Šiaulių apygardos teismo nutarimas, AN2-85-744/2018

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2018-05-17
Bylos Nr.: AN2-85-744/2018
Teisminio proceso Nr.: 4-23-3-00091-2017-2
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Laisvydas Zederštremas
Pažeidėjas: D. Š.

Kategorijos

12.29Medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas (ANK 290 str.)
19.9Kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų sprendimų nevykdymas (ANK 505 str.)
19.11Valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens, statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas (ANK 507-508 str.)
21.11.4Apeliacinio skundo turinys ir forma (ANK 647 str.)
21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-85-744/2018Teisminio proceso Nr. 4-23-3-00091-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 12.29; 19.9; 19.11; 21.11.4; 21.11.10 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 17 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Laisvydas Zederštremas,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. kovo 22 d. nutarimo, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 290 straipsnio 4 dalyje, 505 straipsnio 1 dalyje bei 507 straipsnyje, ir nubaustas: pagal ANK 290 straipsnio 4 dalį - 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) bauda su teisės medžioti atėmimu 2 (dvejiems) metams; pagal 505 straipsnio 1 dalį - 200 Eur (dviejų šimtų eurų) bauda; pagal 507 straipsnį - 100 Eur (vieno šimto eurų) bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi nuobaudas subendrintos ir D. Š. paskirta galutinė nuobauda - 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) bauda su teisės medžioti atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bylos esmė

D. Š. nubaustas už tai, kad 2017 m. liepos 18 d. apie 22.30 val., būdamas medžiotoju ir turėdamas teisę medžioti (medžiotojo bilieto Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2010 m. balandžio 28 d.), neteisėtai buvo K. rajono medžiotojų klubo „Ž.“ medžioklės plotų vienete, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, neturėdamas teisės medžioti šiame medžioklės plote, su jam priklausančiu medžiokliniu ginklu - graižtviniu šautuvu (duomenys neskelbtini), kuris nebuvo įdėtas į dėklą, o prie šio medžioklinio ginklo buvo pritvirtintas prožektorius, optinis taikiklis, medžioklinio ginklo spyna buvo atitraukta, neturėdamas medžiotojų klubo „Ž.“ medžioklės plotų vienetams išduoto medžioklės lapo, kuriame būtų įrašas apie medžiotoją D. Š., kai gyvūnas nesumedžiotas, tokiais veiksmais D. Š. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2.1 punkto reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ANK 290 straipsnio 4 dalyje. Be to, D. Š. nubaustas už tai, kad 2017 m. liepos 18 d. apie 23.15 val. kliudė Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnams A. G., V. G. ir T. J., įgaliotiems vykdyti gyvosios gamtos kontrolę ir nustatyti asmenis, pažeidinėjančius medžioklę reglamentuojančius teisės aktus, atlikti jiems pavestas pareigas, tai yra D. Š. nevykdė A. G., V. G. ir T. J. teisėtų nurodymų ir reikalavimų neimti medžioklinio ginklo ir medžioklės priemonių, kitų daiktų, padėtų ant automobilio bagažinės dangčio, nepasišalinti iš įvykio vietos iki iškviestų policijos pareigūnų atvykimo, o priėjęs prie automobilio bagažinės dangčio ir paėmęs medžioklinį ginklą nusuko nuo ginklo pritvirtintą prožektorių bei, siekdamas paslėpti Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu civilinėje apyvartoje uždraustą ginklo priedėlį - duslintuvą, rastą transporto priemonėje „Mercedes Benz“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) tai yra toje pačioje transporto priemonėje, kurioje buvo rastas ir D. Š. priklausantis medžioklinis ginklas (duomenys neskelbtini), neįdėtas į dėklą, šį duslintuvą paėmė ir jį paslėpė, stumdė savo pareigas vykdančius aplinkos apsaugos pareigūnus V. G. ir T. J., siekiančius, kad iki policijos pareigūnų atvykimo į įvykio vietą būtų išsaugoti įvykio metu paimtas ginklas, duslintuvas ir kiti daiktai, ignoruodamas aplinkos apsaugos pareigūnų teisėtus nurodymus ir reikalavimus, siekė pasišalinti iš įvykio vietos ir paslėpti iš įvykio vietos paimtą duslintuvą, nuėjo toliau nuo įvykio vietos ir ten numetė duslintuvą, kuris vėliau buvo rastas ir iš šios vietos paimtas.Be to, D. Š. nubaustas už tai, kad 2017 m. liepos 18 d. apie 23.30 val. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūną A. G., vykdantį jam pavestas pareigas, išplūdo necenzūriniais žodžiais, grasino, kad ras priemonių, kaip jam atsilyginti, kad A. G. bus atleistas iš darbo, tokiais žodžiais D. Š. pažemino savo pareigas atliekančio Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūno A. G. garbę ir orumą įvykio vietoje buvusių asmenų, tai yra Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnų T. J., V. G. ir P. M. bei transporto priemonės „Mercedes Benz“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) vairuotojo V. Š. akivaizdoje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Nesutikdamas su skundžiamu nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. kovo 22 d. nutarimą. Skunde nurodo, kad bylą išnagrinėjo ir nutarimą priėmė šališka teisėja, kuriai buvo pareiškęs nušalinimą, teisėja, nagrinėdama bylą, buvo palanki institucijos, surašiusios protokolą, pareigūnams, ji neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių, šališkai vertino įrodymus, nes netyrė jam palankių įrodymų, juos atmetė, o pareigūnų parodymus vertino kaip vienintelius teisingus.Pasak nubaustojo, ta pati teisėja negalėjo nagrinėti jo bylos, kadangi ji nagrinėjo ankstesnę jo bylą. Be to, nurodo, kad buvo girdėjęs, jog jo byla yra aptarinėjama teisme, todėl jis ir suabejojo teisėjos Laimos Barkovskienės nešališkumu. Pasak apelianto, po teismo posėdžio teisėja nuėjo į teismo pirmininkės kabinetą galimai aptarti tolimesnės bylos eigos, iki kito posėdžio teisėja neišsiuntė šaukimų į posėdį nei liudytojams, nei nukentėjusiam A. G., o jam paprašius apklausti liudytojais G. ir V. Š., teisėja savo iniciatyva nusprendė kviesti kaltinimo liudytojus - aplinkosaugos pareigūnus, nors institucijos atstovas to neprašė. Tai, apelianto teigimu, rodo teisėjos išskirtinį palankumą institucijai. Teisėjos šališkumą, nubaustojo nuomone, rodo ir tai, kad teisėja nesprendė klausimo dėl asmens pripažinimo nukentėjusiuoju, jo tėvo V. Š. parodymus vertino kaip nenuoseklius, o nuosekliais laikė pareigūnų parodymus, nors, apelianto teigimu, jie buvo prieštaringi, jų nepatvirtino vaizdo įrašas, netinkamai apklausė liudytojus. Teisėjos šališkumą, pasak apelianto, rodo ir tai, kad jam pareiškus prašymą prijungti prie bylos jo šautuvo (duomenys neskelbtini) šovinių dėtuvę, iš Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento išreikalauti šaunamąjį ginklą, kad įrodyti, kad dėtuvė yra iš automobilyje „Mercedes Benz“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), rasto šautuvo (duomenys neskelbtini), teisėja prašymą atmetė, kaip atmetė ir prašymą paskirti vaizdo įrašų ekspertizę, kad nustatyti ar vaizdo įrašai nebuvo trinti ar sumontuoti. Nurodo, kad jis medžiotojų klubo „Ž.“ medžioklės plotuose nebuvo ir nemedžiojo, 2017 m. liepos 18 d. kartu su savo tėvu V. Š. buvo sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) kaime, kur išsivalė savo medžioklinį šautuvą (duomenys neskelbtini) ir su dėklu padėjo automobilio gale ant grindų, dėklo neužtraukė, nes nenorėjo, kad ką tik išvalytas ir tepaluotas ginklas jį išteptų. Pasak administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, jį apie 22 val. važiuojantį namo sustabdė aplinkosaugos pareigūnai, o prie automobilio priėjęs ir jį pažinęs A. G. pradėjo kaltinti, kad jis neteisėtai medžioja jo plotuose, ėmė aiškinti, kad dabar blogai baigsis. Nurodo, kad pradžioje A. G. nebuvo pasiėmęs filmavimo kameros, o dėl to, kad greta gyvenančios Š. ir G. šeimos nesugyvena, jis, nenorėdamas veltis su juo į konfliktą, vengė bendravimo. Pažymi, kad vaizdo įrašuose užfiksuota, jog A. G. bendrauja su juo ir jo tėvu pakeltu tonu, kaltina neteisėta medžiokle, užduoda klausimus ir, nelaukdamas į juos atsakymų, pats atsako taip, kaip jam naudinga. Nurodo, kad jam buvo liepta išlipti iš automobilio, ką jis ir padarė, o prie keleivio vietos priėjus vienam iš pareigūnų (P. M.) ir radus kažkokį vamzdelį, A. G. atsinešė kamerą ir pradėjo filmuoti, jis liepė jo tėvui iš po sėdynės ištraukti tą vamzdelį ir padėti ant sėdynės. Pasak nubaustojo, nors A. G. pasakė, kad tai yra duslintuvas, tačiau šį daiktą jis matė pirmą kartą. Nurodo, kad P. M. bandant uždėti duslintuvą, buvo subraižytas jo automobilio bagažinės dangtis. Tvirtina, kad jis stengėsi nesivelti į provokacijas, tačiau gal ir galėjo ką atkirsti. Nenorėdamas aštrinti situacijos, jis atsisėdo į automobilį ir laukė atvykstančių policijos pareigūnų, tačiau A. G. vis priekaištavo, aktyviausiai reiškėsi iš visų pareigūnų, nes buvo suinteresuotas susidoroti su juo. Tvirtina, kad jis A. G. neįžeidinėjo, necenzūriniais žodžiais jo neplūdo ir negrasino jo atleisti iš darbo, netrukdė aplinkosaugos pareigūnams V. G., A. G. ir T. J. atlikti savo pareigų, duslintuvo neėmė ir jo neslėpė, kas tą padarė – nežino, nesiekė pasišalinti iš įvykio vietos, o ėjo nusišlapinti ir tai padaręs grįžo atgal. Pažymi, kad jis nebuvo sulaikytas, todėl jo judėjimo laisvė nebuvo apribota.Pažymi, kad byloje esantys pareigūnų tarnybiniai pranešimai yra identiški, kas rodo, kad juose nurodytos aplinkybės buvo pareigūnų suderintos, o tai pirmą kartą apklausiamas teisme prisipažino ir T. J., kurio parodymai užfiksuoti posėdžio garso įraše. Nurodo, kad apklausiami teisme pareigūnai teigė, kad matė jį einantį per lauką su ginklu rankoje link automobilio, o tarnybiniuose pranešimuose visi pareigūnai nurodė, kad matė bėgantį vyrą su šautuvu rankoje. Taip pat nurodo, kad tarnybiniame pranešime A. G. nurodė, jog 22.30 val., kai matė jį, buvo šviesus paros metas, nors iš Vilniaus Universiteto teorinės fizikos ir astronomijos instituto pateiktos pažymos matyti, kad 22 val. saulė jau buvo nusileidusi, todėl jau buvo tamsu, o ir iš vaizdo įrašų matyti, kad įrašai daryti tamsiu paros metu - pirmas vaizdo įrašas buvo pradėtas filmuoti 21.56 val. ir jame matosi, kad yra tamsu, nes filmuojant naudojamas prožektorius. Visi kiti įrašai taip pat filmuoti su prožektoriumi, kas patvirtina, kad buvo tamsu. Pasak apelianto, V. G., A. G. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad jie matė kaip jis pakišo tamsų daiktą - duslintuvą po sėdyne, nors liudytojas P. M., apklausiamas pirmą kartą teisme, parodė, kad būtent jis rado duslintuvą tarp sėdynės ir durelių, o apklausiamas antrą kartą teisme, parodė, kad duslintuvą rado A. G.. Akcentuoja ir tai, kad vaizdo įraše užfiksuota, jog vamzdelis guli sėdynės šone link durelių, o teisme V. G. ir A. G. parodė, kad duslintuvas gulėjo po sėdyne skersai automobilio. Pažymi, kad tamsoje esant įjungtiems automobilio žibintams, neįmanoma būtų matyti, kad keleivio sėdynėje sėdintis asmuo numeta kažką po sėdyne, todėl nelogiški V. G., A. G. parodymai, kad jis iki pat jiems ateinant prie automobilio, rankose laikė duslintuvą. Apeliantas daro išvada, kad pareigūnų parodymai yra neteisingi, kuriais siekiama jį sukompromituoti. Dėl pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose ir teisme nurodytų aplinkybių, kad jis siekė pasišalinti iš įvykio vietos, tvirtina, kad jis niekur nesiekė pasišalinti, o ėjo nusišlapinti, o tai užfiksuota ir vaizdo įraše Nr. 00013, nes girdisi kaip A. G. sako, kad jis eina nusišlapinti. Akcentuoja, kad nei viename vaizdo įraše nėra užfiksuota, kad jis būtų trukdęs pareigūnams atlikti savo pareigas, kad būtų A. G. koliojęs necenzūriniais žodžiais ar kitaip jį įžeidinėjęs. Pažymi, kad vaizdo įraše Nr. 00010 užfiksuota, jog būtent A. G. bendrauja su juo ir jo tėvu pakeltu tonu, kaltina jį neteisėta medžiokle. Nurodo, kad vaizdo įraše nėra užfiksuoto nė vieno jo necenzūrinio žodžio A. G. atžvilgiu.Nurodo, kad teismui pateiktas vaizdo įrašas nėra vientisas, o pateikti tik įrašų fragmentai ir nors jis prašė skirti vaizdo įrašų ekspertizę, kad būtų nustatyta, ar įrašai nėra trinti ar sumontuoti, tačiau teisėja jo prašymą atmetė, kas, pasak apelianto rodo pareigūnų parodymų neteisingumą ir suinteresuotumą. Dėl pareigūnų galimybės jį matyti vaikščiojantį apeliantas atkreipia dėmesį, kad buvo tamsu, nes buvo nusileidusi saulė, o pareigūnai aplinką stebėjo iš važiuojančio automobilio su įjungtomis trumposiomis šviesomis, todėl jie galėjo matyti tik automobilio šviesų apšviestą kelio ruožą, nors liudytojai teigė, kad už 300 metrų jie įžiūrėjo jį su šautuvu dešinėje rankoje. T. J. teisme prisipažino, kad jis šautuvo nematė, tačiau kadangi automobilyje buvo rastas šautuvas, jis tarnybiniame pranešime ir nurodė, kad matė jį (apeliantą) rankoje nešant šautuvą. Nurodo, kad ir P. M. prisipažino, kad jis nematė, ką vyras nešė rankose, o V. G. parodė, kad aplinką stebėjo su žiūronais, tačiau teismas nesiaiškino, ar žiūronai jam buvo išduoti, ar jie buvo naudoti teisėtai, nes 2017 m. liepos 18 d. įsakyme Nr. V-246 nėra pažymėta apie žiūronų išdavimą. Pažymi, kad liudytojų parodymai iš esmės skiriasi nuo jų tarnybiniuose pranešimuose aprašytų aplinkybių dėl to, kokiu atstumu jie pastebėjo žmogų, kas suponuoja išvadą, kad nei vienas iš jų nematė žmogaus lauke, o tokius parodymus davė dėl to, kad pakenkti jam, kad būtų galima inkriminuoti buvimą medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu šautuvu. Pažymi, kad teismas neatsižvelgė į P. M. parodymus, jog šautuvas automobilyje buvo įdėtas į dėklą, tik dėklas buvo neužsegtas, taip pat nevertino esminės aplinkybės, kad šautuvo vamzdyje nebuvo šovinio, šautuve nebuvo dėtuvės, ji buvo seife namuose, todėl nelogiški aplinkosaugininkų parodymai, kad jis buvo su šautuvu medžiotojų klubo „Ž.” medžioklės plotuose. Pažymi, kad nei vieno šovinio prie jo nebuvo rasta, jie buvo sudėti dėžutėse ir užsegti dėklo kišenėje. Nurodo, kad jis, jo tėvas, liudytojas G. Š. nurodė, kad A. G. yra priešiškai nusiteikęs prieš jį, tačiau teismas šių parodymų neįvertino, o vadovavosi jo parodymais, kad jis neturi pagrindo apkalbėti jo (nubaustojo). Atkreipia dėmesį ir į tai, kad tarp tos vietos, iš kurios aplinkosaugininkai teigė stebėję aplinką, yra griovys, kuris yra priaugęs krūmų ir jie užstoja, tačiau teismas neatsižvelgė į šią aplinkybę vertindamas pareigūnų parodymus. Pažymi, kad nutarime nurodyta, jog institucijos atstovas žemėlapyje parodė vietą, kurioje buvo sustabdytas automobilis, o jis (apeliantas) tos vietos neginčijo, todėl padarė išvadą, kad jis buvo medžiotojų klubo „Ž.“ medžioklės plotuose. Tačiau jis neginčijo nurodytos vietos, nes jo teismas neklausė, ar jis sutinka su parodyta vieta. Be to, nurodo ir tai, kad V. G. parodė vietą ant kelio, kur galimai buvo sustabdytas jo tėvo vairuojamas automobilis „Mercedes Benz“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), o jis patvirtino tai, kad automobilis buvo sustabdytas ant kelio, tačiau tai neįrodo, kad jis buvo medžiotojų klubo „Ž.“ medžioklės plotuose. Nubaustojo teigimu, jis net nežino, kur yra šio medžiotojų klubo medžioklės plotų ribos. Apelianto nuomone, medžiotojų klubo „Ž.“ plotų schemą pateikė A. G. ir tai buvo padaryta nesilaikant tvarkos.Nubaustojo nuomone, teismas netinkamai aiškino ir taikė Medžioklės taisyklių nuostatas. Pažymi, kad jis negalėjo pateikti asmens dokumentų, ginklo dokumentų, medžiotojo bilieto, medžioklės lapo, nes šiuos dokumentus buvo pamiršęs namuose, o medžioklės lapo jam nereikėjo ir jis jo neturėjo, nes nesiruošė medžioti, ką patvirtina tai, kad jo šautuvo spyna po valymo buvo atidaryta, vamzdyje šovinio nebuvo, o šautuve net nebuvo šovinių dėtuvės, kurią buvo palikęs namuose seife.Nurodo, kad Medžioklės taisyklių 58.2.1 punkte numatytas draudimas būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu nesant įrašo apie medžiotoją tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape arba medžioti teritorijose, kuriose jis medžioti neturi teisės. Atsižvelgdamas į tai, apeliantas tvirtina, kad šis Medžioklės taisyklių punktas inkriminuotas nepagrįstai, nes inkriminuojamu metu jis nemedžiojo, ką konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, tai yra tuo metu jis nebuvo medžiotoju, joks medžioklės lapas 2017 m. liepos 18 d. medžioklės klube „Ž.” nebuvo išduotas, todėl jame ir negalėjo būti įrašo nei apie jį, nei apie kitą medžiotoją. Atkreipia dėmesį į tai, kad administracinio nusižengimo protokole nurodyta, jog inkriminuojamus veiksmus jis atliko 2017 m. liepos 18 d. 22.30 - 23.30 val., toks laikas nurodytas ir teismo nutarime, tačiau jis neatitinka tikrovės. Nurodo, kad iš peržiūrėto pirmo vaizdo (vaizdo įrašas 00010) matyti, kad įrašymas pradėtas 2017 m. liepos 18 d. 21.56 val., o policijos pareigūnai atvyko 23.08 val. (vaizdo įrašas 00015), todėl 23.15 val. jis negalėjo trukdyti aplinkosaugos pareigūnams atlikti savo pareigas bei įžeisti A. G. garbę ir orumą 23.30 val., o teismas nesiėmė priemonių šiems prieštaravimams pašalinti, nekvietė į posėdį ir neapklausė policijos pareigūnų. Pažymi, kad protokole nėra nurodyta vieta, kurioje buvo padaryti inkriminuojami pažeidimai, nes tik viename epizode nurodyta pažeidimo vieta, o kituose epizoduose jos nėra, o teismas, į nutarimą įrašydamas esmines aplinkybes - nurodydamas pažeidimo vietą, padarė esminį proceso pažeidimą. Tvirtina, kad teismas nepagrįstai nubaudė jį pagal ANK 507 straipsnį dėl A. G. garbės ir orumo įvykio vietoje buvusių asmenų, tai yra Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnų T. J., V. G. ir P. M. bei transporto priemonės „Mercedes Benz“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), vairuotojo V. Š. akivaizdoje pažeminimo, kadangi, apelianto teigimu, garbės ir orumo gynimas pripažįstamas tik tuomet, kai žinios turi būti paskleistos tretiesiems asmenims, o įvykio metu buvę pareigūnai nėra laikomi trečiaisiais asmenimis (civilinė byla Nr. e2A-51-368/2017). Nurodo ir tai, kad A. G., būdamas asmeniškai pažįstamas su juo, turėjo nusišalinti nuo aktyvaus dalyvavimo įvykio tyrimo, tačiau to nepadarė, o teismas jo veiksmus nepagrįstai laikė teisėtais ir pagrįstais. Be to, pasak nubaustojo, teismas nutarime nurodė, kad jis buvo reido vadovas, kas neatitinka tikrovės, nes įsakymu vadovu buvo paskirtas V. G.. Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas administracinę bylą buvo neaktyvus, neišsiaiškino visų reikšmingų bylai aplinkybių, nesiėmė reikiamų priemonių prieštaravimams pašalinti, pažeidė jo teisę į gynybą, jo atžvilgiu buvo šališkas, nes priimdamas nutarimą vadovavosi ne įrodymais, o prielaidomis. Teismas, pažeisdamas ANK 567 straipsnio nuostatas, nustatančias administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam teismui pareigą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes, nesiėmė priemonių pašalinti byloje esančius prieštaravimus. Taip pat nurodo teismas pažeidė ANK 632 straipsnio reikalavimus, nes bylą nagrinėjo ne pagal šiame straipsnyje numatytą tvarką, o savo nuožiūra. Apibendrindamas pareiškėjas teigia, kad pirmos instancijos teismo nutarimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, nes bylą išnagrinėjo šališkas teismas, kuris neteisingai išaiškino teisės normas, neteisingai kvalifikavo jo veiką, nepašalino prieštaravimų ir jų netraktavo jo naudai, padarė esminių proceso pažeidimų.Atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė aplinkosaugos pareigūnų paimtų jam priklausančių daiktų klausimo, tuo grubiai pažeisdamas jo nuosavybės teises, iš jo buvo paimtas ginklas su dėklu, 48 šoviniai, tačiau jie nebuvo gražinti. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. Š. apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių agentūros (toliau – ir Institucijos) įgaliotas atstovas V. G. nurodo, kad nesutinka su pateiktu apeliaciniu skundu ir prašo nubaustojo skundą atmesti ir skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. kovo 22 d. nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo teiginiai, jog A. G. jį persekiojo, vertintini kritiškai, nes pareiškėjas nei protokolo surašymo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nepateikė duomenų, kad A. G. jį persekioja, tai yra, kad nuolat jo atžvilgiu atlieka kokius nors veiksmus, susijusius su aplinkosauginių pažeidimų fiksavimu. Pažymi, jog tai, kad Š. ir G. šeimos yra pažįstamos, ginčo nėra, tačiau nesutinka, kad būtent dėl pažinties, dėl asmeninių nesutarimų, D. Š. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Atkreipia dėmesį, kad nors pareiškėjas tvirtina, jog šios dvi šeimos tarpusavyje nesutaria, tačiau D. Š. ne kartą kreipėsi būtent į A. G., o ne į kitą aplinkos apsaugos pareigūną, informuodamas apie aplinkosauginius pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens 2017 m. liepos 18 d. neteisėta veika buvo užfiksuota ne atsitiktinai važiuojant pro šalį, o užfiksuota veikiant pagal iš anksto duotą rašytinį nurodymą - Šiaulių RAAD direktoriaus 2017 m. liepos 18 d. įsakymą Nr. 246 dėl reido organizavimo, kuriame buvo nurodyti Šiaulių RAAD pareigūnai, dalyvaujantys reide. O tai, kad A. G., neatsižvelgdamas į ankstesnę pažintį su nubaustuoju, sąžiningai atliko savo pareigas, rodo šio pareigūno sąžiningumą ir principingumą. Dėl apelianto teiginio, kad žiūronai nebuvo įtraukti į minėtą Šiaulių RAAD direktoriaus įsakymą dėl reido organizavimo, pažymi, kad į įsakymą buvo įrašyti tik asmenys, kurie dalyvaus reide, jiems priskirti ginklai, su kuriais jie dalyvaus reide, automobilis, kitos būtinos aplinkybės, o žiūronų, kurie yra kasdieninė pareigūnų tarnybinio naudojimo priemonė ir dažniausiai būna tarnybiniame automobilyje, nebuvo būtina įrašyti į minimą įsakymą, kaip nebuvo įrašyta į įsakymą ir filmavimo kamera, su kuria buvo filmuojamas įvykis. Akcentuoja, kad vaizdo kameros ir žiūronų neįrašymas į įsakymą nepaneigia fakto, jog šiomis priemonėmis Šiaulių RAAD pareigūnai naudojosi minimo įvykio metu neteisėtai. Institucijos atstovo teigimu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginiai dėl teismo šališkumo paremti tik samprotavimais, prielaidomis, o ne faktinėmis aplinkybėmis, konkrečiais įrodymais, todėl teismas nuo bylos nagrinėjimo nenusišalino pagrįstai. Institucijos atstovas kritiškai vertintina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginius, kad duslintuvas yra ne jo. Nurodo, kad įvykio metu radus duslintuvą, D. Š. nekomentavo, kodėl po automobilio sėdyne, kurioje jis sėdėjo, yra padėtas duslintuvas, o iš vaizdo medžiagos matyti, kad jis, paklaustas apie duslintuvą, buvo sutrikęs. Mano, kad laikotarpiu, kuomet pažeidėjo automobilis, važiavo link aplinkos apsaugos darbuotojų, ne kartą buvo stabtelėjęs, ir pažeidėjas turėjo galimybę nuo šaunamojo ginklo nusukti duslintuvą, šaunamąjį ginklą padėti galinėje mašinos dalyje, atlikti bet kokius kitus veiksmus. Pažymi, kad duslintuvas buvo automobilyje ir jis buvo būtent po ta automobilio sėdyne, ant kurios sėdėjo pareiškėjas. Atkreipia dėmesį, kad duslintuvą rado A. G., o P. M. jį nuo automobilio sėdynės paėmė tik vėliau ir tai užfiksuota vaizdo įraše ir liudytojų parodymuose. O tai, kad duslintuvas vėliau buvo rastas toje vietoje, kurioje D. Š. teigė einąs šlapintis po to, kai aplinkos apsaugos pareigūnai jį sustabdė, bandant jam pasišalinti iš įvykio vietos, įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo minimą duslintuvą iš įvykio vietos paėmė ir jį bandė paslėpti. Dėl galimybės pareigūnams matyti pažeidėją bėgantį lauke Institucijos atstovas nurodo, kad įvykio metu saulė tik leidosi, pirmajame aplinkos apsaugos pareigūnų darytame vaizdo įraše, kuriame užfiksuotas duslintuvo paėmimas, matosi, kad sutemę dar nebuvo. Atkreipia dėmesį, kad negalima sutapatinti pareiškėjo bėgimo ar ėjimo link automobilio laiko ir filmavimo pradžios laiko, kadangi nuo pareiškėjo bėgimo į mašiną laiko praėjo tam tikras laiko tarpas, per kurį jis įsėdo į mašiną, važiuojanti mašina kelis kartus buvo stabtelėjusi, o sustabdžius ją, pareigūnai prisistatė, pradėjo bendrauti su pareiškėju, ir tik po to A. G. iš tarnybinio automobilio atsinešus filmavimo kamerą, buvo pradėta filmuoti. Dėl galimo pareigūnų tarnybinių pranešimų suderinimo Institucijos atstovas nurodo, kad T. J. nėra medžiotojas, todėl jis tikslinosi klausdamas bendradarbių, kaip tiksliai nurodyti vietą, kurioje buvo fiksuotas pažiedimas. Tvirtina, kad pareigūnų tarnybiniai pranešimai nėra identiški. Dėl realaus laiko ir laiko, fiksuoto vaizdo įraše, pažymi, kad laikas, kuris buvo nustatytas filmavimo kameroje, gali nesutapti su realiu įvykio laiku, o realų įvykio laiką ir laiką, kada buvo filmuojami 2017 m. liepos 18 d. įvykiai, galima patikrinti gavus informaciją iš policijos, kuri, reaguodama į pranešimą, atvyko į įvykio vietą. Atkreipia dėmesį, kad Šiaulių RAAD teismo nagrinėjimo metu perdavė visą turėtą įvykio metu filmuotą medžiagą, nevertindami jos reikšmingumo, įrašų niekaip nekeisdami. Taip pat nurodo, kad pareigūnai įvykį filmavo tik su nešiojama kamera ir filmavo tik tuos epizodus, kurie, pareigūnų manymu, buvo reikšmingi pažeidimo fiksavimui. Atkreipia dėmesį, kad vaizdo įrašas yra geros kokybės, vaizdo įraše užfiksuotos įvykio aplinkybės sutampa su liudytojų, o iš dalies ir su paties pareiškėjo bei jo tėvo parodymais, todėl nebuvo pagrindo skirti vaizdo įrašo ekspertizę, be to, byloje pakako kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo kaltę dėl jam inkriminuotų pažeidimų. Institucijos atstovo įsitikinimu, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pažeidimo esmė ir kuo jis kaltinamas buvo suprantama, jo teisė į gynybą pažeista nebuvo, o dėl to, kad nubaustojo veiksmai padaryti vienoje vietoje, vienu metu, tarpusavyje glaudžiai susiję, siekiant objektyvesnio ir paprastesnio nagrinėjimo buvo surašytas vienas administracinio nusižengimo protokolas, jame detaliai, išsamiai ir argumentuotai nurodant kiekvieno pažeidimo aplinkybes atskirai.Atkreipia dėmesį į tai, kad D. Š. nubaustas ne už tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimą tretiesiems asmenims, kaip tai reglamentuota šmeižto atvejais, o už garbės ir orumo įžeidimą, ir pažymi, kad apeliantas A. G. garbę ir orumą žemindavo tada, kai vaizdo įrašymas buvo sustabdytas, o tai, kad D. Š. įžeidinėjo ir žemino A. G., teismo posėdžio metu patvirtino ir V. Š., tai savo skunde patvirtina ir pats apeliantas. Institucijos atstovo nuomone, teismas sprendimą dėl D. Š. kaltės įvykdžius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 290 straipsnio 4 dalyje, 505 straipsnio 1 dalyje ir 507 straipsnyje, priėmė pagrįstai ir argumentuotai, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde keliami pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. Š. pripažinimo padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 290 straipsnio 4 dalyje, 505 straipsnio 1 dalyje, 507 straipsnyje, pagrįstumo klausimai. Taip pat skunde nurodoma, kad nutarimu nebuvo išspręstas klausimas dėl iš jo paimtų jam priklausančių daiktų.Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

Dėl kaltės pagal ANK 290 straipsnio 4 dalį

Savo apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. Š. neigia savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 4 dalyje, padarymo. Apelianto teigimu, jo kaltė yra paremta šališko teismo netinkamai ištirtais ir netinkamai įvertintais įrodymais bei bylos duomenimis, jo kaltė grindžiama nenuosekliais ir prieštaringais pareigūnų parodymais, kuriais, apelianto teigimu, negalima besąlygiškai tikėti. ANK 290 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už turinčio teisę medžioti asmens (medžiotojo) buvimą medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, kai tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape nėra įrašo apie šį asmenį (medžiotoją) ir gyvūnas nesumedžiotas. Tai blanketinė norma, nukreipianti į kitus teisės aktus. Medžioklės tvarką reglamentuoja Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (su vėlesniais pakeitimais). Minėtų Taisyklių 58.2.1 punktas taip pat draudžia būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu nesant įrašo apie medžiotoją tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape arba medžioti teritorijose, kuriose jis medžioti neturi teisės. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. Š. visos administracinės bylos teisenos procese savo kaltės nepripažino ir tvirtino, kad medžiotojų klubo ,,Ž.“ medžioklės plotuose nebuvo ir nemedžiojo, o automobilyje vežėsi ginklą, neįdėtą į dėklą, tik saugodamas dėklą nuo susitepimo, kadangi ginklą buvo ką tik išvalęs, apeliacinės instancijos teismas, pritardamas skundžiamo nutarimo motyvams, konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina D. Š. tyčinę kaltę – jis, būdamas medžiotoju ir turėdamas teisę medžioti (medžiotojo bilieto Nr. 053956, išduotas 2010 m. spalio 28 d.), neteisėtai buvo K. rajono medžiotojų klubo „Ž.“ medžioklės plotų vienete, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės medžioti šiame medžioklės plote, su jam priklausančiu medžiokliniu ginklu - graižtviniu šautuvu (duomenys neskelbtini), kuris nebuvo įdėtas į dėklą, o prie šio medžioklinio ginklo buvo pritvirtintas prožektorius, optinis taikiklis, medžioklinio ginklo spyna buvo atitraukta, neturėdamas medžiotojų klubo „Ž.“ medžioklės plotų vienetams išduoto medžioklės lapo, kuriame būtų įrašas apie medžiotoją D. Š., kai gyvūnas nesumedžiotas. Ir šias aplinkybes patvirtina byloje surinkti ir ištirti bei tinkamai įvertinti įrodymai. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių agentūros atstovas V. G. paaiškino, kad 2017 m. liepos 18 d. buvo vykdomas gyvosios gamtos kontrolės reidas, kuriame, be jo, dalyvavo A. G., inspektoriai T. J. ir P. M.. Jiems visiems važiuojant tarnybiniu automobiliu keliu (duomenys neskelbtini) kaimo, apie 22.30 val. jis per žiūronus apie 300 metrų atstumu pamatė kviečių lauku bėgantį žmogų, kuris rankoje laikė šaunamąjį ginklą, nes matėsi kabantis ginklo diržas, žmogus bėgo link ant kelio stovėjusio šviesios spalvos automobilio, į kurį įlipo ir automobilis pajudėjo jiems priešpriešais, pavažiavęs apie 50 m automobilis stabtelėjo ir vėl pajudėjo. Tuomet jis išlipo iš savo automobilio ir sustabdė tą automobilį, priėjęs prie automobilio prisistatė, paprašė vairuotojo pateikti vairuotojo pažymėjimą, bendraujant su vairuotoju V. Š. pamatė, kad automobilio salone už vairuotojo keleivio sėdynės įstrižai yra padėtas šaunamasis ginklas, kuris buvo neįdėtas į dėklą, ir apie tai informavo kolegas. Matė, kaip keleivio sėdynėje sėdėjęs D. Š., laikęs tamsų daiktą rankose, jį numetė po sėdyne. V. Š. ir D. Š. buvo paprašyti išlipti iš automobilio, apžiūros metu po sėdyne buvo rastas tamsios spalvos metalinis daiktas, panašus į šaunamojo ginklo garso slopintuvą. Kam priklauso šis daiktas nei D. Š., nei V. Š. negalėjo paaiškinti. Šaunamasis ginklas ir duslintuvas buvo išimti iš automobilio ir padėti ant automobilio „Mersedes Benz“ galinio dangčio (144 b. l.). Nukentėjusysis A. G. nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir V. G. papildomai pažymėdamas, kad jis vairavo tarnybinį automobilį, įvykio metu jis filmavo, jis taip pat matė padėtą ginklą automobilyje tarpe sėdynių ant grindų, kuris buvo išimtas iš dėklo, dėklas buvo užverstas ant ginklo, ginklo spyna buvo atitraukta, paimtas ginklas buvo padėtas ant automobilio kapoto, prie ginklo buvo pritvirtintas medžioklinis prožektorius, ginklo dėkle buvo dėžutė su 48 mažo kalibro šoviniais (167 b. l.). Liudytoju apklaustas gamtos apsaugos inspektorius P. M. paaiškino kad reido metu, apie 22.30 val., kai dar buvo šviesu, važiuodami tarnybiniu automobiliu nuo (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, buvo sustoję stebėti laukus, ir V. G., kuris sėdėjo automobilio priekyje ir stebėjo aplinką per žiūronus, pasakė, kad mato pakelėje stovintį automobilį ir link jo ateinantį žmogų, pro automobilio langą ir jis pamatė tą žmogų, kuris nešėsi rankoje ilgą, panašų į lazdą ar šautuvą, daiktą. Tas žmogus įsėdo į automobilį ir automobilis pajudėjo priešpriešais jų tarnybiniam automobiliui, kiek pavažiavęs sustojo, paskui vėl pradėjo važiuoti. V. G. tą automobilį sustabdė. Priėjęs prie sustabdytos mašinos, jis pamatė po priekine sėdyne, kurioje sėdėjo D. Š., daiktą panašų į duslintuvą, apie 20 cm ilgio, o už sėdynės pamatė medžioklinį šautuvą, kuris buvo padėtas ant atviro dėklo, šautuvas buvo su prožektoriumi ir optiniu taikikliu, be apkabos, šautuvas buvo išimtas iš automobilio ir padėtas ant automobilio bagažinės (170-171 b. l.). Liudytoju apklaustas gamtos apsaugos inspektorius T. J. paaiškino, kad D. Š. medžioklės plotose „Ž.“ buvo pagautas su ginklu, su duslintuvu, tai įvykio 2017 m. liepos 18 d., apie 22 val. 30 min. vykdant reidą (duomenys neskelbtini), tuo metu dar buvo šviesu ir jis, sėdėdamas tarnybiniame automobilyje, pastebėjo žmogų, pareinantį iš kviečių lauko, kuris nešėsi rankoje ilgą daiktą, panašų į ginklą, paskui įsėdo į automobilį, kuris pradėjo važiuoti ir V. G. tą automobilį sustabdė, tame automobilyje po sėdyne buvo rastas duslintuvas, o tarp priekinių ir galinių sėdinių - šautuvas ir šalia šautuvo dėklas, o jame šoviniai, šie daiktai - ginklas, duslintuvas, ginklo dėklas, prožektorius buvo sudėti ant automobilio bagažinės (171 -172 b. l.). Netikėti liudytojų V. G., A. G., T. J. ir P. M. paaiškinimais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, nes, priešingai nei savo skunde teigia administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. Š., šių liudytojų paaiškinimai yra nuoseklūs ir vieni kitus papildantys, o byloje esantys jų tarnybiniai pranešimai, sutampantys nurodytose esminėse aplinkybėse, nėra identiški (12-18 b. l.). Be to, šių liudytojų parodymus patvirtina ne tik bylos rašytinė medžiaga, tačiau ir pateiktas inspektorių darytas įvykio vietoje vaizdo įrašas. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apeliaciniame skunde teigia, kad įvykis buvo tamsiu paros metu ir nebuvo įmanoma matyti žmogaus, einančio (skubančio) lauku, pažymėtina, kad iš vaizdo įrašo Nr. 00010, kuris buvo darytas tik sustabdžius automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numerius (duomenys neskelbtini), kuriuo vyko administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo tėvas, matyti, kad dar nebuvo visiškai sutemę, buvo tik prietema, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo argumentai, jog reide dalyvavę inspektoriai neturėjo galimybės matyti lauku einančio (skubančio) asmens su panašiu į ginklą daiktu, atmestini kaip nepagrįsti. Juolab, kad ir pažymoje „Dėl informacijos apie astronomines sąlygas suteikimo“ nurodyta, kad 2017 m. liepos 17 d. dieną V. gyvenvietėje, esančioje K. rajone, saulė tekėjo 5.09 val., o leidosi 22 val., pilietinės vakaro sutemos tęsėsi iki 22.54 val. (58 b. l.). Tuo tarpu astronominis enciklopedinis žodynas nurodo, kad esant pilietinei vakaro sutemai atviroje vietoje dar galima dirbti, skaityti, rašyti (http://astronomija.lt/enciklopedija/index.php), kas patvirtina, kad inspektoriai turėjo galimybę matyti asmenį, einantį lauku, kuris priskiriamas medžioklės ploto vienetui. Tame pačiame vaizdo įraše užfiksuotas ir sustabdyto automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis numerius (duomenys neskelbtini), salone už vairuotojo keleivio sėdynės įstrižai padėtas šaunamasis ginklas, ant kurio uždėtas ginklo dėklas, o išėmus ginklą iš automobilio, matyti, kad ant jo yra uždėti optinis taikiklis, metalinis prožektoriaus laikiklis su prožektoriumi. Ginklas su visais priedais išimtas iš automobilio ir padėtas ant automobilio bagažinės dangčio yra užfiksuotas ir fotolentelėje (23 b. l.). Liudytojais apklausti A. G. ir P. M. teismo posėdžio metu parodė vietą Kelmės rajono medžiotojų klubo „Ž.“ medžioklės plotų vieneto teritorijos žemėlapyje, kurioje lauku matė einantį D. Š. ir kur buvo sustabdytas automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis numerius (duomenys neskelbtini) (8, 168, 171 b. l.). Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors apeliantas skunde tvirtina, jog jis medžiotojų klubo ,,Ž.“ medžioklės plotuose nemedžiojo, šautuvo vamzdyje nebuvo šovinio, šautuve nebuvo dėtuvės, prie jo (pažeidėjo) nebuvo rasta nei vieno šovinio – šios aplinkybės jo atsakomybės dėl buvimo medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu nesant įrašo apie medžiotoją tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape nešalina, nes jam nebuvo inkriminuotas neteisėtas medžiojimas, o buvo inkriminuota, tai, kad jis buvo medžioklės plote su ginklu, kuris nebuvo įdėtas į dėklą. Teismo išvadų teisėtumui ir pagrįstumui neturi įtakos ir apelianto argumentas, jog 2017 m. liepos 18 d. įsakyme ,,Dėl gyvosios gamtos apsaugos kontrolės reido organizavimo Kelmės rajone“ Nr. V-246 nebuvo nurodyta, kad įsakyme išvardinti pareigūnai reido metu gali naudotis žiūronais. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos aplinkos valstybinės kontrolės įstatymo (Žin. 2002, Nr. 72-3017, su vėlesniais pakeitimais) 12 straipsnio 1 dalies 12 punktas numato, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka saugoti, nešioti ir panaudoti šaunamąjį ginklą bei specialiąsias priemones, todėl tai, kad apelianto nurodytame įsakyme nebuvo nurodyta apie žiūronų naudojimą reido metu, nereiškia, kad jais pareigūnai naudojosi neteisėtai. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. Š. versija, kad pareigūnai jį apkalba, tvirtindami, kad matė einantį (bėgantį) lauku, kuris yra medžiotojų klubo „Ž.“ medžioklės plote, su daiktu, panašiu į ginklą, o vėliau jį sustabdžius – ginklas automobilyje nebuvo įdėtas į dėklą tik dėl to, kad buvo neseniai suteptas, todėl buvo saugomas dėklas nuo susitepimo, vertintina kritiškai kaip pažeidėjo pasirinkta gynybinė pozicija. Vertinant byloje nustatytas faktines aplinkybes pažymėtina, kad Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 63 punkte įtvirtintas bendro pobūdžio imperatyvas, reikalaujantis, kad ne medžioklės metu šautuvas, jeigu yra techninių galimybių, turi būti išnarstytas, įdėtas į dėklą, šoviniai iš šautuvo išimti, mušamasis mechanizmas nuleistas, o tų pačių taisyklių 61 punktas numato, kad medžioklinis šautuvas išimamas iš dėklo tik atvykus į medžioklės plotus. Akivaizdu, kad D. Š., būdamas medžiotoju, šiuos reikalavimus puikiai žinojo, nes nustatyti reikalavimai ginklams suponuoja šaunamojo ginklo savininkų ir naudotojų aukštesnį atsakomybės standartą negu kitais, įprastų neribotos civilinės apyvartos objektų gabenimo atvejais. Atsižvelgdamas į tai, apygardos teismas nesivadovauja aukščiau paminėtais administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. Š. parodymais, nes jie nepatikimi. Įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje pagrįstai nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas D. Š. nagrinėjamo įvykio metu medžiotojų klubo ,,Ž.“ medžioklės plote buvo su ginklu, neįdėtu į dėklą, tai yra padarė ANK 290 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Dėl kaltės pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį ir 507 straipsnį

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. Š. neigia savo kaltę ir dėl ANK 505 straipsnio 1 dalyje bei 505 straipsnyje numatytų pažeidimų padarymo teigdamas, kad jis aplinkosaugos pareigūnams netrukdė atlikti savo pareigų, neėmė duslintuvo ir jo neslėpė, nesiekė pasišalinti iš įvykio vietos, o ėjo nusišlapinti, o tai padaręs, sugrįžo, pareigūno A. G. neįžeidinėjo ir jo adresu necenzūrinių žodžių nevartojo, negrasino susidoroti, tai nėra užfiksuota nei viename vaizdo įraše. ANK 505 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų ar valstybės pareigūnų sprendimų nevykdymą. ANK 507 straipsnyje numatyta atsakomybė už valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą raštu, žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu. Ir nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. Š. neigia savo kaltę ir dėl ANK 505 straipsnio 1 dalyje bei 505 straipsnyje numatytų pažeidimų, tačiau šie D. Š. paaiškinai paneigti kitais byloje surinktais duomenimis, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių agentūros vedėjas V. G. teisme paaiškino, kad sustabdžius automobilį „Mercedes Benz“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), ir pamačius, kad jame yra medžioklinis ginklas, kuris neįdėtas į dėklą, kad po priekine automobilio keleivio sėdynę yra duslintuvas, prašant D. Š. šiuos daiktus išimti iš automobilio kilo žodinis konfliktas, kurio metu D. Š. įžeidinėjo A. G., teigdamas, kad A. G. viršija įgaliojimus, kad jis pats brakonieriauja, kad jis (D. Š.) pateiks įrodymus, kad A. G. daugiau nebedirbs tokioje institucijoje, A. G. adresu buvo vartojami necenzūriniai žodžiai, buvo susistumdymas tarp inspektoriaus T. J. ir D. Š., nes T. J. bandė sulaikyti D. Š., kai jis siekė nuimti nuo ginklo pritvirtintą prožektorių. D. Š. buvo perspėtas T. J., kad nenuimtų prožektoriaus, tačiau D. Š. šio pareigūno reikalavimo nevykdė, nuėmė prožektorių nuo ginklo. Taip pat buvo pastebėta, jog ant automobilio bagažinės dangčio nėra iš automobilio paimto duslintuvo, po ko D. Š. pradėjo eiti nuo sustabdyto automobilio, o, prašomas nepasišalinti iš įvykio vietos, sparčiu žingsniu ėjo tolyn. Tik inspektoriams jį pasivijus, D. Š. pareiškė, kad nori šlapintis, paprašė nuo jo atsitraukti, o vėliau sugrįžo į automobilio sustabdymo vietą. Vėliau, išvykus į Kelmės rajono policijos komisariatą surašyti patikrinimo aktą, komisariate buvo priimtas sprendimas, pasitelkus policijos pareigūnus ir paėmus metalo detektorių, grįžti į įvykio vietą ir ieškoti galimai išmesto duslintuvo. Apžiūros metu, toje vietoje, kur D. Š. prašė palikti jį vieną, kad galėtų nusišlapinti, aukštoje žolėje, šalia kanalo, buvo rastas duslintuvas (144-145 b. l.). Dėl aplinkosaugos pareigūnų nurodymų nevykdymo ir jo įžeidinėjimo nukentėjusiuoju pripažintas A. G. teismui nurodė, kad D. Š. į inspektorių klausimus neatsakinėjo, prašomas išimti iš automobilio ginklą, tai daryti atsisakė klausdamas, kodėl jis tai turi daryti. Belaukiant atvykstančių policijos pareigūnų, D. Š., nieko nesakęs, griebė už ginklo, norėjo nuimti prožektorių. Jis įspėjo D. Š. neimti ginklo, prašė atsitraukti. V. G. su T. J. irgi puolė prie D. Š., įvyko sustumdymas, tačiau D. Š. nuėmė prožektorių nuo ginklo. Tuo metu pastebėjo, kad ant automobilio kapoto nebėra duslintuvo, o po kelių minučių D. Š. bandė pasišalinti. Paklausus, kur jis eina, D. Š. pasakė, kad eina į namus, ir nekreipė dėmesio į reikalavimą niekur neiti. V. G. su T. J. pavijus D. Š., jis pareiškė, kad nori nusišlapinti, ir nuėjo link griovio, o paskui grįžo prie automobilio. Nukentėjusiojo teigimu, paklausus D. Š., kodėl jis taip elgiasi, D. Š. pradėjo jį kolegų bei savo tėvo V. Š. akivaizdoje kolioti visokiais necenzūriniais žodžiais, pradėjo jam grasinti, kad jam liūdnai pasibaigs, kad jis ramiai negyvens, kad jam bus atsilyginta, sakė, kad turi apie jį kompromituojančios medžiagos, jog jis brakonieriauja, vykdo neteisėtas medžiokles, kad bus atleistas iš pareigų (166-167 b. l.). Liudytoju apklaustas P. M. parodė, kad įvykio vietoje vyko ginčai, D. Š. grasino A. G. ir iškoliojo jį necenzūriniais žodžiais. D. Š. pasakęs, kad eina į namus, ėjo nuo sustabdymo vietos, tačiau V. G. ir T. J. neleido jam pasišalinti (171 b. l.). Liudytoju apklaustas inspektorius T. J. teismui taip pat parodė, kad sudėjus daiktus ant automobilio bagažinės dangčio, D. Š. buvo liepta nesiartinti prie daiktų, po to įvyko susistumdymas su D. Š., D. Š. jį stūmė. Be to, D. Š. norėjo nuo ginklo nuimti prožektorių, po to dingo nuo mašinos bagažinės dangčio duslintuvas. Praėjus kiek laiko D. Š., pasakęs, kad eina namo, bandė iš įvykio vietos pasišalinti, o po to, jį sulaikius, pasakė, kad nori nusišlapinti, liepė nusisukti. Po to D. Š. grįžo prie mašinos. Aiškinantis įvykio aplinkybes konfliktas tarp A. G. ir D. Š. buvo kilęs ne vieną kartą, buvo grasinimai A. G. atžvilgiu, jog jis bus išmestas iš darbo, bus susidorota su juo, be to, D. Š. A. G. plūdo necenzūriniais žodžiais (171-172 b. l.). Iš esmės analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir šių aplinkosaugos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose (12-18 b. l.). Ir nors apeliantas tvirtina, kad nei vienas iš jam aukščiau inkriminuotų veiksmų nėra užfiksuotas vaizdo įrašuose, pažymėtina, kad vaizdo įraše Nr. 00010 yra užfiksuota, kaip D. Š., prašomas išimti ginklus iš automobilio, tai daryti atsisako. Iš vaizdo įrašo Nr. 00011 matyti, kad inspektoriai pasigenda ant automobilio bagažinės dangčio buvusio duslintuvo; vaizdo įraše Nr. 00013 užfiksuota, kaip D. Š. eina nuo sustabdyto automobilio vietos, jį vejasi du inspektoriai, jiems pavykus pasivyti D. Š., girdisi, kad bendravimas vyksta pakeltu tonu. Vaizdo įraše Nr. 00017 užfiksuotas vaizdas, kai D. Š. ant ginklo, kuris buvo padėtas ant mašinos bagažinės dangčio, mėgina uždėti prožektorių. Vaizdo įraše Nr. 00021 užfiksuotas duslintuvo radimas vietoje, kurioje, kaip nurodė inspektoriai, D. Š. buvo nuėjęs šlapintis. Atsižvelgdamas į tai, teismas neturi pagrindo abejoti byloje apklaustų aplinkosaugos pareigūnų parodymais, kadangi juos iš dalies patvirtina vaizdo įrašo medžiaga. Tuo pačiu teismas nesivadovauja administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. Š. aukščiau paminėtais paaiškinimais, kadangi jie yra nepatikimi. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalis įpareigoja sudaryti visas būtinas sąlygas aplinkos apsaugos valstybės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti, paklusti šių pareigūnų teisėtiems reikalavimams. Šio įstatymo 12 straipsnio 4, 5 punktai numato tai, jog aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, kad būtų užkirstas kelias aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimams, už kuriuos numatyta teisinė atsakomybė, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka sustabdyti ir apžiūrėti įtariamų asmenų transporto priemones, įstatymų nustatyta tvarka atlikti asmens apžiūrą ir daiktų patikrinimą, paimti daiktus ir dokumentus, apžiūrėti įvykio vietą. Atsižvelgus į tai, pažymėtina, kad reide dalyvavusių pareigūnų reikalavimai siekiant nustatyti įvykio aplinkybes D. Š. buvo teisėti ir šiems reikalavimams jis privalėjo paklusti. Nevykdydamas pareigūnų reikalavimui D. Š. trukdė jiems vykdyti savo pareigas – aplinkos apsaugos kontrolę - ir padarė administracinį teisės nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje. Sutiktina su apelianto teiginiais, jog nei viename vaizdo įraše nėra užfiksuota, jog jis, D. Š., būtų Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūną A. G., vykdantį jam pavestas pareigas, išplūdęs necenzūriniais žodžiais, grasinęs jam, tačiau tokias aplinkybes nurodė pats nukentėjusysis A. G., o jas patvirtino liudytojais apklausti V. G., T. J. ir P. M., kurių parodymai nuoseklūs ir iš esmės sutampantys. Ir nors nagrinėjamu atveju kitų įrodymų apie šio nusižengimo padarymą, išskyrus paties nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, nėra, tačiau jais netikėti aukštesnės instancijos neturi pagrindo. Atsižvelgus į aplinkybes, kuriomis, liudytojų tvirtinimu, D. Š. kaltinamas išsakęs necenzūrinius žodžius ir grasinimus A. G. atžvilgiu, netikėti byloje surinktais ir ištirtais įrodymais bei nepripažinti, kad apeliantas neįžeidė aplinkos apsaugos departamento pareigūno garbę ir orumą bei jį pažemino kitų asmenų akivaizdoje, nėra pagrindo. O tai, kad įžeidinėjimai ir grasinimai nebuvo fiksuoti vaizdo įraše D. Š. atsakomybės nešalina, kadangi, kaip nustatyta, pats įvykis ir jo fiksavimo aplinkybės nebuvo filmuojamos nuolatos, tai buvo daroma tik atskirais etapais, ką patvirtina ir pareigūnai V. G., T. J. ir P. M., kurie nurodė, kad D. Š. filmuojant elgėsi santūriai – nevartojo necenzūrinių žodžių ir negrasino, o tai darė tik tada, kai filmavimo kamera būdavo išjungta. Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju D. Š. padarė jam inkriminuotą administracinė nusižengimą, numatytą ANK 507 straipsnyje.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių D. Š. kaltę dėl jam inkriminuotų ANK 290 straipsnio 4 dalyje, 505 straipsnio 1 dalyje ir 507 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo. Pažymėta, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis, jų turi būti surinkta pakankamai, kad būtų galima spręsti dėl asmens kaltumo ar nekaltumo, vertinant jo veiksmus pagal inkriminuojame ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytus nusižengimo sudėties požymius. Nors apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl vaizdo įrašų, kuriuose buvo fiksuotos pažeidimų ir jų nustatymo aplinkybes, ekspertizės neatlikimo, tačiau, pritariant pirmosios instancijos teismo motyvams, konstatuotina, kad net ir nesant šių duomenų, D. Š. kaltė yra įrodyta. Visų pirma, pažymėtina, kad patys reide dalyvavę pareigūnai nurodė, jog buvo filmuojama ne visą laiką, o tik atskirais momentais, ką patvirtina ir teismui pateiktų vaizdo įrašų kiekis ir jų trukmė. O ir pats apeliantas, keldamas vaizdo įrašo autentiškumo ir patikimumo klausimą, nenurodė, kas vaizdo įrašuose galėjo būti užfiksuota ne taip, tai yra kas galėjo būti ,,sumontuota“. Atsižvelgus į tai, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad atlikti vaizdo įrašo ekspertizės nebuvo pagrindo. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikoma, jog apeliacinės instancijos teismas privalo atsakyti į visus apeliaciniame skunde dėstomus teisinius argumentus, bet neprivalo išsamiai atsakyti į kiekvieną apelianto reiškiamą abejonę dėl byloje surinktų įrodymų, jei apelianto dėstomų abejonių aptarimas apeliacinės instancijos teismo sprendime negali turėti jokios reikšmės apeliacinės instancijos teismo daromoms išvadoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-180/2014, 2K-308/2014). Atsižvelgus į tai, teismas neatsakinėja į apelianto skundo argumentus, kurie nėra aktualūs nagrinėjamu atveju jo kaltės nustatymui.

Dėl teismo šališkumo

Apygardos teismas nepagrįstais laiko apeliacinio skundo teiginius dėl galimo teismo šališkumo. Iš skundo turinio, jame dėstomų aplinkybių darytina išvada, kad teismo šališkumą šiuo atveju apeliantas sieja su jam nepalankiu byloje surinktų įrodymų vertinimu. Tačiau ši aplinkybė, pati savaime, nelaikytina pagrindu pripažinti teismą buvus šališku. Jokių kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą manyti, kad teismas, nagrinėdamas D. Š. administracinio nusižengimo bylą, nebuvo objektyvus, turėjo išankstinę nuomonę dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo ir D. Š. kaltės padarius administracinius nusižengimus, skunde nenurodyta. Tokių aplinkybių aukštesnysis teismas taip pat nenustatė. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme D. Š. pasinaudojo teisė pareikšti nušalinimą teisėjai ir teismo nušalinimai motyvuotomis teismo nutartimis buvo atmesti. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su D. Š. prašymų dėl nagrinėjusios teisėjos nušalinimo atmetimo motyvais, su jais visiškai sutinka, jų nekartoja ir pažymi, jog teisėja pagrįstai nenustatė objektyvių nušalinimo pagrindų ir nenusišalino nuo administracinių nusižengimų bylos nagrinėjimo (117-118, 140-141 b. l.). Atkreiptinas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens dėmesys į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra formuluojamas kaltinimas pažeidėjui, o bylos nagrinėjimo eigoje, nustatant padaryto pažeidimo aplinkybes, šios aplinkybės gali kisti, tokiu būdu iškyla būtinybė tikslinti arba formuluoti naują kaltinimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad į nusižengimo protokolą nepagrįstai buvo įrašytas perteklinis taisyklių punkto pažeidimas, kuris buvo pašalintas, taip pat buvo tikslintas kitų nusižengimų padarymo laikas, jį įrašant, tačiau šios aplinkybės nereiškia, kad buvo suformuluotas naujas kaltinimas, dėl ko būtų buvusi būtinybė surašyti naują administracinio nusižengimo protokolą. Atsižvelgus į tai pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, tikslindamas D. Š. kaltinimą ne dėl esminių aplinkybių, jokio procesinio pažeidimo nepadarė.

Dėl daiktinių įrodymų

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neišsprendė aplinkosaugos pareigūnų paimtų jam priklausančių daiktų klausimo. Bylos duomenys patvirtina, kad į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių agentūros ginklinę laikinam saugojimui buvo perduoti reido metu iš D. Š. paimtas graižtvinis šautuvas CZ 455, 22 LR, Nr. B062991, 991, su optiniu taikikliu HJB 201310001, odiniu (rudos spalvos) ginklo diržu, prie šautuvo vamzdžio metaliniu laikikliu pritvirtinamas medžioklinis prožektorius (juodos spalvos), metalinis ginklo šūvio garso slopintuvas A-TED (juodos spalvos), medžiaginis šautuvo dėklas (juodos spalvos) Hammerli, 48 vienetai 22 kalibro šovinių Winchester dėžutėje (11 b. l.). ANK 599 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paimti daiktai ir dokumentai iki administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo saugomi pareigūnų nustatytose vietose, o išnagrinėjus bylą, remiantis priimtu nutarimu (sprendimu), nustatyta tvarka konfiskuojami arba grąžinami teisėtam valdytojui, arba sunaikinami. Tačiau skundžiamu nutarimu liko neišspręstas klausimas dėl aukščiau išvardintų daiktų.Atsižvelgus į tai, kad skundžiamu nutarimu nebuvo išspręstas daiktų klausimas, graižtvinis šautuvas (duomenys neskelbtini), su optiniu taikikliu HJB (duomenys neskelbtini), odiniu (rudos spalvos) ginklo diržu, prie šautuvo vamzdžio metaliniu laikikliu pritvirtinamas medžioklinis prožektorius (juodos spalvos), medžiaginis šautuvo dėklas (juodos spalvos) Hammerli, 48 vienetai 22 kalibro šovinių Winchester dėžutėje, paimti iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, grąžintini savininkui D. Š.. Iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, kad dėl įvykio metu automobilyje ,,Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), išimto su kitais D. Š. priklausančiai daiktais šaunamojo ginklo priedelio - metalinio ginklo šūvio garso slopintuvo A-TED (juodos spalvos) vyksta atskiras administracinio nusižengimo nagrinėjimas (teisminis procesas Nr. 4-23-3-00123-2017-8), todėl metalinio ginklo šūvio garso slopintuvas A-TED (juodos spalvos) D. Š. negrąžinamas ir paliktinas saugoti jo saugojimo vietoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 599 straipsnio 1 dalimi, 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. kovo 22 d. nutarimą toje dalyje, kuria nebuvo išspręstas prie bylos esančių daiktų klausimas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nutarimą – 2017 m. liepos 18 d. reido metu iš D. Š. paimtus daiktus - graižtvinį šautuvą (duomenys neskelbtini), su optiniu taikikliu (duomenys neskelbtini), odiniu (rudos spalvos) ginklo diržu, prie šautuvo vamzdžio metaliniu laikikliu pritvirtinamą medžioklinį prožektorių (juodos spalvos), medžiaginį šautuvo dėklą (juodos spalvos) Hammerli, 48 vienetus 22 kalibro šovinių Winchester dėžutėje, laikomus Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių ginklinėje, grąžinti D. Š..

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Likusioje dalyje skundžiamą nutarimą palikti nepakeistu.

Teisėjas Laisvydas Zederštremas