- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-07
- Bylos Nr.
- e2-1789-567/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00184-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Atsakovas
- UAB „Beleza Medica“
- Ieškovas
- UAB „Unishop“
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Unishop“ atstovui advokatui P. E.,
atsakovo UAB „Beleza Medica“ atstovui advokatui V. G. (vaizdo konferencijų būdu, naudojant ZOOM vaizdo konferencijų programą),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Unishop“ ieškinį atsakovei UAB „Beleza Medica“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė UAB „Unishop“ pateikė ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Beleza Medica“ 432 666,60 Eur skolos, 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensavimą, 8 procentų dydžio kompensacines palūkanas už 2021 m. sausio 4 d.–2021 m. vasario 18 d. laikotarpį, t. y. 4 264,40 Eur sumą, 8 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2020 m. gruodžio 11 d. šalys sudarė prekių pardavimo sutartį, pagal kurią šalys sutarė dėl prekių pristatymo ir apmokėjimo terminų. 2020 m. gruodžio 11 d. atsakovė pateikė ieškovei išankstinę sąskaitą–faktūrą 1 050 000 Eur sumai, kurią ieškovė apmokėjo iki 2020 m. gruodžio 30 d. Pagal sutartį atsakovė turėjo pristatyti ieškovei prekes per 10 darbo dienų nuo kainos sumokėjimo, tačiau atsakovė pristatė tik dalį prekių. Atsakovė nepristatė prekių už 482 666,60 Eur sumą. 2021 m. sausio 29 d. ieškovė pareikalavo, kad atsakovė grąžintų sumokėtą sumą už nepristatytas prekes, tačiau atsakovė grąžino tik 50 000 Eur sumą, likdama skolinga 432 666,60 Eur sumą, kurios geranoriškai negrąžino iki šiol. Atsakovė pažeidė sutartines prievoles, ieškovės teises ir interesus, todėl 432 666,60 Eur suma priteistina iš atsakovės. Atsakovė taip pat privalo sumokėti 8 procentų dydžio kompensacines palūkanas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 5 d., 3 str. 2 d., už 2021 m. sausio 4 d. – 2021 m. vasario 18 d. laikotarpį, t. y. 4 264,40 Eur sumą, taip pat 8 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 str. 1 d. iš atsakovės taip pat priteistina 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensavimo suma (CK 6.37–6.38 str., 6.59 str., 6.62 str., 6.205 str., 6.210 str., 6.261 str.; Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas).
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „Beleza Medica“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydama jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų Turkijos bendrovę – ETERNAL Ayk.ve Teks. San. Tic. Ltd. ?ti, nes ši bendrovė turėjo atsakovei pristatyti prekes ir iš atsakovės gavo pinigines sumas, kurias ieškovė pervedė atsakovei. Šios bendrovės neteisėti veiksmai yra tiesiogiai susiję su atsakovės patiriamais nuostoliais ir pareiga ieškovei grąžinti pinigines sumas. Atsakovė turės atgręžtinį reikalavimą į šią bendrovę, todėl šioje byloje priimtas teismo sprendimas gali turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms. Ieškovė ir atsakovė nebuvo susitarusios, kad, atsakovei dalį prekių pristačius, o dalies nepristačius, ieškovė, nenutraukusi sutarties, galės prašyti susigrąžinti pinigines sumas, jeigu sutartis dar nėra nutraukta. Sutartis nenumatė, kad galima prašyti susigrąžinti pinigines sumas, jeigu sutartis dalinai yra įvykdyta. Nesant sutarties nutraukimo dėl esminio jos pažeidimo, nėra pagrindo ieškovės naudai priteisti jos prašomas pinigines sumas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės:
3. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 11 d. tarp ieškovės UAB „Unishop“ ir atsakovės UAB „Beleza Medica“ buvo sudaryta prekių pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovė įsipareigojo pristatyti ieškovei prekes (vienkartines pirštines), o ieškovė – už jas sumokėti. Sutarties bendrųjų sąlygų 3.3 p. šalys sutarė, kad, jeigu UAB „Beleza Medica“ per 3 darbo dienas nuo pirkimo kainos gavimo neperduoda prekių ieškovei atsakovės sandėlio vietoje, tuomet, esant ieškovės reikalavimui, atsakovė įsipareigoja per 3 darbo dienas nuo gauto reikalavimo grąžinti ieškovei jos sumokėtą pirkimo kainą. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad prekės turėjo būti pristatytos ieškovei per 10 darbo dienų nuo pirkimo kainos sumokėjimo.
4. 2020 m. gruodžio 11 d. UAB „Beleza Medica“ išrašė UAB „Unishop“ išankstinę sąskaitą–faktūrą 1 050 000 Eur sumai, kurią UAB „Unishop“ apmokėjo iš viso aštuoniais Luminor Bank AS ir Paysera Lt, UAB mokėjimo pavedimais 2020 m. gruodžio 14 d.–2020 m. gruodžio 30 d. laikotarpiu.
5. UAB „Beleza Medica“ pristatė tik dalį prekių, todėl 2021 m. sausio 29 d. pranešimu UAB „Unishop“ pareikalavo grąžinti avansą už nepristatytas prekes, 2021 m. vasario 2 d. UAB „Unishop“ reikalavimu dėl prievolės įvykdymo geranoriškai pasiūlė UAB „Beleza Medica“ grąžinti 482 666,60 Eur sumą, mokant po 120 666,65 Eur nuo 2021 m. vasario 4 d. iki 2021 m. vasario 15 d. UAB „Beleza Medica“ sumokėjo tik 50 000 Eur.
6. Pagal CK 1.71 str. 1 d. sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. CK 6.38 str. 1 d. nurodyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties šalys negali elgtis priešingai tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2013). CK 6.256 str. 1 d. taip pat įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.).
7. Bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės yra suformuluotos CK 6.193 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, o visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes.
8. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama, nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Sprendžiant klausimą, ar sutarties neįvykdė kuri nors šalis ir ar ji atsakinga už neįvykdymą, turi būti atsižvelgiama ir į šalių elgesį prieš ir po sutarties sudarymo: derybas dėl sutarties sudarymo, sutarties vykdymo veiksmus ir šalių tarpusavio santykių praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013).
9. Nagrinėjant tikruosius sutarties šalių ketinimus, derinamas subjektyvusis sutarties aiškinimo principas su jos teksto lingvistine analize. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykių praktiką, elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 str. 1, 3, 5 dalys). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-695/2018). Tais atvejais, jeigu šalių ketinimai nesutampa, svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2012).
10. Pagal CPK 185 str. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).
11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Teismas, nagrinėdamas bylą, įvertina įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daro išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-690/2015). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).
12. Teismas konstatuoja, kad ieškovė nagrinėjamu atveju įrodė, jog iš anksto sumokėjo atsakovei 1 050 000 Eur už prekes, tačiau atsakovė prekes pristatė tik už 567 333,40 Eur sumą. Likusiai apmokėtai avanso sumai atsakovė prekių ieškovei nepristatė iki šiol, tačiau, gavusi ieškovės 2021 m. sausio 29 d. pranešimą dėl sutarties pažeidimo ir avanso grąžinimo ir 2021 m. vasario 2 d. pasiūlymą dėl avanso grąžinimo dalimis, grąžino ieškovei 50 000 Eur, likdama skolinga 432 666,60 Eur.
13. Teismas pažymi, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra lėšų, kurias ieškovė sumokėjo atsakovei avansu už prekes, priteisimas ieškovei iš atsakovės, todėl aplinkybės, jog atsakovė susidūrė su tiekimo problemomis, dalį prekių pristatė, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės. Šalys tarp jų sudarytos prekių pardavimo sutarties bendrųjų sąlygų 3.3 p. aiškiai sutarė, kad, jeigu UAB „Beleza Medica“ per 3 darbo dienas nuo pirkimo kainos gavimo neperduoda prekių ieškovei atsakovės sandėlio vietoje, tuomet, esant ieškovės reikalavimui, atsakovė įsipareigoja per 3 darbo dienas nuo gauto reikalavimo grąžinti ieškovei jos sumokėtą pirkimo kainą. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad prekės turėjo būti pristatytos ieškovei per 10 darbo dienų nuo pirkimo kainos sumokėjimo. Ieškovė prekių kainą galutinai sumokėjo 2020 m. gruodžio 30 d., todėl prekės turėjo būti pristatytos į atsakovės sandėlį ir perduotos ieškovei iki 2021 m. sausio 14 d. Atsakovė neginčijo, kad pristatė tik dalį prekių, dalį avanso grąžino, likdama skolinga 432 666,60 Eur sumą, t. y. beveik pusę (41 %) nuo iš anksto ieškovės sumokėto avanso už prekes sumos. Vadinasi, negrąžinto avanso dydis yra ženklus, palyginus su ieškovės iš anksto sumokėta kaina už prekes. Atsakovė konkrečių duomenų apie prekių pristatymą vėlesniu laikotarpiu nepateikė, todėl teismas atsakovės argumentus dėl neesminio sutarties pažeidimo vertina kritiškai. Teismo vertinimu, aplinkybės, kad atsakovė pristatė tik dalį prekių, ieškovei grąžino nežymią dalį avanso sumos, o likusią atsisako grąžinti, argumentuodama iš esmės neesminiu sutarties pažeidimu ir nenurodydama preliminarių prekių pristatymo terminų likusiai sumai, patvirtina ne tik atsakovės negalėjimą įvykdyti sutartį (pristatyti likusias prekes), bet ir nepagrįstą atsisakymą grąžinti avanso likutį.
14. Teismas pažymi, kad ieškovė pagal šalių sudarytos sutarties nuostatas turi teisę reikalauti, jog atsakovė grąžintų ieškovei jos sumokėtą likusią pirkimo kainą. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo grąžinti ne visą prekių kainą, o tik tą dalį, kuriai atsakovė nepateikė prekių ir negrąžino avanso likučio. Toks ieškovės reikalavimas atitinka šalių sudarytos sutarties nuostatas (bendrųjų sąlygų 3.3 p., specialiųjų sąlygų prekių pristatymo terminai), todėl teismas atmeta atsakovės argumentus, kad šalys nebuvo susitarusios, jog atsakovei dalį priekių pristačius, o dalies nepristačius, ieškovė, nenutraukusi sutarties, galės prašyti susigrąžinti pinigines sumas. Pagal tarp šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 13–13.2 p. šalys sutarė, kad sutartis įsigalioja tą dieną, kai ją pasirašo abi šalys ir galioja tol, kol šalys pilnai įvykdo visus prisiimtus įsipareigojimus. Bet kuri šalis turi teisę nutraukti šią sutartį bet kuriuo metu, pateikdama kitai šaliai rašytinį pranešimą, jeigu kita šalis padaro esminį bet kurios sutartyje prisiimtos pareigos pažeidimą ir tokio pažeidimo neištaiso (jei pažeidimas ištaisomas) per 30 dienų nuo rašytinio reikalavimo ištaisyti tokį pažeidimą gavimo. Vadinasi, ieškovės teisė reikalauti sumokėtų sumų grąžinimo, atsakovei nepristačius prekių, nėra saistoma su būtinybe nutraukti sutartį, nes nepriklausomai nuo sutarties (ne)nutraukimo dėl netinkamo sutarties vykdymo, ieškovei pagal sutarties nuostatas išlieka teisė reikalauti grąžinti nepatiektų prekių kainą (CK 6.193 str.).
15. Teismas pažymi, kad šalys sutartį sudarė dar 2020 m. gruodžio 11 d., prekių kaina iš anksto buvo apmokėta iki 2020 m. gruodžio 30 d., tačiau iki nustatyto termino iki 2021 m. sausio 14 d. atsakovė pristatė tik dalį prekių, taip pat pervedė dalį avanso, likdama skolinga beveik pusę ieškovės sumokėto avanso. Ši byla iškelta 2021 m. vasario 23 d., tačiau atsakovė iki šiol, t. y. daugiau nei 6 mėnesius, nepateikė konkrečių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovės galimybes tinkamai įvykdyti sutartį, kuri turėjo būti įvykdyta dar iki 2021 m. sausio 14 d. Ieškovė, reikalaudama grąžinti avanso likutį, už kurį atsakovė nepateikė prekių, tarp šalių sudarytos sutarties nenutraukė. Vadinasi, susiklosčiusioje situacijoje darytina išvada, kad atsakovė turėjo pakankamai laiko imtis aktyvių veiksmų, siekdama susitarti su ieškove dėl likusio prekių kiekio pateikimo, o nesusitarus – grąžinti iš esmės nepagrįstai gautą avanso dalį per ieškovės 2021 m. vasario 2 d. rašte geranoriškai pasiūlytą mokėjimo terminą, kuris yra žymiai palankesnis nei sutartyje, t. y. ne per 3 darbo dienas, o mokant dalimis per 8 darbo dienų laikotarpį. Byloje nustatyta, kad atsakovė iš 482 666,60 Eur avanso likučio grąžino ieškovei tik 50 000 Eur sumą. Akivaizdu, kad atsakovės argumentai dėl ieškinio nepagrįstumo yra deklaratyvaus pobūdžio ir pagrindžia, jog atsakovė neatsiskaitė su ieškove, neturėdama tam teisėto pagrindo.
16. Teismas pažymi, kad civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 str.) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 str.) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą/poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui. Tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia ir bendroji įrodinėjimo taisyklė, kad kiekviena šalis turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Vadinasi, atsakovė, teigdama, kad prekių negalėjo pristatyti dėl ne nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių (nenugalimos jėgos, pandemijos ir pan.), privalėjo šias aplinkybes įrodyti. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovė prekių pirkimo kainą atsakovei sumokėjo pagal sutarties nuostatas, t. y. iš anksto, tačiau atsakovė prekių sulygtais terminais nepristatė, viso avanso likučio negrąžino, todėl atsakovės argumentai dėl negalėjimo pristatyti prekių už visą kainą nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės.
17. Teismas pažymi, kad byloje įrodyta, kad ieškovė tinkamai įvykdė tarp šalių sudarytas nuostatas (iš anksto sumokėjo prekių kainą), kad atsakovė nepristatė dalies prekių ir nepagrįstai negrąžino už prekes sumokėto avanso likučio. Nepagrįstas atsisakymas grąžinti ieškovei avanso likutį sudarė pagrindą atsakovei kreiptis į teismą. Aplinkybės, susijusios su atsakovės prekių tiekimo sutrikimais nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl šios aplinkybės neturi įtakos ieškovės reikalavimo teisei į atsakovės negrąžintą avanso likutį. Dėl šios priežasties teismas netenkina atsakovės prašymo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų Turkijos bendrovę ETERNAL Ayk.ve Teks. San. Tic. Ltd. ?ti, nes atsakovės teisiniai santykiai su prekių tiekėju neturi įtakos nagrinėjamos bylos šalių teisėms ir pareigoms, nustatytoms tik tarp šios bylos šalių sudarytoje dvišalėje prekių pardavimo sutartyje.
18. Teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl 432 666,60 Eur skolos yra pagrįstas, todėl ši suma priteistina iš atsakovės ieškovės naudai. Teismas nevertina kitų argumentų ir įrodymų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (CK 6.38 str., 6.242 str.; CPK str. 2 str., 7 str., 8 str., 177–179 str., 185 str.).
19. Pagal CK 6.37 str. 1 d. palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai.
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; 6.37 str. 1 d., 6.872 str.), ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą CK 6.210 str., 6.261 str.). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 d. nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Pelno palūkanos aiškinamos, kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K?3-275-248/2015).
21. CK 6.210 str. 2 d. nustatyta, kad, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 8 procentų dydžio metines palūkanas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą, kuris, kreditoriui reikalaujant, gali būti taikomas, jei šalys nėra susitarusios dėl kitokios palūkanų normos už pavėluotus mokėjimus (Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 str., 3 str.).
22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 str., ir teismas turėtų taikyti šio įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012).
23. Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 5 d. nustatyta, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – tai yra 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Europos centrinio banko interneto tinklapio duomenimis 2018 m. vėliausiai Europos centrinio banko refinansavimo operacijai buvo taikoma fiksuotoji 0 procentų palūkanų norma. Tai reiškia, kad pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas priteistinų palūkanų už pavėluotą mokėjimą dydis negali viršyti 8 procentų (Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 str. 2 d.).
24. Teismas pažymi, kad tarp šalių sudarytas sandoris atitinka Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme nurodytus komercinių sandorių požymius, šalys sutartyje nesusitarė dėl kitokios kompensuojamųjų palūkanų normos atsakovės atžvilgiu. Atsakovė neginčijo kompensuojamųjų palūkanų paskaičiavimo, todėl iš atsakovės priteistina 4 264,40 Eur kompensuojamųjų palūkanų suma ieškovės naudai.
25. Pagal CK 6.37 str. 2 d., CK 6.210 str. 2 d. ir Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 str. 2 d. ieškovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo tenkinamas, priteisiant iš atsakovės ieškovės naudai 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas pažymi, kad pagrindas priteisti šias palūkanas yra atsakovės atsakomybė už tai, kad ji nesumokėjo skolos geruoju, dėl to ieškovė turėjo kreiptis į teismą. Per bylinėjimosi laiką atsakovė naudojosi ieškovei priklausančiomis lėšomis, gavo iš to naudos, tuo pažeisdama ieškovės interesus ir pagal CK 6.37 str. 2 d. turi mokėti palūkanas, kurios vertinamos, kaip minimalūs ieškovės nuostoliai (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.; Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 str. 2 d.).
26. Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo, kuris taikytinas ginčo šalių santykiams, 7 str. 1 d., 2 d. nustatyta, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Be šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Nurodyta įstatymo norma reiškia, kad 40 Eur išieškojimo išlaidos neturi būti papildomai įrodinėjamos, t. y. pakanka fakto, jog kreditorius yra įgijęs teisę į komercinėje sutartyje nustatytas palūkanas. Teismas pažymi, kad atsakovė neginčijo aplinkybės, jog ieškovė iki ieškinio pateikimo ragino atsakovę sumokėti skolą taikiai. Teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensacijos priteisimo pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą yra pagrįstas, todėl tenkintinas, priteisiant iš atsakovės 40 Eur išieškojimo išlaidų ieškovės naudai.
27. Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
28. CPK 98 str. 1 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
29. Ieškovė už ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėjo iš viso 4 290 Eur žyminio mokesčio. Ieškovė taip pat patyrė 200 Eur išlaidų už advokato pagalbą, surašant ieškinį. Teismas pažymi, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą neviršija Rekomendacijų 8.2 p. nurodyto dydžio (ieškinys surašytas 2021 m. vasario mėn., mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2020 m. III ketvirtį buvo 1 454,80 Eur, maksimali atlygintina suma – 3 637 Eur). Bylą iš esmės laimėjo ieškovė, todėl teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, apimtį, nemažina priteistinų išlaidų už advokato pagalbą dydžio, nes jis neviršija nustatyto maksimalaus dydžio. Teismas priteisia iš atsakovės iš viso 4 490 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą ieškovės naudai.
30. Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 str. 2 d., 140 str. 4 d. per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 % sumokėto žyminio mokesčio. Šioje byloje sudarius taikos sutartį, nagrinėjamu atveju ieškovei gali būti grąžinta 3 217,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio suma. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese LR CPK 595 straipsnio tvarka.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės UAB „Beleza Medica“ 432 666,60 Eur skolą, 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensaciją, 4 264,40 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 8 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos 436 931 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. vasario 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 490 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovės UAB „Unishop“ naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.