Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2019-09-25 · Civilinė byla Nr. 2YT-5425-418/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-09-25
Bylos Nr.
2YT-5425-418/2019
Teisminio proceso Nr.
2-09-3-00589-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Leonora Jakubauskienė
Pareiškėjas
A. Ž.
Suinteresuotas asmuo
R. B., V. Ž.
Advokatai
Algis Prieskienis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-5425-418/2019Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00589-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.2.7.2.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 25 d.Druskininkai
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Leonora Jakubauskienė,sekretoriaujant Vaidai Šukienei,dalyvaujant pareiškėjai A. Ž., jos atstovui advokatui Algiui Prieskieniui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. B. ir V. Ž. dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 2003 m. birželio 6 d. mirus sutuoktiniui M. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini), ji, pareiškėja A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti. Pareiškime nurodė, kad 2003 m. birželio 6 d. Druskininkuose, sulaukęs 52 metų amžiaus mirė jos sutuoktinis M. Ž., kuris iki pat mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Po velionio vyro mirties liko paveldėtino turto, kurį sudarė ½ dalis nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir kitų kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Paveldėtinas turtas – ½ dalis gyvenamojo namo, ½ dalis ūkinių pastatų ir ½ dalis kitų kiemo statinių – buvo įgytas registruotoje santuokoje ir viešame registre įregistruotas A. Ž. vardu. Ji šio nekilnojamojo turto dalį – mirusiajam priklausantį palikimą, turėjo teisę per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą paveldėti pagal įstatymą kaip palikėją pergyvenusi sutuoktinė. Tačiau per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė pas palikimo atsiradimo vietos notarą ir nepradėjo paveldėjimo procedūros dėl palikėjui priklausančio turto paveldėjimo, nes buvo įsitikinusi, kad po vyro mirties priimdama faktiškai valdyti jam priklausantį turtą ar jo dalį, ji įgyvendino savo, kaip įstatyminės įpėdinės, teises. Mirus palikėjui ji tapo mirusio fizinio asmens turtinių teisų perėmėja – įpėdinė. Tam, kad įpėdiniai įgytų palikimą, turi jį priimti. Jos valia priimti palikimą buvo išreikšta tam tikrais aktyviais veiksmais, kurie patvirtina, kad per trijų mėnesių terminą ji, faktiškai pradedama paveldimą turtą valdyti, prižiūrėti ir jį tvarkyti, toliau gyveno bendrai užgyventame būste, rūpinosi jo priežiūra, mokėjo nustatytus mokesčius ir rinkliavas ir sprendė kitus su šiuo turtu susijusius klausimus. Tokiu būdu išreiškė savo valią priimdama palikėjui priklausantį turtą savo nuosavybėn.

Teismo posėdyje pareiškėja A. Ž. bei jos atstovas palaikė pareiškimo reikalavimą ir jame nurodytų aplinkybių pagrindu prašė pareiškimą tenkinti.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys R. B. ir V. Ž. į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepimuose nurodė, kad su pareiškimu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjos A. Ž., jos atstovo paaiškinimais, liudytojų R. T. ir D. J. parodymais, bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjos A. Ž. vyras M. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). Iki pat mirties jis gyveno (duomenys neskelbtini). Po velionio vyro mirties liko paveldėtino turto, kurį sudarė ½ dalis nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir kitų kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Paveldėtinas turtas – ½ dalis gyvenamojo namo, ½ dalis ūkinių pastatų ir ½ dalis kitų kiemo statinių – buvo įgytas registruotoje santuokoje ir viešame registre įregistruotas A. Ž. vardu. Po palikėjo mirties, įpėdiniai į notarą nesikreipė, paveldėjimo bylos neužvestos, palikimas nepriimtas.

Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo 2000 m. liepos 18 d. įstatymo (Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos normos, reglamentuojančios paveldėjimą, taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Iš bylos medžiagos matyti, kad palikėjas M. Ž. mirė 2003 m. birželio 6 d. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis daiktu yra laikomas palikimo priėmimu. Palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų ir dokumentų, laiškų, nuotraukų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Toks daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nesirūpino palikimu, jo netvarkė, neprižiūrėjo, nemokėjo mokesčių, nedalyvavo kartu su kitais įpėdiniais disponuojant daiktais, įeinančiais į palikimo sudėtį. Be to, paveldėjimo teisėje konkretaus daikto paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tą turtą (t. y. nemokėjo mokesčių, nesaugojo turto, nesirūpino juo ir pan.) ilgą laiko tarpą po palikimo atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kita vertus, jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas, vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais, taikydamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, daro išvadą, kad yra teisinis pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog A. Ž. priėmė jai priklausančią dalį M. Ž., mirusio 2003 m. birželio 6 d., palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti. Todėl pareiškėjos A. Ž. pareiškimas tenkintinas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos A. Ž. pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 2003 m. birželio 6 d. mirus sutuoktiniui M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), pareiškėja A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Priteisti valstybei iš pareiškėjos A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 8,95 Eur (aštuonis Eur 95 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor banke Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Teisėja Leonora Jakubauskienė