- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-10
- Bylos Nr.
- e2-12-950/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00779-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Ridikas
- Ieškovas
- I. I.
- Atsakovas
- E. I.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Kategorijos
- 3.2.6Teismo sprendimas
Prienų rajono apylinkės teismo teisėjas Tomas Ridikas, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Laimai Adomaitienei, dalyvaujant ieškovei I. I., jos atstovei adv. B. J., atsakovui E. I., jo atstovei adv. R. M., gestų kalbos vertėjams - A. Š. ir Z. P., rusų kalbos vertėjui - E. Š., nedalyvaujant institucijos teikiančios išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui, uždarame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės I. I. 2016-06-28 ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, bei pagal atsakovo E. I. 2016-11-03 priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė I. I. 2016-06-28 pareikštu ieškiniu prašė:
(1) nutraukti santuoką su E. I., sudarytą (duomenys neskelbtini) Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje bei (duomenys neskelbtini) įregistruotą Trakų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl atsakovo kaltės; (2) nustatyti nepilnamečio vaiko A. I. gyvenamąją vietą kartu su ja; (3) nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, nurodant, jog: (a) abu tėvai nedarys jokių kliūčių ir išduos nustatyta tvarka visus sutikimus, leidimus ir kitus dokumentus, reikalingus vaiko kelionėms į užsienį jo atostogų metu, gydymui ar kitiems veiksmams atlikti, kada norminiai aktai numato abiejų tėvų sutikimo būtinybę; (b) ginčai dėl dalyvavimo auklėjant A. I. ir bendravimo su ja, bus sprendžiami tarpusavio susitarimu, o nesusitarus ginčijamą klausimą spręs teismas; (4) priteisti iš atsakovo E. I. išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. I., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, po 150,00 EUR, nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (5) priteisti iš atsakovo E. I. išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui A. I. už 6 mėn. laikotarpį - 600,00 EUR; (6) po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę - „I.“; (7) priteisti iš atsakovo E. I. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Atsakovas E. I. 2016-11-03 pareikštu priešieškiniu prašė:
(1) nustatyti, kad jis nėra nepilnamečio vaiko A. I. tėvas, bei išregistruoti jo tėvystę; (2) nutraukti santuoką su I. I., sudarytą (duomenys neskelbtini) Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje bei (duomenys neskelbtini) įregistruotą Trakų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl ieškovės kaltės; (3) priteisti iš I. I. jo naudai 10000,00 EUR neturtinės žalos atlyginimą; (4) priteisti iš I. I. jo naudai 297,25 EUR nuostolių sumą, atsiradusią dėl išlaikymo, teikto ne savo vaikui; (5) padalyti santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą: po santuokos nutraukimo I. I. asmeninės nuosavybės teise palikti - skalbimo mašiną (252,55 EUR vertės), viryklę (583,54 EUR vertės), virtuvės komplektą (868,86 EUR vertės), svetainės komodą (125,00 EUR vertės), kavos staliuką (90,00 EUR vertės), kompiuterį „Asus“ (600,00 EUR vertės), naktinį roletą (38,00 EUR vertės), o jam asmeninės nuosavybės teise palikti - šaldytuvą „Samsung“ (583,50 EUR vertės), interneto modemą (67,00 EUR vertės), televizorių „Samsung“ (87,00 EUR vertės), metalines rūsio duris (30,00 EUR vertės); (6) priteisti iš I. I. jo naudai 2421,54 EUR dydžio piniginę kompensaciją (895,25 EUR už jai atitenkančią didesnę santuokinio turto dalį ir 1526,00 EUR už santuokos sudarymo (vestuvių) metu padovanotas pinigines lėšas); (7) po santuokos nutraukimo palikti I. I. jos iki santuokos sudarymo turėtą pavardę - „M.“, jam palikti pavardę - „I.“; (8) priteisti iš I. I. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Ieškovė I. I. 2016-11-18 pateikė atsiliepimą į atsakovo E. I. priešieškinį, kuriuo patikslino savo ieškinio reikalavimus:
(1) prašė tenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo ir pripažinti, kad E. I. nėra nepilnamečio vaiko A. I. tėvas; (2) sutiko, kad po santuokos nutraukimo jai būtų palikti iki santuokos sudarymo turėta pavardė - „M.“; (3) prašė atmesti reikalavimą dėl 297,25 EUR nuostolių, atsiradusių dėl išlaikymo, teikto ne savo vaikui, priteisimo, taip pat atmesti reikalavimą dėl 10000,00 EUR neturtinės žalos priteisimo; (4) prašė padalyti santuokos metu įgytą turtą: po santuokos nutraukimo jai asmeninės nuosavybės teise palikti - svetainės komodą (125,00 EUR vertės), kavos staliuką (90,00 EUR vertės), naktinį roletą (38,00 EUR vertės), o atsakovui E. I. asmeninės nuosavybės teise palikti - šaldytuvą „Samsung“ (583,50 EUR vertės), interneto modemą (67,00 EUR vertės); (5) priteisti iš E. I., jos naudai, - 235,00 EUR dydžio piniginę kompensaciją už atsakovui atitenkančią didesnę santuokinio turto dalį; (6) prašė nepilnamečio vaiko A. I. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja.
Ieškovė I. I. pateiktuose procesiniuose dokumentuose (ieškinyje; atsiliepime į priešieškinį), taip pat papildomai teismo posėdžio metu nurodė, kad su atsakovu E. I. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Po santuokos sudarymo, jų bendras gyvenimas buvo darnus ir gražus. Tačiau vėliau jų tarpusavio santykiai pašlijo, išryškėjo charakterių nesuderinamumas, skirtingas požiūris į daugelį esminių dalykų. Atsakovas E. I. pasidarė itin šykštus ir pavydus, uždirbtus pinigus leido tik savo reikmėms. Tarp jų prasidėjo nesutarimai sprendžiant bendrus šeimos klausimus, atsirado skirtingas požiūris į šeimą, santuokines pareigas. Atsiradę nesutarimai peraugo į neapykantą, nepagarbą ir vienas kito interesų nepaisymą. Atsakovas jos atžvilgiu pradėjo vartoti fizinį ir psichinį smurtą. Dažnai E. I. išvykdavo gyventi pas savo tėvus, taip nesirūpindamas šeima. Mano, kad tokiems santykių pokyčiams įtakos turėjo ir tai, kad ilgą laiką gyvenant šeimyninį gyvenimą jiems nepavyko susilaukti vaikų. Ji dėl to labai pergyveno. Lankėsi pas gydytojus, kurie nustatė, jog ji neturi jokių vaisingumo problemų, yra visiškai sveika. Ji atsakovą taip pat ragino ir prašė nuvykti pas medikus, tačiau jis išsisukinėjo, tikrintis sveikatos nevyko. Atsižvelgiant į tai, ji mano, jog E. I. tyčia nuslėpė nuo jos faktą, kad turi vaisingumo problemų. Pripažįsta, jog pašlijus jos ir atsakovo E. I. santykiams, ji 2014 m. pabaigoje turėjo artimų santykių su kitų vyru. Tai buvo trumpalaikiai santykiai, nulemti netinkamo atsakovo elgesio, jie ilgai nesitęsė. 2014 m. pabaigoje ji pastojo. Apie tai pranešus atsakovui, jis itin apsidžiaugė, ruošėsi tėvystei. (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. I.. Tikrai buvo įsitikinusi, jog gimusio vaiko tėvas yra E. I.. Jis tuo metu jai nesakė, kad turi vaisingumo problemų, gimusį vaiką priėmė kaip savo. Tačiau gana greitai atsakovas pradėjo vėl elgtis kaip anksčiau - pradėjo nesirūpinti šeima, augančiu vaiku, neteikė jokios materialinės paramos, visus uždirbamus pinigus leido tik savo reikmėms, vėl jos atžvilgiu pradėjo vartoti fizinį smurtą. Dėl patirto fizinio smurto buvo kvietusi policiją, tačiau pareiškimo nerašė. Supratusi, kad negali toliau taip gyventi, ji 2016 m. gegužės mėn. nutraukė su atsakovu ryšius, jis apsigyveno pas savo tėvus (duomenys neskelbtini). Sutinka, kad galbūt ir ji santuokos metu ne visada elgėsi tinkamai. Tačiau laiko, jog būtent atsakovas E. I. pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, dėl ko jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Todėl prašė santuoką su atsakovu nutraukti dėl jo kaltės. Pripažįsta, jog E. I. nėra A. I. tėvas, todėl jo tėvystė turi būti panaikinta. Tikrąjį vaiko tėvą ji informavo apie tai, kad jis yra A. I. tėvas, jis apie tai žino. Mano, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ja. Nebepalaiko reikalavimų dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo jam ir išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovo E. I. priteisimo. Sutinka, kad po santuokos nutraukimo jai būtų palikta iki santuokos sudarymo turėta pavardė - „M.“. Atsakovui apsigyvenus pas tėvus, jis atliko pinigų perlaidas A. I. išlaikymui. Galėtų gautus pinigus grąžinti, tačiau mano, kad atsakovo prašomos sumos priteisimas pažeistų nepilnamečio vaiko interesus. Dėl neturtinės žalos priteisimo, ji nesutinka. Laiko, jog atsakovui negalėjo padaryti jokios žalos, o ypač jo prašomo priteisti dydžio. Pripažįsta, kad santuokos sudarymo metu, per vestuves, tiek jos giminaičiai, tiek ir atsakovo giminaičiai, jiems dovanojo įvairias pinigų sumas. Bendrai buvo padovanota apie 10000,00 Lt suma. Nesutinka, kad 1/2 dalis nurodytų piniginių lėšų būtų priteista iš jos, atsakovo naudai. Nurodytų pinigų ji nepasisavino, jie buvo išleisti bendriems šeimos poreikiams tenkinti - už vestuvių metu gautus pinigus buvo perkamas maistas, už juos po vestuvių jie važiavo pailsėti į Palangą ir Druskininkus. Jai priklausančio buto remontui, vestuvių metu gauti pinigai nebuvo panaudoti, nes buto remontą organizavo, medžiagas pirko, jos tėvai. Sutinka, kad santuokos metu buvo įgyti atsakovo nurodyti daiktai - skalbimo mašina, viryklė, virtuvės komplektas, svetainės komoda, kavos staliukas, kompiuteris „Asus“, naktinis roletas, šaldytuvas „Samsung“, interneto modemas, televizorius „Samsung“. Visiškai sutinka ir su atsakovo nurodytomis anksčiau minėto kilnojamojo turto vertėmis. Tačiau didžioji dalis nurodytų daiktų buvo įgyti už jos uždirbtas lėšas, nes atsakovas tuo metu niekur nedirbo. Būtent iš jos gaunamo darbo užmokesčio ir pašalpų buvo pirkta skalbimo mašina, viryklė, virtuvės komplektas, kompiuteris „Asus“. Pripažįsta, kad atsakovas pirko šaldytuvą „Samsung“. Bendrai pirko interneto modemą, kavos staliuką, svetainės komodą, naktinį roletą. Metalines rūsio duris jiems davė jos tėvas. Sutinka, kad po santuokos nutraukimo atsakovui liktų šaldytuvas „Samsung“ ir interneto modemas, taip pat metalinės rūsio durys, jeigu jam jų reikia. Jai turėtų likti - kavos staliukas, svetainės komoda, naktinis roletas. Kiti daiktai, kaip jau minėjo, buvo įgyti už jos uždirbtas pinigines lėšas, todėl neturi būti dalijami. Jai turi būti priteista ir piniginė kompensaciją, už atsakovui atitenkančią didesnę santuokinio turto dalį.
I. I. atstovė adv. B. J. teismo posėdžio metu teisiniais argumentais pagrindė ieškovės pareikštus reikalavimus ir prašė jos 2016-06-28 ieškinį tenkinti visiškai.
Atsiliepimas
Atsakovas E. I. pateiktuose procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį; priešieškinyje), taip pat papildomai teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškove I. I. susituokė (duomenys neskelbtini). Pradžioje jų bendras šeimyninis gyvenimas buvo darnus. Tačiau vėliau santykai pradėjo blogėti ir visai pašlijo. Nesutinka, jog nevykdė savo kaip sutuoktinio pareigų. Priešingai, I. I. yra ūmaus ir konfliktiško būdo, nepripažįsta kitų nuomonės, santuokos metu su juo niekada nesiskaitė. Jos atžvilgiu jis niekada nevartojo jokio smurto, o tuo tarpu I. I. jį mušė, sudaužė jam priklausantį mobilaus ryšio telefoną, apdraskė veidą. Jis visada rūpinosi šeima, kaip galėdamas ją rėmė, nors ilgą laiką ir nedirbo. Ieškovė niekada negamino valgyti, nenorėjo su juo turėti intymių santykių, to vengė, kas jį labai slėgė. Gyvenant santuokoje jiems (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. I., jos gimimo liudijime buvo įrašytas tėvu. Tėvyste džiaugėsi, buvo įsitikinęs, kad A. I. yra jo dukra, ją mylėjo. Tačiau 2016 m. gegužės mėn., ieškovė I. I. jį išvijo iš namų, pakeitė durų spynas, jis buvo priverstas apsigyventi pas giminaičius. Tuo metu suabejojo savo tėvyste, šį faktą dar labiau sustiprino gautas ieškinys dėl santuokos nutraukimo. Pasitikrinus sveikatą, jam buvo nustatyta oligospermija. Gavus Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akto išvadas paaiškėjo, kad iš tiesų jis nėra A. I. tėvas. Tik tuomet suprato, kad ieškovė I. I. buvo jam neištikima, apgavo jį su kitu vyru. Remiantis tuo, jis prašo nustatyti, kad nėra nepilnamečio vaiko A. I. tėvas, o santuoką su I. I. nutraukti dėl jos kaltės, t.y. ieškovės santuokinės neištikimybės. Paaiškėjus, kad ieškovė jam buvo neištikima, taip pat, kad jis nėra vaiko A. I. tėvas, labai išgyveno, sutriko jo sveikata, miegas, jis jautėsi apgautas ir išduotas. Dėl suprastėjusios psichinės sveikatos lankėsi pas gydytoją-psichiatrą. Mano, kad dėl tokios jo būklės yra kalta ieškovė I. I., dėl ko iš jos turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas - 10000,00 EUR. Kaip minėjo, nuo 2016 m. gegužės mėn. jis nebegyveno kartu su ieškovę I. I., nes buvo išvytas. Tačiau nepilnamečio vaiko A. I. išlaikymui jis nuo 2016 m. gegužės mėn. pervedė tam tikras pinigų sumas, iš viso - 297,25 EUR. Kadangi nėra A. I. tėvas, pareigos išlaikyti jos niekada neturėjo. Todėl prašo priteisti iš ieškovės nurodytą sumą, kaip nuostolius patirtus dėl išlaikymo, teikto ne savo vaikui. Nesutinka, kad ieškovei po santuokos nutraukimo būtų palikta jo pavardė. Jai po santuokos nutraukimo turi būti gražinta turėta pavardė - „M.“. Sudarant santuoką, vestuvėse dalyvavę svečiai, jiems padovanojo bendrą 10540,00 Lt sumą. Padovanotomis piniginėmis lėšomis disponavo išimtinai ieškovė, ji leido nurodytus pinigus savo reikmėms - panaudojo juos asmeninės nuosavybės teise turėto buto remontui. Kadangi I. I. jam buvo neištikima, ji yra kalta dėl santuokos iširimo, todėl turi grąžinti 1/2 dalį santuokos sudarymo (vestuvių) metu padovanotų piniginių lėšų - 1526,00 EUR. Santuokos metu įgijo įvairius kilnojamuosius daiktus - skalbimo mašiną, viryklę, virtuvės komplektą, svetainės komodą, kavos staliuką, kompiuterį „Asus“, naktinį roletą, šaldytuvą „Samsung“, interneto modemą, televizorių „Samsung“, metalines rūsio duris. Pripažįsta, kad kompiuterį „Asus“ ieškovė pirko tik iš savo asmeninių lėšų, į jį jis nepretenduoja, kompiuteris neturi būti dalijamas. Tačiau visi kiti nurodyti daiktai yra jų bendras turtas, dėl ko privalo būti padalytas. Prašo jam palikti - šaldytuvą „Samsung“, interneto modemą, televizorių „Samsung“ ir metalines rūsio duris, kurių bendra vertė - 767,50 EUR. I. I. prašo palikti likusius daiktus, o jam priteisti 895,25 EUR dydžio piniginę kompensaciją už ieškovei atitenkančią didesnę santuokinio turto dalį. Taip pat, atsakovas prašė priteisti iš ieškovės ir visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
E. I. atstovė adv. R. M. teismo posėdžio metu teisiniais argumentais pagrindė atsakovo nurodytas faktines aplinkybes bei prašė patenkinti priešieškinio reikalavimus.
Institucijos teikiančios išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie tai, kad institucijos teikiančios išvadą byloje atstovas neatvyks į teismo posėdį, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus informavo Prienų rajono apylinkės teismą 2016-12-14 pateiktu raštu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys bei priešieškinis tenkintini iš dalies.
Atsakovas 2016-11-03 pareikštu priešieškiniu prašė pripažinti, kad jis nėra vaiko A. I. tėvas, bei išregistruoti jo tėvystę.
Prienų rajono apylinkės teismo 2016-09-05 nutartimi nagrinėjamoje civ. byloje buvo paskirta DNR ekspertizė giminystės (tėvystės) ryšiui nustatyti. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos 2016-10-20 pateiktame ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog E. I. nėra vaiko A. I. biologinis tėvas.
Lietuvos Respublikos CK 3.149 str. 1 d. nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės dėl giminystės ryšio nustatymo), kurie yra vertinami kaip patikimiausi. Tik nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos Lietuvos Respublikos CPK numatytos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Respublikos CK 3.148 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, 2016-10-20 gautas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) liudija, kad E. I. nėra vaiko A. I. biologinis tėvas. Kad E. I. nėra vaiko tėvas, teismo posėdžio metu pripažino ir pati ieškovė I. I.. Tiek 2016-11-18 pateiktame atsiliepime į priešieškinį, tiek teismo posėdžio metu, ieškovė I. I. priešieškinio reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo neprieštaravo, prašė jį tenkinti. Nurodė, jog informavo tikrąjį A. I. tėvą apie jo tėvystę, jis žino, jog turi dukrą.
Todėl, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, remiantis surinktais objektyviais ir patikimais įrodymais, teismas sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti atsakovo E. I. priešieškinio reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo. Todėl konstatuotina, kad E. I. nėra vaiko A. I. biologinis tėvas (Lietuvos Respublikos CK 3.149 str., 3.150 str. 2 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Dėl pareikšto reikalavimo išregistruoti tėvystę, teismas pažymi, kad teismo sprendimas yra civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo, ištaisymo bei naujo liudijimo išdavimo pagrindas (Teisingumo ministro 2006-05-19 įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių 103 p., 109.10 p., 111.1 p. ir 115 p.). Civilinės metrikacijos įstaigai pareiga teismo sprendimo pagrindu atitinkamai pakeisti civilinės būklės akto įrašus bei išduoti naują liudijimą kyla nepriklausomai nuo to, ar ši pareiga atkartota teismo sprendime ar ne, todėl nereikalinga prašyti panaikinti gimimo liudijimo dalį apie tėvą ar prašyti išregistruoti tėvystę, taip reikalaujant teismo surašyti perteklinę sprendimo rezoliucinę dalį. Civilinės metrikacijos įstaiga išduos naują gimimo liudijimą suteiktos kompetencijos ribose priimto teismo sprendimo pagrindu be atskiro įpareigojimo.
Dėl santuokos nutraukimo:
Iš civ. byloje pateikto santuokos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovė I. I. ir atsakovas E. I. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje, o (duomenys neskelbtini) ją įregistravo ir Trakų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).
Ieškovė I. I. 2016-06-28 pareikštu ieškiniu prašė nutraukti santuoką su atsakovu E. I., sudarytą (duomenys neskelbtini) Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje bei (duomenys neskelbtini) įregistruotą Trakų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl atsakovo kaltės. Ieškovė nurodė, jog atsakovas netinkamai vykdė savo kaip sutuoktinio pareigas – santuokos metu buvo itin šykštus ir pavydus, uždirbtus pinigus leido tik savo reikmėms, jos atžvilgiu nerodė pagarbos, nesirūpino šeima, dažnai vartojo fizinį ir psichinį smurtą, taip pat nuslėpė nuo jos faktą, kad turi vaisingumo problemų. Būtent dėl tokio atsakovo elgesio, ieškodama paguodos, ji turėjo intymių santykių su kitu vyru, o vėliau dėl netinkamo ir nesikeičiančio atsakovo elgesio bendras šeimyninis gyvenimas tapo apskritai negalimas.
Atsakovas E. I. nesutiko su ieškovės nurodytu santuokos nutraukimo pagrindu ir 2016-11-03 pareikštu priešieškiniu prašė santuoką, sudarytą su I. I. nutraukti dėl jos kaltės. Atsakovas nurodė, jog gyvenant santuokoje ieškovė elgėsi netinkamai - būdama ūmaus ir konfliktiško būdo, su juo nesiskaitė, sunkiais momentais nerėmė. I. I. jo atžvilgiu smurtavo, niekada negamino valgyti, nenorėjo su juo turėti intymių santykių, jo vengė. Galiausiai ieškovė jam buvo neištikima - būdama santuokoje su juo, ji susilaukė vaiko nuo kito vyro.
Pažymėtina, kad santuokos tikslas - šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos CK 3.60 str. 1 d. įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Respublikos CK 3.60 str. 2 d.), t.y. sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų, nustatytų Lietuvos Respublikos CK 3.26 str.-3.30 str., 3.35 str.-3.36 str., 3.85 str., 3.92 str., ir kt., pažeidimas iš esmės.
Kartu įstatymo leidėjas Lietuvos Respublikos CK 3.60 str. 3 d. įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t.y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai yra: (1) sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, (2) jo neištikimybė, (3) žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, (4) palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik Lietuvos Respublikos CK 3.60 str. 3 d. nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. Tačiau pažymėtina, kad nors pagal Lietuvos Respublikos CK 3.60 str. 3 d., sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui (nagrinėjamos civ. bylos atveju - atsakovui) tenka įrodyti faktą (nagrinėjamos civ. bylos atveju - ieškovės neištikimybės faktą), su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-2/2011; ir kt.). Be to, Lietuvos Respublikos CK 3.60 str. įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos - kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-254/2010; ir kt.).
Nagrinėjamoje civ. byloje yra neginčijamai nustatytas faktas, kad ieškovė I. I. santuokos metu buvo neištikima – 2014 m. pabaigoje ji turėjo intymių santykių su kitu vyru, (duomenys neskelbtini) nuo jo susilaukė vaiko - dukros A. I.. Šį faktą teismo posėdžio metu pripažino pati ieškovė (Lietuvos Respublikso CPK 187 str. 1 d.), jį patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos 2016-10-20 pateiktas ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos civ. bylos medžiagos visetą sprendžia, kad ne ieškovės neištikimybės faktas buvo priežastis nulėmusį I. I. ir E. I. santuokos iširimą.
Pažymėtina, kad nagrinėjamoje civ. byloje esminę reikšmę turinčios faktinės aplinkybės yra tokios:
ginčo šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini); ieškovė pripažino, kad 2014 m. pabaigoje, pašlijus šeimyniniams santykiams su sutuoktiniu E. I., ji turėjo trumpalaikių intymių santykių su kitu vyru; (duomenys neskelbtini) gimė A. I.; atsakovas E. I. teismo posėdžio metu patvirtino, kad gimus A. I. buvo įsitikinęs, jog yra jos tėvas, tuo metu jis nežinojo, kad turi vaisingumo problemų; abi ginčo šalys teismo posėdžio metu pripažino, kad nuo 2016 m. gegužės mėn., kartu nebegyvena; ieškovė I. I. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės Prienų rajono apylinkės teismui pateikė 2016-06-28; gavęs ieškovės ieškinį, atsakovas E. I., savo iniciatyva, kreipėsi į UAB „Vaisingumo klinika“, kuri 2016-07-13 pateikė spermos tyrimą, kuriuo atsakovui yra konstatuota oligospermija (t.y. liga, kurios pagrindinė savybė - nepakankamas skaičius spermatozoidų spermoje sėkmingam apvaisinimui atlikti); Prienų rajono apylinkės teismo 2016-09-05 nutartimi buvo paskirta DNR ekspertizė giminystės (tėvystės) ryšiui nustatyti; 2016-10-20 Prienų rajono apylinkės teisme buvo gautas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini); teismo posėdžio metu atsakovas E. I. patvirtino, kad ieškovės neištikimybės faktas jam tapo žinomas tik iš Prienų rajono apylinkės teismo gavus ir susipažinus su anksčiau nurodytu DNR ekspertizės giminystės (tėvystės) ryšiui nustatyti aktu, t.y. 2016 m. spalio mėn.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu kaip liudytojais buvo apklausti artimi ginčo šalių giminaičiai, t.y. ieškovės I. I. tėvas J. M. ir atsakovo E. I. motina B. I..
Liudytoju apklaustas J. M. teismo posėdžio metu, be kita ko, nurodė, kad tik pradžioje I. I. ir E. I. gyvenimas buvo darnus. Vėliau tarp ieškovės ir atsakovo nuolat kildavo konfliktai bei barniai, dėl ko jis su savo žmona dažnai vykdavo jų taikyti. E. I. ilgą laiką niekur nedirbo, neprisidėjo prie materialinio šeimos aprūpinimo, smurtavo I. I. atžvilgiu, pas dukrą ant kūno nuolat buvo matomos mėlynės. I. I. ir E. I. nuolat pykdavosi, vėliau taikydavosi.
Liudytoja apklausta B. I. teismo posėdžio metu, be kita ko, nurodė, kad jos sūnus E. I. su I. I. susipažino internetu. Ilgą laiką draugavo, o vėliau susituokė. Po vestuvių kurį laiką jie gyveno gražiai, tačiau vėliau prasidėjo nesutarimai. I. I. būdama ūmaus būdo su E. I. nesiskaitė, tik liepdavo duoti pinigų. Į ieškovės ir atsakovo šeimyninį gyvenimą nuolat kišosi I. I. tėvai, jie viską norėjo kontroliuoti. Sūnus dažnai namo grįždavo apdraskytas, tai su ištinusia akimi, tai su mėlynėmis. Laikui bėgant konfliktų tik daugėjo. 2016 m. gegužės mėn., jos sūnui nepavyko patekti į namus, buvo pakeistos buto durų spynos. Nuo to laiko, E. I. su I. I. kartu nebegyveno. Apie tai, kad E. I. turi vaisingumo problemų, ji nieko nežinojo, tai jai buvo didelė naujiena.
Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamos civ. bylos atveju, I. I. ir E. I. santuokos iširimą lėmė ne ieškovės neištikimybės faktas (kuris atsakovui nebuvo žinomas), o kitos priežastys. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė I. I. ieškinį dėl santuokos nutraukimo Prienų rajono apylinkės teismui pateikė 2016-06-28, o iš abiejų ginčo šalių paaiškinimų akivaizdu, kad kartu sutuoktiniai negyveno jau nuo 2016 m. gegužės mėn. Atsakovas teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, jog apie tai, kad ieškovė buvo jam neištikima jis sužinojo tik nagrinėjamoje civ. byloje atlikus DNR ekspertizę giminystės (tėvystės) ryšiui nustatyti, t.y. tik 2016 m. spalio mėn. Iš to seka, kad sutuoktinių tarpusavio santykiai ir šeimyniniai ryšiai nutrūko daug anksčiau (t.y. 2016 m. gegužės mėn.), nei kad atsakovui tapo žinomas ieškovės neištikimybės faktas. Tiek pati ieškovė I. I., tiek jos iniciatyva pakviestas liudytojas J. M., taip pat tiek pats atsakovas E. I., tiek jo iniciatyva pakviesta liudytoja B. I., duodami paaiškinus nurodė, kad ieškovės ir atsakovo šeimoje nuolat vykdavo konfliktai ir nesutarimai dėl pačių įvairiausių priežasčių. Nors ginčo šalys ir įvardijo skirtingus tokių nesutarimų iniciatorius (ieškovė teigė, kad konfliktai kildavo tik dėl E. I. veiksmų; atsakovas įrodinėjo priešingai - kad konfliktai kildavo tik dėl I. I. elgesio), tačiau kuris iš sutuoktinių buvo konfliktų iniciatorius neturi esminės reikšmės, o pats vykusių nuolatinių konfliktų faktas yra akivaizdus. Visa tai liudija, kad I. I. ir E. I. gyvenant santuokoje trūko moralinės paramos vienas kitam, įsiklausymo į vienas kito poreikius ir nuomonę. Šalys nebuvo lojalios ir negerbė viena kitos, skirtingai suvokė bendrus šeimos ir kito sutuoktinio poreikius, nesistengė jų suprasti. Abi šalys pažeidė savo pareigas ir bendro gyvenimo taisykles, nerėmė viena kitos moraliai, todėl sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir dėl to jų bendras gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas (Lietuvos Respublikos CK 3.27 str.). Būtent dėl visų nurodytų priežasčių, o ne dėl 2016 m. spalio mėn. paaiškėjusio ieškovės neištikimybės fakto, bendras I. I. ir E. I. šeimyninis gyvenimas tapo negalimas, dėl ko jie jau nuo 2016 m. kartu nebegyvena.
Iš šalių ir jų iniciatyva pakviestų liudytojų paaiškinimų, nagrinėjamoje civ. byloje esančių kitų faktinių duomenų nustatyta, jog šalys neketina atkurti iširusių sutuoktinių ryšių, nesistengia rasti tarpusavio sutarimo, todėl konstatuotina, kad jų santuoka yra faktiškai iširusi ir jos išsaugoti neįmanoma. Dėl visų nurodytų aplinkybių, ieškovės I. I. ir atsakovo E. I. santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos CK 3.61 str. 2 d.).
Dėl sutuoktinių pavardžių:
Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos sudarymo turėtą pavardę (Lietuvos Respublikos CK 3.69 str. 1 d.). Todėl atsižvelgiant ieškovės norą pasilikti iki santuokos sudarymo turėtą pavardę, po santuokos nutraukimo ieškovei I. I. paliktina iki santuokos sudarymo jos turėta pavardė - „M.“, o atsakovui E. I. paliktina jo pavardė - „I.“.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo:
Lietuvos Respublikos CK 3.70 str. 2 d. nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo kito sutuoktinio neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos nutraukimo, atlyginimo. Atsakovas E. I. 2016-11-03 pareikštu priešieškiniu prašė priteisti jam iš ieškovės I. I. 10000,00 EUR neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau jau anksčiau konstatavus ir pripažinus, kad ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovo E. I. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas (Lietuvos Respublikos CK 3.70 str. 2 d.).
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo jam ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.
Ieškovė I. I. 2016-06-28 pareikštu ieškiniu, be kita ko, prašė: nustatyti nepilnamečio vaiko A. I. gyvenamąją vietą kartu su ja; priteisti iš atsakovo E. I. išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. I. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis - po 150,00 EUR, nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukros pilnametystės, bei 600,00 EUR dydžio išlaikymo įsiskolinimą už 6 mėn. terminą; nustatyti jos pasiūlytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.
Civ. bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog atsakovas E. I. nėra vaiko A. I. biologinis tėvas, ieškovė I. I. anksčiau minėtų reikalavimų dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, taip pat bendravimo tvarkos nustatymo, nebepalaikė. Tačiau nurodytų materialinio teisinio pobūdžio reikalavimų, ieškovė Lietuvos Respublikos CPK 139 str. ir 140 str. 1 d. nustatyta tvarka neatsiėmė bei neatsisakė. Todėl, esant neginčijamai nustatytai faktinei aplinkybei, jog atsakovas E. I. nėra nepilnamečio vaiko A. I. biologinis tėvas, ieškovės ieškinio reikalavimai dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, taip pat bendravimo su juo tvarkos nustatymo, atmestini kaip nepagrįsti.
Ieškovė I. I. 2016-11-18 pateiktame atsiliepime į atsakovo priešieškinį nurodė, kad toliau palaiko savo reikalavimą, jog nepilnamečio vaiko A. I. gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ja. Tačiau, kaip jau buvo ne kartą paminėta anksčiau, atsakovas E. I. nėra nepilnamečio vaiko A. I. biologinis tėvas. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas teismo tvarka galimas tik tuo atveju, kai dėl to tarp vaiko tėvų kyla ginčas (Lietuvos Respublikos CK 3.174 str.). E. I. nėra A. I. tėvas, todėl negali būti laikomas tinkamu atsakovu pagal pareikštą reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismo tvarka. Todėl šis ieškovės I. I. ieškinio reikalavimas atmestinas kaip pareikštas netinkamam atsakovui.
Dėl nuostolių, atsiradusių dėl išlaikymo, teikto ne savo vaikui, priteisimo:
Atsakovas E. I. 2016-11-03 pareikštu priešieškiniu prašė priteisti jam iš ieškovės I. I. 297,25 EUR dydžio nuostolių sumą, kuri atsirado dėl išlaikymo, teikto ne savo vaikui. Nurodytam nuostolių dydžiui pagrįsti, atsakovas kartu su priešieškiniu, pateikė AB „Lietuvos paštas“ pinigų perlaidas, iš kurių matyti, kad A. I. išlaikymui jis 2015-05-30 pervedė 50,00 EUR sumą (komisinis atlyginimas už perlaidą - 1,45 EUR), 2016-06-14 pervedė 50,00 EUR sumą (komisinis atlyginimas už perlaidą - 1,45 EUR), 2016-07-14 pervedė 50,00 EUR sumą (komisinis atlyginimas už perlaidą - 1,45 EUR), 2016-08-17 pervedė 70,00 EUR sumą (komisinis atlyginimas už perlaidą - 1,45 EUR), o 2016-09-14 pervedė 70,00 EUR sumą (komisinis atlyginimas už perlaidą - 1,45 EUR).
Ieškovė I. I. teismo posėdžio metu nurodė, jog minėtam atsakovo E. I. reikalavimui iš esmės neprieštarauja, tačiau mano, kad išlaikymas buvo teikiamas ne jai, o nepilnamečiam vaikui A. I., todėl atsakovo prašomos sumos priteisimas pažeistų jo interesus.
Nagrinėjamoje civ. byloje yra neginčijamai nustatyta, kad E. I. nėra nepilnamečio vaiko A. I. biologinis tėvas. Remiantis kasacinės instancijos teismo praktiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-11-25 nutartis, priimta civ. byloje nr. 3K-3-481-248/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-10 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-239/2009; kt.) pažymėtina, kad vaiko motinos (šiuo atveju - ieškovės) veiksmai, lėmę sutuoktinio (atsakovo E. I.), nesančio biologiniu jos vaiko tėvu, taigi ir prigimtinės (vaiko kilme grindžiamos) pareigos teikti šiam vaikui išlaikymą turėtoju, įrašymą tėvu vaiko gimimo įraše, taip sudarant sąlygas įpareigoti tokį asmenį vykdyti pagal įstatymą ne jam, o kitam asmeniui - biologiniam vaiko tėvui - priklausančią asmeninio pobūdžio prievolę, pripažintini netinkamu (nesąžiningu, neatidžiu ir nerūpestingu) įstatyme (Lietuvos Respublikos CK 3.185 str. 1 d., 3.186 str. 2 d.) vaiko motinai, kaip uzufruktorei, nustatytų su jos vaikui nuosavybės teise priklausančiu turtu, be kita ko, gaunamu ir kaip išlaikymas, tvarkymu susijusių pareigų vykdymu. Toks ieškovės I. I. elgesys vertintinas kaip neapdairus ir nerūpestingas, t.y. neatitinkantis bendro pobūdžio pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 1 d.). Todėl nagrinėjamoje civ. byloje kaltu (neatidžiu ir nerūpestingu) pripažintinas ieškovės neveikimas (Lietuvos Respublikos CK 6.248 str. 3 d.), lėmęs 297,25 EUR dydžio nuostolių ieškovui, neprivalėjusiam teikti, tačiau dėl pirmiau nurodyto ieškovės elgesio suteikusiam jos nepilnametei dukrai nurodyto dydžio išlaikymą, padarymą (Lietuvos Respublikos CK 6.247 str., 6.249 str.). Toks netinkamas ieškovės elgesys lemią deliktinės civilinės atsakomybės taikymą jos atžvilgiu (Lietuvos Respublikos CK 6.263 str.).
Atsižvelgiant į tai, nesant tarp šalių ginčo dėl E. I. nepilnamečio vaiko išlaikymui perduotų piniginių lėšų dydžio - 297,25 EUR (kurį visiškai patvirtina ir anksčiau minėtos AB „Lietuvos paštas“ pinigų perlaidos), šis jo priešieškinio reikalavimas tenkintinas - atsakovo naudai iš ieškovės priteistina - 297,25 EUR dydžio nuostolių suma, atsiradusi dėl išlaikymo, teikto ne savo vaikui.
Dėl santuokos sudarymo metu gautų dovanų (piniginių lėšų) dalies priteisimo:
Nagrinėjamoje civ. byloje tarp ieškovės I. I. ir atsakovo E. I. nėra ginčo dėl to, kad jų vestuvių metu (t.y. (duomenys neskelbtini)), vestuvėse dalyvavę svečiai teikė dovanas pinigais. Abi ginčo šalys nurodytą faktinę aplinkybę teismo posėdžio metu pripažino (Lietuvos Respublikos CPK 187 str. 1 d.). Remiantis ieškovės ir atsakovo paaiškinimais, bei atsižvelgiant į E. I. kartu su priešieškiniu pateiktą raštelį, konstatuotina, kad vestuvių metu, ginčo šalys iš vestuvėse dalyvavusių svečių gavo bendrą 10540,00 Lt (3054,00 EUR) sumą.
E. I. 2016-11-03 pateiktu priešieškiniu prašė, po santuokos nutraukimo, pusę nurodytos sumos - 1526,00 EUR, priteisti jam iš ieškovės I. I.. Nurodytą reikalavimą atsakovas grindė tuo, kad visi iš vestuvėse dalyvavusių asmenų gauti pinigai buvo panaudoti I. I. interesams, t.y. jai asmeninės nuosavybės teise turimo buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontui, kitiems jos poreikiams. Ieškovė I. I. su minėtu atsakovo priešieškinio reikalavimu nesutiko. Atskirsdama nurodė, kad vestuvių metu gautos piniginės lėšos buvo panaudotos bendriems šeimos poreikiams tenkinti, nes atsakovas E. I. tuo metu niekur nedirbo, o jos pajamos buvo mažos. Vestuvėse dalyvavusių svečių padovanoti pinigai buvo išleisti poilsiui Druskininkuose ir Palangoje, maistui, degalams, komunaliniams mokesčiams apmokėti, ir kt.
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos CPK 178 str. aiškiai numato, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Šiuo atveju atsakovas E. I. privalėjo pateikti faktinius duomenis, kad visa vestuvių metu iš juose dalyvavusių asmenų gauta 10540,00 Lt (3054,00 EUR) suma buvo panaudota tik asmeniniams I. I. poreikiams ar interesams tenkinti. Tačiau teismas konstatuoja, kad tokių įrodymų atsakovas nepateikė.
Ginčo šalių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), todėl būtent nurodytą dieną iš vestuvėse dalyvavusių asmenų buvo gauta ir 10540,00 Lt (3054,00 EUR) suma. Minėtos lėšos laikytinos bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe (Lietuvos Respublikos CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 1 d. 1 p.). Atsakovo kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktas Darbo sutarties Nr. 18 pakeitimas liudija, kad dirbti VšĮ „Neįgaliųjų ugdymo ir lavinimo centre TU GALI“ jis pradėjo tik 2013-11-21. Tai neginčijamai liudija, kad iki santuokos sudarymo bei pusantrų metu po to, atsakovas E. I. niekur nedirbo, tuo metu jo pajamas sudarė tik gaunamos socialinės išmokos. Pateiktos darbo sutartys liudija, kad ieškovė I. I. santuokos sudarymo metu dirbo tik UAB „Vilniaus skalbykla“ (pagal 2011-07-04 darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)), o kituose darbovietėse – UAB „BSS grupė“ ir VšĮ „Neįgaliųjų ugdymo ir lavinimo centre TU GALI“ ji pradėjo dirbti daug vėliau, t.y. atitinkamai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Nurodytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad santuokos sudarymo metu ginčo šalių pajamos nebuvo didelės, dėl ko logiškais ir įprastines gyvenimo realijas atitinkančiais laikytini ieškovės I. I. teiginiai, kad vestuvių metu gauti pinigai (10540,00 Lt (3054,00 EUR)) vėliau buvo panaudoti bendriems šeimos poreikiams ir tai buvo padaryta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (Lietuvos Respublikos CK 3.92 str. 1 d.).
Pažymėtina, jog civ. bylos nagrinėjimo metu ieškovė neneigė, kad buvo atliekamas jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontas. 2016-09-05 vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovės atstovė adv. B. J. pateikė įvairių statybinių medžiagų įsigijimo bei paslaugų apmokėjimus kvitus ir sąskaitas. Susipažinus su jais, matyti, kad didžioji dalis tokių mokėjimus liudijančių dokumentų yra išrašyti 2011 m./2012 m., be kita ko, jie išrašyti arba I. M. vardu, arba jos tėvo J. M. vardu. Tai liudija, kad ieškovei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbai buvo atliekami dar iki I. I. ir E. I. vestuvių (t.y. iki 2012-07-21), todėl tokiems darbams negalėjo būti panaudota vestuvių metu gauta pinigų suma.
Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais, atsakovo E. I. reikalavimas dėl 1526,00 EUR dydžio sumos priteisimo iš ieškovės I. I., atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
Atsakovas E. I. 2016-11-03 pareikštu ieškiniu prašė padalyti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą: skalbimo mašiną (252,55 EUR vertės), viryklę (583,54 EUR vertės), šaldytuvą „Samsung“ (583,50 EUR vertės), interneto modemą (67,00 EUR vertės), televizorių „Samsung“ (87,00 EUR vertės), virtuvės komplektą (868,86 EUR vertės), svetainės komodą (125,00 EUR vertės), kavos staliuką (90,00 EUR vertės), kompiuterį „Asus“ (600,00 EUR vertės), naktinį roletą (38,00 EUR vertės), metalines rūsio duris (30,00 EUR vertės). Teismo posėdžio metu, atsakovas patvirtino, kad kompiuterį „Asus“ ieškovė I. I. įsigijo asmeniškai, jis laikytinas jos asmenine nuosavybę, todėl neturėtų būti dalinamas. Visi kiti daiktai turi būti padalinti jo prašomu būdu.
I. I. pripažino, kad visi atsakovo nurodyti daiktai iš tiesų buvo įgyti santuokos metu. Taip pat, ieškovė neginčijo ir atsakovo nurodytų daiktų verčių (be to, kilnojamųjų daiktų vertas patvirtina ir ginčo šalių kartu su procesiniais dokumentais pateikti jų įsigijimo kvitai). Tačiau ieškovė, tiek 2016-11-18 pateiktame atsiliepime į priešieškinį, tiek teismo posėdžio metu, nurodė, kad kaip bendroji jungtinė nuosavybė turi būti dalinami tik sekantys daiktai - šaldytuvas „Samsung“ (583,50 EUR vertės), svetainės komoda (125,00 EUR vertės), kavos staliukas (90,00 EUR vertės), interneto modemas (67,00 EUR vertės) ir naktinis roletas (38,00 EUR vertės). Visi kiti daiktai buvo įgyti už jos asmenines lėšas, nes atsakovas tuo metu niekur nedirbo, todėl neturi būti dalijami.
Sutuoktinių bendro turto padalijimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos CK 3.118 str. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendime išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t.y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (Lietuvos Respublikos CK 3.118 str. 1 d.). Nustatydamas bendrą ir asmeninį turtą, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 3.87 str. - 3.91 str. Santuokos nutraukimo byloje privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (Lietuvos Respublikos CK 3.100 str. 4 p.). Dalytiną bendrą turtą teismas nustato atsižvelgdamas į CK 3.127 str. 1 d. ir 2 d., kuriose nustatyta, kad padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o esant sutuoktinio prašymui - turtas įgytas bendrai iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium.
Nagrinėjamoje civ. byloje nustatydamas dalytino bendro sutuoktinių turto balansą, teismas pažymi, kad dalytino nekilnojamojo turto ar transporto priemonių I. I. ir E. I. neturi. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovės yra įgytas 2011-10-10 dovanojimo sandorio pagrindu, dėl ko laikytinas jos asmenine nuosavybe ir nutraukiant santuoka nedalytinas. Remiantis tuo, nutraukiant ginčo šalių santuoką turi būti padalyti tik kilnojamieji daiktai.
Kaip jau buvo minėta anksčiau, tarp šalių nėra ginčo, kad visi atsakovo priešieškinyje nurodyti kilnojamieji daiktai buvo įgyti santuokos metu. Tai patvirtina ir ginčo šalių kartu su procesiniais dokumentais pateikti jų įsigijimo kvitai (pvz. skalbimo mašiną įgyta 2013-06-15; viryklė įgyta 2012-09-24; šaldytuvas „Samsung“ įgytas 2012-09-24; televizorius „Samsung“ įgytas 2016-02-02; virtuvės komplektas įgytas 2013-12-01; svetainės komoda įgyta 2015-05-13; ir t.t.). Atsakovas E. I. teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad neturi pretenzijų dėl santuokos metu ieškovės įgyto kompiuterio „Asus“ (600,00 EUR vertės), jis yra jos asmeninė nuosavybė, todėl neturi būti dalytinas. Atsižvelgiant į tai, minėtas kompiuteris „Asus“ (600,00 EUR vertės) į dalytino sutuoktinių bendro turto balansą neįtrauktinas.
Šaldytuvas „Samsung“ (583,50 EUR vertės), svetainės komoda (125,00 EUR vertės), kavos staliukas (90,00 EUR vertės), interneto modemas (67,00 EUR vertės) ir naktinis roletas (38,00 EUR vertės) įtrauktini į dalytino sutuoktinių bendro turto balansą, nes tarp ieškovės ir atsakovo nėra ginčo dėl to, kad jie įgyti santuokos metu iš bendrų santuokinių lėšų.
Atsakovas prašė kaip santuokinį turtą padalyti ir kitus daiktus - skalbimo mašiną (252,55 EUR vertės), viryklę (583,54 EUR vertės), televizorių „Samsung“ (87,00 EUR vertės), virtuvės komplektą (868,86 EUR vertės) bei metalines rūsio duris (30,00 EUR vertės). Ieškovė I. I. su tuo nesutiko, nurodydama, kad minėti daiktai pirkti iš asmeninių lėšų - jos gauto atlyginimo ir socialinių išmokų, todėl neturi būti dalijami.
Teismas pažymi, kad nors E. I. iki 2013-11-21 ir nedirbo, tačiau ieškovė ir atsakovas gyveno santuokoje ir vedė bendrą ūkį. Sutuoktinių turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė tol, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (Lietuvos Respublikos CK 3.87 str.). Vieno iš sutuoktinių gaunamas darbo užmokestis nėra priskiriamas jo asmeninei nuosavybei (Lietuvos Respublikos CK 3.89 str.). Priešingai, remiantis Lietuvos Respublikos CK 3.88 str. 1 d. 3 p., pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, pripažįstamos bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. Remiantis tuo, darytina išvada, kad santuokos metu gautas ieškovės darbo užmokestis bei kitos socialinės išmokos laikytinos bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, dėl ko ir už minėtas lėšas įgytas turtas (nagrinėjamos civ. bylos atveju – įvairūs kilnojamieji daiktai) taip pat laikytini bendrąją jungtine nuosavybe. Todėl į dalytino sutuoktinių bendro turto balansą įtrauktini ir kiti daiktai - skalbimo mašiną (252,55 EUR vertės), viryklė (583,54 EUR vertės), televizorius „Samsung“ (87,00 EUR vertės), virtuvės komplektas (868,86 EUR vertės) ir metalinės rūsio durys (30,00 EUR vertės).
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad dalytiną sutuoktinių bendrą turtą sudaro: skalbimo mašina (252,55 EUR vertės), viryklė (583,54 EUR vertės), šaldytuvas „Samsung“ (583,50 EUR vertės), interneto modemas (67,00 EUR vertės), televizorius „Samsung“ (87,00 EUR vertės), virtuvės komplektas (868,86 EUR vertės), svetainės komoda (125,00 EUR vertės), kavos staliukas (90,00 EUR vertės), naktinis roletas (38,00 EUR vertės) ir metalinės rūsio durys (30,00 EUR vertės).
Atsižvelgiant į teismo posėdžio metu ieškovės I. I. ir atsakovo E. I. išdėstytus argumentus dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo, taip pat, atsižvelgiant į tai, jog didžioji dalis nurodytų buities daiktų ir prietaisų yra skirti bei pritaikyti ieškovei priklausančiam butui, kuriame po santuokos sudarymo visą laiką gyveno abu sutuoktiniai, bendrąją jungtine nuosavybės teise priklausantys daiktai po santuokos nutraukimo dalytini sekančiai:
- po santuokos nutraukimo I. I. asmeninės nuosavybės teise paliktina - skalbimo mašina (252,55 EUR vertės), viryklė (583,54 EUR vertės), virtuvės komplektas (868,86 EUR vertės), televizorius „Samsung“ (87,00 EUR vertės), svetainės komoda (125,00 EUR vertės), kavos staliukas (90,00 EUR vertės), naktinis roletas (38,00 EUR vertės) (viso turto už 2044,95 EUR sumą);
- po santuokos nutraukimo E. I. asmeninės nuosavybės teise paliktina - šaldytuvas „Samsung“ (583,50 EUR vertės), interneto modemas (67,00 EUR vertės) ir metalinės rūsio durys (30,00 EUR vertės) (viso turto už 680,50 EUR sumą).
Ieškovei I. I. atitenka bendro santuokinio turto, kurio vertė - 2044,95 EUR, o atsakovui E. I. atitenka bendro santuokinio turto, kurio vertė - 680,50 EUR. Atsižvelgiant į tai, atsakovui E. I., iš ieškovės I. I., priteistina 682,23 EUR dydžio piniginė kompensaciją už jai atitenkančią didesnę santuokinio turto dalį ( (2044,95 EUR - 680,50 EUR) / 2 = 682,23 EUR ) (Lietuvos Respublikos CK 3.127 str. 3 d.).
Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 2 d. numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Nagrinėjamoje civ. byloje ieškovė I. I. patyrė sekančias bylinėjimosi išlaidas: sumokėjo 41,00 EUR dydžio žyminį mokestį, taip pat patyrė 200,00 EUR dydžio išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovė I. I. civ. byloje Nr. e2-12-950/2017 patyrė 241,00 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas nagrinėjamoje civ. byloje sumokėjo 42,00 EUR dydžio žyminio mokesčio dalį. Taip pat, jis patyrė ir 800,00 EUR dydžio išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas E. I. civ. byloje Nr. e2-12-950/2017 patyrė 842,00 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidas.
Išsprendęs visus ieškovės ir atsakovo pareikštus materialinius teisinius reikalavimus, teismas konstatuoja, kad buvo patenkinta 20 proc. ieškovės ieškinio reikalavimų ir 50 proc. atsakovo priešieškinio reikalavimų. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistina - 48,00 EUR bylinėjimosi išlaidų suma, o atsakovui iš ieškovės priteistina - 421,00 EUR bylinėjimosi išlaidų suma. Remiantis protingumo principu, atliktinas įskaitymas, po ko, galutinai atsakovui E. I. iš ieškovės I. I. priteistina - 373,00 EUR bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 2 d.).
Nagrinėjamoje civ. byloje susidarė ir 17,96 EUR dydžio išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų siuntimu. Minėtos išlaidos lygiomis dalimis priteistinos iš ieškovės ir atsakovo, t.y. po 8,98 EUR iš kiekvieno, valstybės naudai (Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovės I. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinį ir atsakovo E. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) priešieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad E. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) nėra vaiko A. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) Gimimo liudijimas (duomenys neskelbtini); išduotas Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus; akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) biologinis tėvas.
Nutraukti ieškovės I. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje ir (duomenys neskelbtini) įregistruotą Trakų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei I. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) palikti iki santuokos sudarymo turėtą pavardę - „M.“, atsakovui E. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) palikti pavardę - „I.“.
Priteisti atsakovui E. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės I. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) - 297,25 EUR (du šimtai devyniasdešimt septyni EUR, 25 ct.) dydžio nuostolių sumą, atsiradusią dėl išlaikymo, teikto ne savo vaikui.
- po santuokos nutraukimo ieškovei I. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise palikti - skalbimo mašiną (252,55 EUR vertės), viryklę (583,54 EUR vertės), virtuvės komplektą (868,86 EUR vertės), televizorių „Samsung“ (87,00 EUR vertės), svetainės komodą (125,00 EUR vertės), kavos staliuką (90,00 EUR vertės) ir naktinį roletą (38,00 EUR vertės);
- po santuokos nutraukimo atsakovui E. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise palikti - šaldytuvą „Samsung“ (583,50 EUR vertės), interneto modemą (67,00 EUR vertės) ir metalines rūsio duris (30,00 EUR vertės).
Priteisti atsakovui E. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės I. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) - 682,23 EUR (šeši šimtai aštuoniasdešimt du EUR, 23 ct.) piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę santuokinio turto dalį.
Priteisti atsakovui E. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės I. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) - 373,00 EUR (trys šimtai septyniasdešimt trys EUR) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės I. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) - po 8,98 Lt (aštuoni EUR, 98 ct.) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, valstybės naudai.
Teismo sprendimo nuorašą per tris darbo dienas po jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Prienų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui duomenų apie vaiko tėvą pakeitimui ir naujo gimimo liudijimo išdavimui, bei santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.
Sprendimas per 30 d. (trisdešimt dienų) nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.