Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ugnė Gailiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. M. (toliau - apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria netenkintas apeliantės skundas dėl 2023 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – institucija) nutarimo Nr. 10-ANR_N-22220-2023, kuriuo apeliantė pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, jai paskirta 800 Eur bauda ir paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos faktinės aplinkybės

1. D. M. 2023 m. rugsėjo 18 d. institucijos nutarimu Nr. 10-ANR_N-22220-2023, nubausta už tai, kad ji 2023 m. rugsėjo 1 d. 6.50 val. Elektrėnų sav., Elektrėnai, Dubijos gatvėje vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, kai jai pirmu pūtimu nustatytas 0,61 prom. alkoholio kiekis, antru pūtimu 0,67 prom. Šiais veiksmais D. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Nutarimu jai paskirta 800 Eur bauda ir paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių. Nesutikdama su institucijos nutarimu, D. M. jį skundė apylinkės teismui prašydama skundžiamą nutarimą pakeisti ir neskirti administracinio poveikio priemonių.

2.1. Teismas nutartyje padarė išvadą, kad išskirtinių aplinkybių administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta. Nors pareiškėja skunde ir teismo posėdžio metu parodė, kad teisė vairuoti jai būtina darbo funkcijoms atlikti, pasirūpinti vaikais bei tėvais ir vyro tėvu, tačiau būdama pakankamai brandi, kaip asmenybė, suvokdama poreikį vairuoti transporto priemonę, D. M. nepaisė galimų savo neteisėto elgesio (vairavimo apsvaigus nuo alkoholio) pasekmių, todėl šioje situacijoje vien tik jos interesai nesudaro pakankamo pagrindo jai paskirtos administracinio poveikio priemonės panaikinimui, ar jos taikymo termino sutrumpinimui. Natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jo atžvilgiu pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su susisiekimu bei rūpinimusi kitais asmenimis, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, neabejotinai egzistavo ir D. M. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jos nesustabdė. Aplinkybė, kad pareiškėja nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, taip pat tai, kad ji nėra bausta už panašaus pobūdžio nusižengimus, darbdavio yra charakterizuojama teigiamai, nepaneigia padaryto nusižengimo pavojingumo.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Nesutikdama su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. lapkričio 15 d. nutartimi D. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo šią nutartį ir institucijos nutarimą pakeisti dalyje dėl administracinio poveikio priemonių taikymo ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo bei netaikyti draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

3.7. Apeliantė pažymi, kad ši situacija yra jai didžiulė pamoka. Dėl klaidos ji įstūmė šeimą į sudėtingą situaciją. Apeliantė neteisina savo poelgio ir dėl jo labai gailisi. Šį nusižengimą padarė pervertinusi savo galimybes vairuoti transporto priemonę. Tuo metu, kai buvo sustabdyta, kelyje praktiškai nevyko intensyvaus eismo.

3.9. Apeliantės nuomone, net ir minimalaus termino administracinio poveikio priemonės skyrimas, šiuo atveju prieštarautų teisingumo bei protingumo principams. Sprendžiant administracinės nuobaudos, o tuo pačiu ir administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą, būtina įvertinti ne tik rūšinį, bet ir individualų padarytų teisei priešingų veiksmų pavojingumą, kuris šiuo atveju yra mažesnis nei rūšinis. Net ir policijos pareigūnas buvo nustebęs, kad apeliantei buvo nustatytas neblaivumas, kadangi jokių išorinių požymių nepastebėjo, nejuto alkoholio kvapo ir pan.

3.11. Skunde cituodama Lietuvos teismų praktiką apeliantė teigia, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti jai neskiriant ar sutrumpinant paskirtas poveikio priemones.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, fakto nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl D. M. kaltės padarius šį administracinį nusižengimą. Apeliantė taip pat neginčija ir jai paskirtos administracinės nuobaudos – baudos, tačiau nesutinka su tuo, jog apylinkės teismas nepagrįstai nepanaikino (nesutrumpino termino) administracinio poveikio priemonių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, todėl aukštesnės instancijos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą šioje dalyje (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

6. Aukštesnysis teismas pažymi, kad apeliacinis skundo argumentai yra analogiški apeliantės skundo apylinkės teismui argumentams. Apeliaciniame skunde pažymimos tos pačios aplinkybės kaip ir skunde apylinkės teismui, tik iš esmės teigiant, jog šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neįvertino, ar jas įvertino netinkamai. Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiama nutartimi, apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į jį, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, kurias motyvavo išsamiai ir detaliai. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas visiškai sutinka su skundžiamoje nutartyje pateiktais motyvais ir byloje atliktu susiklosčiusių aplinkybių įvertinimu, todėl jų nekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius apeliacinio skundo argumentus.

7. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonės yra valstybės prievartos priemonės, ANK nustatyta tvarka skiriamos administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančių administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonių paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

8. Galimybę paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Toks sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, tai yra, nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

9. Priešingai nei skunde teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismui buvo žinomos visos apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės. Kaip minėta, jos nurodomos ir skunde apylinkės teismui, apeliantė jas akcentavo ir teismo posėdžio metu. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas apeliantės minimas aplinkybes įvertino ne taip, kaip tikėjosi D. M., savaime neleidžia daryti išvados, jog skundžiama nutartis yra neteisėta ar nepagrįsta.

10. Skunde D. M. teigia, kad alkoholinius gėrimus vartojo vakare prieš tai, kai 2023 m. rugsėjo 1 d. pareigūnų buvo sustabdytas jos vairuojamas automobilis. Apeliantė teigia nejautusi jokio galimo alkoholio poveikio, todėl negalėjusi įtarti, kad jos iškvėptame ore gali būti alkoholio koncentracija, viršijanti leistiną ribą. Tokie apeliantės paaiškinimai neatitinka objektyvių bylos duomenų.

11. Neblaivumo nustatymo akte nurodoma, kad 2023 m. rugsėjo 1 d. 6.50 val. apeliantės iškvėptame ore buvo nustatyta 0,61 prom. (po paklaidos) alkoholio koncentracija, o 7.10 val. – 0,67 prom. (po paklaidos). Taigi matyti, kad alkoholio koncentracija didėjo, kas nėra suderinama su jos paaiškinimais, jog alkoholinius gėrimus ji baigė vartoti prieš apytiksliai 8 valandas iki pirmojo tikrinimo alkotesteriu. Teismų praktikoje laikoma, kad didėjanti alkoholio koncentracija (promilių skaičius) rodo, jog tikrinamo asmens organizmas dar nebuvo įsisavinęs alkoholio, todėl alkoholis galimai buvo vartotas neilgai trukus iki tikrinimo (pvz. Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-154-988/2023, nutarties 11 punktas).

12. Apeliantė taip pat akcentuoja aplinkybę, kad specialisto išvadoje yra nurodoma, jog apeliantės kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,15 prom. etilo alkoholio. Apeliantė pažymi, kad ryte gėrė energetinio gėrimo ir abejoja alkotesterio duomenų patikimumu.

13. Aukštesnysis teismas pažymi, kad pagal moksliškai patvirtiną ir teismų praktikoje pripažįstamą Vidmarko formulę, suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100–125 mg/kg/val. greičiu, jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15–0,2 promilės/val. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-51-746/2016, 2AT-42-507/2016). Kaip matyti iš specialisto išvados, apeliantės kraujas tyrimui buvo paimtas po beveik 3 valandų nuo antrojo tikrinimo alkotesteriu. Pagal Vidmarko formulę, per 3 valandas alkoholio koncentracija apeliantės kraujyje galėjo sumažėti nuo 0,45 iki 0,6 prom., tai yra nukristi intervale nuo 0,23 prom. (0,68 – 0,45) iki 0,08 prom. (0,68-0,6). Specialisto išvadoje nurodoma alkoholio koncentracija ir yra minėtame intervale, todėl negalima daryti išvados, kad specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys prieštarauja alkotesterio duomenims, ir aukštesnysis teismas neturi pagrindo jais abejoti.

14. Apeliantė skunde nurodo, kad jai tenka rūpintis jos vaikais, tėvais ir vyro tėvu, taip pat dirba degalinės operatore, ir dėl nurodytų priežasčių jai yra reikalinga teisė vairuoti. Aukštesniojo teismo vertinimu, minėtos aplinkybės negali būti laikomos išskirtinėmis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse aiškindamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nurodė, kad aplinkybė, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė ir sudaranti pagrindą nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011; 2AT-7-4-2013; 2AT-9-746/2015; 2AT-88-697/2016; 2AT-38-895/2019). Pažymėtina ir tai, kad visos skunde nurodomos aplinkybės egzistavo ir iki apeliantei padarant administracinį nusižengimą, todėl ji, žinodama, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuota neblaivi automobilio nevairuoti ir nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, tačiau nepaisė galimų savo neteisėto elgesio pasekmių.

15. Aukštesnysis teismas pažymi, kad iš esmės visos minėtos aplinkybės yra grindžiamos pačios apeliantės žodžiais, objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti skunde dėstomus teiginius, apeliantė nepateikia. Prie skundo pateikti duomenys apie apeliantės tėvų ir vyro tėvo sveikatos būklę, savaime nepatvirtina aplinkybės, jog šiems asmenims yra būtina nuolatinė priežiūra. Kita vertus, pateikti duomenys nepatvirtina ir to, kad šiais asmenimis rūpintis gali tik apeliantė. Pažymėtina ir aplinkybė, kad apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, jog jos vyras negali vaikų nuvežti į mokyklą ar būrelius, tačiau teismo posėdžio metu paminėjo, jog kartais vaikus nuveža ir vyras. Posėdžio metu apeliantė taip pat paminėjo, kad pavežti vaikus prašo draugės, o vyro tėvu pasirūpina ir brolienė, į darbą ją paveža pakeliui važiuojantis kolega. Skunde apeliantė teigia, kad neturėdama teisės vairuoti, ji praras darbą, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad teisė vairuoti apeliantei sustabdyta 2023 m. rugsėjo 1 d., tačiau 2023 m. lapkričio 21 d. datuotame apeliaciniame skunde apeliantė nenurodo aplinkybės, jog būtų praradusi darbą.

16. Aptartų aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad šios nutarties priėmimo metu, didžioji dalis draudimo apeliantei vairuoti transporto priemones termino jau yra suėjusi, ir apeliantė transporto priemonių negalės vairuoti tik mažiau nei du mėnesius. Šiam terminui suėjus, apeliantė galės vairuoti transporto priemonės, kuriose yra įrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Taigi iš esmės apeliantė galės atlikti visus veiksmus, dėl kurių nurodo esant būtinybę jai turėti teisę vairuoti.

17. Pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Apygardos teismo vertinimu, aptarti duomenys rodo, kad išimtinės aplinkybės, kurioms esant galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, šioje byloje neegzistuoja, todėl paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonę, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinio poveikio priemonės tikslai. D. M. skirta minimali ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta nuobauda ir skirtos administracinio poveikio priemonės, kurių terminai nustatyti taip pat minimalūs. Todėl aukštesnysis teismas daro išvadą, kad nuobauda ir administracinio poveikio priemonė buvo individualizuotos tinkamai, jos nėra per griežtos, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad naikinti skundžiamą institucijos nutarimą ir pirmosios instancijos teismo nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.