Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu D. Š. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. nutarimą ir administracinę teiseną nutraukti. Nurodo, kad su nutarimu nesutinka, nes jis yra nepagrįstas. Teigia, kad teismas, nagrinėdamas bylą, buvo palankus institucijos, surašiusios jam protokolą, pareigūnams. Be to, teismas neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių, šališkai vertino įrodymus, nes jam palankius įrodymus atmetė arba iš viso nevertino, o pareigūnų parodymus vertino kaip vienintelius teisingus, dėl to netinkamai buvo pritaikytas įstatymas ir jam paskirta nuobauda.

2.1. Kategoriškai nesutinka su teismo nustatytomis aplinkybėmis bei tų aplinkybių vertinimu. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas jo atžvilgiu. Šališkumas pasireiškė tuo, kad ruošdamasi bylai, teisėja į posėdį kvietė ir išsiuntė šaukimus tik Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnams, o jo tėvo, kuris vairavo automobilį ir buvo kartu su juo, nekvietė į posėdį ir šaukimo jam nesiuntė. Pažymi, kad teismas, būdamas nepriklausomas arbitras, vadovaudamasis ANK 627 straipsniu turėjo išsiųsti šaukimus visiems apie bylos aplinkybes žinantiems asmenims, o išsiuntė tik kaltinimo liudytojams, todėl laiko, kad teismas turėjo išankstinį nusistatymą išklausyti tik aplinkosaugos pareigūnus ir priimti jam nepalankų sprendimą. Teigia, kad jo nuogąstavimus patvirtino bylos nagrinėjimo eiga. Teismas savo iniciatyva A. G. pripažino nukentėjusiuoju, nors nebuvo pastarojo prašymo. Be to, ANK 507 straipsnyje numatytas nusižengimas yra priskiriamas nusižengimams valdymo tvarkai. Šio nusižengimo dalyku laikytini valdymo tvarkos teisiniai santykiai, o ne asmeniniai. ANK 578 straipsnis nenumato pareigūno pripažinimo nukentėjusiuoju, todėl laiko, kad nebuvo pagrindo A. G. pripažinti nukentėjusiuoju. Teismas vienašališkai pripažindamas A. G. nukentėjusiuoju pademonstravo išskirtinį palankumą jam. Nurodo, kad savo šališkumą teisėja parodė ir neleisdama liudytojui G. Š. papasakoti apie A. G.. Vertindama jo ir jo tėvo V. Š. parodymus, teisėja juos laikė nenuosekliais, o vertindama aplinkosaugos pareigūnų parodymus konstatavo, kad jie yra teisingi, tuo vėl pademonstruodama nusistatymą prieš jį (D. Š.). Pažymi, kad būtent pareigūnų parodymai buvo prieštaringi, jų nepatvirtino teisme peržiūrėti vaizdo įrašai. Šališko teismo priimtas nutarimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl mano, jog turi būti panaikintas.

2.2. D. Š. teigia, kad jis medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotuose nebuvo ir nemedžiojo. 2017 m. liepos 18 d. kartu su savo tėvu V. Š. buvo sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) kaime. Sodyboje jis išsivalė savo medžioklinį šautuvą ir padėjo jį automobilio gale ant grindų. Dėklo neužtraukė, nes nenorėjo, kad ką tik išvalytas ir tepaluotas ginklas jį išteptų. Apie 22 val. juos, važiuojančius namo, (duomenys neskelbtini) rajone kelyje vedančiame link (duomenys neskelbtini) sustabdė aplinkosaugos pareigūnai. Prie automobilio priėjęs A. G. ir pažinęs jį, pradėjo kaltinti, kad jis neteisėtai medžioja jo plotuose, ėmė aiškinti, kad dabar jam blogai baigsis. Kadangi Š. ir G. šeimos yra pažįstamos ir jau senokai nesugyvena, todėl jis nenorėdamas veltis su juo į konfliktą, vengė bendrauti. Jam buvo liepta išlipti iš automobilio, ką jis ir padarė. Prie keleivio vietos priėjus vienam iš pareigūnų (posėdžio metu paaiškėjo, kad tai buvo P. M.) ir radus kažkokį vamzdelį, A. G. atsinešė kamerą ir pradėjo filmuoti. Jis liepė jo (D. Š.) tėvui iš po sėdynės ištraukti tą vamzdelį ir padėti ant sėdynės. A. G. pasakė, kad tai yra duslintuvas, nors šį daiktą jis matė pirmą kartą. Iš automobilio liepė ištraukti šautuvą ir padėti ant bagažinės dangčio. Jam papriekaištavus, kad negalima dėti ant dangčio, nes ginklas gali subraižyti mašiną, pasityčiodamas liepė laikyti rankose. Po to ginklas vis tiek buvo padėtas ant bagažinės dangčio, o P. M. bandė uždėti duslintuvą ir numetė jį ant bagažinės dangčio, taip jį subraižydamas. Jam paprašius įdėti ginklą į dėklą, nes krito rasa, o drėgmė galėjo pakenkti ginklui, A. G. grubiai atkirto, kad tai ne jo reikalas. Kol laukė policijos, A. G. jį žemino, aiškino, kad jo kaip pareigūno karjera yra baigta. Jis stengėsi nesivelti į šias provokacijas. Nenorėdamas aštrinti situacijos, jis atsisėdo į automobilį ir laukė atvykstančių policijos pareigūnų, tačiau A. G. vis priekaištavo, kodėl jis medžioja jo plotuose. A. G. aktyviausiai reiškėsi iš visų pareigūnų, todėl mano, kad A. G. buvo suinteresuotas su juo susidoroti. Teigia, kad jis A. G. neįžeidinėjo, necenzūriniais žodžiais jo neplūdo ir negrasino jį atleisti iš darbo. Taip pat netrukdė aplinkosaugos pareigūnams V. G., A. G. ir T. J. atlikti savo pareigų. Pažymi, kad duslintuvo jis neėmė ir jo neslėpė. Kas tai padarė, nežino. Jis nesiekė pasišalinti iš įvykio vietos, o ėjo nusišlapinti ir tai padaręs grįžo atgal. Pirmos instancijos teismas jo parodymus atmetė, laikydamas juos siekiu išvengti atsakomybės, o vadovavosi aplinkosaugos pareigūnų parodymais.

2.3. Atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį į tai, kad būtent pareigūnų parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, todėl jais negalima tikėti. Teismui buvo pateikta administracinio nusižengimo byla su aplinkosaugos pareigūnų V. G., A. G., T. J., P. M. tarnybiniais pranešimais. Šie tarnybiniai pranešimai yra identiški, todėl mano, kad juose nurodytos aplinkybės buvo pareigūnų suderintos. Apklausiami teisme A. G. ir T. J., P. M. teigė, kad matė jį (D. Š.) einantį per lauką su ginklu rankoje link automobilio. Pažymi, kad tarnybiniuose pranešimuose visi pareigūnai nurodė, kad matė bėgantį vyrą su šautuvu rankoje, o teisme sakė, kad matė jį ne bėgantį, o einantį link automobilio. Tarnybiniame pranešime A. G. nurodė, kad 22.30 val., kai jį (D. Š.) matė, buvo šviesus paros metas. Nurodo, jog šie parodymai neatitinka tikrovės, nes iš (duomenys neskelbtini) teorinės fizikos ir astronomijos instituto pateiktos pažymos matyti, kad 22 val. saulė jau buvo nusileidusi, todėl jau buvo tamsu. Pasak apelianto, iš vaizdo įrašų matyti, kad įrašai daryti tamsiu paros metu. V. G., A. G. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad jie matė kaip jis pakišo tamsų daiktą – duslintuvą po sėdyne. Tą patį A. G. pasakė ir apklausiamas teisme, tačiau liudytojas P. M. teisme parodė, kad būtent jis rado duslintuvą tarp sėdynės ir durelių. Vaizdo įraše užfiksuota, kad vamzdelis guli sėdynės šone link durelių. Pažymi, kad tamsoje esant įjungtiems automobilio žibintams, iš tolo neįmanoma būtų matyti, jog keleivio sėdynėje sėdintis asmuo numeta kažką po sėdyne. T. J. apklausiamas teisme prisipažino, kad tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes suderino. Jo parodymai užfiksuoti posėdžio garso įraše. Be to, V. G., A. G., T. J. tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, kad jis pasakęs, jog eina mano, išėjo iš įvykio vietos. Tą patį jie patvirtino ir teisme. Teigia, kad jis minėjo savo parodymuose, jog niekur nesiekė pasišalinti, o ėjo nusišlapinti. Pažymi, kad vaizdo įrašo pradžioje girdisi kaip A. G. sako, jog jis (D. Š.) eina nusišlapinti. Pasak apelianto, šios aplinkybės parodo, jog tai, kad jis siekė pasišalinti iš įvykio vietos, yra išgalvotos. Be to, nė viename vaizdo įraše nėra užfiksuota, kad jis būtų trukdęs pareigūnams atlikti savo pareigas, ar A. G. koliojęs necenzūriniais žodžiais ar kitaip jį įžeidinėjęs. Mano, kad šios aplinkybės įrodo pareigūnų parodymų neteisingumą ir jų suinteresuotumą bylos baigtimi. Teigia, kad tokiais prieštaringais liudytojų A. G., T. J., P. M. parodymais teismas neturėjo vadovautis. Šių liudytojų parodymai neturėjo būti laikomi patikimais įrodymais ir turėjo būti atmetami.

2.4. Pažymi, kad teismas nurodė, jog pirmame vaizdo įraše matyti, kad dar nebuvo visiškai sutemę, todėl pareigūnai galėjo matyti jį (D. Š.) vaikštantį. Atkreipia dėmesį tai, jog buvo tamsu, nes buvo nusileidusi saulė, o pareigūnai aplinką stebėjo iš važiuojančio automobilio su įjungtomis trumposiomis šviesomis. Tamsoje jie galėjo matyti tik šviesų apšviestą kelio ruožą, o liudytojai teigia, kad už 300 metrų jie įžiūrėjo jį su šautuvu dešinėje rankoje. T. J. teisme prisipažino, kad jis šautuvo nematė, tačiau tai, kad automobilyje buvo rastas šautuvas, jis tarnybiniame pranešime nurodė, kad matė jį (D. Š.) rankoje nešant šautuvą. Teismas nesuabejojo šių liudytojų parodymais, nes kaip nurodyta nutarime, jie buvo keturiese. Kelia klausimą, ar parodymų teisingumą lemia liudytojų skaičius. Teigia, kad jis ir jo tėvas G. Š. nurodė, jog A. G. yra priešiškai nusiteikęs prieš jį, tačiau teismas šių parodymų neįvertino, o vadovavosi A. G. parodymais, jog jis jo (D. Š.) nepažįsta ir neturi pagrindo apkalbėti.

2.5. Teigia, kad nutarime nurodyta, jog institucijos atstovas žemėlapyje parodė vietą, kurioje buvo sustabdytas automobilis, o jis (D. Š.) tos vietos neginčijo, todėl padarė išvadą, kad jis buvo medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotuose. Pažymi, kad jis neginčijo nurodytos vietos, nes teismas neklausė, ar jis sutinka su nurodyta vieta. Be to, V. G. parodė vietą ant kelio, kur buvo sustabdytas jo tėvo vairuojamas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apeliantas sutinka, kad automobilis buvo sustabdytas ant kelio Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau tai neįrodo, jog jis buvo medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotuose. Pažymi, kad V. G. teigė, jog gavo žemėlapį užklausęs medžiotojų klubą „(duomenys neskelbtini)“. Akivaizdu, kad tai vėl neatitinka tikrovės, nes ant V. G. pasirašyto 2017 m. liepos 24 d. prašymo pateikti medžioklės ploto vieneto schemą, nėra išsiuntimo žymos, o medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ S. G. pasirašytame lydraštyje nurodomas (duomenys neskelbtini) adresas: (duomenys neskelbtini), nors (duomenys neskelbtini) regiono aplinkos apsaugos departamento (duomenys neskelbtini) agentūros adresas yra M. (duomenys neskelbtini).

2.6. Apelianto nuomone, teismas netinkamai aiškino ir taikė Medžioklės taisyklių nuostatas. Sustabdžius automobilį jis negalėjo pateikti asmens dokumentų, ginklo dokumentų, medžiotojo bilieto, medžioklės lapo, nes savo dokumentus, ginklo dokumentus jis buvo pamiršęs namuose. Medžioklės lapo jam nereikėjo, nes jis nesiruošė medžioti. Tai patvirtina ta aplinkybė, kad jo šautuvo spyna po valymo buvo atidaryta, vamzdyje šovinio nebuvo, o šautuve nebuvo šovinių dėtuvės. Šias aplinkybes ne tik jis nurodė, bet ir visi aplinkosaugos pareigūnai. Šovinių dėtuvę jis buvo palikęs namuose seife. Teismas į šią aplinkybę vėl nekreipė jokio dėmesio. Pasak apelianto, tai visiškai nesuprantama, kodėl jis turi su šautuvu vaikščioti po laukus, jeigu šautuve nėra šovinių.

2.7. Pažymi, kad administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnis yra blanketinė norma, tačiau teismas nutarime nenurodė, kokius Medžioklės taisyklių punktus jis pažeidė, todėl teismas padarė esminį proceso pažeidimą. Teigia, kad nutarimas neatitinka Administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsnio reikalavimų.

2.8. Atkreipia dėmesį į tai, kad protokole buvo nurodyta, jog inkriminuojamus veiksmus atliko 2017 m. liepos 18 d. 22.30–23.30 val. laikotarpiu. Tas pats laikas nurodytas ir teismo nutarime. Tai, pasak apelianto, neatitinka tikrovės. Nurodo, kad teisme buvo peržiūrėti vaizdo įrašai ir buvo nustatyta, kad pirmo vaizdo įrašymas pradėtas 2017 m. liepos 18 d. 21.56 val., o policijos pareigūnai atvyko 23.08 val., todėl 23.15 val. jis negalėjo trukdyti aplinkosaugos pareigūnams atlikti savo pareigas bei įžeisti A. G. garbę ir orumą 23.30 val. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių šiems prieštaravimams pašalinti, nekvietė į posėdį ir neapklausė policijos pareigūnų, kurie, apelianto nuomone, nebūtų patvirtinę jam inkriminuotų veikų, nes jis jų nepadarė.

2.9. Nurodo, kad teismo posėdžio metu jo advokatas atkreipė teismo dėmesį į tai, kad protokolas yra surašytas netinkamai, tačiau teismas to nevertino. Mano, kad dėl to buvo pažeistos jo teisės padarytas esminis proceso pažeidimas. Pažymi, kad administracinio nusižengimo protokole buvo nurodytas Medžioklės taisyklių 16.2 punktas ir 58.2.1 punktas, tačiau nutarime šie pažeidimai nėra įvardinti ir teismas nepasisakė kodėl jų neinkriminuoja. Teigia, kad Medžioklės taisyklių 16 punktas numato, kokius dokumentus turi turėti medžiotojas medžioklėje, tačiau jis nebuvo ir net nesiruošė medžioti, todėl šie punktas jam neturi būti taikomas. Medžioklės taisyklių 58.2.1 punkte numatytas draudimas būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu nesant įrašo apie medžiotoją tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape arba medžioti teritorijose, kuriose jis medžioti neturi teisės. Teigia, kad šio draudimo jis taip pat nepažeidė, nes tuo metu nebuvo medžiotoju. Pasak apelianto, protokole inkriminuotas neaišku kokio įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 7 punktas. Mano, kad protokolas yra surašytas su esminiais trūkumais, o tai neleidžia nustatyti tikslaus kaltinimo turinio ir tuo buvo pažeisti Administracinių nusižengimų kodekso 609 straipsnio reikalavimai, jo teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo.

2.10. Pažymi, kad protokole ir nutarime jam inkriminuojami nusižengimai nurodomi kaip tęstinė veika, tačiau jam inkriminuotos trys skirtingos veikos, o tęstine veika gali būti tik vienas pažeidimas. Teigia, kad jis yra nubaustas už tai, jog pažemino A. G. garbę ir orumą įvykio vietoje buvusių asmenų, t. y. (duomenys neskelbtini) regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnų T. J., V. G. ir P. M. bei transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo V. Š. akivaizdoje. Pažymi, kad teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl garbės ir orumo gynimo yra pripažįstama, kad žinios turi būti paskleistos tretiesiems asmenims, o įvykio metu buvę pareigūnai nėra laikomi trečiaisiais ?asmenimis (Civilinė byla Nr. e2A-51-368/2017), todėl mano, jog jam nepagrįstai buvo inkriminuotas A. G. garbės ir orumo pažeminimas.

2.11. Pasak apelianto, A. G. būdamas su juo asmeniškai pažįstamas, turėjo nusišalinti nuo aktyvaus dalyvavimo įvykio tyrime, tačiau to nepadarė, o teismas jo veiksmus nepagrįstai laikė teisėtais ir pagrįstais.

2.12. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinę bylą buvo neaktyvus, neišsiaiškino visų reikšmingų bylai aplinkybių, nesiėmė reikiamų priemonių prieštaravimams pašalinti, pažeidė jo teisę į gynybą, jo atžvilgiu buvo šališkas, nes priimdamas nutarimą vadovavosi ne įrodymais, o prielaidomis. Teismas, pažeisdamas ANK 567 straipsnio nuostatas, nustatančias administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam teismui pareigą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes, nesiėmė priemonių pašalinti byloje esančius prieštaravimus. Taip pat teismas pažeidė 632 straipsnio reikalavimus, nes bylą nagrinėjo ne pagal šiame straipsnyje numatytą tvarką, o savo nuožiūra.

Šalies argumentai

3.4. Teigia, kad pareiškėjas skunde nurodo, jog tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės buvo suderintos ir tai patvirtino liudytojas T. J. teismo metu. Pažymi, kad T. J. teismo metu nurodė, kad jis, kaip asmuo, nesantis medžiotoju ir nežinantis, kurioje tiksliai vietoje buvo sulaikytas pareiškėjas, rašydamas tarnybinį pranešimą klausdamas savo bendradarbių, pasitikslino, kaip tiksliai nurodyti vietą, kurioje buvo užfiksuotas neteisėtą veiką vykdęs pareiškėjas, kaip įvardinti iš pareiškėjo paimtus objektus. Todėl šis veiksmas niekaip nesusijęs su tarnybiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių suderinimu.

3.5. Pasak Institucijos, kritiškai vertintini pareiškėjo teiginiai, kad nesutampa protokole nurodyto pažeidimo laikas su laiku, užfiksuotu filmuotoje medžiagoje. Pažymi, kad filmuotoje medžiagoje matosi laikas, kuris buvo nustatytas filmavimo kameroje, todėl jis objektyviai gali nesutapti su realiu įvykio laiku. O realų įvykio laiką ir laiką, kada buvo filmuojami 2017-07-18 įvykiai, galima paprastai patikrinti gavus informaciją iš policijos, kuri, reaguodama į pranešimą, atvyko į įvykio vietą. Tačiau pareigūnas, galimai suprasdamas, kad tai yra nenaudinga jo gynybinei pozicijai, šios aplinkybės patikrinti neprašė ir neprašo.

3.6. Atkreipia dėmesį į tai, kad nors savo skunde pareiškėjas nurodo, kad jam nesuprantama, „kokio įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 7 punktas“ buvo pažeistas, tačiau šio klausimo jis nekėlė nei administracinio protokolo surašymo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu, o šią aplinkybę paminėjo tik savo skunde todėl, Institucijos teigimu, tai laikytina, kad jam pažeidimo esmė ir kuo jis kaltinamas buvo suprantama, jo teisė į gynybą pažeista nebuvo.

3.7. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas teigia, jog neteisingai jam surašytas protokolas, nurodo, kad jis padarė ne tęstinę, kaip užfiksuota protokole, o tris atskiras veikas. Pažymi, kad pareiškėjo neteisėti veiksmai, dėl kurių jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas, tarpusavyje glaudžiai susiję, padaryti vienoje vietoje ir vienu metu. ANK 612 straipsnyje nurodoma, kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnių dalis, pagal kuriuos atlikti tyrimą ir surašyti administracinio nusižengimo protokolą turi teisę tos pačios institucijos pareigūnai, gali būti surašomas vienas administracinio nusižengimo protokolas. Institucijos teigimu, atsižvelgiant į šios teisės normos reglamentavimą konstatuotina, kad pareiškėjo atžvilgiu aplinkos apsaugos pareigūnai turėjo galimybę surašyti tiek vieną, tiek tris atskirus protokolus. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad veiksmai padaryti vienoje vietoje, vienu metu, tarpusavyje glaudžiai susiję, siekiant objektyvesnio ir paprastesnio nagrinėjimo buvo surašytas vienas administracinio nusižengimo protokolas, jame detaliai, išsamiai ir argumentuotai nurodant kiekvieno pažeidimo aplinkybes atskirai.

3.8. Pažymi, kad skunde pareiškėjas nurodo, jog jis neteisingai nubaustas dėl A. G. garbės ir orumo pažeminimo, nes tokiu atveju žinios turėtų būti paskleistos tretiems asmenims, o įvykio vietoje buvę pareigūnai nėra laikomi trečiaisiais asmenims. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas nubaustas ne už tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimą tretiesiems asmenims, kaip tai reglamentuota šmeižto atvejais, o už garbės ir orumo įžeidimą. Be to, pareiškėjas A. G. garbę ir orumą įžeidė ne tik vietoje esančių pareigūnų, bet ir vairuotojo V. Š. akivaizdoje.

3.9. Pasak Institucijos, tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą (ar nusižengimą), turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Aukščiau minimų aplinkybių visetas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas įvykdė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 290 straipsnio 4 dalyje, 505 straipsnio 1 dalyje ir 507 straipsnio 1 dalyje, todėl protokolas jam buvo surašytas ir nuobauda už minimus pažeidimus jam buvo skirta teisėtai ir pagrįstai, objektyviai įvertinus visas byloje esančias aplinkybes.