- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-11
- Bylos Nr.
- 2-13408-792/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10970-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Darius Kurpavičius
- Pareiškėjas
- R. D.
- Kategorijos
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, sekretoriaujant Dovilei Basytei, dalyvaujant pareiškėjui R. D. (D.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo R. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir civilinės būklės aktų įrašų ištaisymo/papildymo, suinteresuotais asmenimis nurodyti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, Tauragės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo mama M. Z.-D. (D.) buvo vokietė. Nustačius minėtą juridinę reikšmę turintį faktą prašo įpareigoti Tauragės miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių ištaisyti jo gimimo įraše Nr. 20 motinos tautybę iš „lietuvė“ į „vokietė“, jo tautybę iš „lietuvis“ į „vokietis“ ir Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti jo santuokos nutraukimo įrašuose Nr. 382 ir Nr. 206 jo tautybę iš „lietuvis“ į „vokietis“. Nurodo, jog faktą, kad jo mama yra vokietė žinojo nuo vaikystės. Jo mama lankė evangelikų-liuteronų bažnyčią, kartais kalbėdavo ir dainuodavo vokiečių kalbą. Augindama jį mama skiepijo vokiškas tradicijas, mokė vokiečių kalbos. Teigia, jog minėtas aplinkybes gali patvirtinti B. T.-J. Taip pat faktą, jog mama buvo vokietė patvirtina doc. Dr. A. B. išvada, kurioje jis remdamasis archyviniais dokumentais, nustatė, jog jo mama priklausė žmonių ratui, kurių gimtoji kalba buvo vokiečių ir kad jo „gyslose teka vienodas lietuviško ir vokiško kraujo kiekis“. Nurodo, jog kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių dėl gimimo įrašo papildymo, tačiau 2012-03-07 priimta išvada, kuria atsisakyta tenkinti prašymą (b.l. 3-5).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius atsiliepimu su pareiškimu nesutinka. Nurodo, jog nesant šiuo metu nustatytam tautybės keitimo teisiniam reguliavimui, santuokos nutraukimo įrašuose įrašytų tautybės įrašų pakeitimas negalimas (b.l. 34).
Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius atsiliepimu prašo pareiškimą išspręsti teismo nuožiūra. Nurodo, jog pareiškėjui nepateikus dokumentų, įrodančių tikrąją jo motinos ar senolių pavardę ir tautybę, prašymas dėl civilinės būklės akto įrašo ištaisymo negalėjo būti patenkintas (b.l. 37-38).
Suinteresuotas asmuo Tauragės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius atsiliepimu prašo pareiškimą išspręsti teismo nuožiūra (b.l. 41).
Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašo pareiškimą tenkinti, suinteresuoti asmenys teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas R. D. kreipėsi į teismą prašydamas: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo mama M. Z.-D. (D.) buvo vokietė; 2) nustačius minėtą juridinę reikšmę turintį faktą įpareigoti Civilinės metrikacijos skyrius ištaisyti/papildyti civilinės būklės aktų įrašus. Atsižvelgiant į pareiškimo turinį, darytina išvada, jog pareiškėjas pareiškė du savarankiškus reikalavimus – dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir civilinės būklės aktų įrašų ištaisymo/papildymo.
Dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 str. 1 p. nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. To paties straipsnio 7 p. nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo. Taigi įstatymas skiria du institutus: 1) dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (CPK 444 str.) ir 2) dėl civilinės būklės aktų įrašų pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo (CPK XXXII skyrius). Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 str.). Pažymėtina, jog teismine tvarka nustatomi tik tokie faktai, su kuriais susietas subjektinės teisės (civilinės, šeimos, darbo, socialinio aprūpinimo ir kt.) atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pareiškėjas R. D. pareiškime nenurodė, to negalėjo įvardinti ir teismo posėdžio metu (tik nurodė, jog toks buvo mamos paskutinis noras), kokią juridinę reikšmę turi/turės prašomas nustatyti faktas – jog jo mama buvo vokiečių tautybės. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo R. D. prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), civilinė byla dalyje pagal pareiškėjo R. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutrauktina (CPK 293 str. 1 p.).
Dėl civilinės būklės aktų įrašų papildymo/ištaisymo
Kaip minėta, CPK XXXII skyrius numato galimybę kreiptis į teismą dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo. Tiek kreipiantis dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, tiek dėl civilinės būklės aktų įrašų papildymo/ištaisymo bendra yra tai, kad prašymus teisme galima nagrinėti tik po to, kai pareiškėjas pasinaudojo ne teismo tvarka gauti dokumentus, patvirtinančius atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių tokį faktą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas R. D. kreipėsi į civilinės metrikacijos įstaigą dėl gimimo įrašo ištaisymo papildymo. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius 2012-03-07 išvada Nr. 53 atsisakė tenkinti R. D. prašymą dėl civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo, ištaisymo (b.l. 12-13). Esant neigiamai civilinės metrikacijos įstaigos išvadai dėl įrašo pakeitimo, papildymo ar ištaisymo, klausimas turi būti sprendžiamas CPK 514–516 str. nustatyta tvarka. Civilinės būklės aktų registravimo tvarką, o šiuo atveju tiesiogiai ginčo objektu esančio civilinės būklės akto įrašo papildymo/ištaisymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3 knygos VIII dalis, nustatanti pagrindinius reikalavimus ir tuo pagrindu priimti įstatymo įgyvendinamieji aktai. Pagrindinis įstatymo įgyvendinamasis aktas, reglamentuojantis civilinės būklės aktų įrašų papildymas yra Civilinės metrikacijos taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006-05-19 įsakymu Nr. 1R-160. CK 3.281 str. nustato, kad civilinės būklės aktai registruojami, atkuriami, keičiami, papildomi ir ištaisomi, laikantis Civilinės metrikacijos taisyklių, kurias tvirtina teisingumo ministras. Taisyklių 109 p. išvardinti atvejai, kada civilinės būklės aktų įrašai papildomi, pakeičiami, ištaisomi. 109.5. p. nurodyta, jog civilinės būklės aktų įrašai papildomi, pakeičiami, ištaisomi, jei registruojant civilinės būklės aktus padaryta klaida. Pareiškėjas teigia, jog jo mama buvo vokietė, todėl ir jo gimimo įraše bei kituose dokumentuose turėtų būti nurodyta jo tautybė – „vokietis“. Tačiau teismo nuomone, pateikti dokumentai neįrodo aplinkybės, jog pareiškėjo mamos tautybė buvo „vokietė“. R. Z. (D.) (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. 20 tautybė nurodyta „lietuvis“, mamos M. Z.-D. tautybė – „lietuvė“ (b.l. 9,42). R. Z. gimimo liudijime AA Nr. 772145 tautybė nurodyta „lietuvis“, mamos M. Z.-D. tautybė – „lietuvė“ (b.l. 7). Vardo, pavardės, tautybės pakeitimo liudijime AA Nr. 010896 R. Z. (D.) tautybė nurodyta „lietuvis“ (b.l. 8). Santuokos nutraukimo įrašuose 1989-08-04 Nr. 382 ir 1992-04-14 Nr. 206 R. Z. (D.h) tautybė nurodyta „lietuvis“ (b.l. 10,11). Kituose pareiškėjo pateiktuose dokumentuose – Tauragės evangelikų liuteronų parapijų raštinės pažymoje (b.l. 17), Latvijos nacionalinio archyvo pažymoje (b.l. 19), Gimusiųjų ir pakrikštytųjų sąraše (b.l. 21), Susižadėjusių, paskelbusių užsakus ir susituokusių sąraše (b.l. 23) taip pat nėra duomenų apie pareiškėjo mamos tautybę. Taip pat pareiškėjas pateikė duomenis, jog yra Klaipėdos vokiečių bendrijos narys (b.l. 15) bei mama lankė evangelikų liuteronų bažnyčią (b.l. 17,21). Teismas pažymi, jog priklausymas tam tikrai bendrijai, religinei bendruomenei ar tikėjimas tam tikra religija negali būti pripažįstami duomenimis, įrodančiais tautybę. Taip pat tautybės neįrodo B. T.-J. rašytiniame paaiškinime nurodytos aplinkybės, jog M. Z. D. kalbėdavo vokiškai, buvo tvarkinga, teisinga, sąžininga (b.l. 16) bei doc. Dr. A. B. Archyvinių dokumentų peržiūros išvadoje nurodyti argumentai, jog atsižvelgiant į vardų ir pavardžių struktūrą, konfesinę priklausomybę, galime teigti, kad M. D. buvo vokiečių tautybės (b.l. 24-25). Teismo nuomone, visos paminėtos aplinkybės įrodo tik tikėjimo, priklausymo bendrijai, kalbos mokėjimo, elgesio ypatumų, būdo bruožų ir pan. klausimus. Todėl atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje nepateikta duomenų, įrodančių, jog pareiškėjo mamos bei senelių tautybė buvo „vokiečiai“, pareiškimas dėl civilinės būklės aktų įrašų ištaisymo/papildymo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 293, 445, 514 straipsniais, teismas
nusprendžia:
civilinę bylą dalyje pagal pareiškėjo R. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukti.
Pareiškėjo R. D. pareiškimą dėl civilinės būklės aktų įrašų ištaisymo/papildymo atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.