Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Evaldo Burzdiko (pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Izoldos nėninės (kolegijos pirmininkė) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės (apeliantės) O. V., atstovaujamos advokatės S. Č., apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. V. ieškinį atsakovams O. V., Varėnos rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos žemėtvarkos skyriui, tretiesiems asmenims VĮ Registrų centro Alytaus filialui, Varėnos 2-ajam notarų biurui dėl pažymos apie namų valdą pripažinimo negaliojančia, paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo, nuosavybės teisės liudijimo bei teisinės registracijos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pripažinti negaliojančia Varėnos rajono savivaldybės administracijos Merkinės seniūnijos 2010-06-21 pažymą apie namų valdą Nr. (duomenys neskelbtini) ;Panaikinti Varėnos rajono 2-ojo notaro biuro notarės L. M. 2010-07-02 išduotus Paveldėjimo teisės pagal įstatymą, notarinio registro Nr. 2068 M, ir nuosavybės teisės, notarinio registro Nr. 2067 M, liudijimus;Panaikinti gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinių pastatų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir statinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Varėnos r. sav., registruotų O. V., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu teisinę registraciją bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo esmė

Pripažino negaliojančia Varėnos rajono savivaldybės administracijos Merkinės seniūnijos 2010-06-21 pažymą apie namų valdą Nr. (duomenys neskelbtini).Panaikino Varėnos rajono 2 notarų biuro notarės L. M. 2010-07-02 išduotus paveldėjimo teisės pagal įstatymą, notarinio registro Nr. 2068 M, ir nuosavybės teisės, notarinio registro Nr. 2067 M, liudijimus.Panaikino gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinių pastatų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir statinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Varėnos rajone, registruotų O. V. vardu teisinę registraciją.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

Gyvenamasis namas baigtas statyti 1963 m., todėl ieškovas nurodytame name gimti negalėjo, kadangi namo tuo metu dar nebuvo. Atsakovės sutuoktiniui B. V. išduoti statybą leidžiantys dokumentai patvirtina vykdytų statybų teisėtumą, kas pagrindžia absoliučią B. V. nuosavybės teisę į ginčo objektą – gyvenamąjį namą. Nesutinka su teismo pozicija, kad prie ginčo namo statybų prisidėjo Z. V. bei A. V.. Teismas nepagrįstai nusprendė, jog ieškovų prisidėjimo faktą prie ginčo gyvenamojo namo statybų lėšomis bei darbu, įrodo liudytojų parodymai. Vertindamas jų parodymus teismas visiškai neatsižvelgė į duotų parodymų patikimumą bei jų reikšmę bylai. Visi apklausti liudytojai yra šališki ir turi tiesioginį suinteresuotumą civilinės bylos baigtimi ieškovo naudai, todėl jų parodymai negali būti vertinami kaip pagrįsti ir patikimi duomenys. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Varėnos rajono savivaldybės Merkinės seniūnijos darbuotojo liudytojo P. Ž. parodymus, kuris nurodė, jog ginčo gyvenamasis namas nėra dviejų galų.Aplinkybė, jog Z. V. prie gyvenamojo namo statybų galėjo prisidėti 3000 rublių suma nepagrįsta jokiais įrodymais, kadangi pagal iki 1964 metų galiojusio 1922 metų RTFSR civilinio kodekso nuostatas, sandoriams, kurių vertė sudarė 3000 rublių, buvo būtina notarinė forma, tačiau tokių įrodymų ieškovas nei jo atstovai nepateikė. Nesutiktina su teismo pozicija, jog sprendžiant ginčą dėl gyvenamojo namo priklausomybės turi būti vadovaujamasi išimtinai išrašais iš ieškovo pateiktų išrašų iš namų ūkio knygų apie A. V. asmeninę sąskaitą, kadangi šios knygos gali patvirtinti tik gyvenimo tam tikroje vietoje faktą, bet neįrodo nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą. Tiek pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, tiek ir pagal gyvenamojo namo statybos laikotarpiu bei laikotarpiu, kada A. V. atsikėlė gyventi į sūnaus B. V. namus, nuosavybės teisė į daiktus asmeniui atsirasdavo tam tikro juridinio fakto – sandorio pagrindu. Vien tik įrašas apie namų ūkio narius Vykdomojo komiteto vedamose knygose nebuvo pagrindas nuosavybei į pastatus atsirasti.Vadovaujantis 2010 m. gegužės 12 d. Vyriausybės nutarimu ,,Dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius įgytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d.“, siekiant įregistruoti statinius, įgytus ar pastatytus iki įsigaliojo Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija, registro tvarkytojui būtina pateikti 1. savivaldybės ar archyvo išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose, jeigu statiniai pastatyti iki 1989-01-01 ir 2. savivaldybės ar archyvo išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose ir dokumentus patvirtinančius statybos teisėtumo faktą. Ieškovai jokių dokumentų, patvirtinančiųjų prisidėjimą ar dalyvavimą ginčo namo statyboje, nepateikė. Ieškovas motinos nuosavybės teisę nepagrįstai grindžia ankstesnėmis seniūnijos pažymomis. Išrašuose iš ūkinės knygos Nr. 45 yra nurodomi tik ūkiui priklausantys gyvenamieji namai ir namų ūkio narių sąrašas, tačiau nėra nurodoma, kokiu juridiniu pagrindu ieškovo motina A. V. įgijo nuosavybės teisę į ½ gyvenamojo namo, kurį savo lėšomis ir jėgomis pastatė B. V.. Nepagrįsta ieškovo atstovų pozicija, jog A. V. galėjo nuosavybės teisę į pusę turto įgyti galimai statybų ir susitarimo dėl bendrai vykdomų statybų pagrindu.Atsižvelgiant į faktą, jog įrašai ūkinėje knygoje buvo taisomi, ūkinė knyga negali būti laikoma pakankamu ir vieninteliu pagrindu nuosavybės teisių pagrįstumui į gyvenamąjį namą įrodinėti. Įrašai namų ūkio knygose apie A. V. asmeninę sąskaitą yra nenuoseklūs.B. V. testamente aiškiai išreiškė valią visą turtą, kurį sudarė gyvenamasis namas su statiniais, palikti savo vaikams, kas reiškia, kad dar būdamas gyvas jis patvirtino, jog jam nuosavybės teise priklauso visas gyvenamasis namas, o ne ½ šio turto.Nepagrįstos teismo nustatytos aplinkybės, kad namas buvo dviejų galų, kadangi statybą leidžiantys ir jos pabaigą liudijantys dokumentai patvirtina, kad gyvenamasis namas buvo statomas vieno galo, t. y. vienai šeimai. Tik gerokai vėliau, kaip ir buvo nurodyta teismo posėdžio metu, A. V. atliko kambario pertvarą. Be to, gyvenamasis namas turi vieną ir tą pačią šildymo sistemą, t. y. vieną krosnį, vieną kaminą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nustatyta, kad 2010 m. birželio 21 d. Varėnos rajono savivaldybės administracijos Merkinės seniūnijos seniūno pavaduotojas P. Ž. pateikė VĮ Registrų centro Alytaus filialui pažymą Nr. SR-(duomenys neskelbtini) (toliau – seniūnijos pažyma), kurioje nurodė, jog pagal Merkinės sen., (duomenys neskelbtini) namų ūkio knygą Nr. 45 (asmeninės sąskaitos Nr. 1358), B. V. vardu įrašyta gyvenamasis namas (statytas 1963 m., įgijimo pagrindas – įgytas statybos būdu) su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), Varėnos r. (toliau - ginčo namas). Šios pažymos pagrindu VĮ Registrų centre buvo įregistruota nuosavybės teisė B. V. į visą gyvenamąjį namą su priklausiniais, o šiam mirus ((duomenys neskelbtini)), į šį turtą nuosavybės teises įgijo jo žmona apeliantė O. V. (pagrindai – 2010-07-02 nuosavybės teisės liudijimas Nr. 2067 M ir 2010-07-02 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 2068 M). Ieškovė (Z. V. teisių perėmėja) nurodo, kad ginčo namas buvo pastatytas bendrai – Z. V. (mirusio (duomenys neskelbtini)), B. V. (mirusio (duomenys neskelbtini)) ir jų motinos A. V. (mirusios (duomenys neskelbtini)), kuri testamentu puse ginčo namo paliko Z. V., ūkinėse knygose nurodyta, kad ½ dalis ginčo namo priklausė A. V., todėl seniūnijos pažyma neatitinka faktinių aplinkybių, dėl ko turi būti pripažinta negaliojančia.

Ginčo esmė, - ar 2010 m. birželio 21 d. Varėnos rajono savivaldybės administracijos Merkinės seniūnijos seniūno pavaduotojo P. Ž. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), išduota teisėtai ir pagrįstai.

Pažymėtina, kad kaimo vietovėse iki 1991 m. liepos 25 d., t. y. iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos įsigaliojimo, kai pagal šią instrukciją pastatai tiek kaimo, tiek miesto vietovėje buvo pradėti registruoti valstybiniuose inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuruose, pastatytas namas buvo registruojamas vykdomojo komiteto vedamose ūkinėse knygose. Iš byloje pateiktų ūkinių knygų (t. 2, b. l. 191-195; t. 3, b. l. 42) matyti, kad nuo 1964 m. iki mirties A. (A.) V. ūkinėse knygose buvo nurodoma kaip šeimos galva, turinti ½ dalį ginčo namo, o B. V. atskirai ūkinėje knygoje (namų ūkio Nr. 1358; t. 3, b. l.43) nurodomas kaip šeimos galva, turinti taip pat ½ dalį ginčo namo (be to šioje ūkinėje knygoje pažymėta, kad kita ½ dalis namo A. V.). Nepagrįstais laikytini apeliacinio skundo argumentai, kad ūkinėje knygoje (namų ūkio Nr. 1358) dėl B. V. priklausančios dalies yra darytas taisymas iš 1/1 į 1/2 (prie 1998 m.), dėl ko ūkinė knyga negali būti pakankamas ir vienintelis pagrindas nuosavybės teisėms įrodinėti. Visų pirma, nėra pagrindo pripažinti, jog šioje ūkinėje knygoje yra padarytas taisymas, nes apelianto nurodytoje vietoje yra tik paryškintas skaičius „2“, nesimato trynimo, braukimo požymių. Antra, netgi pripažinus, kad apelianto nurodomoje vietoje pirminis įrašas buvo „1/1“, o ne „1/2“, nebūtų pagrindo spręsti, kad B. V. pagal ūkines knygas priklauso visas ginčo namas, nes toje pačioje ūkinėje knygoje prie 2001 m. nurodyta, kad B. V. priklauso ½ ginčo namo, o šios knygos skiltyje „papildomos žinios“ nurodyta, kad kita dalis namo A. V., be to, ūkinėse knygose dėl A. V. priklausančio ginčo namo nuosekliai nurodoma, jog jai priklauso ½ dalis ginčo namo. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad apelianto nurodomoje vietoje prie 1998 m. yra nurodyta, kad B. V. priklausančio namo bendras naudingas plotas yra 50,09 kv. m., kai ginčo namo naudingas plotas yra 94,94 kv. m., o bendras plotas yra 107,53 kv. m. (pripažinus, jog įrašas turėjo būti „1/1“, gautųsi neteisingas įrašas 50,09 kv. m.), kas taip pat leidžia daryti išvadą, jog B. V. pagal ūkines knygas visuomet priklausė ½ dalis ginčo namo. Ketvirta, byloje nustatyta, kad ginčo name visuomet gyveno dvi šeimos (B. V. šeima ir A. V. šeima).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 patvirtintame „Dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąraše“ numatyta, kad pastatyti seni statiniai Registre registruojami Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 (Žin., 2002, Nr. 72-3077), nustatyta tvarka Registro tvarkytojui pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises į jį ir šiuos dokumentus: 2.1. savivaldybės ar archyvo išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose, jeigu statiniai pastatyti iki 1989 m. sausio 1 d. įskaitytinai <...> (sąrašo 2 p.). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog ginčo namas yra pastatytas iki 1989 m., abi šalys tvirtina statę šį ginčo namą, o ne įgiję sandorio pagrindu, todėl, registruojant nuosavybės teises, turi būti taikoma aukščiau nurodyta nuostata, t. y. turi būti pateikta savivaldybės pažyma (seniūnijos pažyma) apie įrašus ūkinėse knygose, kuri yra pakankama įregistruoti nuosavybės teises. Taigi, šiuo atveju, esminis dalykas, kurį būtina nustatyti, ar seniūnijos pažyma atitinka įrašus ūkinėse knygose. Pažymėtina, kad asmuo (seniūnas), rašantis šią pažymą, turi tik nurodyti, kokie įrašai yra ūkinėse knygose apie šio turto priklausymą, bet ne dėstyti savo nuomonę apie turto priklausymą, t. y. seniūnijos pažymoje turi būti konstatuojami faktai, nurodyti ūkinėse knygose. Kaip matyti iš nustatytų byloje aplinkybių, ginčijamoje seniūnijos pažymoje nurodyti duomenys neatitinka ūkinėse knygose esančių duomenų (išdavęs pažymą asmuo tai taip pat pripažino ir nurodė, kad pažymą išdavė pagal prašyme nurodytas aplinkybes ir prie jo pridėtus dokumentus, bet ne pagal įrašus ūkinėse knygose (t. 2, b. l. 74)), todėl visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino negaliojančia Varėnos rajono savivaldybės administracijos Merkinės seniūnijos 2010-06-21 pažymą apie namų valdą Nr. (duomenys neskelbtini). Panaikinus pirminį nuosavybės teisės įregistravimo pagrindą (seniūnijos pažymą), pagrįstai panaikinti išvestiniai (2 ir 3 reikalavimai) nuosavybės teisių įgijimo pagrindai.

Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (CPK 185 str.), priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantės ieškovei priteistinos jos turėtos 450 Lt bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (t. 3, b. l. 97, 101, 102), t. y. už advokatės paslaugas, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės O. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 450 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.