- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-13
- Bylos Nr.
- 2A-747-123/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10970-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas, Erika Misiūnienė, Virginija Nijolė
- Pareiškėjas
- R. D.
- Suinteresuotas asmuo
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-747-123/2013
2013 m. gegužės 13 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjai Erika Misiūnienė, Alvydas Žerlauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo R. D. (D.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal pareiškėjo R. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir civilinės būklės aktų įrašų ištaisymo/papildymo, suinteresuoti asmenys Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, Tauragės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo mama M. Z.-D. (D.) buvo vokietė. Nustačius minėtą juridinę reikšmę turintį faktą prašo įpareigoti Tauragės miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių ištaisyti jo gimimo įraše Nr. 20 motinos tautybę iš „lietuvė“ į „vokietė“, jo tautybę iš „lietuvis“ į „vokietis“ ir Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti jo santuokos nutraukimo įrašuose Nr. 382 ir Nr. 206 jo tautybę iš „lietuvis“ į „vokietis“. Nurodo, jog jo mama lankė evangelikų-liuteronų bažnyčią, kartais kalbėdavo ir dainuodavo vokiečių kalba. Augindama jį mama skiepijo vokiškas tradicijas, mokė vokiečių kalbos. Faktą, jog mama buvo vokietė, patvirtina doc. dr. A. B. išvada, kurioje jis nustatė, kad jo mama priklausė žmonių ratui, kurių gimtoji kalba buvo vokiečių. Nurodo, jog kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių dėl gimimo įrašo papildymo, tačiau 2012-03-07 priimta išvada, kuria atsisakyta tenkinti prašymą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-12-11 sprendimu civilinės bylos dalį pagal pareiškėjo R. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukė, pareiškimą dėl civilinės būklės aktų įrašų ištaisymo/papildymo atmetė. Nustatė, kad pareiškėjas R. D. nenurodė, kokią juridinę reikšmę turi/turės prašomas nustatyti faktas. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo R. D. prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), civilinės bylos dalį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukė. Konstatavo, kad pareiškėjo pateikti dokumentai neįrodo aplinkybės, jog pareiškėjo mamos tautybė buvo vokietė. Teismas pažymėjo, jog priklausymas tam tikrai bendrijai, religinei bendruomenei ar tikėjimas tam tikra religija negali būti pripažįstami duomenimis, įrodančiais tautybę. Nagrinėjamoje byloje nepateikta duomenų, įrodančių, jog pareiškėjo mamos bei senelių tautybė buvo vokiečiai, todėl pareiškimą dėl civilinės būklės aktų įrašų ištaisymo/papildymo atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėjas R. D. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-11 sprendimą ir pareiškėjo pareiškimą tenkinti. Mano, kad savo prašymą pagrindė teisiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad prašomas nustatyti faktas nesukurs jokių teisinių padarinių. Paaiškino, kad prašomas nustatyti faktas yra jo asmens tapatybės dalis ir turi jam ypatingos reikšmės. Nustačius juridinį faktą galėtų priklausyti vokiečių tautinei bendrijai, puoselėti tautinę kalbą, kultūrą, papročius, taip pat kreiptis dėl Vokietijos Federacinės Respublikos pilietybės įgijimo. Mano, kad teismas nutraukdamas bylą nepagrįstai nenurodė, į kurią instituciją pareiškėjas turi kreiptis, kaip tai numato CPK 294 straipsnio 1 dalis. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškimą nurodydamas, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, įrodančių prašomą nustatyti mamos tautybę, nes jeigu tokius dokumentus būtų turėjęs, nebūtų reikėję kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Tauragės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius prašo apelianto R. D. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo bylos dalis pagal pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukta ir atmestas pareiškimas dėl civilinės būklės aktų įrašų ištaisymo/papildymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, tačiau tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Be to, juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010).
Pareiškėjas R. D. pareiškime nenurodė, kokią juridinę reikšmę turi/turės prašomas nustatyti faktas. Teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme metu pareiškėjas nurodė, kad jokių teisinių pasekmių šio fakto nustatymas nesudarys, o pareiškėjas siekia išpildyti mamos valią. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad nustačius juridinį faktą galėtų priklausyti vokiečių tautinei bendrijai, puoselėti tautinę kalbą, kultūrą, papročius, taip pat kreiptis dėl Vokietijos Federacinės Respublikos pilietybės įgijimo. Šios aplinkybės nebuvo nurodytos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl negali būti nagrinėjamos sprendžiant dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-11 sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, nes apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d., 312, 314 str.).
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nuo pareiškėjo prašomo fakto nustatymo nepriklausys pareiškėjo asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2005-12-29 nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 1.3 punkte nurodė, jog tuo atveju, kai iš paduoto pareiškimo matyti, kad pareiškėjo prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), teismas atsisako priimti tokį pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), o jeigu jis priimtas, – bylą nutraukia (CPK 293 str. 1 p.). Dėl nurodytos aplinkybės atmestinas apelianto argumentas, kad teismas nepagrįstai nutraukė bylą ir nenurodė, į kurią instituciją pareiškėjas turi kreiptis, kaip tai numato CPK 294 straipsnio 1 dalis.
Dėl civilinės būklės aktų įrašų papildymo/ištaisymo
Pareiškėjas prašo įpareigoti Tauragės miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių ištaisyti jo gimimo įraše Nr. 20 motinos tautybę iš „lietuvė“ į „vokietė“, jo tautybę iš „lietuvis“ į „vokietis“ ir Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti jo santuokos nutraukimo įrašuose Nr. 382 ir Nr. 206 jo tautybę iš „lietuvis“ į „vokietis“. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius 2012-03-07 išvada Nr. 53 atsisakė tenkinti R. D. prašymą dėl civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo, ištaisymo (b. l. 12–13).
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo pateikti dokumentai neįrodo aplinkybės, jog pareiškėjo mamos tautybė buvo vokiečių, o priklausymas tam tikrai bendrijai, religinei bendruomenei ar tikėjimas tam tikra religija negali būti pripažįstami duomenimis, įrodančiais tautybę. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006-05-19 įsakymu patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių 109.5 p. nustato, kad civilinės būklės aktų įrašai papildomi, pakeičiami, ištaisomi, jei padaryta klaida, registruojant civilinės būklės aktus. Nagrinėjamu atveju įrodymų visuma nesudaro pagrindo išvadai, jog pareiškėjo mamos bei senelių tautybė buvo vokiečiai, todėl pareiškimas dėl civilinės būklės aktų įrašų ištaisymo/papildymo pirmosios instancijos teisme buvo atmestas pagrįstai.
Esant nurodytoms aplinkybėms teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-11 sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.