Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „YIT Lietuva“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

8. Nagrinėjamu atveju Ieškovas savo ieškinio reikalavimą priteisti iš Atsakovo žalos atlyginimą grindžia tuo, kad Atsakovas, kaip kelio valdytojas CK 6.266 straipsnio prasme, yra atsakinga už kelio dangos defektais padarytą žalą. Atsakovas, nesutikdamas su ieškinio reikalavimais, nurodo, kad negali būti atsakingas už dėl kelio trūkumų kilusią žalą, nes sutartimi perdavė Vilniaus miesto Šiaurinės miesto dalies gatves, įskaitant ir (duomenys neskelbtini), valdyti UAB ,,YIT Lietuva“, kuri ir turi būti laikoma faktiniu gatvių valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme (tai buvo numatyta 2018-09-25 pirkimo sutarties 16.11 p.). Be to, Ieškovas nepagrindė civilinės atsakomybės sąlygų, žalos dydžio, o žalos atlyginimas turėtų būti mažinamas, atsižvelgiant į vairuotojo, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo, neatsargumą. Taigi, iš esmės ginčas kilęs dėl asmens, atsakingo už žalą, atsiradusią automobiliui įvažiavus į kelio duobę; dėl žalos dydžio nustatymo pagrįstumo; dėl įvykio aplinkybių – automobilio vairuotojo veiksmų ar neveikimo įvertinimo ir įtakos sprendžiant už kelio defektus atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimus.

Dėl už žalą atsakingo asmens.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Šioje teisės normoje įtvirtinta objektyvioji (griežtoji) atsakomybė už dėl statinių trūkumo padarytą žalą taikoma statinio savininkui arba valdytojui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas CK 6.266 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, yra išaiškinęs, kad asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, nes tokiu atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-105/687/2016; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Taigi, tuo atveju, kai viešame registre nurodytas statinio savininkas (valdytojas) siekia paneigti statinio valdymo prezumpciją ir taip ginčija savo atsakomybę už statinio defektais padarytą žalą, būtina nustatyti, ar konkrečia sutartimi daikto valdymas CK 6.266 straipsnio prasme buvo perleistas kitam asmeniui.

10. Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo prasme, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti pastato saugumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-701/2018). Kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 16 d. apžvalga „Atskiri griežtosios deliktinės atsakomybės atvejai Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ Nr. AC-48-1). Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017).

11. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad Atsakovas yra kelio ruožo, kuriame buvo kelio dangos defektas ir įvyko eismo įvykis, savininkas. Atsakovas, ginčydamas savo, kaip kelio savininko ir valdytojo atsakomybę už kelio defektu transporto priemonei padarytą žalą, teigė, kad Sutartimi buvo perdavusi Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatves, tarp jų ir (duomenys neskelbtini), valdyti trečiajam asmeniui UAB ,,YIT Lietuva“, kuri ir turi būti laikoma faktiniu gatvių valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme. Šiuos teiginius atsakovas grindė 2018-09-25 tarp Atsakovės ir UAB ,,YIT Lietuva“ sudarytos sutarties Nr. A62-163/18(3.10.21-TD2) 16.11 papunkčiu.

12. Kasacinio teismo praktikoje yra įtvirtinti kriterijai, kada kitas asmuo pripažintinas statinio valdytoju CK 6.266 straipsnio pagrindu tuo atveju, kai statinio savininkas (valdytojas) nurodo, kad pagal sutartį atsakomybė už statinio konstrukcijos defektą tenka kitam asmeniui. Teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Teismas, spręsdamas dėl sutarties sąlygų turinio, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalį sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016; 2011 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011; 2017 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017; ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

13. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija (Užsakovas) ir UAB ,,YIT Infra Lietuva“ (Rangovas) 2018-09-25 sudarė darbų atlikimo sutartį, pagal kurią Rangovas įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Šiaurinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o Užsakovas įsipareigojo sudaryti Rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti už faktiškai atliktus darbus pagal Rangovo pasiūlytus įkainius, nurodytus Sutarties 2 priede (Sutarties 1.1 punktas). Sutarties 16.1 punkte Rangovas įsipareigojo darbus atlikti tinkamai, kokybiškai ir laiku, gavus raštišką Užsakovo užsakymą, kuriam nurodyta darbų atlikimo vieta, apimtis, darbų atlikimo terminas, per kurį darbai turi būti atlikti. Sutarties 16.11 punkte numatyta, kad Rangovas įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Rangovas privalo defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant šalinti (taisyti) bei apie šią aplinkybę informuoti Užsakovą. Rangovas nuo Sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Šiaurinės miesto dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį bei CK 6.270 str. 2 d. ir įsipareigoja atlyginti užsakovui ir/ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iš Užsakovo, Užsakovas savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus Rangovui pagal šią Sutartį už atliktus darbus suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad Rangovas per 30 kalendorinių dienų nuo pareikalavimo Užsakovui sumokėtų kompensaciją, lygią priteistiems nuostoliams.

14. Kitais atvejais, kurie nekelia grėsmės eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, Rangovas apie pastebėtus eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus turi informuoti Užsakovą ir darbus atlikti pagal jo pateiktą raštišką užsakymą (Sutarties 3 priedas) ir jame nurodytas apimtis (Sutarties 16.12 punktas).

15. Taigi įvertinus Sutarties nuostatų turinį, darytina išvada, kad trečiasis asmuo UAB „YIT Lietuva“ pagal Sutartį neįgijo teisės savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo keliui, o tik įsipareigojo atlikti techninės priežiūros darbus. Iš Sutarties turinio nėra pagrindo spręsti, kad trečiasis asmuo savarankiškai įgyvendina priskirtų prižiūrėti kelių valdymą bei yra gatvės (kelio) valdytojas, nes be Užsakovo užsakymo galimi tik defektų, keliančių grėsmę eismo saugumui, šalinimo darbai. Trečiasis asmuo su Atsakove sudarytos Sutarties pagrindu privalo veikti tik pagal Atsakovės nurodymus bei laikydamasis jos nustatytų taisyklių, o ne savo nuožiūra. Taigi įvertinus Sutarties nuostatų turinį, nėra pagrindo išvadai, kad Rangovas priskirtų prižiūrėti kelių valdymą įgyvendino savarankiškai (CK 6.193 straipsnis). Priešingai, kelių remonto darbai gali būti atlikti tik savivaldybės raštiško užsakymo pagrindu.

16. Juo labiau, pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį, juridiniams asmenims savivaldybių turtas patikėjimo teise gali būti perduodamas pagal turto patikėjimo sutartį savivaldybių funkcijoms įgyvendinti ir tik tais atvejais, kai šie juridiniai asmenys pagal įstatymus gali atlikti savivaldybių funkcijas. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima savivaldybės taryba. Byloje nėra įrodymų, kad Sutartis dėl Vilniaus miesto Šiaurinės miesto dalies gatvių priežiūros ir remonto būtų buvusi sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės tarybai priėmus sprendimą gatvių ir jų dalių valdytojo teises perduoti trečiajam asmeniui (CPK 178 straipsnis). CK 6.266 straipsnio nuostatų pagrindu kitiems asmenims negali būti perduota valdymo teisė į savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą (Vilniaus apygardos teismo 2017-11-16 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-1531-590/2017).

17. Aplinkybė, kad Sutartyje yra įrašyta nuostata, kad Rangovas yra kelio valdytojas CK 6.266 straipsnio prasme ir įsipareigojo atlyginti nuostolius dėl netinkamos kelių priežiūros, savaime nėra pagrindas daryti priešingą išvadą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vien tik sutarties nuostatos, kad Rangovas yra laikomas gatvių ir kiemų dangos valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (ar) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, savaime neįrodo, kad Rangovas yra kelio ir jame esančių įrenginių valdytojas. Reikia analizuoti šalių sudarytą sutartį kompleksiškai, vertinant, ar rangovui yra suteikta teisė savarankiškai, savo nuožiūra valdyti kelius, daryti fizinį poveikį, ar jam yra priskirta tik techninės priežiūros funkcija (Vilniaus apygardos teismo 2019-04-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-503-560/2019).

18. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, įvertinęs Sutarties nuostatų visumą, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju Atsakovo ir trečiojo asmens Sutartis turi būti vertinama kaip susitarimas dėl kelių techninės priežiūros darbų vykdymo, įskaitant stebėseną ir eismo saugumui keliančių defektų pašalinimą. Dėl to spręstina, kad Sutartimi kelių valdymo teisė nebuvo perduota Rangovui ir jų valdytojas CK 6.266 straipsnio prasme yra Atsakovas.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų.

19. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos civilinės atsakomybės sąlygos: įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; žalos asmeniui padarymas; įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto.

20. Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad kelio su žalą sukėlusiu defektu valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikytinas Atsakovas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad kelio dangos defektas (duobė) buvo nepažymėta, neaptverta. Ieškovo apdraustas automobilis įvažiavo į šią duobę ir buvo apgadintas, t. y. dėl kelio defekto kilo žalos, kurią atlyginio draudikas Ieškovas ir regreso tvarka reikalauja priteisti iš Atsakovo – už žalą atsakingo kelio su defektu dangoje valdytojo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad yra visos Atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos CK 6.266 straipsnio pagrindu. Dėl to Ieškovo ieškinys Atsakovui dėl žalos atlyginimo tenkintinas (CK 6.101 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 6.1015 straipsnis, 6.280 straipsnio 1 dalis).

21. Atsakovas, gindamasis nuo pareikšto ieškinio, nurodė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatinėjama transporto priemonės gedimų priežastis, byloje nėra jokių duomenų apie automobilio būklę iki eismo įvykio, įrodymų, kad gedimai buvo sąlygoti būtent dėl automobilio įvažiavimo į duobę.

22. Teismo vertinimu, byloje esanti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019-03-19 pažyma, 2019-03-16 vyriausiosios patrulės tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio, 2019-03-16 eismo įvykio vietos schema, 2019-03-21 Transporto priemonės techninės apžiūros aktas, patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėjo trūkumų, kurie nulėmė prašomos priteisti žalos atsiradimą.

23. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019-03-19 pažymoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) pranešėjas įvažiavo į duobę, ko pasekoje apgadino automobilį. Šioje pažymoje nurodyti transporto priemonės sugadinimai – priekinis dešinės pusės ratas ir užpakalinis dešinės pusės ratas. Nurodytas faktines aplinkybes, t. y. automobilio apgadinimus, patvirtina fotonuotraukos, pirmoje iš jų akivaizdžiai matyti mechaninio smūgio pasekmė – nuleistos priekinio ir upžakalinio rato padangos, kas sutampa su minėtoje komisariato pažymoje užfiksuotomis faktinėmis aplinkybėmis. Teismo vertinimu, tokie sugadinimai kaip padangos nuleidimas/prakirtimas ir ratlankio nubrozdinimas laikytini atitinkančiais aptariamo eismo įvykio pobūdį. Taigi manyti, kad fotonuotraukose užfiksuota automobilio būklė (prakirstos padangos) būtų nesusiję su 2019-03-16 eismo įvykiu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo.

24. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, t. y. į nustatytas Atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas CK 6.266 straipsnio pagrindu, taip pat į tai, kad Atsakovė nenuginčijo prašomos priteisti žalos dydžio, ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkintinas ir Ieškovui iš Atsakovo priteistina 172,53 EUR žalai atlyginti.

Dėl eismo įvykio aplinkybių.

25. Atsakovės minimos eismo įvykio aplinkybės svarbios sprendžiant klausimą dėl galimų Atsakovo atsakomybę šalinančių sąlygų. Atsakomybę šalinančių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka Atsakovui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009). Atsakovas nurodė, kad žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas dėl paties nukentėjusiojo asmens didelio neatsargumo, padėjusio žalai atsirasti ar padidėti (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Atsakovas teigė, jog byloje nėra duomenų, kokiu tiksliai greičiu įvykio metu važiavo automobilis, ar jis negalėjo sustoti ar kitaip išvengti kliūties, kokios yra įvykio aplinkybės.

26. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir įrodymus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta pagrindo taikyti CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatų bei dėl automobilio vairuotojo elgesio atleisti Atsakovą nuo civilinės atsakomybės.

27. Civiliniame procese vyraujantys dispozityvumo ir rungimosi principai, šalių įrodinėjimo pareiga reiškia, kad kiekviena šalis turi procesinę naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 13, 178 straipsniai). Šalių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir našta, įrodinėti, sukelia tam tikrus neigiamus procesinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis, o tai gali lemti nepalankaus teismo sprendimo priėmimą, šalies, kuri neįrodė savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindo, atžvilgiu.

28. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju Ieškovas pateikė duomenis apie ginčo eismo įvykį: 2019-03-19 Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato raštą Nr. 10R-33915302-19, 2019-03-16 Tarnybinį pranešimą dėl eismo įvykio; 2019-03-16 eismo įvykio vietos schemą. Šioje pateiktoje eismo įvykio medžiagoje pareigūnų nėra užfiksuota, kad automobilio vairuotojas būtų pažeidęs kokias nors kelių eismo taisykles ar atlikęs kitus neteisėtus veiksmus. Taip pat pareigūnai užfiksavo (2019-03-16 Tarnybinis raštas), kad gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) automobilis (duomenys neskelbtini) įvažiavo į duobę, ko pasekoje apgadintas automobilis, kuris yra draustas. Atvykus, automobilio vairuotojas paaiškino, kad važiuojant Apkasų gatve, jis įvažiavo į duobę, jos nematė, nes buvo lietinga, sustojo ir pastebėjo, kad apgadino savo automobilio priekinį ir galinį ratą. Pareigūnai šiame pranešime pažymėjo, kad ženklų, žyminčių duobę, nebuvo, vėliau atvyko UAB „Grinda“ ir užpylė duobę. Tuo tarpu Atsakovas bar trečiasis asmuo, keldami klausimą dėl galimo automobilio vairuotojo neatsargumo, nepateikė jokių tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Hipotetiškai keliami klausimai ir samprotavimai nėra pakankamas pagrindas paneigti byloje pateiktus įrodymus (CPK 185 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų.

29. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, tenkintinas Ieškovo reikalavimas priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-08-24) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

30. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys yra patenkintas, Ieškovui iš Atsakovo priteistinas 15,00 EUR (žyminis mokestis) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje nėra patirtos, todėl nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti ieškovui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 188710061, 172,53 EUR (vienas šimtas septyniasdešimt du eurai 53 ct) žalai atlyginti; 5 (penki) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (172,53 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 EUR (penkiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.