Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėjas L. Pauliukėnas Teisėja V. Teišerskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-201-557/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07263-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.1.; 1.1.8.1.1.; 2.4.6.1. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS nuTARTis Lietuvos respublikos vardu 2019 m. liepos 4 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės, Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Remigijaus Preikšaičio, sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei, dalyvaujant prokurorui Valdui Grabauskui, nuteistajam A. B. ir jo gynėjui Viktorui Kičiatovui, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. B. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsniu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-04-23 baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir 2019-02-19 nutartimi pakeistos neatliktos bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė A. B. paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose, į bausmės laiką įskaitytas A. B. laikino sulaikymo laikas nuo 2019-02-20 iki 2019-02-22 (2 dienos). Teisėjų kolegija nustatė: I. Bylos esmė 1. A. B. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą: jis 2019-02-20, apie 10.52 val., būdamas parduotuvėje „Topo centras“, adresu Taikos pr. 64, Klaipėda, pagrobė 349,99 Eur vertės UAB „Topo grupė“ priklausančią prekę, tai yra nešiojamąjį žaidimų kompiuterį „Nintendo Switch“. II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, atsižvelgiant į tai kad dėl jam inkriminuoto nusikaltimo jokia žala nebuvo padaryta, nes pavogtas žaidimų kompiuteris buvo grąžintas nukentėjusiajai UAB „Topo grupė“, taip pat į tai, kad jis nusikalto dėl labai sunkios turtinės ir visiškai beviltiškos psichologinės padėties. Apelianto nuomone, teismas ydingai išnagrinėjo bylą ir paskyrė jam per griežtą bei neadekvačią bausmę. A. B. prašo taikyti jam BK 36 straipsnio nuostatas, kadangi, jo nuomone, dar iki teismui perduodant bylą padaryta veika dėl objektyvių priežasčių neteko pavojingumo. Be to, A. B. nurodo, kad šiuo metu Klaipėdos apylinkės teisme vyksta teisminis procesas dėl dviejų nusikaltimų epizodų, padarytų labai panašiomis aplinkybėmis bei panašiu metu, byloje tie patys teisminio proceso dalyviai (bylos Nr. 01-1-08226-19), todėl apeliantas prašo sujungti bylas ir jas nagrinėti pirmosios instancijos teisme. 3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados 4. Apeliacinis skundas atmestinas. 5. Iš apeliacinio skundo matyti, jog nuteistasis A. B. nesutinka su jam paskirta bausme ir prašo ją sušvelninti, taip pat pateikia ir alternatyvius prašymus atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 36 str. numatytais pagrindais arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Būtent šiais klausimais apygardos teismas ir pasisako. 6. 6. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013). 7. BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Apylinkės teismas už šio nusikaltimo padarymą A. B. skyrė griežčiausią savo rūšimi bausmę – laisvės atėmimą. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad paskirdamas A. B. už padarytą tyčinį turtinio pobūdžio nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, artimą šio straipsnio sankcijos vidurkiui laisvės atėmimo bausmę, teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), apelianto kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į nustatytą A. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas atsižvelgė ir į tai, kad nusikaltimu realiai žala nepadaryta, nes pagrobtas turtas grąžintas savininkui. Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apelianto asmenybę, t. y. kad jis nusikalto būdamas praeityje ne kartą teistas, daugiausia už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą ir neatlikęs jam paskirtos bausmės, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnis), be to, jis daug kartų baustas administracine tvarka už smulkias vagystes, narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, jis nusikalstamos veikos padarymo metu niekur nedirbo, registruotas Užimtumo tarnyboje. Įvertinęs šias nuteistąjį A. B. apibūdinančias bei kitas anksčiau minėtas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog visų šių aplinkybių visuma suponuoja, kad nuteistajam už padarytą tyčinį nusikaltimą turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei jam inkriminuoto nusikaltimo sankcijos vidurkis. 8. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nuteistajam A. B. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų A. B. bausmei individualizuoti, vertinimo tiek parenkant bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tiek nustatant konkretų šios bausmės dydį nuteistajam. 9. Pažymėtina, kad nuteistojo A. B. padaryta veika yra tyčinė ir savanaudiška. Inkriminuotą nusikaltimą jis padarė būdamas ne kartą teistas, iš jų ir už analogiško pobūdžio, tik skirtingos apimties nusikaltimus nuosavybei, be to, praeityje jis ne kartą baustas administracine tvarka už smulkias vagystes ir kitokio pobūdžio administracinius nusižengimus, paskirtų baudų nemoka (t. 2, b. l. 76–88), niekur nedirbo. A. B. yra recidyvistas, anksčiau jam paskirtos bausmės, net ir pati griežčiausia – laisvės atėmimas – nebuvo pakankamos sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nes, kaip matyti iš bylos duomenų, anksčiau A. B. daug kartų buvo teistas, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei (b. l. 64–75). Nuteistojo A. B. nusikalstamas elgesys rodo jo susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą, stoti į doros kelią, pragyvenimui užsidirbti legaliu būdu. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad jis kritiškai nevertina netinkamo savo elgesio, jo pavojingumo ir pažeidžiamų vertybių svarbos, o tai atskleidžia tikrąjį kaltininko psichinį santykį su jo padaryta veika ir parodo, kad tokiam nesavikritiškam ne kartą teistam asmeniui švelnesnės bausmės paskyrimas neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų. 10. Nuteistojo pasiteisinimas, neva jis nusikalto dėl labai sunkios turtinės ir visiškai beviltiškos psichologinės padėties tėra deklaratyvus siekis sušvelninti savo teisinę padėtį, nes akivaizdu, kad šis nusikaltimas buvo jo pasirinkto gyvenimo ir elgesio būdo pasekmė, tokio pobūdžio nusikalstamas veikas, nepaisydamas ankstesnių teistumų, jis daro ir toliau. Tai rodo, kad jis nesistengia keisti gyvenimo būdo, gyventi dorai ir daugiau nebenusikalsti, pragyvenimui užsidirbti legaliu būdu. Nors apelianto skunde pabrėžiama, kad dėl jam inkriminuoto nusikaltimo jokia žala nebuvo padaryta, tačiau tai, kad pagrobtas turtas ikiteisminio tyrimo metu buvo grąžintas savininkui ir todėl teismas pripažino, kad nusikaltimu reali žala nepadaryta, nėra nuteistojo nuopelnas ir nesudaro pagrindo pripažinti, kad dar iki teismui perduodant bylą padaryta veika dėl objektyvių priežasčių neteko pavojingumo, kaip nepagrįstai nurodoma apelianto skunde. BK 36 str., kurį apeliantas deklaratyviai, plačiau nedetalizuodamas mini savo apeliaciniame skunde numato, kad asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu teismas pripažįsta, kad iki bylos nagrinėjimo teisme šis asmuo ar jo padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingi. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad pats apeliantas, sistemingai darantis tyčines nusikalstamas veikas, ar jo padarytas tyčinis savanaudiškas nusikaltimas būtų praradę pavojingumą, todėl BK 36 str. nuostatų taikymui teisėjų kolegija neįžvelgia jokio bent kiek pamatuoto pagrindo. 11. Dėl A. B. prašymo šią bylą sujungti su byla Nr. 01-1-08226-19 ir jas nagrinėti pirmosios instancijos teisme pažymėtina, kad apelianto nurodoma byla jau yra išnagrinėta pirmosios instancijos teisme. 2019-05-28 A. B. priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl 2019-02-14 ir 2019-02-17 įvykdytų vagysčių – nešiojamųjų žaidimų kompiuterių iš parduotuvės „Topo centras“, pagrobimo (duomenys iš Teismų informacinės sistemos LITEKO), šis nuosprendis nuteistojo A. B. yra apskųstas apeliacine tvarka. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta BPK 326 str. 1 d. 4 p. numatytų pagrindų, kuriems esant, nuosprendis turėtų būti naikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Taigi apelianto prašymas sujungti dvi šiuo metu apeliacine tvarka nagrinėjamas baudžiamąsias bylas ir perduoti jas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui yra visiškai nepagrįstas, beje, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir pats pareiškė, jog nepalaiko šio savo apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo, kadangi skunde nurodyta kita byla šiuo metu jau yra išnagrinėta. 12. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam A. B. bausmės rūšį ir dydį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę, paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, ji atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Pažymėtina ir tai, jog A. B. pripažįstant savo nusikalstamą veiką, teismas, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, skiriamą bausmę dar sumažino vienu trečdaliu ir nustatė ir taip pakankamai švelnią galutinę laisvės atėmimo bausmę. Nuteistajam palankiausią bausmių bendrinimo būdą – dalinį bausmių sudėjimą – pirmosios instancijos teismas pasirinko ir bendrindamas naujai paskirtą bausmę su ankstesne bausme BK 64 str. nustatyta tvarka. Taigi keisti skundžiamą nuosprendį nuteistojo A. B. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo A. B. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti. Teisėjai Dalia Kursevičienė Linas Pauliukėnas Remigijus Preikšaitis