Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2A-1094-430/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-06-30
Bylos Nr.: e2A-1094-430/2020
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Loreta Braždienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Aeropolis“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Stebėjimo technologijos“
Advokatai: Vaidotas Bacevičius

Kategorijos

2.6.20.4Kitos atlygintinų paslaugų teikimo sutartys
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.4.1.11.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-1094-430/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13702-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.20.4; 3.3.1.14; 3.4.1.11.4.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aeropolis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stebėjimo technologijos“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aeropolis“ dėl netesybų ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Stebėjimo technologijos“ (toliau – UAB „Stebėjimo technologijos“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aeropolis“ (toliau – UAB „Aeropolis“) 1 383,35 Eur baudą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 516 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. gruodžio 18 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta prekių ir paslaugų teikimo sutartis Nr. 2018/R1218-1, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atlikti gaisro signalizavimo, apsaugos sistemos ir įeigos kontrolės įrengimo darbus ir perduoti atsakovei sutarties priede Nr. 1 sumontuotas prekes sutartyje nustatytais terminais ir tvarka, o atsakovė įsipareigojo suteikti ieškovei visą informaciją, reikalingą ir būtiną darbams atlikti, priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti sutartyje nustatytais terminais. Atsakovė nuo sutarties pasirašymo 2018 m. gruodžio 18 d. turėjo pervesti ieškovei 30 procentų dydžio avansą pagal ieškovės pateiktą išankstinę sąskaitą. Atsakovė nustatytu laiku šio įsipareigojimo neįvykdė. 2019 m. vasario 14 d. ieškovės atstovas advokatas Vaidotas Bacevičius išsiuntė atsakovei pranešimą dėl sutarties pažeidimo ir nuostolių atlyginimo. 2019 m. vasario 20 d. atsakovė atsiuntė pranešimą dėl sutarties nutraukimo ir nurodė, kad sutartis nutraukta ir sutarties vykdymas nereikalingas. 2019 m. balandžio 18 d. ieškovės atstovas advokatas Vaidotas Bacevičius išsiuntė pakartotinę pretenziją dėl sutarties pažeidimo ir nuostolių atlyginimo, kurioje nurodė, kad iki 2019 m. balandžio 23 d. atsakovė turi sumokėti 10 procentų dydžio baudą – 1 383,35 Eur nuo bendro projekto vertės. Iki kreipimosi į teismą dienos atsakovė neįvykdė savo sutartinių prievolių.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 15 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovei iš atsakovės 1 383,35 Eur baudą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1 383,35 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gegužės 6 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 516 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsiliepimas

4. Atsakovė UAB „Aeropolis“ prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo prašė panaikinti preliminarų sprendimą, ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

5. Prieštaravimuose nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnio 4 dalimi, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Nagrinėjamu atveju, tarp šalių įvykus pirminėms deryboms žodžiu dėl sutarties turinio, ieškovė pabrėžė, kad ji paruoš sutartį ir atsiųs pasirašyti atsakovei. Ieškovė parengė sutartį ir atsiuntė ją atsakovei pasirašyti, tačiau kartu pridėjo sąskaitą išankstiniam apmokėjimui. Dėl šių aplinkybių atsakovė neturėjo realių galimybių šią sutartį modifikuoti. Sutartimi šalys susitarė dėl atlygintinų paslaugų teikimo, tačiau faktiškai ieškovė pagal sutartį nesuteikė paslaugų ir sutarties galiojimo metu šių paslaugų nepradėjo teikti. Dėl šių aplinkybių, atsakovės manymu, nėra pagrindo reikalauti priteisti iš atsakovės netesybas už sutarties nevykdymą. Pažymėjo, kad pirmoji apie sutarties nutraukimą pranešė ieškovė, 2019 m. vasario 14 d. raštu, dėl to nesutiko su teismo sprendime nurodytu argumentu, kad šalių sutartį nutraukė atsakovė. Atsakovės manymu, pagal sutarties 6.3 punkto nuostatas, ieškovė galėjo nutraukti sutartį tik po 30 proc. avanso sumokėjimo ir tokiu atveju dar turi sumokėti atsakovei 10 proc. baudą atsakovei. Sutarties 6.2. punktas taikomas tais atvejais, kada sutartį nutraukia atsakovė, o ne ieškovė. Teisė reikalauti baudos iš atsakovės pagal sutarties 6.2. punktą ieškovei nenumatyta. Nesutiko su preliminariame teismo sprendime nurodyta išvada, kad buvo atlikta dalis darbų, o už įrangą su tiekėjais atsiskaityta. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad 2018 m. gruodžio 18 d. ir vėlesniuose raštuose ieškovė buvo nurodžiusi, kad ji nepradės darbų ar paslaugų teikimo iki kol nebus sumokėtas avansas. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji su tiekėjais atsiskaitė ar patyrė kokių kitų su sutarties vykdymu susijusių nuostolių.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovai palaikė jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

7. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai palaikė jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir prašė panaikinti preliminarų sprendimą, ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 20 d. galutiniu sprendimu paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. preliminarų sprendimą nepakeistą. Priteisė iš atsakovės ieškovei 876 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9. Teismas nustatė, kad 2018 m. gruodžio 18 d. tarp šalių buvo sudaryta prekių ir paslaugų teikimo sutartis Nr. 2018/R1218-1. Sutarties 1.1. punktu šalys susitarė, kad tiekėjas (ieškovė) įsipareigoja savo jėgomis ir medžiagomis kokybiškai, sutartyje nurodytomis sąlygomis atlikti gaisro signalizavimo, apsaugos sistemos ir įeigos kontrolės įrengimo darbus ir perduoti pirkėjui (atsakovei) nurodytas Priede Nr. 1 sumontuotas prekes, o pirkėjas įsipareigojo suteikti tiekėjui visą informaciją, reikalingą ir būtiną darbų atlikimui, priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti. Sutarties 1.2. punkte nustatyta, kad pagal sutartį atliktinų darbų apimtys ir preliminariai suderinta įranga apibrėžta sutarties priede Nr. 1 komerciniame pasiūlyme Nr. APIE-20181218/R1, techninė užduotis pagal pirkėjo reikalavimus apibrėžta priede Nr. 2. Sutarties 3.4 punkte nustatyta, kad ne vėliau kaip per 5 dienas nuo sutarties pasirašymo dienos pirkėjas (atsakovė) sumoka tiekėjui (ieškovei) 30 procentų dydžio avansą nuo visos priede Nr. 1 numatytos sumos įskaitant PVM pagal išankstinę apmokėjimo sąskaitą prieš atliekant įrangos montavimo darbus. 2018 m. gruodžio 18 d. ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą išankstiniam apmokėjimui Nr. KOM001316 4 150,05 Eur sumai. 2019 m. sausio 7 d. ieškovės vadovas R. L. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) išsiuntė atsakovės vadovui A. Š. raginimą vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir sumokėti 4 150,05 Eur avansą pagal sutarties 3.4 punktą pateiktą sąskaitą išankstiniam apmokėjimui. 2019 m. sausio 9 d. atsakovės vadovas A. Š. atsiuntė atsakymą, jog ketina atlikti mokėjimą šią savaitę. 2019 m. sausio 21 d. ieškovės vadovas R. L. pakartotinai kreipėsi elektroniniu paštu į atsakovės direktorių A. Š., informuodamas, kad tai dienai jau yra atliktų darbų, nupirktos prekės projektui ir už jas atsiskaityta su tiekėjais, dėl to, neįvykdžius įsipareigojimų iki 2019 m. sausio 28 d., sutartis bus nutraukta dėl netinkamai vykdomų sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Tą pačią dieną atsakovės vadovas A. Š. atsakė, jog apmokės kitą savaitę. 2019 m. sausio 29 d. ieškovės vadovas R. L. kreipėsi į atsakovės vadovą A. Š., prašydamas patikslinti, kurią dieną bus atliktas žadėtas pavedimas. Į 2019 m. sausio 29 d. ieškovės vadovo R. L. siųstą elektroninį laišką atsakovės vadovas A. Š. neatsakė. 2019 m. vasario 14 d. ieškovės atstovas advokatas V. B. išsiuntė atsakovei pranešimą dėl sutarties pažeidimo ir nuostolių atlyginimo, kuriuo informavo, jog atsakovei įvykdžius esminį sutarties pažeidimą, sutartis nutraukiama nuo šio laiško išsiuntimo dienos. Sutarties nutraukimo pagrindas – atsakovės piktybiškas sutarties pažeidinėjimas ir vienašališkas sutarties nevykdymas. Prašyta pagal pridėtas PVM sąskaitą faktūrą Serija APG Nr. 001237, PVM sąskaitą faktūrą Serija APG Nr. 001238, PVM sąskaitą faktūrą Serija APG Nr. 001239 iki 2019 m. vasario 20 d. sumokėti 7 357,37 sumą už atliktą dalį darbų ir įrangą, už kurią yra atsiskaityta su tiekėjais. 2019 m. vasario 20 d. atsakovės vadovas A. Š. atsiuntė ieškovės atstovui advokatui V. B. ir ieškovės direktoriui R. L. bendrą pranešimą dėl sutarties nutraukimo, nurodydamas, kad visas arba didžiąją dalį prekių, reikalingų įrangai pagal sutartį sumontuoti, paslaugos teikėjas jau turėjo iki sutarties pasirašymo, nieko specialiai dėl užsakovo įsigyta nebuvo, ko nebūtų galima vėliau panaudoti atliekant analogiškas ar panašias paslaugas kitiems klientams; pasirašius sutartį už 10 dienų pats sutarties vykdymas užsakovui tapo neaktualus dėl pasikeitusių aplinkybių. Nurodė, kad užsakovas privalo sumokėti paslaugos teikėjui paslaugų kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugos teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš užsakovo momento. 2019 m. balandžio 18 d. ieškovės atstovas advokatas V. B. išsiuntė atsakovės vadovui A. Š. pranešimą dėl sutarties pažeidimo ir nuostolių atlyginimo, kuriuo dėl atsakovės piktybiško sutarties pažeidinėjimo ir vienašališko jos nevykdymo, reikalavo sumokėti ieškovei 10 procentų dydžio nuo bendro projekto vertės baudą – 1 383,35 Eur iki 2019 m. balandžio 23 d.

10. Teismas taip pat nustatė, kad bylos įrodymai patvirtina, jog buvo parengtas apsauginės ir gaisrinės signalizacijos projektas parenkant adresinę sistemą, ir byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovės vadovas turėjo techninį projektą, kuriame buvo parengtas priešgaisrinės signalizacijos projektas naudojant adresinę sistemą, o konvencinės sistemos parinkimas sąlygojo mažesnius signalizacijos įrengimo kaštus atsakovės objekte.

11. Teismas konstatavo, kad šalių paaiškinimai, bylos įrodymai ir liudytojų paaiškinimai patvirtina, jog uždarosios akcinės bendrovės „Telekonta“ (toliau – UAB „Telekonta“) darbuotojas J. D. buvo atvykęs pas atsakovės vadovą, atliko paskaičiavimus pagal atsakovės vadovo jam perduoto techninio projekto sprendinius, įvertino užsakymo apimtis ir užsakovo pageidavimą dėl skubaus darbų atlikimo ir pasiūlė kreiptis į ieškovę. Dėl to teismas kritiškai vertino atsakovės vadovo poziciją, kad ieškovė, pasirašydama ginčo sutartį, turėjo rūpintis techninio projekto signalizacijos įrengimo dalies darbo projekto parengimu, nes sutartimi šalys dėl tokio įsipareigojimo tarp šalių nesusitarė. Techninėje užduotyje buvo nurodyta, kad ieškovė turės nutiesti kabelius, reikalingus gaisro, apsaugos ir įeigos kontrolės sistemoms, sumontuos gaisro apsaugos sistemos įrangą vadovaujantis projektu, sumontuos apsaugos sistemos įrangą, sumontuos įeigos kontrolės sistemos įrangą, sukonfigūruos nurodytą įrangą ir apmokins šia įranga naudotis. Teismo vertinimu, liudytojų parodymai ir elektroninių laiškų turinys sąlygoja labiau pagrįstą išvadą, kad atsakovės vadovas suprato pasirašytos ginčo šalių sutarties nuostatas, sutartimi numatytų darbų apimtis, dėl to ir derėjosi su UAB „Telekonta“ dėl atitinkamos techninio projekto dalies – apsaugos ir gaisros signalizacijos optimizavimo, todėl teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovė turėjo pareigą parengti projektą, pažymint ir tai, kad nė viename laiške atsakovei neteikė ieškovei pretenzijų ar klausimų dėl projekto rengimo.

12. Teismas vertino, kad nors atsakovė elektroniniuose laiškuose patvirtindavo ieškovei savo pareigą apmokėti ir pažadėdavo tai padaryti artimiausiu metu, savo pareigų dėl 30 proc. avanso apmokėjimo, prieš pradedant darbus, nevykdė, o 2019 m. vasario 20 d. rašte dėl sutarties nutraukimo nurodė, kad pasirašius sutartį po 10 dienų pats sutarties vykdymas užsakovui (t. y. atsakovei) tapo neaktualus dėl pasikeitusių aplinkybių. Tokiu būdu atsakovė, po 2018 m. gruodžio 28 d. nebuvo suinteresuota vykdyti sutartį, tačiau sausio 9, 21 ir 31 d. laiškais ir žinutėmis neinformavo apie tai kitos sutarties šalies, t. y. ieškovės, kad sutartinių įsipareigojimų nevykdys.

13. Teismas konstatavo, kad šalių sutartis buvo nutraukta nuo 2019 m. vasario 19 d. Sutarties 6.2 punkte šalys buvo susitarusios dėl netesybų – 10 proc. baudos nuo sutarties bendros kainos, kas sudaro 1 383,35 Eur. Teismo vertinimu, šis netesybų dydis yra protingas, dėl to priteistinas ieškovei iš atsakovės, taip pat priteistinos 6 procentų dydžio procesinės palūkanos ir ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Atsakovė UAB „Aeropolis“ pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą –ieškinį atmesti. Prašo priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, kurios patirtos tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismuose.

15. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

15.1. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir galimai jas vertino šališkai, dėl to tokie esminiai pažeidimai nulėmė neteisingo sprendimo priėmimą.

15.2. Pritaria, kad CK 6.221 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius ir netesybas. Apeliantės manymu, net jeigu būtų daroma prielaida, jog atsakovė padarė esminį sutarties pažeidimą, kai laiku nesumokėjo ieškovei avanso, tačiau sutarties 6.2 punkte nustatyta, kad 10 proc. dydžio bauda mokama tik jeigu pirkėjas (atsakovė) nutraukia sutartį ne dėl tiekėjo (ieškovės) kaltės. Nagrinėjamu atveju, faktiškai atsakovė sutarties nenutraukė, o sutartį nutraukė ieškovė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sutartį nutraukė ieškovė 2019 m. vasario 14 d. pranešimu, tačiau baudą iš ieškovės naudai iš atsakovės vis tiek priteisė. Atsakovės manymu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas negalėjo sutarties aiškinti plečiamai ir vienos iš šalių nenaudai, tačiau interpretavo sutarties 6.2 punktą skirtingai, nei tai šalių buvo nustatyta šioje sutarties sąlygoje, ir nepateikė teismo sprendime motyvų, kodėl toks sutarties vertinimas buvo pasirinktas.

15.3. Atsakovė neatliko esminio sutarties pažeidimo. Atsakovės manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo sutarties turtinį ir ieškovės prisiimtų įsipareigojimų apimtį. Atsakovės įsitikinimu, ieškovas prisiėmė įsipareigojimą ne tik pagal sutartyje aiškiai įtvirtintus darbus, bet ir prieš pradedant darbus pagal atsakovės kaip užsakovo lūkesčius parengti optimizuotą darbo projektą, kuriame atsispindėtų atskirų darbų etapų išpildymas ir jų pagrindu parenkamos medžiagos. Teigia, kad atsakovė siuntė ieškovei techninį projektą, kurio pagrindu tikėjosi, jog ieškovė paruoš operatyviai ir atsiųs atgal techninio projekto pagrindu parengtą darbo projektą. Toks darbo projektas, be jokio išankstinio derinimo su atsakove, buvo atsiųstas atsakovei 2019 m. kovo 26 d. elektroniniu paštu, t. y. jau po sutarties nutraukimo. Teigia, kad po ginčo sutarties pasirašymo, ieškovė neturėjo jokių santykių su UAB „Telekonta“, dėl to vienintelė išvada yra ta, kad atsakovei buvo pristatytas iš ieškovės užsakytas darbo projektas, o ne darbo projektas iš UAB „Telekonta“, todėl atsakovei nesuprantama dėl kokių priežasčių, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė derėjosi su UAB „Telekonta“ dėl gaisrinės signalizacijos darbo projekto, o ne su ieškove. Pažymi, kad byloje apklaustas UAB „Telekonta“ darbuotojas J. D. patvirtino, jog visa dokumentacija ir iš anksto su atsakove aptarti klausimai su atsakove, buvo perduoti ieškovei ir ji turėjo įgyvendinti atsakovės užsakymą, o ne UAB „Telekonta“, t. y. ieškovė perėmė iš UAB „Telekonta“ visus įsipareigojimus, įskaitant įsipareigojimą paruošti darbo projektą. Pažymi, kad nors liudytojas J. D. patvirtino, jog 2019 m. sausio mėn. ieškovė sumokėjo jam už parengtą darbo projektą, tačiau dėl įvairių priežasčių jį buvo delsiama pateikti atsakovei.

15.4. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad bylos faktinės aplinkybės, jog ieškovei sudarant sutartį dėl nurodytų darbų atlikimo su atsakove buvo žinoma, kad atsakovė užsakė signalizacijos projektą UAB „Telekonta“, su kuria turėjo bendradarbiavimo patirties, kas sąlygojo komunikaciją ir parengto projekto priėmimą ir jo apmokėjimą tikslu kuo greičiau pradėti darbus pagal sutartį. Pažymi, kad atsakovės ir UAB „Telekonta“ bet kokie ikisutartiniai santykiai buvo pasibaigę, dėl to, atsakovės manymu, tai patvirtina, kad būtent ieškovė nevykdė savo įsipareigojimų per ganėtinai trumpą laiką nuo sutarties pasirašymo paruošti darbo projektą, dėl šių priežasčių atsakovė delsė pervesti avansinį mokėjimą, t. y. delsimui buvo pagrindas – netinkamas paties ieškovės sutartinių įsipareigojimų vykdymas. Nesulaukus darbo projekto pati sutartis atsakovei po kurio laiko tapo neaktuali.

Atsiliepimas

16. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš apeliantės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

17. Atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Apeliantės skundas stokoja faktinio ir teisinio pagrindo, yra nemotyvuotas. Apeliantės manymu, šiuo atveju skundo pateikiamas yra susijęs tik su siekiu vilkinti teisėto sprendimo įsiteisėjimą ir vykdymą.

17.2. Ieškovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir visapusiškai pagrįstas, priimtas tinkamai išnagrinėjus bylos medžiagą ir įvertinus įrodymus, nepažeidžiantis materialinių ir procesinių teisės normų.

Žemesnės instancijos teismas

17.3. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai įsigilino į sutarties turinį, į sutarties sudarymo aplinkybes ir tinkamai įvertino sutarties vykdymo eigą. Teismas aiškinosi tiek sutarties turinį, tiek tikruosius šalių ketinimus, tiek šalių paaiškinimus bylos nagrinėjimo procese, tiek ieškovės pateiktą garso įrašą, kuris parodė atsakovės nesąžiningumą, nenuoseklumą ir išsisukinėjimus. Pažymėjo, jog teismo posėdžio atsakovės atstovas buvo aiškiai ir nedviprasmiškai įspėtas, kad jo parodymai prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir byloje surinktiems įrodymams, dėl to teismas net gali spręsti klausimą dėl atsakomybės už melagingus parodymus.

17.4. Ieškovės įsitikinimu, atsakovė visais savo veiksmais piktybiškai vilkino avanso mokėjimą ir sutarties vykdymą, dėl to teismas teisingai įvertino, kad atsakovė buvo nesąžininga ir pažeidė sutartį. Toks įrodymų vertinimas buvo visapusiškas, pagrįstas ir objektus bei paremtas įstatymu. Tuo tarpu atsakovė nepaaiškina, kokius konkrečius įrodymus ir kokia apimtimi teismas netinkamai įvertino.

Šalies argumentai

17.5. Apeliantė prieštarauja pati sau, nurodydama, jog teismas turėjo vertinti sutartį tik gramatiniu būdu, nes kitur apeliantė jau aiškino, kad sutartį reikia aiškinti ir atsižvelgti į šalių tikruosius ketinimus, sutarties nuostatų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą ir jos sudarymo aplinkybes. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai rėmėsi ne vien tik sutarties lingvistine analize, bet ir atsižvelgė į tikruosius šalių ketinimus, rėmėsi byloje iškviestų liudytojų parodymais, vertino šalių elgesį po sutarties sudarymo, ištyrė garso įrašą, kuris parodė atsakovės nesąžiningą elgesį, dėl to pagrįstai priteisė iš atsakovės 1 383,35 Eur baudą, kuri laikytina ieškovės patirtais neįrodinėtinais minimaliais nuostoliais.

17.6. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog sutartį pažeidė pati ieškovė, t. y. neva ieškovė privalėjo per ganėtinai trumpą laiką po sutarties pasirašymo paruošti atsakovei darbo projektą ir šiai to nepadarius apeliantė nemokėjo avanso. Pažymi, kad sutarties 3.4 punkte šalys aiškiai ir nedviprasmiškai buvo susitarusios, kad ne vėliau kaip per 5 dienas nuo sutarties pasirašymo dienos pirkėjas (apeliantė) sumoka tiekėjui (ieškovei) 30 proc. dydžio avansą, nuo visos sutarties priede Nr. 1 numatytos sumos, įskaitant PVM, pagal išankstinę apmokėjimo sąskaitą prieš atliekant darbus. Pabrėžia, kad apeliantė nesumokėjo avanso ieškovei ne tik, kad per penkias dienas nuo sutarties pasirašymo dienos, bet nesumokėjo iš viso, dėl to darytina, jog apeliantė pirmoji pažeidė sutartį ir pažeidė sutartį iš esmės. Tuo tarpu, ieškovė buvo sąžininga ir pradėjo vykdyti sutartį, dėl to patyrė tam tikrų nuostolių.

Žemesnės instancijos teismas

17.7. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, tarp jų ir garso įrašą, teisingai nustatė: 1) atsakovė pagal sutarties nuostatas turėjo pareigą sumokėti avansą, tačiau to nepadarė; 2) ieškovė neturėjo sutartinio įsipareigojimo parengti kokį nors darbo ar techninį projektą; 3) atsakovė jau buvo parengusi savo projektą ir pateikusi jį ieškovei, dėl to ieškovė galėjo pradėti darbus vykdyti ir atlikti pagal pasirašytą sutartį ir pateiktas ir šalių suderintas sąmatas, jei atsakovė tinkamai įvykdytų savo pareigas – tarp jų ir sumokėti avansą; 4) sutarties vykdymo metu atsakovė išreiškė norą atpiginti sutarties kainą ir paprašė ieškovės parengti kitą darbo projektą, žadėdama nedelsiant sumokėti avansą, bet ir toliau tos sutartinės pareigos nevykdė; 5) atsakovė pradėjo išsisukinėti nuo sutarties vykdymo ir, gavusi ieškovės įspėjimą dėl sutarties nutraukimo ir reikalavimą atlyginti nuostolius, atsakovė aiškiai atsisakė pašalinti sutarties pažeidimus ir išreiškė valią, kad sutartis būtų nutraukta ir nebūtų atnaujinama. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovės įsitikinimu, apeliantė pažeidė sutartį ir pažeidė ją iš esmės, ko pasėkoje vertinant pagal du prievolės vykdymo būdus (pažadėtąjį ir faktiškąjį), matyti, kad šioje konkrečioje situacijoje (dėl visiško nevykdymo) atotrūkis buvo maksimalus.

17.8. Apeliantė pažeidė CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, kadangi nenurodė, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

19. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimą dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.

20. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas, kuriuo paliktas nepakeistas teismo preliminarus sprendimas dėl netesybų ir palūkanų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

21. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 18 d. ieškovė ir atsakovė sudarė prekių ir paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2018/R1218-1, kuria ieškovė (kaip tiekėja) įsipareigojo savo jėgomis, priemonėmis ir medžiagomis, kokybiškai, sutartyje nurodytomis sąlygomis atlikti gaisro signalizavimo, apsaugos sistemos ir įeigos kontrolės įrengimo darbus ir perduoti atsakovei (kaip pirkėjai) nurodytas Priede Nr. 1 sumontuotas prekes (įrangą) nustatytais terminais ir tvarka, o atsakovė įsipareigojo suteikti ieškovei visą informaciją, reikalingą ir būtiną darbų atlikimui, priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti sutartyje numatytais terminais (e. b. t. 1, b. l. 7–11). 2018 m. gruodžio 18 d. ieškovė išrašė atsakovei sąskaitą išankstiniam apmokėjimui (e. b. t. 1, b. l. 16). 2019 m. sausio 7 d. ieškovės atstovas elektroniniu paštu siuntė atsakovei priminimą dėl avanso sumokėjimo, 2019 m. sausio 9 d. atsakovės atstovas informavo ieškovę, jog planuoja mokėjimą atlikti šią savaitę (e. b. t. 1, b. l. 17–18). 2019 m. sausio 21 d. elektroniniu paštu atsakovės atstovas informavo ieškovę, jog planuoja apmokėti avansą kitą savaitę (e. b. t. 1, b. l. 19). 2019 m. sausio 21 d. elektroniniu paštu ieškovės atstovas informavo atsakovę, kad šiai nevykdant įsipareigojimų dėl avanso sumokėjimo iki sausio 28 d., ieškovė laikys, kad sutartis nutraukta dėl atsakovės nenoro tinkamai vykdyti prisiimtus sutarties įsipareigojimus (e. b. t. 1, b. l. 19–20). 2019 m. sausio 29 d. elektroniniu paštu ieškovės atstovas siuntė dar vieną priminimą atsakovei, prašydamas patikslinti kurią dieną bus apmokėjimas, tą pačią dieną atsakovės atstovas informavo, jog apmokės kitą savaitę, taip pat atsiprašė už vėlavimą (e. b. t. 1, b. l. 21–22). 2019 m. vasario 19 d. ieškovės advokatas siuntė atsakovei 2019 m. vasario 14 d. pranešimą dėl sutarties pažeidimo ir nuostolių atlyginimo, informuodamas, jog sutartis nutraukiama nuo laiško išsiuntimo dienos, taip pat prašoma atlyginti nuostolius (e. b. t. 1, b. l. 23–24). 2020 m. vasario 20 d. atsakovė informavo ieškovę, kad ieškovės paslaugų atsakovei nereikia ir sutartis yra nutraukta bei sutarties vykdymas nėra reikalingas (e. b. t. 1, b. l. 25–26). 2019 m. kovo 26 d. elektroniniu paštu atsakovė buvo informuota, kad jai su kurjerių tarnyba buvo pristatytas užsakytas konvencinės gaisro apsaugos sistemos projekto originalas su visa lydinčia dokumentacija (e. b. t. 2, b. l. 15). 2019 m. balandžio 18 d. ieškovės advokatas siuntė atsakovei pranešimą dėl sutarties pažeidimo ir nuostolių atlyginimo kartu su 2019 m. balandžio 16 d. netesybų aktu, prašydamas sumokėti sutartyje nustatyto dydžio baudą (e. b. t. 1, b. l. 27).

22. Byloje kilo ginčas dėl šalių sudarytos prekių ir paslaugų pirkimo–pardavimo sutarties neįgyvendinimo teisinių padarinių, t. y. dėl sutartinės civilinės atsakomybės netesybų forma (bauda) už sutarties neįgyvendinimą (avanso nesumokėjimą) taikymo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė nesumokėjo ieškovei pagal šalių sudarytą sutartį sutarto avanso (sutarties 3.4. punktas) per sutartyje nustatytą terminą, tačiau atsakovė neigia, jog yra kalta dėl šios sutarties dalies neįgyvendinimo, nurodo, jog faktiškai ieškovė (tiekėja) pagal sutartį nesuteikė jokių paslaugų ir sutarties galiojimo metu šių paslaugų nepradėjo teikti, taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo išvadą, jog ieškovei (tiekėjai) nutraukus šalių sutartį, iš jos galėjo būti priteistos sutartinės netesybos (bauda) pagal šalių sutarties 6.2. punktą.

23. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.72 straipsnį susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Netesybos atlieka kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius. Netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita.

24. Netesybos yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas ir sutartinės civilinės atsakomybės forma. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Aptariant sutartines netesybas, svarbu pažymėti tai, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę.

25. Ieškovė nagrinėjamoje byloje nereiškė ieškinio dėl nuostolių atlyginimo, o prašė priteisti netesybas (baudą), nustatytas šalių sudarytoje prekių ir paslaugų pirkimo–pardavimo sutartyje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutartyje šalys gali nustatyti netesybas už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Šalis, nevykdanti ar netinkamai vykdanti savo sutartinius įsipareigojimus, turi kitai šaliai sumokėti sulygtas netesybas. Tinkamam teisės normų, reglamentuojančių netesybas, taikymui būtina nustatyti, už kokį įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą šalys nustatė netesybas.

26. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti iš atsakovės netesybas (baudą), remdamasi prekių ir paslaugų pirkimo–pardavimo sutarties 6.2. punktu. Šiame sutarties punkte nustatyta, kad pirkėja (atsakovė), nutraukusi sutartį ne dėl tiekėjo (ieškovės) kaltės, sumoka tiekėjui 10 proc. nuo bendro projekto vertės dydžio baudą, bei atlygina tiekėjui už faktiškai įvykdytus darbus ar pristatytas prekes, taip pat atlygina įrodymais pagrįstus nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo (nutraukimo), kurių neapima bauda. Jei teikėjui buvo sumokėtas avansas, jis privalo būti grąžinamas pirkėjui. Tiekėjas gali išskaičiuoti pagrįstus patirtus nuostolius ir išlaidas už jau atliktus darbus ir sutarties punkte 6.2. numatytą baudą dydį, iš grąžintino avansinio mokėjimo.

27. Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų sistemiškumą, tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016; kt.). Sutarties laisvės principas leidžia šalims laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis), taigi susitarti ir dėl netesybų, ir dėl jų dydžio. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad sutarties sąlygos dėl netesybų mokėjimo vienos šalies naudai aiškinimas dėl tokio pat dydžio netesybų ir kitos šalies naudai prieštarautų šalių laisvės principui ir netesybų esmei. Nesant aplinkybių, kurios patvirtintų tokio susitarimo egzistavimą, vien tik sutarties sąlygos dėl netesybų mokėjimo vienos šalies naudai egzistavimas nepatvirtina, kad buvo susitarta ir dėl tokio pat dydžio netesybų taikymo kitos šalies naudai, susitarimas dėl netesybų negali būti aiškinamas plečiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138-686/2015). Taigi, teismui svarbu nustatyti momentą ir sąlygas, kurios nurodo, kada nukentėjusi šalis įgyja reikalavimo teisę į netesybas (šiuo atveju į baudą).

28. Nagrinėjamu atveju pagal sutarčių aiškinimo taisykles vertinant ginčo šalių 2018 m. gruodžio 18 d. sudarytos rašytinės sutarties sąlygas, matyti, kad šalys susitarė, jog tiekėjas (ieškovė) įsipareigoja savo jėgomis, priemonėmis ir medžiagomis, kokybiškai, sutartyje nurodytomis sąlygomis atlikti gaisro signalizavimo, apsaugos sistemos ir įeigos kontrolės įrengimo darbus bei perduoti pirkėjui (atsakovei) nurodytas priede Nr. 1 sumontuotas prekes nustatytais terminais ir tvarka, o pirkėjas įsipareigoja suteikti tiekėjui visą informaciją, reikalingą ir būtiną darbų atlikimui, priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti sutartyje numatytais terminais (sutarties 1.1. punktas). Sutarties 3.4. punkte šalys susitarė, kad ne vėliau kaip per 5 dienas nuo sutarties pasirašymo dienos pirkėjas sumoka tiekėjui 30 proc. avansą, nuo visos sutarties priede Nr. 1 numatytos sumos, įskaitant PVM, pagal išankstinę apmokėjimo sąskaitą prieš atliekant įrangos montavimo darbus. Sutarties 4.1.5. punkte nustatyta, kad tiekėjas turi teisę nepradėti vykdyti šios sutarties, jeigu pirkėjas nesumoka jam sutarties 3.4. punkte nustatyto avanso. Sutarties 6.1. punkte nustatyta, kad pirkėjas, uždelsęs laiku sumokėti už priimtus darbus, už kiekvieną uždelstą mokėti dieną moka tiekėjui 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos. Sutarties 6.2. punkte nustatyta, kad pirkėjas (šiuo atveju atsakovė) nutraukęs sutartį ne dėl tiekėjo (šiuo atveju ieškovės) kaltės, sumoka tiekėjui 10 proc. nuo bendro projekto vertės dydžio baudą, bei atlygina tiekėjui už faktiškai įvykdytus darbus ar pristatytas prekes, taip pat atlygina įrodymais pagrįstus nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo (nutraukimo), kurių neapima bauda. Jei tiekėjui buvo sumokėtas avansas, jis privalo būti grąžinamas pirkėjui. Tiekėjas gali išskaičiuoti pagrįstus patirtus nuostolius ir išlaidas už jau atliktus darbus ir sutarties punkte 6.2. numatytą baudą dydį, iš grąžintino avansinio mokėjimo. Sutarties 6.3. punkte nustatyta, kad tuo atveju, jei teikėjas sutartį ne dėl pirkėjo kaltės nutraukia po sutarties 3.4. punkte nurodyto avanso sumokėjimo, tai tokiu atveju sumokėtas avansas privalo būti grąžinamas pirkėjui ir sumokėta 10 proc. nuo bendro projekto vertės dydžio bauda. Sutarties 9.2. punkte nustatyta, kad sutartis gali būti nutraukta šalių susitarimu arba kitais Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytais atvejais. Taigi, šiomis sutarčių sąlygomis šalys aptarė tarpusavio įsipareigojimus; konkretų pirkėjo įsipareigojimą dėl avanso sumokėjimo; tiekėjo teises nesumokėjus pirkėjui avansą; netesybų taikymo sąlygas; sutarties nutraukimo galimybes. Šios sutarčių sąlygos yra aiškios, suprantamos, be dviprasmybių. Byloje taip pat neginčijama, kad sutarties tekstą rengė pati ieškovė (tiekėja), dėl to ginčo sutarties sąlygos jai turėjo būti žinomos ir suprantamos.

29. Kaip minėta, byloje nustatyta ir tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė nesumokėjo ieškovei sutartyje sulygto avanso per sutartyje nustatytą terminą ir papildomai tiekėjo suteiktą laiką, dėl to ginčo sutartis buvo nutraukta ieškovės (tiekėjo) iniciatyva pagal 2019 m. vasario 14 d. pranešimą, t. y. dėl sutarties 3.4. punkto pažeidimo, nesumokėjus sutarto avanso, kurį ieškovė įvertino kaip esminį sutarties pažeidimą (e. b. l. 23). Ginčo dėl sutarties nutraukimo tarp šalių taip pat nėra. Sistemiškai vertinant šalių sulygtas nuostatas, pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalys sutartyje buvo aptarusios 3.4. sutarties punkto nevykdymo (avanso nesumokėjimo) pasekmes ir tiekėjo (ieškovo) teisę tokiais atvejais, t. y. 4.1.5. sutarties punkte nustatyta, kad tiekėjas turėjo teisę nepradėti vykdyti šios sutarties, jeigu pirkėjas nesumoka jam sutarties 3.4. punkte nustatyto avanso. Bylos duomenys patvirtina, kad tiekėja (ieškovė) šia sutarties nuostata nesivadovavo, atliko tam tikrus veiksmus, o nutraukusi sutartį savo iniciatyva dėl esminių sutarties pažeidimų, pareikalavo priteisti iš pirkėjo (atsakovės) baudą pagal sutarties 6.2. punktą. Pirmosios instancijos teismas pritarė tokiai ieškovės pozicijai, konstatavęs, jog sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės (šiai vengus sumokėti avansą) ir patenkino ieškovės ieškinio reikalavimus.

30. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas ginčo atveju sistemiškai neįvertino visų ginčo šalių sudarytos sutarties sąlygų (t. y. kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, esmę, tikslą ir kitas reikšmingas aplinkybes) ir neįvertino, už kokį konkretų įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą šalys nustatė netesybas, kokiomis sąlygomis. Pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime sutarties 6.2. punkto detalesnio vertinimo nepateikė ir laikė, kad šiame punkte nurodytos netesybos (bauda) taikoma bet kokiais atsakovės sutarties nevykdymo atvejais, teismas gana detaliai vertino atsakovės sutartinių įsipareigojimų vykdymą (nevykdymą), bendrininkavimą ir kt. susijusias aplinkybes. Tačiau pabrėžtina, kad ginčo sutarties 6.2. punkte nustatytos netesybos (bauda), kurias buvo prašyta priteisti ieškiniu, taikomos konkrečiais sutartyje įtvirtintais atvejais, t. y. kai sutartį nutraukia pirkėjas ne dėl tiekėjo kaltės, ir net pažymėta sąlyga, jog tiekėjas (ieškovė) gali išskaičiuoti pagrįstus patirtus nuostolius ir išlaidas už jau atliktus darbus ir sutarties punkte 6.2. numatytą baudos dydį, iš grąžintino avansinio mokėjimo. Šiame punkte nėra šalių susitarimo dėl netesybų taikymo, esant nutraukai sutarčiai tiekėjo iniciatyva pirkėjui nesumokėjus sutarties 3.4. punkte nustatyto avanso, ir kaip minėta anksčiau, šalys ginčo sutartyje konkrečiai buvo sutarusios, jog tokiais atvejais (pirkėjui nesumokėjus avanso) tiekėjas turėjo teisę nepradėti vykdyti šios sutarties (sutarties 4.1.5. punktas). Ši sąlyga nustatyta nedviprasmiškai, aiškiai ir jos įtvirtinimas sutartyje rodo, jog tiekėjas siekė apsidrausti nuo tokių atveju, kai pirkėjas nesumoka avanso. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad tiekėjui veikiant, nepaisant avanso nesumokėjimo, tokiu atveju laikoma, kad jis veikė savo rizika, neužtikrinęs tokio veikimo tarpusavio sudarytoje sutartyje, nors pagal sutartį turėjo teisę nepradėti vykdyti sutarties kol pirkėjas nesumokėjo sutarto avanso, būtent taip buvo susitarta šalių ginčo sutartyje. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nors šalių pateiktas susirašinėjimas ir kitos bylos aplinkybės tikėtinai patvirtina, jog atsakovė buvo suteikusi ieškovei lūkestį dėl avanso sumokėjimo (ne kartą žadėjo jį sumokėti) ir šio susitarimo neįvykdė. Tačiau ieškovė ginčo atveju neprašė priteisti nuostolių (įrodinėdama atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, tarp jų patirtų nuostolių dydį) dėl tokio atsakovės neveikimo, tačiau prašė priteisti netesybas pagal sutarties 6.2. punktą, t. y. pasirinko būtent tokį savo teisių gynybos būdą. Bet kaip jau minėta, vien susitarimo nevykdymas nėra pagrindas taikyti kitai šaliai sutartyje nustatytas netesybas, sutartį aiškinant plečiamai, nes netesybos yra šalių derybų objektas (sutarties laisvės principo išraiška) ir jos gali būti priteisiamos, kai atsiranda konkrečios šalių sudarytoje sutartyje nurodytos (sutartos) aplinkybės, kurios būtų pagrindas tokių netesybų priteisimui. Remiantis kasacinio teismo praktika, tokie šalių susitarimai dėl netesybų negali būti aiškinami plečiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138-686/2015). Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, jog susitarimas dėl netesybų (baudos) sumokėjimo, pirkėjui nesumokėjus sutartyje nustatyto 3.4. punkte avanso ir tuo pagrindu tiekėjui nutraukus sutartį tarp šalių buvo pasiektas, kurio pagrindu ieškovė prašo priteisti iš atsakovės netesybas (baudą), dėl to laikytina, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas šią sutarties sąlyga aiškino plečiamai.

31. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo priteisti ieškovės reikalaujamas netesybas (baudą) iš atsakovės, ir tenkinti kitus išvestinius ieškinio reikalavimus.

32. Kiti apeliacinio skundo ar atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).

33. Įvertinęs nustatytas bylos faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas tenkina apeliacinį skundą, naikina skundžiamą galutinį sprendimą ir priima naują sprendimą – preliminarų sprendimą panaikina ir ieškinį atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

34. Apeliacinės instancijos teismui tenkinant atsakovės apeliacinį skundą ir priimant naują sprendimą – ieškinį atmetant, iš naujo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovė pateikė byloje įrodymų, kad pirmosios instancijos teisme patyrė 943,80 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

35. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinio dokumento pobūdį, turinį. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijų rekomenduojamus priteisti maksimalius užmokesčio dydžius, į atliktų teisinių paslaugų pobūdį, parengtų procesinių dokumentų turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, į bylos sudėtingumą, vertina, kad atsakovės prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba pirmosios instancijos teisme, yra protingo ir pagrįsto dydžio, dėl to priteistinos iš ieškovės atsakovės naudai, t. y. iš viso 943,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

36. Apeliantė taip pat prašo priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, t. y. 16 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir 508,20 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą surašant apeliacinį skundą. Teismas vertina, kad prašymas priteisti 16 Eur žyminį mokestį yra pagrįstas, dėl to tenkinamas. Tuo tarpu pranešimą apie patirtas 508,20 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą, atsakovė pateikė, kai teismas jau buvo atidėjęs sprendimo (nutarties) priėmimo paskelbimą ir išėjęs į pasitarimų kambarį, nors teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį jokie prašymai, nauji duomenys, įrodymai ir kt. negali būti teikiami ir vertinami, nes jau yra baigtas bylos nagrinėjimas iš esmės (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-136-640/2018). CPK 98 straipsnio 1 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Dėl šių aplinkybių atsakovės papildomus įrodymus dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsisakytina priimti, o atsakovei savalaikiai nepateikus įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą, šios papildomos bylinėjimosi išlaidos atsakovei nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. galutinį spendimą ir priimti naują sprendimą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stebėjimo technologijos“, j. a. k. 303076636, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aeropolis“, j. a. k. 300023308, naudai 943,80 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt trys eurus ir 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stebėjimo technologijos“, j. a. k. 303076636, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aeropolis“, j. a. k. 300023308, naudai 16 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Loreta Braždienė