- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-06-10
- Bylos Nr.
- AN2-170-795/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00036-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti
- Teisėjas
- Kristina Kakurinė (pirm.)
- Pažeidėjas
- I. K.
- Institucija
- Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatas
- Kategorijos
- 16.9.4Pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimas (ANK 420 str.)
- 21.1.5Visapusiškas ir objektyvus bylos aplinkybių ištyrimas (ANK 567 str.)
- 21.1.7Įrodymai (ANK 569 str.)
- 21.3.3Aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima (ANK 591 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens I. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. balandžio 8 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. 2020 m. gruodžio 30 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatas (toliau – ir Institucija), pareiškėjai I. K. nedalyvaujant, surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) už tai, kad ji 2020 m. birželio 4 d., apie 9.28 val., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., vairuodama automobilį „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, pažeisdama Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET), t. y. lenkė kitą važiuojančią transporto priemonę, važiuodama priešpriešinio eismo juostos vietoje, kuri paženklinta kelio ženklu Nr. 325 „Lenkti draudžiama“, taip pažeisdama KET 1 priedo 325 punktą. Administraciniu nurodymu I. K. buvo pasiūlyta sumokėti 85 Eur baudą iki 2021 m. sausio 29 d., taip pat jai skirtas specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams. Kadangi I. K. neįvykdė administracinio nurodymo, (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatas 2021 m. vasario 5 d. išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą ir priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į I. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą jai skirta 170 Eur bauda su specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 3 mėnesiams. Nesutikdama su Institucijos nutarimu, I. K. jį apskundė (duomenys neskelbtini) apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
2. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi I. K. skundas netenkintas ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2021 m. vasario 5 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas galioti nepakeistas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje pateikti įrodymai, kitos byloje nustatytos aplinkybės, nusižengimo padarymo vaizdo įrašas yra neprieštaringi, nuosekliai patvirtinantys aplinkybę, jog I. K., vairuodama automobilį „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, siekdama aplenkti priešais važiuojantį automobilį, taip atlikdama lenkimo manevrą vietoje, kuri paženklinta ženklu Nr. 325 „Lenkti draudžiama“. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatas pagrįstai I. K. veiksmus kvalifikavo pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. K. prašo pakeisti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2021 m. vasario 5 d. nutarimą ir Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. balandžio 8 d. nutartį, o jos padarytą administracinį nusižengimą perkvalifikuoti iš ANK 420 straipsnio 1 dalies į ANK 417 straipsnio 1 arba 3 dalį. Taip pat prašo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirtą administracinę nuobaudą sušvelninti ir panaikinti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Pagal Kelių eismo taisyklių 140.1 punktą lenkti draudžiama sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose. I. K. nurodo, jog KET 140 punkto nepažeidė, nes šiame punkte nėra įtrauktas kelio ženklas Nr. 325 „Lenkti draudžiama“, kuris draudžia lenkti transporto priemones, išskyrus pavienes (pavienius transporto priemonių junginius), važiuojančias mažesniu kaip 30 km/h greičiu. Nuo 2017 m. spalio 3 d. įsigaliojusioje ANK 420 straipsnio 1 dalies redakcijoje įtvirtinta nuostata, kad už įvažiavimą i priešpriešinio eismo juostą, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, atsakomybė yra taikoma tik tuo atveju, jeigu tai sukėlė atitinkamus padarinius – pavojingą situaciją (privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo krypti arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką asmuo pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį gali būti baudžiamas tik tuo atveju, jeigu jo išvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą sukėlė neigiamus padarinius – pavojingą situaciją. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. gruodžio 1 d. nutartyje panašioje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-129-581/2017 pažymėjo, kad po 2017 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. XIII-640 pakeitimo įsigaliojimo administracinė atsakomybė už įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį yra taikoma tik tuo atveju, jeigu tai sukėlė atitinkamus padarinius – pavojingą situaciją (privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti). Vis dėlto administracinė atsakomybė už įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą, pažeidžiant Kelių eismo taisykles (nenustačius padarinių kilimo – pavojingos situacijos sukėlimo) nuo 2017 m. spalio 3 d. numatyta ANK 417 straipsnio 3 dalyje.
3.2. Kaltinime nenurodyta, kad I. K. veiksmai būtų sukėlę kokią nors pavojingą situaciją, t. y. jos veiksmai neprivertė kitų eismo dalyvių staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, todėl apeliantė mano, kad jos veika neatitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties ir ji turėtų būti perkvalifikuota pagal atitinkamą ANK 417 straipsnio punktą. Nagrinėjamu atveju, I. K. pravažiavus kelio ženklą Nr. 325 „Lenkti draudžiama“, netrukus dešinėje buvo lauko keliukas, o po to sankryža su šalutiniu keliu iš kairės, kuris veda į (duomenys neskelbtini) kaimą. Toje vietoje, kur buvo pirmasis nuvažiavimo į laukus keliukas, kelio horizontalusis ženklinimas buvo pažymėtas siaura brūkšnine linija, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus, ir šią liniją galima kirsti iš abiejų pusių. Po to kelias paženklintas siaura brūkšnine linija, kurios brūkšniai tris kartus trumpesni už tarpus, ir šią liniją taip pat leidžiama kirsti iš abiejų pusių. Taigi I. K. lenkimo manevrą atliko, būdama įsitikinusi, kad kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ galiojimas lenkimo vietoje jau buvo pasibaigęs. Apeliaciniame skunde papildomai atkreiptas dėmesys, jog statybos techninio darbo projekto pagrindu buvo atliekami estakados statybos darbai ir (duomenys neskelbtini) kelio (kuriame užfiksuotas I. K. nusižengimas) rekonstrukcijos darbai, kurie 2020 m. birželio 4 d. (nusižengimo dieną) jau buvo užbaigti, tačiau laikinieji kelio draudžiamieji ženklai, įskaitant ir kelio ženklą Nr. 325 „Lenkti draudžiama“, dar nebuvo nuimti. Taigi minėtas kelio ženklas Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ buvo laikino pobūdžio ir toje vietoje stovėjo tik tol, kol buvo vykdoma (duomenys neskelbtini) kelio rekonstrukcija, o jai pasibaigus turėjo būti nuimtas.
3.3. Pirmosios instancijos teismas savo nesutikimą su prašymu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas iš esmės motyvavo tuo, kad I. K. atliktas lenkimo manevras buvo pavojingas, be to, suabejojo, ar jos gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) sav., o darbo vieta – (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Apeliantės vertinimu, tokie pirmosios instancijos teismo motyvai nėra pagrįsti. Tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į visetą svarbių aplinkybių dėl mažesnio I. K. asmenybės ir veikos pavojingumo.
3.3.1. Lenkimo manevrą I. K. atliko saulėtą dieną, esant puikiam matomumui visomis kryptimis, važiuojamoji dalis buvo lygi, sausa, ji važiavo pagrindiniu keliu, atliktas manevras pavojingos situacijos kelyje nesukėlė, lenkiama transporto priemonė buvo pavienė, o manevro atlikimo metu nė vienas iš eismo dalyvių nepakeitė judėjimo krypties, nebuvo priverstas staiga stabdyti ir kitaip eismas nebuvo sutrikdytas. Nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, taip pat nepažeisti kiti KET reikalavimai.
3.3.2. Lenkimą I. K. atliko, kai vis dar stovėjo (duomenys neskelbtini) kelio rekonstrukcijos laikotarpiui laikinai pastatymas kelio ženklas Nr. 325 „Lenkti draudžiama“, nors kelio darbai jau buvo pasibaigę ir padidintos rizikos dėl anksčiau dirbusių kelio darbininkų nebebuvo.
3.3.3. Egzistuoja I. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ji visiškai pripažino padariusi kaltinime nurodytus faktinius veiksmus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau jai sukėlė abejonių veikos kvalifikavimas. I. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (ANK 36 straipsnis), be to, niekada anksčiau nebuvo bausta už šiukščius KET pažeidimus.
3.3.4. Teisė vairuoti transporto priemones I. K. po nusižengimo padarymo nebuvo sustabdyta, o naujų administracinių nusižengimų, naudojantis teise vairuoti transporto priemones, nepadarė, kas, apeliantės nuomone, rodo, jog padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinio ir vienkartinio pobūdžio.
3.3.5. I. K. gyvena pas tėvus, adresu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) sav. Kartu su apeliaciniu skundu pateikė savo individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. I. K. užsiima kirpyklų ir kitų grožio salonų veikla. Be to, pateikė ir paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią yra išsinuomojusi įrengtą darbo vietą, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). I. K. labai svarbu neprarasti teisės vairuoti transporto priemones, nes ji tik asmeniniu transportu kiekvieną darbo dieną gali nuvykti iš savo gyvenamosios vietos į darbo vietą.
Atsiliepimas
4. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) R. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens I. K. apeliacinio skundo netenkinti ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2021 m. vasario 5 d. nutarimą bei Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. balandžio 8 d. nutartį palikti galioti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, jog administracinis nusižengimas, kurio padarymu kaltinama I. K., priskiriamas prie šiurkščių KET pažeidimų, už kurių padarymą ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda su privalomu specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu. I. K. padarytas administracinis nusižengimas yra įrodytas administracinio nusižengimo byloje surinkta medžiaga, o jai paskirta administracinė ir administracinio poveikio priemonė yra adekvačios jos padarytam administraciniam nusižengimui.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens I. K. apeliacinis skundas tenkintinas, o (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2021 m. vasario 5 d. nutarimas ir Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. balandžio 8 d. nutartis naikintini dėl esminių proceso teisės pažeidimų.
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą asmens veiksmuose (neveikime). Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
7. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, kad apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens I. K. administracinio nusižengimo bylą, pažeidė aptartas ANK nuostatas, skundžiamos nutarties išvados nėra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas, nesilaikydamas ANK 569 straipsnio reikalavimų, visapusiškai ir objektyviai neištyrė ir neįvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių įrodymų, nepateikė jų visumos analizės.
8. Iš pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos nustatyta, kad I. K. administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2021 m. vasario 5 d. nutarime nurodyta, kad I. K. 2020 m. birželio 4 d., apie 9.28 val., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., vairuodama automobilį „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, pažeisdama Kelių eismo taisykles, t. y. lenkė kitą važiuojančią transporto priemonę, važiuodama priešpriešinio eismo juostos vietoje, kuri paženklinta kelio ženklu Nr. 325 „Lenkti draudžiama“, taip pažeisdama KET 1 priedo 325 punktą. Nors apeliaciniame skunde I. K. neprašo nutraukti jai pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, tačiau tokį prašymą ji išdėstė skunde pirmosios instancijos teismui. Be to, iš apeliacinio skundo turinio yra akivaizdu, jog I. K. abejoja jai inkriminuoto administracinio nusižengimo konstatavimo pagrįstumu ir ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimu. Apeliantė skunde pagrįstai atkreipė teismo dėmesį, jog, jai pravažiavus kelio ženklą Nr. 325 „Lenkti draudžiama“, netrukus dešinėje buvo lauko keliukas, o po to sankryža su šalutiniu keliu iš kairės, kuris veda į (duomenys neskelbtini) kaimą. Toje vietoje, kur buvo pirmasis nuvažiavimo į laukus keliukas, kelio horizontalusis ženklinimas buvo pažymėtas siaura brūkšnine linija, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus, todėl šią liniją galima buvo kirsti iš abiejų pusių. Po to kelias paženklintas siaura brūkšnine linija, kurios brūkšniai tris kartus trumpesni už tarpus, t. y. šis ženklinimas skiria priešingų krypčių transporto srautus keliuose, turinčiuose dvi arba tris eismo juostas, ir žymi eismo juostų ribas, esant dviem eismo juostoms ar daugiau eismo juostų, skirtų važiuoti viena kryptimi, ir šią liniją taip pat leidžiama kirsti iš abiejų pusių. Taigi, I. K. lenkimo manevrą atliko, būdama įsitikinusi, kad kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ galiojimas lenkimo vietoje jau buvo pasibaigęs.
9. Pagal teismų praktiką esminiu proceso teisės pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismo išvados darytos, nesiėmus įmanomų priemonių visoms teisingam bylos išsprendimui reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus darytos klaidos dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepripažinti duomenys, kurie nustatytus reikalavimus atitinka; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog neva byloje pateikti įrodymai, kitos byloje nustatytos aplinkybės, nusižengimo padarymo vaizdo įrašas yra neprieštaringi, nuosekliai patvirtinantys aplinkybę, kad I. K., vairuodama automobilį „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, siekdama aplenkti priešais važiuojantį automobilį, taip atlikdama lenkimo manevrą vietoje, kuri paženklinta ženklu Nr. 325 „Lenkti draudžiama“. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatas pagrįstai I. K. veiksmus kvalifikavo pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Su tokiu vertinimu apeliacinės instancijos teismas kategoriškai nesutinka.
10. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad administracinio nusižengimo padarymą patvirtina visi neprieštaringi bylos medžiagoje esantys duomenys, kurie pripažįstami įrodymais, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tokių duomenų, išskyrus vaizdo įrašą, nesama, t. y. tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas, nustatydami I. K. kaltę, rėmėsi išimtinai tik vienu įrodymu – vaizdo įrašu. Administracinio nusižengimo protokolas savaime nelaikytinas įrodymu, patvirtinančiu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, kadangi jis yra skirtas suformuluoti kaltinimą, pagal kurį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo žinotų, nuo kokių kaltinimų turi gintis ir galėtų tinkamai pasinaudoti jam proceso įstatymo suteikta gynybos teise. Vis dėlto, kadangi nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, ir jame nesama jokių asmens paaiškinimų dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių, toks procesinis dokumentas negali būti pripažįstamas įrodymu, patvirtinančiu I. K. kaltę, o turi būti vertinamas tik kaip dokumentas, kuris apibrėžė administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribas.
11. Iš to, kas aptarta anksčiau, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė esminį įrodymų vertinimo kriterijų ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę įrodinėjo, remdamasis ne neprieštaringų įrodymų visumos analize, o vieninteliu bylos medžiagoje esančiu įrodymu – vaizdo įrašu. Bylos medžiagoje esantį vaizdo įrašą būtina aptarti plačiau. Visų pirma, nėra aiškios šio vaizdo įrašo gavimo aplinkybės – ar šis įrašas buvo padarytas policijos pareigūnų, turinčių teisę surašyti administracinio nusižengimo protokolą, ar pašalinio asmens, buvusio įvykio vietoje ir užfiksavusio galbūt padarytą administracinį nusižengimą. Jeigu vaizdo įrašas buvo padarytas ne pareigūno, turinčio teisę surašyti administracinio nusižengimo protokolą, toks įrašas vertintinas tik kaip pranešimas apie galbūt padarytą administracinį nusižengimą. Kad tokiame įraše užfiksuoti duomenys taptų įrodymais administracinio nusižengimo byloje, jie turėtų būti užfiksuoti ir patikrinti ANK nustatyta tvarka. Pareigūnas (-ai) ar kitas asmuo, kuris matė galbūt I. K. padaryto nusižengimo aplinkybes, nebuvo nustatyti, jie nesurašė tarnybinio pranešimo, paaiškinimo ar kito dokumento, kuriame būtų užfiksuotos įvykio aplinkybės. Šis asmuo (ar asmenys) nebuvo apklausti ir nagrinėjant I. K. skundą pirmosios instancijos teisme. Antra, vaizdo įrašas yra neišsamus ir jame aiškiai nematyti užfiksuoto galbūt padaryto administracinio nusižengimo. Vaizdo įraše užfiksuota ne viena transporto priemonė, lenkianti kitą, tačiau vietose, kuriose, kaip I. K. nurodo savo apeliaciniame skunde, negalima vienareikšmiškai spręsti apie lenkimo draudimą ar draudimą išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą (neištisinis kelio ženklinimas). Be to, iš vaizdo įrašo neįmanoma identifikuoti užfiksuotų transporto priemonių valstybinių numerių, t. y. apskritai neįmanoma nustatyti, ar vaizdo įraše tikrai yra užfiksuota I. K. transporto priemonė. Toks neindividualizuotas vaizdo įrašas be kitų reikšmingų duomenų, patvirtinančių teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių nustatymą, pats savaime negali būti pripažįstamas tiesioginiu įrodymu, patvirtinančiu administracinėn atsakomybėn traukiamos asmens kaltę.
12. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas, tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo sudėties požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis, 7 dalis). Tai yra būtinas pagrindas teisiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jį padariusį asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai ir, nesant bent vieno iš jų, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio administracinės atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, Nr. 2AT-10-693/2018). Vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563 ir 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis), o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas, jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-489/2019, Nr. 2AT-3-495/2020).
13. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas administracinio nusižengimo byloje skundžiamą apylinkės teismo nutartį teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepašalino byloje esančių prieštaravimų bei akivaizdžių abejonių dėl I. K. įvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, ir kitos transporto priemonės lenkimą, važiuojant priešpriešinio eismo juostos vietoje, kuri paženklinta kelio ženklu Nr. 325 „Lenkti draudžiama“, (fakto) ir, jais remdamasis, padarė in dubio pro reo principo reikalavimų pažeidimą, o nutartyje išdėstė prieštaringas bei bylos medžiagoje neužfiksuotais duomenimis pagrįstas išvadas. Asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas tik tuomet, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pagal administracinių nusižengimų teisenoje galiojantį nekaltumo prezumpcijos principą (ANK 566 straipsnio 1 dalis) būtent Institucijai tenka pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos neteisėtumą (ANK 567 straipsnis). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pagal konstitucinės jurisprudencijos nuostatas teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas). Nors apylinkės teismas privalėjo vadovautis ir šia praktika, tačiau proceso metu nesiėmė jokių aktyvių veiksmų byloje esančioms objektyvioms abejonėms ir akivaizdiems prieštaravimams pašalinti, o proceso metu I. K. išdėstytus argumentus ir pateiktus duomenis, pagrindžiančius faktą, kad administracinis nusižengimus galbūt apskritai nebuvo padarytas, nes ji lenkimo manevrą atliko vietoje, kurioje buvo galima lenkti, išvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą, atmetė ir jų net nevertino, tačiau nenurodė jokių tokio sprendimo motyvų.
14. Taigi apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė esminį įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą, nes rėmėsi byloje esančiais prieštaringais duomenimis, o šių prieštaravimų nepašalinęs ir nenurodęs motyvų, priėmė prieštaringą ir nemotyvuotą sprendimą, neatitinkantį jo turiniui keliamų įstatymo reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, nesilaikydamas įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 567 straipsnis) ir nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimų (ANK 566 straipsnio 1 dalis), skundžiamoje nutartyje nurodė prieštaringus argumentus, nepašalino byloje esančių pagrįstų abejonių dėl I. K. kaltės ir jos veiksmų įvykio metu tinkamo kvalifikavimo, tokiu būdu padarė esminius proceso teisės pažeidimus. Šie pažeidimai lėmė esminį materialiosios teisės normos pažeidimą, t. y. I. K. buvo pripažinta kalta, padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, jos veiksmuose nenustačius ir neįrodžius buvus visus šio administracinio nusižengimo sudėties požymius. Kadangi administracinio nusižengimo teisena I. K., nustačius esminių proceso teisės normų pažeidimų, nutraukiama, nes neįrodyta, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas (ANK 591 straipsnio 1 punktas), apygardos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. balandžio 8 d. nutartį ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2021 m. vasario 5 d. nutarimą, o administracinio nusižengimo teiseną I. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalį nutraukti.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.