Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. sausio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui M. B. K. dėl paveldimo turto administratoriaus paskyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja I. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama paskirti ją palikėjo R. K., mirusio (duomenys neskelbtini), paveldimo turto palikimo administratoriumi iki nuosavybės teisės perėjimo palikėjo įpėdiniams dienos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai 2018 m. sausio 2 d. nutartimi pareiškėjos I. K. pareiškimą dėl paveldimo turto administratoriaus paskyrimo atsisakė priimti. Teismas iš pareiškimo turinio ir pateiktų įrodymų nustatė, kad prašymą dėl palikimo administravimo padavė tik vienas iš įpėdinių – pareiškėja, ir prašo paskirtam palikimo administratoriui leisti įgyvendinti suteiktus įgaliojimus į visą paveldimą turtą. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenis teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškovės M. B. K. ieškinį, kuriuo ji prašė pripažinti nuosavybės teisę į ½ dalį R. K. ūkininko ūkio, atmetė. Priimtas teismo sprendimas įsiteisėjęs. Prienų rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal M. B. K. ieškinį atsakovei I. K. dėl paveldimam turtui (ūkiui) padarytų nuostolių atlyginimo, procesinis sprendimas nėra priimtas. Nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad tarp įpėdinių yra kilęs ginčas dėl paveldimo turto. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis teismas nustatė, kad teisminio ginčo dėl paveldėto turto padalinimo nėra.Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad paskirtas palikimo administratorius gali įgyvendinti suteiktus įgaliojimus tik į konkretų paveldimą turtą, į tai, kad yra keletas įpėdinių, o tarp esamų kelių įpėdinių yra kilęs ginčas dėl paveldimo turto, jo masės ir paveldimam turtui padarytų nuostolių atlyginimo, tačiau nėra ginčo dėl paveldėto turto padalinimo, kas reiškia, jog nėra aplinkybių trukdančių kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo, konstatavo, jog pareiškėjos pareiškimas dėl paveldimo turto administratoriaus paskyrimo nėra susijęs su pareiškėjos subjektinių teisių gynimu, dėl ko pareiškimą atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Teismas išaiškino, kad esant nustatytoms konkrečioms paveldimo turto dalims arba teismo tvarka nagrinėjamam ginčui dėl konkrečių paveldimo turto dalių nustatymo, pareiškėja turi teisę reikšti individualų pareiškimą dėl paveldimo turto administratoriaus paskyrimo į konkretų paveldimą turtą (CK 5.55 straipsnis).Be to, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis teismas nustatė, kad yra gautas pareiškėjos M. B. K. pareiškimas suinteresuotam asmeniui I. K. dėl paveldimo turto administratoriaus paskyrimo, kuriuo pareiškėja prašo paskirti K. K. palikėjo R. K., mirusio (duomenys neskelbtini), paveldimo turto palikimo administratoriumi iki įstatymo nustatyta tvarka į šį palikimą bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Prienų rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 17 d. nutartimi šį pareiškimą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme. Dėl šios nutarties M. B. K. pateikė atskirąjį skundą.Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis dar nėra įsiteisėjusi ir byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (dėl R. K., mirusio (duomenys neskelbtini), paveldimo turto palikimo administratoriaus paskyrimo) vis dar yra nagrinėjama teisme, sprendė, jog pareiškimas atsisakomas priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, nes teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskirajame skunde pareiškėja I. K. prašo Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. sausio 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi tik formaliais argumentais, neįvertino visų reikšmingų faktinių aplinkybių, dėl ko nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Dėl R. K. paveldimo turto tarp paveldėtojų, t. y. I. K. bei suinteresuoto asmens M. B. K., nuo 2015 m. yra kilęs ginčas dėl paveldėto turto padalinimo, o ne tik dėl paveldimo turto masės ir paveldimam turtui padarytų nuostolių atlyginimo. Būtent dėl suinteresuoto asmens M. B. K. nepagrįstų veiksmų bei civilinių bylų iniciavimo, iki šios dienos paveldimo turto padalinimo klausimas, turto padalinimo būdas nėra ir tikėtina greitu laiku nebus išspręstas, todėl kreiptis į notarą tokioje situacijoje yra netikslinga. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju vienintelis būdas pasidalinti R. K. turtą po jo mirties - kreiptis į teismą su ieškiniu dėl paveldėtino R. K. turto padalinimo. Apeliantės nuomone, R. K. turto administratoriaus paskyrimas yra susijęs tiek su jos, tiek su kitos paveldėtojos subjektinėmis teisėmis, taip pat su paties paveldimo turto - ūkininko ūkio, išsaugojimu. Būtent dėl tokios situacijos, kokia susidarė nagrinėjamu atveju, LR CK ir įtvirtintos nuostatos dėl paveldimo turto administratoriaus skyrimo.Nagrinėjamos faktinės situacijos atveju, į palikimą įeina R. K. ūkis, kurį būtina nepertraukiamai tvarkyti. Į ūkio sudėtį įeina biologinis turtas (gyvuliai) ir kitas turtas, reikalaujantis nepertraukiamos priežiūros (žemės naudmenos). Nors faktiškai apeliantė nuo 2015 m. spalio 28 d. rūpinasi ir prižiūri ūkį, tačiau teisiškai nebūdama nei ūkio savininkė, nei jo administratorė negali atlikti būtinų ūkio tvarkymo, išlaikymo ir vystymo veiksmų, negali atstovauti ūkio valstybės ir savivaldybės institucijose, bankuose, santykiuose su trečiaisiais asmenimis, priimti kitus sprendimus susijusius su ūkio tvarkymu. Nepaskyrus ūkininko ūkio administratoriaus iki paveldėjimo liudijimų išdavimo, pats paveldėtinas turtas - ūkininko ūkis gali išnykti arba sumažėti.Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, jog pareiškimas nepriimtinas LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, t. y., jog teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Apeliantė nurodo, kad ji nebuvo informuota apie tai, kad M. B. K. pateikė pareiškimą dėl paveldimo turto administratoriaus paskyrimo. Be to, apeliantės bei M. B. K. pareiškimai nėra tapatūs. Apeliantė pareiškimu prašė paskirti ją R. K. turto administratore iki nuosavybės teisių perėjimo palikėjo įpėdiniams dienos, tuo tarpu M. B. K. prašė paskirti turto administratorių K. K.. Tai reiškia, kad skiriasi teismo žinioje esančių pareiškimų reikalavimai. Be to, tikėtina skiriasi ir pareiškimų pagrindai. Apeliantės nuomone, teismams būtų tikslinga pareiškimus nagrinėti kartu, sprendžiant, kuri iš pasiūlytų paveldimo turto administratoriaus kandidatūrų yra tinkamesnė. Kita vertus, būtent tokie M. B. K. veiksmai, t. y. teikiant pareiškimus, skundus dėl ginčo turto administravimo, patvirtina, kad yra ginčas dėl paveldimo turto pasidalijimo ir valdymo, kuris galės būti išspręstas tik teismo keliu (teismui padalinus paveldimą R. K. turtą).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą dėl paveldimo turto administratoriaus paskyrimo, yra pagrįsta ir teisėta.Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėja I. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama paskirti ją palikėjo R. K., mirusio (duomenys neskelbtini), paveldimo turto palikimo administratoriumi iki nuosavybės teisės perėjimo palikėjo įpėdiniams dienos. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjos pareiškimą, nurodė, kad palikimo administratorius gali įgyvendinti suteiktus įgaliojimus tik į konkretų paveldimą turtą, o nagrinėjamu atveju esant keliems įpėdiniams ir ginčui tarp jų dėl paveldimo turto, pareiškėjos pareiškimas dėl paveldimo turto administratoriaus paskyrimo nėra susijęs su pareiškėjos subjektinių teisių gynimu, dėl ko pareiškimą atsisakoma priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Be to, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, t. y. tuo pagrindu, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės pozicija, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo taikyti CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktą, tačiau pagrindas atsisakyti priimti pareiškimą iš esmės yra kitu pagrindu – CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu.Pažymėtina, jog jeigu teismas, spręsdamas civilinės bylos iškėlimo klausimą, nustato vieną iš CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų atsisakyti priimti ieškinį, civilinė byla negali būti iškelta. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vieną iš atsisakymo priimti pareiškėjos pareiškimą pagrindų nurodė CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktą, kuriame numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pažymėtina, jog pripažįstant bylas tapačiomis, turi būti nustatyti visi bylų tapatumo požymiai - tiek šalių, tiek dalyko, tiek ir pagrindo tapatumas, o nesant bent vieno iš pirmiau nurodytų požymių, nėra pagrindo konstatuoti, jog bylos tapačios, bei atsisakyti priimti ieškinį, remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad pareiškėja M. B. K. 2017 m. lapkričio 14 d. kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismą su pareiškimu suinteresuotam asmeniui I. K. dėl paveldimo turto administratoriaus paskyrimo, kuriame pareiškėja prašė paskirti K. K. palikėjo R. K., mirusio (duomenys neskelbtini), paveldimo turto palikimo administratoriumi iki įstatymo nustatyta tvarka į šį palikimą bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (suteiktas civilinės bylos Nr. e2SP-1589-1060/2017). Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pastarojoje byloje pateiktu pareiškimu bei atsižvelgdamas į teismų praktikoje esančius išaiškinimus dėl bylų tapatumo, pritaria apeliantės argumentui, jog nagrinėjamoje byloje pateiktas apeliantės pareiškimas negali būti laikomas tapačiu Prienų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2SP-1589-1060/2017 pateiktam pareiškimui, nes skiriasi šių pareiškimų dalykas. Be to pažymėtina, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartimi M. B. K. pareiškimas dėl paveldimo turto administratoriaus paskyrimo atsisakytas priimti. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos M. B. K. atskirąjį skundą, 2018 m. sausio 11 d. nutartimi Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartį paliko nepakeistą. Taigi, skundžiamos nutarties priėmimo metu pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kadangi minėta Prienų rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2SP-1589-1060/2017 net nebuvo iškelta teisme, o tik buvo sprendžiamas pareiškimo priėmimo klausimas (CPK 137 straipsnio 1 dalis).Tačiau, kaip minėta šios nutarties 14 punkte, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantės pareiškimas atsisakytinas priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Įstatymų leidėjas atsisakymo priimti ieškinį pagrindus sieja su teisės kreiptis į teismą nebuvimu arba su šios teisės netinkamu įgyvendinimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2009; 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-706/2013; kt.). Asmuo neturi teisės kreiptis į teismą prašydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį. Asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1punktas), išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinės R. K., po kurio mirties liko paveldimas turtas - ūkininko ūkis: žemės sklypai, nekilnojamasis turtas, žemės ūkio technika bei padargai, transporto priemonės, galvijai, piniginės lėšos. R. K. testamento sudaręs nebuvo, dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo į notarų biurą kreipėsi sutuoktinė I. K. (pareiškėja) ir mirusiojo motina M. B. K. (suinteresuotas asmuo). Dėl vykstančių teisminių ginčų paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. Pareiškėjos teigimu, ji nuo 2015 m. spalio 28 d. faktiškai pradėjo valdyti ūkį, tačiau teisiškai nebūdama nei ūkio savininkė, nei jo administratorė, negali atlikti būtinų ūkio tvarkymo veiksmų, todėl pareiškėja siekia, jog būtų paskirtas paveldimo turto palikimo administratorius, juo paskiriant pareiškėją.Kito asmens turto administravimo sampratą pateikia įstatymų leidėjas – tai yra asmens, kuris administruoja kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą, veikla (CK 4.236 straipsnio 1 dalis). Turto paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Palikėjui mirus, atsiranda palikimas, tačiau palikėjo turtas savaime nepereina įpėdinių nuosavybėn. Tam, kad įpėdinis įgytų nuosavybės teisę į palikimą, jis turi palikimą priimti, t. y. įstatymo nustatyta forma išreikšti savo valią (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis, priėmęs palikimą, teises į jį įgyja nuo jo atsiradimo dienos, o ne nuo jo priėmimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008).Nagrinėjamu atveju viena iš įstatyminių įpėdinių - pareiškėja I. K., padavė pareiškimą dėl palikimo administratoriaus paskyrimo. Pareiškimas grindžiamas CK 5.65 straipsniu, kuris numato, kad jeigu į palikimą įeina turtas, kurį reikia tvarkyti (individuali (personalinė) įmonė, ūkininko ūkis, vertybiniai popieriai ir kt.), ir to negali atlikti testamento vykdytojas arba įpėdinis, taip pat jeigu palikėjo kreditoriai pareiškia ieškinį prieš priimant įpėdiniams palikimą, tai apylinkės teismas skiria paveldimo turto palikimo administratorių, kuris turi CK 5.38 straipsnio nustatytas teises. CK 5.55 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog tais atvejais, kai paveldima individuali (personalinė) įmonė, ūkininko ūkis arba palikėjo skolos gali viršyti palikimo vertę, įpėdinis, priėmęs palikimą, gali kreiptis į palikimo atsiradimo vietos teismą prašydamas paskirti palikimo administratorių arba paskirti palikimo administratorių ir spręsti klausimą dėl varžytynių ar bankroto bylos iškėlimo. Tokiu atveju palikėjo skolos padengiamos tik iš palikimo. Jeigu yra keletas įpėdinių, jie paduoda bendrą prašymą nustatyti palikimo administravimą. Įpėdiniams perėmus valdyti paveldimą turtą, palikimo administravimas nenustatomas (CK 5.55 straipsnio 5 dalis).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad įpėdiniai priėmė palikimą ir dėl to ginčo nėra, tačiau prašymą dėl palikimo administravimo nustatymo padavė tik vienas iš įpėdinių – pareiškėja, ir prašo paskirtam palikimo administratoriui leisti įgyvendinti suteiktus įgaliojimus į visą paveldimą turtą. Pareiškėja I. K. yra palikėją pergyvenusi sutuoktinė, kurios žinioje yra palikimas, į kurį įeinanti paveldimo turto dalis turi būti atskirta nuo jos asmeninio turto. Kitas įpėdinis yra palikėjo motina M. B. K.Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), susijusį su įpėdinio valios turinio nustatymu. Laikoma, kad asmuo, pradėjęs valdyti palikimo dalį ar kokį nors daiktą, išreiškia valią priimti visą mirusiojo palikimą, o ne tik jo dalį. Bet tai savaime nepaneigia kitų įpėdinių, priėmusių mirusio asmens palikimą įstatymo nustatyta tvarka, teisės į palikimą. Paveldėto turto masė padalijama tarp įpėdinių įstatymo nustatyta tvarka, t. y. bendru įpėdinių sutarimu (CK 5.69 straipsnio 1 dalis) lygiomis dalimis (CK 5.11 straipsnio 1 dalis, 5.13 straipsnis). Įpėdiniams nesutarus dėl turto pasidalijimo, pagal kiekvieno jų ieškinį turtą padalija teismas (CK 5.70 straipsnio 1 dalis). Palikimo administravimas skiriamas ne ilgiau iki bus baigtos paveldėjimo procedūros (t. y. iki įpėdiniams paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo ar, teismui išsprendus ginčą, iki paveldimo turto padalijimo ir nuosavybės teisių į konkretų turtą pripažinimo įsiteisėjusiu teismo sprendimu), nebent įpėdinis prašytų nustatyti administravimą ir po to, kai padalijus paveldimą turtą, bus nustatytos įpėdiniams tenkančios paveldimo turto dalys (CK 5.55 straipsnis). Paskirtas palikimo administratorius gali įgyvendinti suteiktus įgaliojimus tik į konkretų paveldimą turtą. Dėl to pavedant administratoriui tvarkyti palikimą turi būti nurodomas ir konkretus turtas, kurį jis tvarkys. <...> Kai vienas įpėdinis perima valdyti palikimą ir kyla ginčas su kitu įpėdiniu dėl paveldimo turto, turi būti nustatomas įpėdiniui, prašančiam skirti palikimo administravimą, jo palikimo dalį sudarantis konkretus paveldimas turtas. Teismas galėtų spręsti dėl administravimo skyrimo po to, kai yra nustatomos įpėdiniams tenkančios paveldimo turto dalys, jei tokio administravimo prašytų kuris nors įpėdinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2011).Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad pareiškėjos kreipimosi į teismą metu buvo žinoma aplinkybė, jog tarp įpėdinių M. B. K. ir I. K. yra kilęs ginčas dėl paveldimo turto, jo masės ir paveldimam turtui padarytų nuostolių atlyginimo, šalių santykiai priešiški (Prienų rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-19-938/2018, Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1996-773/2016). Taigi, šiuo atveju palikėją pergyvenusiai sutuoktinei perėmus valdyti palikimą ir esant ginčui su kita įpėdine dėl paveldimo turto, teismas galėtų spręsti administravimo nustatymo klausimą tik kai bus aiškus kiekvienam įpėdiniui tenkantis konkretus paveldimas turtas, jei tokio administravimo prašytų kuris nors iš įpėdinių. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog šiuo atveju individualus pareiškėjos pareiškimas dėl administratoriaus paskyrimo visam paveldimam turtui nėra susijęs su pareiškėjos subjektinių teisių gynimu, dėl ko pareiškimas atsisakytinas priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tik esant nustatytoms konkrečioms paveldimo turto dalims arba teismo tvarka nagrinėjamam ginčui dėl konkrečių paveldimo turto dalių nustatymo, ką iš esmės pripažino ir pati apeliantė atskirajame skunde, apeliantė turi teisę reikšti individualų pareiškimą dėl paveldimo turto administratoriaus paskyrimo į konkretų paveldimą turtą (CK 5.55 straipsnis).Atmetus apeliantės atskirojo skundo argumentus dėl pareiškimo paskirti paveldimo turto administratorių priėmimo, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino faktines aplinkybes, turinčias įtakos skiriant paveldimo turto palikimo administratorių, todėl iš esmės priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo argumentai nėra pagrindo, dėl ko ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. sausio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.