavę būtų vienas priešais kitą, tai susidūrimo smūgis tenka į priekinę dalį. Jei važiuoja vienas paskui kitą ir vienas lėtina greitį ir nusukinėja į priešpriešinę, tai susidūrimas, smūgis tenka į automobilio galą. Susidūrimas į užpakalį, jei vienas pradeda nusukinėti, tai į užpakalinę dalį, jei lenkime - tai priekinė dalis. Jie abu nusukinėjo, tai ašys buvo kreivos, vienas labiau nusukęs, kampu nusisukęs. Kur susidūrė, sprendė pagal duženas ir pėdsakus. Susidūrimas nustatomas pagal pėdsakus padangų ir duženas. Modeliuojama taip, kad automobiliai patektų į pėdsakus ir padėtis. Passat nuo stotelės per 88 metrus, Passat važiuoja 90 km/h, tai per tą laiką nuvažiuoja apie 400 m. Jis stovi stotelėje, tai turėjo nuvažiuoti apie 400 metrus. Suartėjimą modeliavo pagal duomenis susidūrimo metu. Ima maksimaliai leistiną greitį, o susidūrimo metu ir buvo eismo įvykis ir greitis gavosi 63 km/val., nes stabdė prieš posūkį. Yra stabdymo pėdsakai. Susidūrimas įvyko už pagrindinio kelio. Po smūgio abiejų automobilių greičiai sumažėjo. Šukės buvo šalutiniame kelį, jos lekia įvairiai ir tai priklauso nuo aukščio kas atplyšo, kaip nuo lempos, kuri yra apie 30 cm aukštyje. Viskas priklauso nuo aukščio, kiek nukrenta. Kur išsiskiria transporto priemonės, ten ir būna šukės. Slystamas kontaktas vyko kelias sekundės dalis, susiglaudė ir išsiskyrė ir šukės išbyrėjo.

52. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus įrodymus, V. B. kaltę, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodo aukščiau aptarti įrodymai, tiek tiesioginiai (ekspertizių išvados, ekspertų, nukentėjusiųjų parodymai), tiek ir netiesioginiai (liudytojų parodymai, rašytiniai duomenys). Minėta, kad įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Nagrinėjamu atveju, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius netiesioginius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog jie neginčytinai ir patikimai pagrindžia tarpinių faktų egzistavimą, paneigia kitas galimas versijas.

53. Nagrinėjamu atveju aukščiau išdėstyti įrodymai – tiek paties išteisintojo V. B. parodymai, tiek nukentėjusiųjų parodymai, ekspertų teisme duoti parodymai ir ekspertizių išvados patvirtina aplinkybę, kad dėl kilusio eismo įvykio yra kalti abu vairuotojai – tiek išteisintasis V. B., tiek nukentėjusysis T. V.. Vis dėlto, apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį V. B. atveju, nesivadovavo teismų praktika ir nenustatė, kurio iš eismo įvykio dalyvių veiksmai buvo pagrindinė sąlyga įvykiui kilti, neanalizavo išteisintojo ir nukentėjusiojo veiksmų, jų padarytų KET pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išanalizavus situaciją priežastinio ryšio aspektu, konstatuojama, jog V. B. veiksmai pažeidžiant KET 9, 101, 106, 127, 128, 141 punktų reikalavimus buvo būtinoji eismo įvykio padarinių kilimo sąlyga.

54. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo vertindamas nukentėjusiųjų A. Č., L. M., T. T., T. V. parodymus, daro išvadą, kad V. B., vairuodamas automobilį „Audi 80“ staiga pajudėjęs iš kelkraščio, sudarė kliūtį T. V., kurį privertė daryti lenkimo manevrą neleistinoje vietoje, siekiant išvengti susidūrimo.

55. Nukentėjusieji A. Č., L. M., T. V. nuosekliai tvirtino, kad automobilio „Audi 80“ nemirksėjo kairys posūkis, kad nebuvo rodomas kairys posūkis. Taip pat liudytojai V. S., V. A., G. S., R. M. nepatvirtino, kad įvykio vietoje rado automobilį „Audi 80“ su mirksinčiu kairiu posūkiu. Taip pat patvirtina įvykio schemoje esantys priedai (fotonuotraukos – t. b. l. 76,77,78), kur matosi, kad dega tik dešinys posūkio žibintas (įjungtas avarinis signalas), o kairys posūkio žibintas nedega. Įvykio schemoje nėra pažymėta, kad kairys posūkio žibintas veiktų (mirksėtų). Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas paminėtus įrodymus, daro išvadą, kad V. B. automobilio „Audi 80“ kairio posūkio nerodė, arba žibintas neveikė.

56. Nagrinėjamu atveju byloje esančios ekspertizių išvados, ekspertų parodymai patvirtina, kad eismo įvykio kilimą sąlygojo abiejų vairuotojų veiksmai ir padaryti KET pažeidimai. Automobilio ,,VW Passat“ vairuotojas T. V. techniniu požiūriu atliko nepriimtinus veiksmus, kad pradėjo automobilio ,,Audi 80“ lenkimo manevrą tai daryti draudžiamame kelio ruože, t. y. tame kelio ruože, kuris buvo pažymėtas ištisine kelio linija, draudžiančią atlikti lenkimo manevrą. Eismo įvykio kilimui techniniu požiūriu turėjo įtakos ir V. B. veiksmai - vykdė posūkio į kairę manevrą, kai jo vairuojamą automobilį jau lenkė automobilis ,,VW Passat“, sudarė jam kliūtį dėl to įvyko susidūrimas. Atsižvelgiant į tai, turi būti sprendžiamas klausimas, kurio vairuotojo veiksmai buvo būtinajame priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais, t. y. kurio vairuotojo padaryti KET pažeidimai buvo esminė ir būtinoji sąlyga kilti eismo įvykiui.

57. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai eismo saugumo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, sprendžiant priežastinio ryšio klausimus svarbu taikyti būtinosios sąlygos taisyklę ir ja remiantis nustatyti, kurio eismo dalyvio KET pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir buvo susijęs būtinuoju priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas leidžia daryti išvadą, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Ji nustatoma modeliuojant situaciją tokiu būdu: paeiliui eliminuojamas vieno iš eismo dalyvio Kelių eismo taisyklių pažeidimas, paliekant kito eismo dalyvio KET pažeidimą, ir sprendžiama, ar tokiu atveju kiltų eismo įvykis su atsiradusiais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-31/2012). Teismų praktikoje neretai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas eismo įvykio priežastimi, o kito eismo dalyvio KET pažeidimas, nors ir turėjęs įtakos eismo įvykiui kilti, vertinamas kitaip. Toks vertinimas galimas, kai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas būtina sąlyga (kartais ji įvardijama kaip pagrindinė ar dėsninga sąlyga,) eismo įvykiui kilti, o kito eismo dalyvio padarytas pažeidimas, atvirkščiai, tokiu nelaikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-297/2009).

58. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar V. B. veiksmai - posūkio manevras į kairę, kai jo vairuojamą automobilį jau lenkė automobilis ,,VW Passat“, buvo būtina padarinių kilimo atsiradimo sąlyga, t. y. ar yra priežastinis ryšys tarp jo padarytų veiksmų bei kilusių padarinių. Pirmosios instancijos teismas darydamas išvadą dėl V. B. kaltės padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, iš esmės rėmėsi jo paties parodymais, esminę reikšmę suteikdamas nukentėjusiojo T. V. padarytiems KET pažeidimams.

59. Atkreiptinas dėmesys, jog 2017 m. lapkričio 8 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro techninių ekspertizių eksperto ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad prieš sankryžą su šalutiniu keliu link (duomenys neskelbtini) susidariusioje kelio eismo situacijoje automobilio ,,VW Passat“ vairuotojui sulėtinus greitį jo važiavimo krypties dešinėje eismo juostoje ir apvažiavus sukantį į kairę automobilį ,,Audi 80“ iš dešinės, šis eismo įvykis nebūtų įvykęs. Automobilio ,,Audi 80“ vairuotojui prieš sankryžoje pasukant į kairę, praleidus neleistinoje vietoje jo automobilį lenkusį ir grėsmę eismo saugumui kėlusį automobilį ,,VW Passat“, šis eismo įvykis nustatytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs.

60. Pažymėtina, jog šiuo atveju byloje esančios ekspertizės aktų išvados nėra vienareikšmės. Be to, jos turi būti vertinamos tik kaip vienas iš įrodymų šaltinių, sprendžiant asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimą. Tuo tarpu priežastinis ryšys yra vienas iš nusikalstamos veikos sudėties požymių, kurį konstatuoja teismas, nors ir techninio pobūdžio klausimus, reikšmingus teisiniam priežastinio ryšio vertinimui, išsprendžia eismo įvykio ekspertizė, tačiau ji eismo įvykį, eismo dalyvių veiksmus vertina tik techniniu požiūriu. Priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl jo įrodinėjimas yra teismo, o ne ekspertų kompetencija, todėl rėmimasis vien tik eksperto išvada gali lemti netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2013). Teismų praktikoje ne kartą atkreiptas dėmesys, kad net ir maksimaliai atsargus vairuotojas turi pagrįstą teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai taip pat nepažeis eismo saugumo reikalavimų ir nekels pavojaus sau ir kitiems. Todėl, vertinant transporto priemonę vairuojančio asmens veiksmus, negalima reikalauti, kad vairuotojas visada numatytų bet kokią netikėtai atsiradusią kliūtį (kad į kelią netikėtai įvažiuos dviratininkas, ant važiuojamosios kelio dalies tamsiu paros metu gali gulėti žmogus, eiti pėsčiasis nesegėdamas šviesą atspindinčio atšvaito, stovėti tinkamai nepaženklinta traktoriaus priekaba be veikiančių žibintų ir atšvaitų, į jo važiavimo juostą netikėtai įvažiuos priešinga kryptimi judantis automobilis ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2007, 2K-537/2009, 2K-169/2010, 2K-384/2013, 2K-160/2014, 2K-434-788/2015, 2K-368-511/2015 ir kt.).

61. Pirmosios instancijos teismas kaip vieną iš esminių V. B. išteisinimo motyvų nurodė tai, jog V. B. kaltės negalima grįsti nevienodais ir prieštaraujančiais nukentėjusiųjų parodymais, o ir byloje nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad V. B. buvo sustojęs stotelėje. Su šiuo vertinimu teisėjų kolegija nesutinka. Visų pirma, pats išteisintasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neneigė fakto ir nuosekliai nurodė, kad buvo sustojęs autobusų stotelėje išleisti su juo važiavusios keleivės ir po to važiavo link posūkio į (duomenys neskelbtini). Antra, aplinkybę, kad V. B. automobilis pajudėjo nuo autobusų stotelės nuosekliai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino ir nukentėjusieji T. V., A. Č. bei L. M.. Tuo remiantis, byloje neginčijamai nustatyta aplinkybė, kad V. B. automobiliu pajudėjo būtent nuo autobusų stotelės, ką ir pats patvirtino bei neginčijo nei apklausiamas pirmosios instancijos teisme, nei ikiteisminio tyrimo metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiųjų parodymai nėra prieštaringi, o priešingai – nuo ikiteisminio tyrimo pradžios jie nuoseklūs, nekito, vieni kitus papildė ir patvirtina išteisintojo kaltę, todėl, apeliacinės instancijos teismas nukentėjusiųjų parodymais, kaip vienu iš V. B. kaltės įrodymų remiasi ir juos vertina patikimais, neįžvelgdamas juose prieštaravimų. Be to, priešingai, nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, nukentėjusiųjų parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.

62. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat pažymėjo, jog nukentėjusysis turėdamas pareigą saugiai važiuoti keliu, turėjo galimybę automobilį ,,Audi“ ir jo judėjimo kryptį pastebėti, o pastebėjęs, laiku stabdyti transporto priemonę ir išvengti susidūrimo arba apvažiuoti jį iš dešinės. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su šiuo vertinimu. Visų pirma, įvertintina tai, jog nukentėjusysis T. V. kelyje susidariusią situaciją vertinti ir priimti sprendimą turėjo, būdamas stresinėje būsenoje, vos per kelias sekundes. Antra, nukentėjusysis T. V. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nurodė, kad, siekdamas išvengti susidūrimo, priėmė sprendimą aplenkti ,,Audi“ automobilį. Trečia, nukentėjusysis T. V. taip pat nurodė, jog nelenkė V. B. vairuojamo automobilio iš dešinės pusės, kadangi jam atrodė, kad neužteks važiuojamosios dalies tai saugiai padaryti, t. y. jo vairuojamo automobilio ratai tokiu atveju galėjo užvažiuoti ant kelkraštyje esančio neasfaltuoto kelio (žvyrkelio), kas didintų situacijos pavojingumą. Kolegijos vertinimu, T. V. veiksmai, lenkiant per ištisinę kelio skiriamąją liniją buvo pateisinami, būtini, siekiant išvengti galimo susidūrimo su V. B. vairuojamu automobiliu, juo labiau, kad, pradėjus lenkimo manevrą ir persirikiavus į priešpriešinio eismo juostą, kelias buvo tuščias, tiesus, todėl jis niekam neužkirto kelio važiuoti, nekirto V. B. automobilio judėjimo trajektorijos ir nesudarė kliūties. Be to, kolegijos vertinimu, nukentėjusysis T. V. negalėjo aplenkti V. B. vairuojamo automobilio iš dešinės pusės, kadangi tai būtų pavojingesnis manevras, kadangi jei jo vairuojamo automobilio ratai būtų užkabinę žvyrkelį, automobilis galėjo nuslysti nuo kelio, susimėtyti ir tapti nevaldomas. Be to, apylinkės teismo keliama versija, kad nukentėjusysis T. V. galėjo sustabdyti automobilį paneigta ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog automobilio ,,VW Passat“ vairuotojo veiksmai - kelio (duomenys neskelbtini) ruože lenkė lėčiau važiavusį automobilį ,,Audi 80“, o pastarojo vairuotojui sankryžoje pasukus į kairę ir sudarius kliūtį, neteko techninės galimybės sustabdyti automobilio ir tokiu būdu išvengti susidūrimo.

63. Vertinant paties išteisintojo V. B. veiksmus, pažymėtina, jog nustatant, ar kaltininko padarytas kelių transporto eismo saugumo pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo atsiradimo sąlyga, taikomas objektyvaus išvengiamumo kriterijus – sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio. Visų pirma, 2017 m. gegužės 17 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro techninių ekspertizių specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog eismo įvykio kilimui priežastinį ryšį turėjo ir automobilio ,,Audi 80“ vairuotojo veiksmai - vykdė posūkio į kairę manevrą, kai jo vairuojamą automobilį jau lenkė automobilis ,,VW Passat“, sudarė jam kliūtį dėl to įvyko susidūrimas (t.1 b. l. 149-159). Antra, 2017 m. lapkričio 8 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro techninių ekspertizių eksperto ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, jog automobilio ,,Audi 80“ vairuotojui prieš sankryžoje pasukant į kairę, praleidus neleistinoje vietoje jo automobilį lenkusį ir grėsmę eismo saugumui kėlusį automobilį ,,VW Passat“, šis eismo įvykis nustatytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs. Automobilio ,,Audi 80“ vairuotojo veiksmai - sankryžoje suko į kairę, prieš važiuojamųjų dalių sankirtą įvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, užtvėrė kelią neleistinoje vietoje lenkusio automobilio ,,VW Passat“ vairuotojui, sudarydamas neišvengiamą kliūtį - buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (t. 1 b. l. 187-196). Atsižvelgiant į šias ekspertizių išvadas matyti, kad nors ir T. V. neleistinoje vietoje lenkė V. B. vairuojamą automobilį, tačiau pastarasis turėjo galimybę ir privalėjo sustoti ir praleisti jį lenkiantį automobilį, ko reikalauja KET 101 punktas, numatantis, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Šis KET 101 punkto reikalavimas yra besąlyginis, tai yra, kad kiekvienas eismo dalyvis privalo įsitikinti prieš darant manevrą, persirikiavimą, ar kertant eismo juostą, ar tai saugu, ar nesutrukdys kitam eismo dalyviui. Taip pat KET 128 punktas, numatantis, kad jei atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju būtent V. B. padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji eismo įvykio ir padarinių kilimo sąlyga, nes jis, pajudėdamas nuo autobusų stotelės ir įvažiuodamas į pagrindinį kelią, neįsitikino, kad tai daryti buvo saugu, elgėsi nerūpestingai, tinkamai neįvertino atstumo iki T. V. iš galo artėjančio automobilio ir jo greičio, sudarė šiam kliūtį pagrindiniame kelyje, dėl ko T. V. buvo priverstas lenkti neleistinoj vietoje lėtai važiuojantį V. B., o vėliau, keisdamas važiavimo kryptį ir sukdamas link (duomenys neskelbtini), nepraleido jį lenkiančio T. V. vairuojamo automobilio, nors privalėjo besąlygiškai leisti T. V. užbaigti pradėtą lenkimo manevrą ir jam netrukdyti. Atsižvelgiant į tai ir nustačius V. B. veiksmus būtinajame priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais, skundžiamas nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis.

Dėl bausmės

64. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. B., vadovaujasi BK 54 straipsnio numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jos pavojingumo laipsnį, į jo asmenybę, bylos aplinkybes. V. B. padarė vieną nesunkų nusikaltimą dėl neatsargumo, kaltės nepripažino, neteistas, yra baustas administracine tvarka, priklausomybės ligų centre neregistruotas, į psichiatrinę įskaitą neįrašytas. V. B. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, skirdamas bausmę V. B., taip pat atsižvelgia ir į jį charakterizuojančią medžiagą: praeityje neteistas, administracine tvarka baustas, dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, todėl jam skiriama sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda ( BK 47 str. 2016—03-29 įstatymo redakcija), jos dydį parenkant artimą minimaliam, kadangi eismo įvykio kilimui turėjo įtakos ir nukentėjusiojo T. V. veiksmai.

65. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 3 dalies nuostatos leidžia teismui šią baudžiamojo poveikio priemonę skirti kartu su bausme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-25-489/2017, 2K-226-942/2016, 2K-52-942/2016,2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-599/2012). Be to, baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra.

66. Nagrinėjamu atveju V. B. padarė neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje. Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad iki inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, V. B. buvo baustas už tai, kad vairavo mopedą, neturėdamas tam teisės (nusižengimas padarytas 2014 m. rugsėjo 4 d., t. 4 b. l. 88-89). Praėjus daugiau, nei metams, V. B. padarė inkriminuojamą nusikalstamą veiką, o 2017 m. balandžio 13 d. padarė naują administracinį nusižengimą – viršijo leistiną greitį. Nors ir padaryti administraciniai nusižengimai nėra pagrindas išvadai, kad kilęs eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai ir nežymiai sutrikdyta nukentėjusiųjų sveikata, buvo sistemingo V. B. elgesio pasekmė, tačiau padaryti nusižengimai liudija tai, kad išteisintasis buvo linkęs pažeidinėti KET, elgtis neatsakingai. Įvertintina ir tai, kad eismo įvykio metu, kuris buvo padarytas dėl vairuotojo neatsargumo, buvo sutrikdyta nukentėjusiųjų sveikata, kas sąlygojo ne administracinės, o baudžiamosios atsakomybės taikymą, todėl visuomenės sveikatos, saugumo, kaip vienų iš svarbiausių Konstitucinių vertybių, užtikrinimas, neatsakingo tolimesnio vairavimo užkardymas yra būtinas, atimant teisę vairuoti transporto priemones.

Dėl civilinių ieškinių

67. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji J. V. yra pateikusi civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš V. B. priteisti 90 Eur automobilio transportavimo (duomenys neskelbtini) išlaidas ir 300 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad eismo įvykio metu apgadintas automobilis ,,VW Passat“ priklausė jai, o jo netekus, teko į darbą vaikščioti pėsčiomis, patirti nepatogumus. Turėjo skolintis automobilį, nes jos mama patyrė traumą. Sūnui T. V. įteikus pranešimą apie įtarimą, ji patyrė sunkius ilgalaikius išgyvenimus, didelį dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją (t. 3 b. l. 13).

68. Nukentėjusysis T. V. civiliniu ieškiniu prašo priteisti 500 Eur advokato išlaidoms, 60 Eur kelionės išlaidoms ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Nurodo, kad buvo įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, todėl turėjo kreiptis dėl teisinės pagalbos, važinėti apklausas, negalėjo išvykti dirbti į užsienį (t. 3 b. l. 155-157). Kolegijos vertinimu, 500 Eur patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti yra pagrįstos, jų sumokėjimą patvirtina prie civilinio ieškinio pridėti pinigų priėmimo kvitai, todėl priteistini iš V. B.. Kadangi T. V. nepateikė jokių dokumentų, įrodančių patirtas kelionės išlaidas, šioje dalyje prašymas atmestinas.

69. Nukentėjusysis A. Č. civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš AB ,,L. D.“ 2000 Eur neturtinės žalos ir iš V. B. – 10 000 Eur neturtinės žalos. Nurodo, kad dėl patirtos traumos neteko 50 proc. Darbingumo, dėl traumos reikėjo atidėti mokslus, o tai sugriovė planus buvusioje darbovietėje padaryti karjerą ir dirbti gerai apmokamą darbą. Negali aktyviai sportuoti, važinėti dviračiu, tėvams padėti atlikti buities darbus (t. 4 b. l. 136-147).

70. Atsižvelgiant į tai, kad dėl kilusio eismo įvykio nukentėjusieji neabejotinai patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginama iš kaltų asmenų. Vis dėlto, byloje civiliniu atsakovu įtrauktas AB ,,L. D.“ kviečiamas į teismo posėdžius apeliacinės instancijos teisme neatvyko, neišsakė savo pozicijos dėl pateiktų civilinių ieškinių, nepateikė jokių dokumentų, susijusių su žalos atlyginimu nukentėjusiesiems. Byloje trūkstant duomenų apie nukentėjusiesiems civilinio atsakovo išmokėtą žalos atlyginimą bei nukentėjusiųjų patirtą žalą įrodančius dokumentus, nėra galimybės teisingai nustatyti padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydžio. Ši aplinkybė dėl duomenų nepakankamumo nepaneigia nukentėjusiųjų T. V., J. V. ir A. Č. teisės reikalauti atlyginti jiems padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 2 dalimi, nukentėjusiesiems T. V., J. V., A. Č. pripažintina teisė į civilinių ieškinių patenkinimą, o klausimai dėl ieškinių dydžio perduotini nagrinėti civilinio proceso tvarka.

71. Panaikinus skundžiamą nuosprendį ir priimant naują nuosprendį, spręstinas daiktinių įrodymų klausimas. Paketas Nr.1 CD laikmena su garso įrašu iš BPC, paketas Nr. 2 nuotraukos prie įtariamojo T. V. apklausos protokolo ir paketas Nr. 3 kompaktinis diskas su nuotraukomis – paliktini byloje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendė:

panaikinti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. kovo 8 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:

V. B. pripažinti kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir jį nubausti 30 MGL dydžio bauda – 1130 eurų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, V. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti 1 metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

Nukentėjusiajam T. V. pripažinti teisę į civilinio ieškinio dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Iš V. B. priteisti 500 Eur (penkis šimtus eurų) T. V. naudai patirtoms advokato išlaidoms apmokėti.

Nukentėjusiajai J. V. pripažinti teisę į civilinio ieškinio dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusiajam A. Č. pripažinti teisę į civilinio ieškinio dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - paketą Nr.1 CD laikmena su garso įrašu iš BPC, paketą Nr. 2 nuotraukos prie įtariamojo T. V. apklausos protokolo ir paketą Nr. 3 kompaktinis diskas su nuotraukomis – palikti saugoti byloje.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai: Kęstutis DargužisAušra VingilėValdas Vitunskas