- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-04
- Bylos Nr.
- e2YT-2168-1169/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16115-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marija Vaičiūnaitė
- Pareiškėjas
- V. C.
- Suinteresuotas asmuo
- J. Ž., valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marija Vaičiūnaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. C. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – J. Ž., valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas V. C. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikmę turintį faktą, kad jis ir B. C., kurios įpėdinis yra pareiškėjas, po R. C. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad po jo tėvo R. C. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, o po kelių metų mirus pareiškėjo motinai B. C., po jos mirties palikimą priėmė pareiškėjas. Pagrindinis R. C. palikimą sudarantis turtas yra 1/6 dalis 3 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas). Šį Butą šeima išpirko pagal privatizavimo įstatymą 1999 m. gegužės 13 d. Butas buvo įregistruotas po 1/3 dalį tuo metu jau pilnamečių vaikų V. C. ir A. C. (Ž) vardu bei mamos B. C. vardu. Pagal tuo metu galiojusią praktiką, privatizuojamas nekilnojamasis turtas įgytas santuokos metu buvo registruojamas tik vieno sutuoktinio vardu ir šeimos sprendimu užregistruota B. C. vardu, tačiau iki pat kiekvieno jų mirties abu sutuoktiniai R. C. ir B. C. gyveno Bute, čia buvo deklaravę savo gyvenamąją vietą. Šeima nesuprato, kad po R. C. mirties reikalinga kur nors kreiptis ir oficialiai priimti palikimą, kadangi vienintelis registruojamas turtas buvo buto dalis, kuri registruota tik sutuoktinės B. C. vardu, kurios palikimą V. C. priėmė. Apie tai, kad buvo reikalinga kreiptis dėl paveldėjimo po tėvo R. C. mirties, pareiškėjas V. C. sužinojo tik kai pradėjo domėtis galimu buto pardavimu. V. C. prisidėjo prie Buto išlaikymo mokėdamas už komunalines paslaugas 2006–2018 m. laikotarpiu.
3. Pareiškėjas nurodo, kad nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą reikalinga tam, kad teismo sprendimo pagrindu pareiškėjui V. C., kaip R. C. įpėdiniui, bei kaip B. C., paveldėjusios po sutuoktinio mirties, įpėdiniui būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į 1/6 dalį Buto ir pareiškėjas galėtų įgyvendinti teisę šiuo nekilnojamuoju turtu naudotis, valdyti ir disponuoti savo nuožiūra.
Atsiliepimas
4. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teismui pateiktame atsiliepime nurodo, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą R. C. palikimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūra nėra pradėta, todėl pareiškėjo V. C. pareiškimo neginčija ir prašo sprendimą šioje civilinėje byloje priimti teismo nuožiūra.
5. VĮ Turto bankas atsiliepime nurodo, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo R. C. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį R. C. palikto turto priėmimą jį valdant. Taip pat nurodo, kad iš šiuo metu byloje esančių rašytinių įrodymų negalima padaryti vienareikšmiškos išvados, kad palikėjo palikimas buvo priimtas pareiškime nurodytų asmenų faktiniu valdymu per įstatymo nustatytą terminą. Taigi pareiškėjas turėtų pateikti papildomus rašytinius įrodymus pareiškime nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, tik tada galima bus spręsti apie jo pareikšto prašymo pagrįstumą.
Šalies argumentai
6. J. Ž. nurodė, kad pareiškimo neginčija.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).
8. Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).
9. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2007 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007 dėl palikimo priėmimo valdymu fakto nustatymo yra nurodęs, jog tam, kad galima būtų konstatuoti palikimo priėmimo valdymu faktą, reikia nustatyti tik tai, jog įpėdinis pradėjo rūpintis kokiu nors į paveldimo turto sudėtį įeinančiu turtu kaip savo, taip išreikšdamas valią priimti atsiradusį palikimą. Teismas, spręsdamas palikimo priėmimo valdymu fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės. Šios aplinkybės nustatomos sprendžiant paveldėto turto padalijimo įpėdiniams klausimą.
10. Nagrinėjamu atveju iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas lygiomis dalimis B. C., V. C. ir A. Ž. vardu (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Buto dalis, registruota B. C. vardu, įsigyta jai esant santuokoje su R. C., todėl turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nustatyta, kad R. C. mirė (duomenys neskelbtini). Iš Testamentų registro duomenų nustatyta, kad po R. C. mirties dėl jo palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, jog B. C. mirė (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė pareiškėjas. R. C. ir B. C. dukra A. Ž. (mirusi (duomenys neskelbtini) B. C. palikimo atsisakė.
11. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Kaip minėta, B. C. po sutuoktinio mirties toliau gyveno ir rūpinosi Butu. Tai rodo, jog B. C. akivaizdžiai išreiškė valią tapti palikėjo turto dalies savininke. Be to, įpėdinės gyvenimas palikimą sudarančiame bute, kai įpėdinei tai yra vienintelė gyvenamoji vieta ir kai įpėdinė iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog įpėdinė palikimą priėmė faktiškai pradėdama turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).
12. Savo valią priimti R. C. palikimą išreiškė konkliudentiniais veiksmais taip pat ir V. C. Remiantis teismui pateiktu atsiskaitymų už komunalines paslaugas išrašu ir pareiškėjo paaiškinimu, pareiškėjas dažniausiai mokėdavo už suteiktas Butui komunalines paslaugas, kartais mokėjo grynaisiais, palikdavo pinigus sumokėti seseriai A. Ž., kadangi ji savo pinigų neturėjo. Iš pateikto atsiskaitymų už komunalines paslaugas išrašo matyti, kad per 3 mėnesius po R. C. mirties buvo atliktos įmokos už visam Butui suteiktas komunalines paslaugas. Byloje nesant prieštaravimų ir duomenų, kurie paneigtų ar keltų abejonių dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių teisingumo, darytina išvada, kad V. C. rūpinosi visu Butu kaip savo pirmaisiais mėnesiais po tėvo R. C. mirties.
13. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad B. C. ir V. C. per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti R. C., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą daryti išvadą, kad jie palikimą priėmė pradėję paveldimą turtą faktiškai valdyti.
14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad B. C., mirusi (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjas V. C. po R. C. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
15. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti B. C. ir R. C. įpėdinio pareiškėjo V. C. paveldėjimo teisę.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 ir 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio R. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) po savo tėvo R. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti B. C. ir R. C. įpėdinio pareiškėjo V. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.