Kauno apygardos teismo nutartis

2022-02-01 · Civilinė byla Nr. e2S-283-921/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-01
Bylos Nr.
e2S-283-921/2022
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-19569-2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurgita Sujetienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus elektra“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Kauno termofikacijos elektrinė“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-283-921/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19569-2021-Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.4.3.11; 3.3.2.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus elektra“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno termofikacijos elektrinė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus elektra“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl 39 880,49 Eur skolos ir 0,03 proc. procesinių palūkanų priteisimo.

2. Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 39 880,49 Eur sumai atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę ir (ar) trečiuosius asmenis, taip pat areštuoti atsakovės turimas turtines teises ir (ar) pinigines lėšas, esančias atsakovės kasoje, banko ir (ar) kitų kredito įstaigų (įskaitant elektroninių pinigų įstaigų) sąskaitose ir (ar) pas trečiuosius asmenis, uždraudžiant atsakovei areštuotu turtu disponuoti, jį įkeisti, išnuomoti ar kitaip apsunkinti šio turto teisinę padėtį. Leisti iš areštuotų lėšų daryti atsiskaitymus tik su ieškove, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, valstybės biudžetu.

3. Nurodė, kad ieškinys prima facie pagrįstas. Tai patvirtino ieškovės atsakovei išrašytos sąskaitos, neapmokėjimą patvirtinanti ieškovės buhalterinė pažyma. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu. Atsakovės finansinė padėtis tikėtinai yra sunki, ji neturi turto, kuriuo būtų galima užtikrinti sutartinių prievolių įvykdymą ar tuo turtu padengti šias prievoles. Ieškovė ragino atsakovę įvykdyti įsipareigojimus, sudarė mokėjimo grafiką, tačiau atsakovė įsiskolinimų nepadengė net iš dalies, su ieškove nebendradarbiavo. Ieškovė pateikė vienašalį pranešimą dėl sutarčių nutraukimo dėl atsakovės kaltės. Ieškinio pateikimo dienai šalių sudarytos sutartys nutrauktos. Atsakovė nuo 2021 m. gruodžio 9 d. nutraukia elektros energijos tiekimo veiklą ir sutartis su vartotojais. Taigi atsakovė neturi veiklos ir pajamų perspektyvos. Atsakovės vengimas vykdyti prievoles ir veiklos nutraukimas rodo, kad atsakovė neketina tęsti sutartinių santykių su ieškove (ar vykdyti toliau veiklos) ir vykdyti savo pagrindinės ūkinės veiklos, o tai patvirtina ir riziką būsimam teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovės elgesys rodo, kad ji negalės įvykdyti prievolių. Būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje sąlygoja ir didelė reikalavimo suma (39 880,49 Eur). Piniginių lėšų areštas kartu su kito turto areštu šiuo atveju proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti atsakovės iš vartotojų gaunamų lėšų (už lapkričio mėn. paslaugas) surinkimą ir jų išsaugojimą piniginių priemonių padengimui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi prašymą patenkino. Ieškovės reikalavimų užtikrinimui areštavo 39 880,49 Eur vertės atsakovės nekilnojamojo ir (ar) kilnojamojo turto, esančio pas atsakovę ir (ar) trečiuosius asmenis, uždraudžiant juo disponuoti, jį įkeisti, išnuomoti ar kitaip apsunkinti šio turto teisinę padėtį, o šio turto nesant ar esant nepakankamai, likusiai reikalavimų sumai užtikrinti, areštavo trūkstamo dydžio atsakovės turtines teises ir (ar) pinigines lėšas, esančias atsakovės kasoje, banko ir (ar) kitų kredito įstaigų (įskaitant elektroninių pinigų įstaigų) sąskaitose ir (ar) pas trečiuosius asmenis, iš areštuotų piniginių lėšų leidžiant atsiskaityti su ieškove, mokėti darbo užmokestį, įstatymo nustatytus privalomus mokėjimus valstybei, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas.

5. Nustatė, kad nebuvo pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovės reikalavimai akivaizdžiai nepagrįsti, ar kad ji savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu ir pan. Teismo vertinimu, pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ieškovės poziciją pagrindžiančiais teisiniais pagrindais.

6. Teismas, patikrinęs atsakovės pelno (nuostolių) ataskaitą ir balansą, nustatė, kad atsakovė dirba nuostolingai, neturi ilgalaikio turto, turi skolų. Ieškovė ragino atsakovę įvykdyti įsipareigojimus, sudarė mokėjimo grafiką, tačiau atsakovė įsiskolinimų nepadengė. Atsakovės vengimas vykdyti prievoles ir veiklos nutraukimas tikėtina rodo, kad atsakovė neketina tęsti sutartinių santykių su ieškove ir vykdyti savo pagrindinės ūkinės veiklos, o tai patvirtino ir riziką būsimam teismo sprendimo įvykdymui. Teismas sprendė, kad atsakovei ieškiniu prašoma priteisti 39 880,49 Eur suma yra didelė. Taip pat teismas atsižvelgė į ieškovės nurodytas aplinkybes apie atsakovės vengimą grąžinti skolą ir mano, kad ieškovė įrodė bent tikėtiną atsakovės nesąžiningumą. Teismas sprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė savo turtą gali paslėpti arba perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus proceso šaliai, tačiau tai savaime nereiškia šio asmens subjektinių teisių pažeidimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Nurodo, kad teismas nepagrįstai suteikė reikšmę ieškovės reikalaujamam priteisti skolos dydžiui 39 880,49 Eur. Ieškovei nepateikus įrodymų, jog atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą, nebuvo jokio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Esminę reikšmę laikinųjų apsaugos priemonių taikymui turi ieškovės pateikti konkretūs duomenys apie atsakovės nesąžiningą elgesį, siekį išvengti nepalankaus teismo sprendimo vykdymo. Šiuo atveju ieškovė jokių konkrečių duomenų nepateikė, iš esmės atsakovės nesąžiningumą siedama su aplinkybėmis, kad atsakovė negrąžina ieškovei skolos, stabdo savo pagrindinės veiklos vykdymą. Įvertinus tai, jog atsakovės vykdoma veikla jai nuostolinga ir atsakovė neturi lėšų grąžinti ieškovei skolą, atsakovės veiksmai negali būti laikoma nesąžiningu elgesiu. Ieškovė nagrinėjamu atveju jokios konkrečios informacijos ar įrodymų apie atsakovės nesąžiningus į turto slėpimą nukreiptus veiksmus nepateikė.

Atsiliepimas

8. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Motyvuojamoji dalis

8.1. Atsakovė nekvestionuoja ieškinio prima facie pagrįstumo, todėl ieškovė papildomai dėl šios sąlygos nepasisako.

8.2. Teismas teisingai nustatė, kad atsakovės finansinė padėtis yra sunki, ji neturi turto, kuriuo būtų galima užtikrinti sutartinių prievolių įvykdymą ar tuo turtu padengti šias prievoles. Atsakovės nesąžiningumą pagrindžia tai, kad atsakovė sustabdo savo veiklą, po to, kai ieškovė 2021 m. lapkričio 24 d. pranešimu dėl sutarčių vienašalio nutraukimo informavo atsakovę, kad sutartys nuo 2021 m. gruodžio 8 d. bus laikomos nutrauktomis dėl atsakovės kaltės. Atsakovė apie tokį savo ketinimą iš anksto neinformavo ieškovės. Šie atsakovės veiksmai, žinant ieškovės pretenzijas dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, rodo, jog atsakovė nesuinteresuota tęsti savo pagrindinę veiklą – nepriklausomą elektros energijos tiekimą – iš kurios atsakovė gauna pajamas ir galėtų atsiskaityti su ieškove ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju. Atsakovei nutraukus savo pagrindinę veiklą, atsakovė neturi veiklos ir pajamų perspektyvos. Vadinasi, yra reali rizika, jog nebus lėšų prievolių įvykdymui. Atsakovė nenurodė jokių argumentų dėl savo veiklos tolimesnio vykdymo (atnaujinimo).

8.3. Būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones sąlygoja ir didelė reikalavimo suma (39 880,49 Eur). Atsakovė nevertina tos aplinkybės, kad teismas didelės ieškinio sumos kriterijų vertino kartu su eile kitų aplinkybių, kurios patvirtino atsakovės nesąžiningumą, riziką ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka proporcingumo bei ekonomiškumo reikalavimus, užtikrina šalių interesų pusiausvyrą.

8.4. Po šios civilinės bylos iškėlimo, Kauno apygardos teisme iškelta kita civilinė byla Nr. e2-1733-259/2021 pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl 92 060,35 Eur skolos pagal sutartis priteisimo. Nurodytoje byloje Kauno apygardos teismas 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemonės ieškinio reikalavimų užtikrinimui. Šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovė nepadengė savo įsipareigojimų ieškovei. Todėl, kaip teisingai nurodyta nutartyje, yra akivaizdi rizika dėl teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemonės – areštą atsakovės turtui.

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

4. Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2021 m. gruodžio 17 d. raštą.

5. Šio įrodymo priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas, vadovaujantis CPK 180 straipsnio nuostatomis dėl įrodymų ryšio su byla, CPK 197 straipsnio nustatytais reikalavimais rašytiniams įrodymams, CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

6. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės pateiktas rašytinis įrodymas yra susiję su nagrinėjama byla, jo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui, minėtas rašytinis įrodymas priimamas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

8. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Taigi tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų taikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.

9. Iš atskirojo skundo turinio nustatyta, kad apeliantė neginčija pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos – preliminarus ieškinio pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šios sąlygos nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas tik nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje pagrįstai sprendė, jog ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus.

10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisingai sprendęs dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, esant antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, t. y. kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas.

11. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovės nesąžiningumą siejo su atsakovės vengimu grąžinti skolą.

12. Nuosekliai suformuotoje teismų praktikoje, susijusioje su grėsmės teismo sprendimo įvykdymui įrodinėjimu bei jos nustatymu, ne kartą išaiškinta, kad šio išimtinio, itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-961-464/2021, 2021 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-1120/2021).

13. Asmens nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga jį įrodyti. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal byloje priimtą jam nepalankų teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020). Be kita ko, nesąžiningumas nustatomas, kai atsakovas siekia paslėpti, perleisti kitiems asmenims savo turtą, jį įkeisti ar kitokiu būdu realiai apsunkinti ieškovui galimybę įvykdyti jam palankų teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-570-553/2021).

14. Sutiktina su apeliantės pozicija, kad ieškovė nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima padaryti išvadą dėl atsakovės nesąžiningumo. Nagrinėjamu atveju į bylą nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė nuosavybės teise valdomą turtą ketina perleisti tretiesiems asmenims ir (ar) jį apsunkinti, o aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinys, neįrodo realaus atsakovės suinteresuotumo siekti apsunkti ar padaryti neįmanomu galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymą. Ieškovė nurodė, kad atsakovė elgiasi nesąžiningai, nes vengia vykdyti prievoles, nutraukė savo pagrindinę veiklą; atsakovė neketina tęsti sutartinių santykių su ieškove; aplinkybė, kad ieškovė iškėlė kitą civilinę bylą atsakovei dėl skolos priteisimo, patvirtina, kad atsakovė nepadengė savo įsipareigojimų ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios aplinkybės yra civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir negali būti vertinamos klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo metu. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo neįrodo ir ieškovės pateiktas Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2021 m. gruodžio 17 d. raštas, kuriame nurodoma, kad nuo 2021 m. gruodžio 16 d. sustabdomas atsakovės leidimas vykdyti nepriklausomo elektros energijos tiekėjo veiklą. Minėta, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo suformuotą praktiką, turto areštas taikytinas tik tuomet, kai grėsmė būsimo teismo sprendimo sėkmingam įvykdymui galėtų kilti dėl atsakovės nesąžiningais pripažintų veiksmų, kuriais siekiama išvengti išieškojimo, bet ne dėl to, kad atsakovė neturi pakankamai turto arba piniginių lėšų, kurių užtektų reikalavimams patenkinti. Priešingai, atsakovės veiklos sustabdymas, kuris galimai didino finansinius įsipareigojimus, laikytinas atitinkančiu teisingumo ir protingumo kriterijus, nes veiklos tęsimas labiau tikėtina būtų mažinęs atsakovės galimybę atsiskaityti (ar išieškoti) iš atsakovės turimo turto ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju.

15. Šiame kontekste pažymėtina, kad ieškovė teisingai nurodo, kad ieškinio suma atsakovei yra pakankamai didelė, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-350-464/2018, 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1590-302/2018; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-22-516/2019). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį siejant vien su ieškinio sumos atsakovui dydžiu, kurį nurodo pats ieškovas, turto areštą būtų galima taikyti visose bylose, kuriose reiškiamas didelės sumos reikalavimas, tačiau tokia situacija akivaizdžiai neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinio procesinio instituto, paskirties – užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, t. y. pašalinti galimą jo neįvykdymo riziką. Tokios aplinkybės, kaip didelė atsakovei ieškinio suma ir prasta atsakovės turtinė situacija, galėtų būti vertinamos tik kaip papildomos, esant atsakovės nesąžiningumo įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1071-464/2020), kurių, kaip minėta, ieškovė nepateikė.

16. Akcentuotina, kad asmens finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik pastarosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Kitu atveju, t. y. jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-908-464/2019, 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1046-790/2019; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-450/2020). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, turto arešto taikymas nagrinėjamu atveju atsakovės turto masės nepadidintų, todėl nei didelė ieškinio suma, nei ta aplinkybė, kad atsakovės finansinė situacija galimai nėra labai gera, nesudaro pagrindo automatiškai taikyti jos turto atžvilgiu prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

17. Ieškovė nurodo, kad po šios civilinės bylos iškėlimo, Kauno apygardos teisme iškelta kita civilinė byla Nr. e2-1733-259/2021 pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl 92 060,35 Eur skolos priteisimo, kurioje teismas 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemonės ieškinio reikalavimų užtikrinimui.

18. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1733-259/2021 nėra įsiteisėjusi. Dėl minėtos nutarties paduotas atskirasis skundas, kuris Lietuvos apeliaciniame teisme dar nėra išnagrinėtas (CPK 179 straipsnio 3 dalies). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo vadovautis neįsiteisėjusia nutartimi (CPK 18 straipsnis).

19. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tais atvejais, kai susiduriama su precedento konkurencija, turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu, taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį; ir kt. Šiuo atveju Lietuvos apeliacinės instancijos teismas (aukštesnės grandies teismas nei Kauno apygardos teismas) suformavo nuoseklią teismų praktiką, susijusią su grėsmės teismo sprendimo įvykdymui įrodinėjimu bei jos nustatymu, todėl nuo jos nukrypti nagrinėjamoje byloje teismas nemato pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nurodomos aplinkybės dėl kitoje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepaneigia šios nutarties 14, 16 punktuose padarytos išvados.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės finansinę padėtį ir ieškovės subjektyvaus pobūdžio teiginius apie ginčo šalies nesąžiningumą, iš esmės taikė apeliantės nesąžiningumo prezumpciją, tokiu būdu nukrypdamas nuo anksčiau nurodytos aktualios Lietuvos apeliacinio teismo praktikos dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė antros būtinos sąlygos laikinos apsaugos taikymui, dėl ko laikinosios apsaugos priemonės byloje negalėjo būti taikomos (CPK 178, 185 straipsniai).

21. Išaiškintina, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra procesinio pobūdžio ir neturi prejudicinės galios (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-306-236/2016, 2021 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-1120/2021), todėl nutartis, kuria atsisakoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neužkerta kelio ateityje, paaiškėjus naujoms faktinėms aplinkybėms, įrodžius atsakovės nesąžiningus veiksmus, iš naujo kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

22. Pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo padarė išvadą, kad egzistuoja ieškovės pageidaujamos laikinosios apsaugos priemonės taikymo sąlygos (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka patikrinta nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės ­– ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno termofikacijos elektrinė“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Jurgita Sujetienė