- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-10
- Bylos Nr.
- 2A-236-553/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00879-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė (pran.), Liuda Uckienė, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- Z. V.
- Atsakovas
- O. V., Varėnos rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- VĮ „Registrų centras“, Varėnos rajono 2-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Z. V. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2011-06-06 sprendimo, priimto išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovo Z. V. ieškinį atsakovams O. V., Varėnos rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl apskrities viršininko sprendimo ir įsakymo dalinio panaikinimo, pažymos apie namų valdą pripažinimo negaliojančia, paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą ir nuosavybės teisės liudijimo panaikinimo, teisinės registracijos panaikinimo, tretieji asmenys VĮ „Registrų centras“, Varėnos rajono 2-ojo notarų biuro notarė L. M..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Z. V. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydamas: 1) iš dalies panaikinti Alytaus apskrities viršininko administracijos 2000-02-25 sprendimą Nr. 38-8244, Alytaus apskrities viršininko 2000-02-25 įsakymą Nr. 38-167, kuriais buvo atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypą, skirtą namų valdai, t. y. į 0,48 ha žemės sklypą, ir kurių pagrindu nuosavybės teisė buvo įregistruota B. V. vardu; 2) pripažinti negaliojančia Varėnos rajono savivaldybės administracijos Merkinės seniūnijos 2010-06-21 pažymą apie namų valdą Nr. SR-596; 3) panaikinti Varėnos rajono 2-ojo notarų biuro notarės L. M. 2010-07-02 išduotus Paveldėjimo teisės pagal įstatymą, notarinio registro Nr. 2068 M, ir Nuosavybės teisės, notarinio registro Nr. 2067 M, liudijimus; 4) panaikinti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ūkinių pastatų (duomenys neskelbtini), ir statinio (duomenys neskelbtini), esančių duomenys neskelbtini, registruotų O. V. vardu, teisinę registraciją; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad atsakovė yra jo mirusio brolio B. V. žmona. 2010 m. rugpjūtį ieškovas iš atsakovės per notarę gavo pranešimą, kad ieškovas privalo išsikelti iš namo, esančio (duomenys neskelbtini). Šiuo namu lygiomis dalimis naudojosi ir valdė ieškovo brolis su mama A. V., kuri mirė (duomenys neskelbtini), ieškovui mama savo ½ namo dalį paliko testamentu, ieškovas palikimą priėmė iš karto. 2009-07-22 notarė išdavė ieškovui liudijimą, su kuriuo jo atstovė pagal įgaliojimą kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl pažymos apie mamos turėtą turtą išdavimo. Pažymos VĮ „Registrų centro“ darbuotojai neišdavė, paaiškino, kad pastatai nėra įregistruoti, o žemės sklypas yra registruotas B. V. vardu. Ieškovas kreipėsi į Varėnos rajono savivaldybės administraciją, Alytaus apskrities viršininko administraciją, Merkinės seniūną. Buvo gauta informacija, kad pagal namų ūkio knygą ieškovo mamos vardu įrašyta ½ dalis gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, tačiau žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio stovi šie pastatai, buvo registruoti tik B. V. vardu. Ieškovas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos teritorinio žemėtvarkos skyrių, tačiau atsakymo negavo. Iš VĮ „Registrų centras“ išrašo matyti, kad atsakovei nuosavybės teisės į pastatus buvo įregistruotos remiantis 2010-06-21 seniūnijos pažyma, 2010-07-02 nuosavybės teisės ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimais, tačiau atsakovė apgaulės būdu įsiregistravo pastatus savo vardu, todėl minėti dokumentai turi būti panaikinti. 2010-06-21 pažyma apie namų valdą Nr. SR-596 neatitinka tikrovės, neminima, kad A. V. turėjo ½ gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais.
Atsakovė O. V. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovo teiginiai, jog atsakovė apgaulės būdu įsiregistravo visus pastatus savo vardu yra nepagrįsti, neatitinka tikrovės. Gyvenamasis namas, į kurio ½ dalies ieškovas siekia įteisinti savo nuosavybės teisę, buvo pastatytas 1963 m., visi namo dokumentai buvo išduoti B. V., ieškovo motiną A. V. B. V. priėmė gyventi savo statytame name apie 1964 m. Vien tik faktas – įrašas apie namų ūkio narius Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto vedamose ūkinėse knygose nebuvo pagrindas nuosavybei į pastatus atsirasti. Ieškovas privalo įrodyti faktą, kad B. V. neteisėtai buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,48 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat, kad Alytaus apskrities preliminarus sprendimas „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui Z. V.“, kuriame nurodoma, jog nuosavybės teisės į žemės sklypą Nr. 209-1 (0,48 ha namų valdos sklypas) Z. V. neatkuriamos, po sprendimu yra ir Z. V. parašas.
Atsiliepimas
Atsakovas Varėnos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad išduodant 2010-06-21 pažymą Nr. SR-596 apie B. V. namų valdą, buvo remtasi namų valdos žemės sklypo planu, B. V. 1996-10-15 testamentu, kuriuo jis visą gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus bei pasodybinį sklypą paliko savo vaikams. Minėtas testamentas nepanaikintas ir neužprotestuotas. Taip pat paaiškino, kad Varėnos rajono savivaldybės administracijos Merkinės seniūnijos seniūno pavaduotojas, išduodamas pažymą Nr. SR-596, nebuvo pakankamai atidus ir neatkreipė dėmesio į namų knygos įrašus, esančius B. V. vardu.
Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos žemėtvarkos skyrius atsiliepimu į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Alytaus apskrities viršininko 2000-02-25 sprendimu Nr. 38-8244 B. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra 6,62 ha žemės (miško) (duomenys neskelbtini) bendrosios nuosavybės teise su bendrasavininkais E. P. ir Z. V.. Remiantis šiuo sprendimu Nekilnojamo turto kadastre B. V. vardu buvo įregistruotas 0,48 ha kitos paskirties (namų valdos) žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Z. V. žinojo jam suprojektuotų ir grąžintinų natūrą sklypų vietą bei dydį, apie tai liudija jo parašas, tačiau ieškovas nepasinaudojo savo teise Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka skųsti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, o kreipėsi į teismą su ieškiniu tik 2010-08-25.
Tretieji asmenys VĮ „Registrų centras“, Varėnos rajono 2-ojo notarų biuro notarė L. M. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Varėnos rajono apylinkės teismas 2011-06-06 priėmė sprendimą ieškinį atmesti. Teismas nustatė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis (duomenys neskelbtini) žemės sklypas 0,48 ha ir gyvenamasis namas, ūkio statiniai bei kiemo įrenginiai yra O. V. nuosavybė, kuri atsirado į statinius pagal 2010-07-02 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, 2010-07-02 nuosavybės teisių liudijimą, 2000-02-25 Apskrities viršininko įsakymą, 2010-06-21 apylinkės (seniūnijos) pažymėjimą (T.1, b. l. 8-12). B. V. 0.48 ha žemės sklypo savininku tapo pagal Apskrities viršininko 2000-02-25 įsakymą Nr.38-167 (T.1, b. l. 13). Z. V. po motinos A. V. mirties 2001-07-27 yra įstatyminis ir testamentinis įpėdinis (T. 1, b. l. 14). Ieškovas ginčijo nuosavybės teises atsakovei, savo reikalavimus grįsdamas namų ūkio knygos įrašais 1998-2001 metais, tačiau pagal viešo nekilnojamojo registro duomenis, nei gyvenamasis namas nei ūkio statiniai tais metais jau nebuvo statomi. Atsakovės pateiktuose rašytiniuose įrodymuose dėl gyvenamojo namo ir ūkio statinio statybos 1962 – 1963 m. nurodoma, kad namo ir ūkio statinio statytojas buvo B. V.. Byloje apklaustų liudytojų parodymai dėl kitų asmenų dalyvavimo statybos procese yra bendro pobūdžio ir nepatvirtina jų esminio prisidėjimo darbu ar medžiagomis prie statinių sukūrimo, todėl teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog apmokėjo pačios statybos išlaidas (pilnai ar dalinai), nes tokių rašytinių įrodymų nėra pateikta. Taip pat ieškovas neįrodė, kad tarpusavio susitarimu pasistatė gyvenamąjį namą, kadangi nepateikė įrodymų, kad ieškovas Z. V., jo motina A. V. ir B. V. tarpusavio susitarimu pasistatė gyvenamąjį namą, kadangi nepateikė statytojų kolektyvo susitarimo bendrai veiklai, įforminto jungtinės veiklos sutarties, kuri tvirtinama notariškai (Civilinio kodekso (toliau – CK) 472 straipsnis, 1964 m. redakcija). CK 58 straipsnio 1 dalis (1964 m. redakcija) numatė sandorio negaliojimo, nesilaikius įstatymo reikalaujamos formos pasekmes: 1. sandoris negalioja; 2. esant ginčui tarp šalių, negalima remtis liudytojų parodymais. Pagal šalių aiškinimus galima daryti išvadą, kad A. V. turėjo atskirą gyvenamąjį namą, taigi tuo pagrindu ir galėjo būti užvesta jos asmeninė sąskaita apylinkės (seniūnijos) ūkinėse knygose. Varėnos rajono savivaldybės Merkinės seniūno 2002-05-03 atsakyme dėl duomenų pateikimo nurodyta, kad duomenys į ūkines knygas surašomi apklausos būdu, o jeigu savininkas pateikia nuosavybės teisę įrodančius dokumentus, tai jų pagrindu (T. 1, b. l. 84). Merkinės seniūno 2010-06-21 pažyma apie namų valdą Nr. SR-596 išduota pagal namų ūkio knygą Nr.45 (asmeninė sąskaita Nr. 1358) atitinka aplinkybes dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą ir ūkio statinius. A. V. (mirusi (duomenys neskelbtini)) nesikreipė ir nepadavė prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas, todėl sprendimas dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo jos vardu, nebuvo priimtas. Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko Z. V. išlikusį nekilnojamąjį turtą prašymus padavė E. P., B. V. bei Z. V.. Alytaus apskrities viršininko 2000-02-25 sprendimu Nr. 38-8243 Z. V. atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra (6,61 ha) 1 ha žemės ir 22,28 ha miško bendrosios nuosavybės teise su bendrasavininkiais E. P. ir B. V. (T. 1, b. l. 189). Alytaus apskrities viršininko 2000-02-25 sprendimu Nr. 38-8244 B. V. atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra 6,62 ha žemės (miško) (duomenys neskelbtini) su bendrasavininkiais E. P. ir Z. V. (T. 1, b. l. 190). Asmeninės nuosavybės teise B. V. suprojektuoti sklypai ir jo vardu įregistruota 0,48 ha kitos paskirties (namų valdos) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), jam suteikiant unikalų Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas Z. V. žinojo apie jam suprojektuotų ir grąžintinų natūra sklypų vietą bei dydį, tai patvirtino savo parašu (T. 1, b. l. 195), taigi nesutikdamas su sprendimu atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, galėjo apskųsti apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, bet to nepadarė. Neįrodžius, kad nuosavybės teisės į statinius ir žemės sklypą atkurtos ar nustatytos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nėra pagrindo naikinti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą po B. V. mirties ir nuosavybės teisės liudijimą, išduotą O. V..
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliantas (ieškovas) Z. V. patikslintu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2011-06-06 sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad A. V. nesikreipė ir nepadavė prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nors A. V. nuosavybės teisė į žemės sklypą, esanti (duomenys neskelbtini) atkurta 2000-02-25 Apskrities viršininko įsakymu Nr. 38-167.
2. Teismui buvo paaiškinta, kad negalėjo būti atkuriamos nuosavybės teisės į žemės sklypą, ant kurio esantys pastatai priklauso 2 asmenims. Nurodo, kad jis vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos patvirtinimo“ 8 punktu.
3. Apeliantas pažymėjo, kad pateikė į bylą įrodymus, jog jo mama yra ½ dalies ginčo namo savininkė (2002-04-24 pažyma Nr. 588, 2009-07-22 pažyma Nr. SR-301, 2010-02-22 rašto Nr. SR-243 priedas – išrašas iš namų ūkio knygos).
4. Byloje liudytoju turi būti apklaustas seniūnas G. T., kuris taip pat pasirašė ieškovo motinos testamentą.
5. Teismas neatsižvelgė, kad namas yra 2 galų, elektros instaliacija buvo išvedžiota atskirai, buvo atskiri skaitikliai, atskiros abonentinės knygelės, atskirai mokėta už elektros energiją.
6. Pastatytas namas turėjo būti registruojamas vykdomojo komiteto vedamose ūkinėse knygose kaip namų valda dar 1964 m.
7. Teismas neatsižvelgė į Varėnos rajono savivaldybės administracijos atstovų paaiškinimus: V. V. paaiškino, kad svarbiausi įrašai yra iš namų ūkio knygų, P. Ž. pripažino, kad išrašydamas pažymą apie namų valdą, nepatikrino įrašų namų ūkio knygose. Savivaldybės atstovai patvirtino, kad seniūnijos atstovas per klaidą, neapsižiūrėjimą išrašė pažymą, kurios pagrindu atsakovė įregistravo namą savo vardu, bei patvirtino, kad namų ūkio knygose esančiais įrašais buvo ir yra registruojam nuosavybė.
8. Kad ieškovas įsitikintų, jog mama iš tikrųjų neturėjo jokios namų valdos, ieškovas turėtų matyti namų ūkio knygos išrašus už 1963 – 1964 metų, iš kurių matytųsi, kad ieškovo brolis valdė visą namą, kad jis jam priklauso 100 proc. Teismas, priimdamas sprendimą, turėjo įsitikinti, ar tikrai yra tokie įrašai namų ūkio knygose.
9. Pažymėjo, kad jis nepretendavo nei į žemės sklypą, nei į namo dalį, o tik dabar pretenduoja į mamos nuosavybę po jos mirties.
10. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad „trūksta informuotumo, kaip atsirado nuosavybės teisė į ginčijamą daiktą“, turėjo atnaujinti bylos nagrinėjimą ir išsiaiškinti bylai svarbias aplinkybes (T. 2, b. l. 107-110).
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodo, kad:
1. Alytaus apskrities viršininko administracijos Varėnos rajono žemėtvarkos skyriuje nebuvo gautas A. V. prašymas atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teisių atkūrimo byla nebuvo užvesta bei sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo jos vardu Alytaus apskrities viršininko nebuvo priimti.
2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovui dar 2000 metais, kai buvo atkurtos nuosavybės teisės, turėjo būti žinoma, kad nuosavybės teisės į namų valdos žemės sklypą yra atkuriamos ne jo ar jo motinos vardu. Be to, B. V. nuosavybės teisė į 0,48 ha namų valdos žemės sklypą buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, t. y. išviešinta, todėl yra praleistas Alytaus apskrities viršininko 2000-02-25 sprendimo Nr. 38-8244 ir Alytaus apskrities viršininko 2000-02-25 įsakymo Nr. 38-167 apskundimo terminas ir nėra prašoma jo atnaujinti (T. 2, b. l. 144-147).
Atsakovė O. V. nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Papildomai, kas nebuvo pažymėta atsiliepime į patikslintą ieškinį, atsakovė nurodo, kad:
1. Apeliantas, reikalaudamas pripažinti iš dalies negaliojančiais Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimus, neįrodė, kad žemės sklypas B. V. buvo atkurtais neteisėtai. Vien tik šio apelianto teiginio nepakanka tam, kad būtų patenkinti patikslinto ieškinio reikalavimai.
2. 1998-11-19 gražinamos natūra žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo akte nurodoma, jog žemės sklype yra B. V. namų valda, šiame akte yra ieškovo Z. V. parašas, vadinasi, jau 1998 m. ieškovas pripažino, kad gyvenamasis namas su pastatais nuosavybės teise priklausė B. V..
3. Apelianto ginčijami Alytaus apskrities viršininko sprendimai buvo priimti 2000-02-25, tačiau yra suėjęs ieškinio senaties terminas juos ginčyti bendrosios kompetencijos teisme.
4. Apeliantas skunde vadovaujasi 2010-10-28 Varėnos rajono savivaldybės administracijos raštu Nr. PSD-202-(3.21), su kuriuo atsakovė nėra susipažinusi, šis dokumentas taip pat nebuvo pateiktas teismui.
5. Atsižvelgiant į tai, kad įrašai ūkio knygoje buvo taisomi (skiltyje ties B. V. nuosavybės ūkiui priklausantys gyvenamieji namai akivaizdžiai yra atliktas taisymas iš skaičiaus 1/1 ištaisyta į skaičių ½), ūkinė knyga negali būti laikoma pakankamu ir vieninteliu pagrindu nuosavybės teisių pagrįstumui į gyvenamąjį namą įrodinėti.
6. Testamentas nepatvirtina asmens teisės į turtą. Testamentas tvirtintas seniūnijoje, o ne pas notarą. Asmuo, neturėdamas teisės į turtą, negali šio turto palikti trečiajam asmeniui testamentu (T. 2, b. l. 150-154).
Šalies argumentai
Atsakovė Varėnos rajono savivaldybės administracija sutinka su patikslintu apeliaciniu skundu. Nurodo, kad :
1. Iki 1965-01-01 Lietuvos teritorijoje galiojo RTSFR 1922 m. CK, kurio 185 straipsnyje buvo nustatyta, kad nuosavybės teisės į pastatus, esančius kaimo vietovėse, registruojamos vykdomųjų komitetų vedamose ūkinėse knygose. Tokia pat nuostata išliko ir įsigaliojus 1964 m. CK 225 straipsniui ir galiojo iki 1991-07-05 Vyriausybės nutarimo Nr. 297 „Dėl pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo“ priėmimo. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra konstatavęs, kad iki 1991-07-25 Vyriausybės nutarimu Nr. 297 patvirtintų Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo taisyklių priėmimo pagrindiniu įrodymu, patvirtinančiu nuosavybės teises į pastatus kaimo vietovėje buvo ūkinių knygų įrašai, ir tai yra pakankamas nuosavybės teisių į pastatus įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999-06-28 nutartis byloje Nr. 3K-3-370/1999).
2. Lietuvos Respublikos Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos ir Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-03-17/1998-03-10 įsakymu Nr. 24 „Dėl namų ūkio knygų seniūnijose“ yra patvirtinti nurodymai namų ūkio knygoms pildyti, kuriuose nurodyta, jog jeigu gyvenamasis namas yra ne vieno, o dviejų ar daugiau ūkių (šeimų) nuosavybė, tai eilutėje „Gyvenamųjų pastatų skaičius“ reikia užrašyti atitinkamas dalis. Pagal Varėnos rajono savivaldybės administracijos Merkinės seniūnijoje esančius namų knygos duomenis B. V. ūkiui priklausė ½ gyvenamojo namo esančio (duomenys neskelbtini), o A. V. ½ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Šie duomenys nesikeitė nuo 1991 m. iki 2010-06-21, kai buvo išduota ginčijama Varėnos rajono savivaldybės administracijos Merkinės seniūnijos pažyma Nr. SR-596. Jokių įrašų, kad gyvenamasis namas priklausytų tik B. V. nėra.
3. Varėnos rajono savivaldybės administracijos Merkinės seniūnijos seniūno pavaduotojas išduodamas pažymą Nr. SR-596 nebuvo pakankamai atidus ir neatkreipė dėmesio į namų knygos įrašus, esančius B. V. vardu, todėl pažyma iš esmės neatitinkanti faktinių aplinkybių ir yra naikintina (T. 2, b. l. 156-158).
Atsiliepimas
Tretieji asmenys VĮ „Registrų centras“, Varėnos rajono 2-ojo notarų biuro notarė L. M. atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama ieškovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, t. y. pasisako tik dėl apelianto nurodytų argumentų, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Jai būdinga, kad šiame procese tikrinama tai, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo).
Byloje ginčas kilo dėl to, kad ieškovas Z. V. (atsakovės O. V. mirusio vyro B. V. jaunesnysis brolis), žinodamas, kad 1997-09-17 testamentu A. V. jam paliko pusę gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 4), gavęs 2009-07-22 liudijimą, kad jis yra (duomenys neskelbtini) mirusios motinos A. V. (kuri mirė (duomenys neskelbtini)) įstatyminis ir testamentinis įpėdinis (T. 1, b. l. 14), siekė iš VĮ „Registrų centras“ gauti pažymą apie motinos turėtą turtą, tačiau VĮ „Registrų centras“ atsisakė išduoti tokią pažymą, kadangi pastatai nėra įregistruoti, o žemės sklypas, ant kurio stovi šie pastatai, įregistruotas brolio vardu. Ieškovo teigimu iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos gauti dokumentai nepatvirtina, kad žemės sklypas po pastatais B. V. buvo atkurtas teisėtai, todėl iš dalies turi būti panaikinti Alytaus apskrities viršininko administracijos 2000-02-25 sprendimas Nr. 38-8244, Alytaus apskrities viršininko 2000-02-25 įsakymas Nr. 38-167, kuriais buvo atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypą, skirtą namų valdai, t. y. į 0,48 ha žemės sklypą, ir kurių pagrindu nuosavybės teisė buvo įregistruota B. V. vardu. Atsakovės O. V. nuosavybė į ginčo pastatus ant ginčo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), po B. V. mirties 2001-03-19 buvo įregistruota vadovaujantis 2010-07-02 nuosavybės teisės į pastatus ir paveldėjimo pagal įstatymą liudijimais, 2010-06-21 Varėnos rajono savivaldybės administracijos Merkinės seniūnijos pažyma apie namų valdą Nr. SR-596. Apelianto (ieškovo) teigimu, jis į bylą pateikė pakankamai įrodymų (2002-04-24 pažyma Nr. 588, 2009-07-22 pažyma Nr. SR-301, prie 2010-02-22 rašto pridėtas išrašas iš namų ūkio knygos), kurie patvirtina, kad ½ dalis gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais priklausė ieškovo motinai A. V., todėl ieškovas prašo pripažinti negaliojančia Varėnos rajono savivaldybės administracijos Merkinės seniūnijos 2010-06-21 pažymą apie namų valdą Nr. SR-596, panaikinti Varėnos rajono 2-ojo notarų biuro notarės L. M. 2010-07-02 išduotus Paveldėjimo teisės pagal įstatymą ir Nuosavybės teisės liudijimus bei panaikinti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ūkinių pastatų (duomenys neskelbtini), ir statinio (duomenys neskelbtini), registruotų O. V. vardu, teisinę registraciją. Pirmosios instancijos teismas, atmestas ieškovo ieškinį, nustatė, kad ieškovas neįrodė, kad nuosavybės teisės į statinius ir žemės sklypą atkurtos ar nustatytos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais, daro išvadą, jog skundas yra nepagrįstas ir atmestinas dėl žemiau nurodytų motyvų.
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog A. V. nesikreipė ir nepadavė prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nors A. V. nuosavybės teisė į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) atkurta 2000-02-25 Apskrities viršininko įsakymu Nr. 38-167. Kaip tokį teiginį patvirtinantį įrodymą apeliantas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui pateikė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2010-01-28 raštą Nr. PSD-202-(3.21.) (T. 1, b. l. 16, T. 2, b. l. 97), kuriame nurodyta, kad A. V. nuosavybės teisė į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) atkurta 2000-02-25 Apskrities viršininko įsakymu Nr. 38-167 ir pažymėta, kad dėl šio įsakymo ir su juo susijusios medžiagos turi būti kreipiamasi į Alytaus apskrities viršininko administraciją. Atsakovė Alytaus apskrities viršininko administracijos teisių ir pareigų perėmėja Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį ir apeliacinį skundą nurodė, kad Alytaus apskrities viršininko administracijos Varėnos rajono žemėtvarkos skyriuje nebuvo gautas A. V. prašymas atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teisių atkūrimo byla nebuvo užvesta bei sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo jos vardu Alytaus apskrities viršininko nebuvo priimti. Iš VĮ „Registrų centras“ pažymos matyti, kad 2000-02-25 Apskrities viršininko įsakymas Nr. 38-167 buvo pagrindas įregistruoti B. V. nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą unikalus Nr. 3870-0003-0004 (T. 1, b. l. 11, 13). Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateiktų nuosavybės teisių atkūrimo į buvusių savininkų V.: Z., M. ir A. iki nacionalizacijos valdytą žemę Varėnos rajono Merkinės seniūnijos (duomenys neskelbtini) bylų kopijų (T. 1, b. l. 125-204) matyti, kad nuosavybės teisės į minėtą žemę buvo atkurtos E. P., Z. V. ir B. V. (T. 1, b. l. 188-190). Bendrosios nuosavybės teise E. P., Z. V. ir B. V. atkurtus nuosavybės teisės žemės sklypuose Nr. 209-4, 209-5, 209-6, o asmeninės nuosavybės teise B. V. suprojektuoti žemės sklypai Nr. 209-1, 209-2, 209-3, 209-7 (T. 1, b. l. 194-196). Žemės sklypas, kurio projektinis Nr. 209-1 yra 0,48 ha namų valdos žemės sklypas (T. 1, b. l. 197-198). Alytaus apskrities viršininkas 2000-02-25 įsakymu Nr. 38-167 įsakė atkurti nuosavybės teises į žemę (mišką) 18 (aštuoniolikai) asmenų ir suteikti naudoti žemės (miško) sklypus 18 (aštuoniolikai) asmenų pagal priedą (T. 1, b. l. 191). Minėtame įsakyme 18 asmenų vardai ir pavardės nenurodytos, tačiau šio įsakymo priede „Piliečių, kuriems atkuriama nuosavybės teisė į žemę (mišką) ir suteikiama naudoti žemė (miškas) Varėnos rajono Merkinės seniūnijoje, sąrašas“ nurodyti tik E. P., Z. V. ir B. V.. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo abejoti VĮ „Registrų centras“ išraše pateikta informacija, kad Apskrities viršininko 2000-02-25 įsakymu Nr. 38-167 Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota B. V. nuosavybės teisė į 0,48 ha namų valdos žemės sklypą. Pažymėtina, kad ieškovui buvo žinoma apie tai, kokia tvarka 2000 metais buvo atkurta nuosavybės tiesė, tačiau tik 2011-02-10 patikslintu ieškiniu ieškovas nusprendė ginčyti 2000 metų apskrities viršininko priimtus sprendimus, teigdamas, kad iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos gauta eilė dokumentų neįrodė, kad žemės sklypas po pastatais B. V. buvo atkurtas teisėtai. Daugiau jokių argumentų, pagrindžiančių 2000-02-25 sprendimo Nr. 38-8244 ir įsakymo Nr. 38-167 panaikinimo pagrindą apeliantas pirmosios instancijos teismui nenurodė. Apeliaciniame skunde apeliantas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismui buvo paaiškinta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos patvirtinimo“ 8 punktu, negalėjo būti atkuriamos nuosavybės teisės į žemės sklypą, ant kurio esantys pastatai priklauso 2 asmenims. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis apelianto teiginys neatitinka tikrovės, kadangi ieškovas pirmosios instancijos teismui neteikė argumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 8 punkto taikymu ieškinio dalykui, t. y. reikalavimui iš dalies panaikinti 2000-02-25 sprendimą Nr. 38-8244 ir įsakymą Nr. 38-167. Nagrinėjamoje byloje ieškovas siekia apginti savo teisę į palikimą, kurį jam 1997-09-17 testamentu paliko jo motina A. V., t. y. pusę gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). A. V. testamentu ieškovui nepaliko ginčo sklypo, ant kurio stovi testamente nurodytas gyvenamasis namas, kadangi tokio turto (žemės sklypo ar jo dalies) A. V. ir neturėjo. Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą iš dalies panaikinti Alytaus apskrities viršininko administracijos 2000-02-25 sprendimą Nr. 38-8244, Alytaus apskrities viršininko 2000-02-25 įsakymą Nr. 38-167, kuriais buvo atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypą, skirtą namų valdai, t. y. į 0,48 ha žemės sklypą, ir kurių pagrindu nuosavybės teisė buvo įregistruota B. V. vardu, todėl šis reikalavimas pirmosios instancijos teismo atmestas pagrįstai.
Dėl apelianto argumentu, susijusių su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria paneigta A. V. nuosavybės teisė į ½ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (t. y. atmesti ieškinio reikalavimai pripažinti negaliojančia 2010-06-21 pažymą apie namų valdą Nr. SR-596, panaikinti paveldėjimo teisės pagal įstatymą ir nuosavybės teisės liudijimus, panaikinti gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir statinio, esančių (duomenys neskelbtini), registruotų O. V. vardu, teisinę registraciją), teisėjų kolegija sprendžia, kad jie iš esmės yra pagrįsti, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl žemiau nurodytų motyvų.
Ieškovas siekia pripažinti negaliojančia Varėnos rajono savivaldybės administracijos Merkinės seniūnijos 2010-06-21 pažymą apie namų valdą Nr. SR-596 (T. 1, b. l. 39), kurioje nurodyta, kad pagal (duomenys neskelbtini) namų ūkio knygos Nr. 45 (asmeninės sąskaitos Nr. 1358) B. V. vardu įrašyta: gyvenamasis namas, statytas 1963 m., veranda statyta 1964 m., priestatas statytas 1964 m., priestatas statytas 1970 m.) – viso 107,53 kv. m bendro ploto, ūkinis pastatas, statytas 1966 m. – 38 kv. m, pirtis, statyta 1973 m. – 31 kv. m, ūkinis pastatas, statytas 1967 m. (2 priestatai, statyti 1967 m.) – viso 77 kv. m, kiemo rūsys, statytas 1980 m., - 10 kv. m, viralinė, statyta 1980 m., - 10 kv. m, šulinys, statytas 1963 m. Pažymoje nurodyta, kad B. V. namų valdą įgijo statybos būdu. Ieškovas teigė, kad jo motinai A. V. priklausė ½ minėto gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais ir savo pozicijai pagrįsti ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė: 1) Varėnos rajono savivaldybės Merkinės seniūnijos 2002-04-24 pažymą Nr. 588, kad pagal (duomenys neskelbtini) ūkinę knygos Nr. 45 (asmeninės sąskaitos Nr. 1357) A. V. vardu registruota ½ gyvenamojo namo ir rūsys (T. 1, b. l. 7); 2) Varėnos rajono savivaldybės administracijos Merkinės seniūnijos 2009-07-22 pažymą apie namų valdą Nr. SR-301, kad pagal (duomenys neskelbtini) namų ūkių knygą Nr. 45 (asmeninė sąskaita Nr. 1357) A. V. vardu įrašyta ½ dalis gyvenamojo namo su ūkio pastatais (T. 1, b. l. 5); 3) (duomenys neskelbtini) namų ūkių knygos Nr. 45 (asmeninės sąskaitos Nr. 1357) kopiją, kurios grafoje „gyvenamųjų pastatų skaičius“ nurodyta ½ (1998-2001 metais) (T. 1, b. l. 18-19). Į bylą taip pat yra pateiktas Varėnos rajono savivaldybės Merkinės seniūnijos 2002-05-03 raštas Nr. 605, kuriame nurodyta, kad pagal asmenines sąskaita (1991 – 1995 m.) B. V. ir A. V. priklauso po ½ dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Duomenys į ūkines knygas surašomi apklausos būdu, o jeigu savininkas pateikia nuosavybės teisę įrodančius dokumentus, tai jų pagrindu. 1996 – 1997 m. ūkinių knygų nebuvo, jos toliau vedamos nuo 1998 m. (T. 1, b. l. 84). 2011-05-23 – 2011-06-06 Varėnos rajono apylinkės teismo posėdžio protokole užfiksuoti šie Varėnos rajono savivaldybės administracijos atstovo P. Ž., kuris išdavė ieškovo ginčijamą 2010-06-21 pažymą, paaiškinimai: „Dirbu Merkinės seniūnijos seniūno pavaduotoju. Paprastai pažymų neišdavinėju, tačiau kai nėra raštvedės, ji atostogauja, atlieku jos darbą. Man buvo pavesta išspręsti klausimą dėl pažymos išdavimo. V. pateikė tėvo testamentą kuriame įrašytas visas namas, pateikė žemės sklypo planą. Savo prašyme jis pažymėjo, kad turtas priklauso jam vienam. Neįvertinęs visų aplinkybių išdaviau pažymą. Ūkinėse knygose 1/2 buvo įrašyta pieštuku, o ne rašalu. Mano pozicija – pažyma atitinka tikrovę. Ieškovas ilgą laiką negyveno tuose namuose, motiną prižiūrėjo B. V. ir O. V.. Į ieškovo atstovės advokatės D. V. kl.: Aš turiu žinoti savo seniūnijos žmones. Aš tuo metu apie ankstesnes pažymas nežinojau. Aš patikėjau prie prašymo pateiktais įrodymais. Į pirmininkaujančio kl.: Aš išduodamas pažymą tikrinau ūkines knygas. Per skubėjimą galbūt nepatikrinau visos informacijos“. Į byla pateiktas 1996-10-15 B. V. testamentas, kuriuo jis medinį gyvenamą namą, ūkinius pastatus ir kitus kiemo įrengimus, pasodybinį sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) paliko V. V., L. B., A. B. ir G. V. (T. 2, b. l. 43). Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pačioje 2010-06-21 pažymoje vienareikšmiškai nurodyta, kad „Pagal (duomenys neskelbtini) namų ūkių knygą Nr. 45 (asmeninės sąskaitos Nr. 1358), B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu įrašyta: Gyvenamasis namas <...>“. Taigi P. Ž. paaiškinimai dėl to, kokiais dokumentais vadovaujantis buvo išduota 2010-06-21 pažyma, prieštarauja pačioje pažymoje nurodytam dokumentui, kurio pagrindu buvo išduota ši pažyma. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad į bylą nėra pateikta namų ūkio knygos Nr. 45 (asmeninės sąskaitos Nr. 1358) (t. y. dėl B. V. apskaitomo nekilnojamojo turto) kopija, be to, nėra duomenų iš namų ūkio knygos Nr. 45 už laikotarpį nuo tada, kai ginčo namas buvo pastatytas (1963 m.) iki 1991 m. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamą 2010-06-21 pažymą išdavusio asmens paaiškinimai patvirtina, kad ji buvo išduota ne išsamiai ištyrus objektyvius įrodymus, t. y. namų ūkio knygų įrašus (kuriuose matyti, kad A. V., kurios palikimą priėmė ieškovas, priklausė ½ gyvenamojo namo su rūsiu), o vadovaujantis dokumentais, kurie tik patvirtina, kad B. V. įgijo teisę statyti namą (duomenys neskelbtini) ir jį visą testamentu paliko keturiems asmenims. Kaip teisingai nurodė pati atsakovė savo atsiliepime į apeliacinį skundą, testamentas nepatvirtina asmens nuosavybės teisės į turtą. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011-06-28 įsakymu Nr. 1V-499 patvirtinto Namų ūkio knygų tvarkymo kaimo vietovėse tvarkos aprašo 7 punkte nurodyta, kad „Namų ūkis – atskirai gyvenantis vienas asmuo arba grupė viename būste gyvenančių asmenų, kurie dalijasi išlaidas ir bendrai apsirūpina gyventi būtinomis priemonėmis“. Ieškovas į bylą pateikė nemažai įrodymų, kurie patvirtina, kad A. V. nuo pat pradžių, kai buvo pastatytas ginčo namas, jame gyveno atskirai nuo B. V.. Be to, testatorės A. V. išreiškė valią palikti ½ ginčo namo ne B. V. (atsakovės mirusiam vyrui), o Z. V. (ieškovui). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje taip pat yra tirtinos aplinkybės, kokį turtą A. V. turėjo 1997-09-17 testamento sudarymo metu. Visos anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, kam priklauso nuosavybės teisė į daugiau negu prieš pusę amžiaus pastatytus ginčo pastatus, maksimaliai kruopščiai neištyrė ir neįvertino įrodymų (be kita ko, namų ūkio knygų), turinčių esminės reikšmės nustatant, ar A. V. nuosavybės teise priklausė ½ dalis 1997-09-17 testamentu ieškovui palikto gyvenamojo namo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal šalių aiškinimus galima daryti išvadą, kad A. V. turėjo atskirą gyvenamąjį namą, taigi tuo pagrindu ir galėjo būti užvesta jos asmeninė sąskaita apylinkės (seniūnijos) ūkinėse knygose, tačiau tokių paaiškinimų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, o jeigu jie ir būtų byloje, tai tokio pobūdžio paaiškinimai, nepateikiant jokių oficialių rašytinių dokumentų, byloje esant priešingiems įrodymams dėl bendros B. V. ir A. V. to paties turto (gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)) dalinės nuosavybės, negali būti pripažinti pagrįstais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šioje dalyje neatskleidė bylos esmės, o pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl atmestų ieškinio reikalavimų pripažinti negaliojančia 2010-06-21 pažymą apie namų valdą Nr. SR-596, panaikinti paveldėjimo teisės pagal įstatymą ir nuosavybės teisės liudijimus, panaikinti gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir statinio, esančių (duomenys neskelbtini), registruotų O. V. vardu, teisinę registraciją panaikintinas ir byla šioje dalyje perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Bylą grąžinant iš naujo nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Ieškovo Z. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Varėnos rajono apylinkės teismo 2011-06-06 sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas iš dalies panaikinti Alytaus apskrities viršininko administracijos 2000-02-25 sprendimą Nr. 38-8244, Alytaus apskrities viršininko 2000-02-25 įsakymą Nr. 38-167, kuriais buvo atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypą, skirtą namų valdai, t. y. į 0,48 ha žemės sklypą, ir kurių pagrindu nuosavybės teisė buvo įregistruota B. V. vardu, palikti nepakeistą.
Kitoje dalyje Varėnos rajono apylinkės teismo 2011-06-06 sprendimą panaikinti ir bylą šioje dalyje perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.