Šiaulių apygardos teismo sprendimas

2024-06-10 · Civilinė byla Nr. e2A-233-1042/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2024-02-27Telšių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2024-06-10Šiaulių apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2024-09-18Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-06-10
Bylos Nr.
e2A-233-1042/2024
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-02046-2023-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aleksandras Rusakas
Ieškovas
M.
Atsakovas
P. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-233-1042/2024 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02046-2023-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; 2.6.1.3.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 10 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aleksandras Rusakas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) M. rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-134-1008/2024 pagal ieškovės M. rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei P. Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė M. rajono savivaldybės administracija prašė priteisti iš atsakovės P. Š. 504,69 Eur skolą už daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbus ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šalies argumentai

2. Ieškovė nurodė, kad įgyvendino Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), modernizavimo projektą (toliau – Projektas). Atsakovei (duomenys neskelbtini), name nuosavybės teise priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini). M. rajono savivaldybės taryba 2010 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T1-176 „Dėl įsipareigojimo finansuoti projektų išlaidas pagal priemonę „Daugiabučių namų atnaujinimas pirmiausia didinant jų energijos vartojimo efektyvumą“ įsipareigojo padengti nenumatytas ir netinkamas finansuoti, tačiau projektams pagal priemonę „Daugiabučių namų atnaujinimas pirmiausia didinant jų energijos vartojimo efektyvumą“ įgyvendinti būtinas išlaidas ir tinkamų išlaidų dalį, kurių nepadengia projektams, Telšių regiono plėtros tarybos 2010 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. 25-1 įtrauktiems į pagrindinį Telšių regiono plėtros tarybos sąrašą Nr. VP3-1.1-VRM-03-R-81, skiriamas finansavimas. To paties tarybos sprendimo antru punktu ieškovei pavesta padengus Projektui įgyvendinti būtinas išlaidas, išieškoti iš gyventojų ir fizinių arba juridinių asmenų, kuriems nuosavybės teise priklauso gyvenamosios bei negyvenamosios patalpos, regreso (atgręžtinio reikalavimo) teise, įgyvendinus Projektą. Įgyvendinant Projektą 85 procentai jo tinkamų finansuoti išlaidų finansuota Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, tuo tarpu 15 procentų remtinų Projekto įgyvendinimo išlaidų pagal Projekto finansavimo biudžetą daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai privalėjo padengti savo lėšomis. Be to, jie privalėjo apmokėti ir 100 procentų netinkamų finansuoti namo modernizavimo išlaidų. Nurodė, kad Projekto „Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), modernizavimas“, projekto kodas Nr. VP3-.1.-VRM-03-R-81-007, finansavimo ir administravimo sutartis sudaryta 2010 m. rugsėjo 30 d. Nr. MS-661. 2011 m. gegužės 5 d. buvo išduotas leidimas statyti naują statinį, rekonstruoti statinį, atnaujinti (modernizuoti) pastatą Nr. LNS-81-110505-00055. Šiuo metu visi daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbai yra atlikti. Modernizacijos procesas baigtas 2013 m. spalio 28 d. Statybos užbaigimo aktu Nr. SUA-80-131028-00111. Atsakovei proporcingai jos daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje tenkanti atliktos namo rekonstrukcijos išlaidų neapmokėta dalis siekia 504,69 Eur, tačiau ji šių lėšų iki šiol nesumokėjo, todėl ieškovė prašė teismo šią sumą iš atsakovės priteisti. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) namo savininkai buvo priėmę sprendimą dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų. Namo atnaujinimo (modernizavimo) darbai buvo atlikti bei atlikti tinkamai. Ieškovei, kaip Projekto vykdytojai padengus projekto vykdymo metu visas patirtas išlaidas už atsakovę, po statybos užbaigimo akto atsakovė turi pareigą proporcingai jų turimai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje padengti namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (modernizavimo) išlaidas. Po statybos užbaigimo akto (2013 m. spalio 28 d.), galutinai užbaigus Projekto įgyvendinimą pilna apimtimi, atsakovei kilo imperatyvi pareiga sumokėti likusią 504,69 Eur sumą, kuri iki pat šiol nesumokėta.

3. Atsakovė P. Š. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ginčas tarp jos ir ieškovės dėl skolos sumokėjimo yra atsiradęs ne dėl atsakovės kaltės, o dėl ieškovės tarnautojų aplaidumo bei dėl jų nesiėmimo jokių priemonių atsakovei atsiradusiai problemai spręsti ir pažeistiems jos interesams apginti. Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), modernizavimo (arba renovacijos) metu Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis nebuvo finansuojamas namo rūsio perdangos šiltinimas, daugumos namo būtų savininkų sprendimu, neatsižvelgiant į atsakovės, kurios butas yra pirmame namo aukšte, interesus, buvo nuspręsta rūsio perdangos nešiltinti, ir ji renovacijos metu nebuvo apšiltinta, todėl atsakovės bute po renovacijos nuolat yra žema temperatūra, o viršutinių namo aukštų būtų savininkai su tokia problema nesusiduria, nes namo stogas ir galinės sienos daugumos namo būtų savininkų sprendimu renovacijos metu buvo apšiltinti. Atsakovė ne kartą žodžiu ir raštu kreipėsi į ieškovę, prašė pagalbos, taip pat rašė raštus ir daugiabučio namo administratoriui, tačiau jos keliamas klausimas nebuvo sprendžiamas. Pažymėjo, kad namo, kurio pirmame aukšte yra jos butas, renovacija buvo tik dalinė namo renovacija, tenkinusi tik atskirų būtų savininkų interesus, bei apmokėjimas už tokią renovaciją turėjo būti skaičiuojamas taip pat atskirai kiekvienam butui pagal konkrečiai šio buto naudai atliktus renovacijos darbus. Nėra jokio teisėto pagrindo reikalauti iš ieškovės apmokėjimo už minėtus renovacijos darbus, iš ko ir yra atsiradusi prašoma priteisti skola. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovė yra praleidusi ir ieškinio senaties terminą dėl kreipimosi į teismą dėl skolos priteisimo. Atsakovė namo butų savininkams 2012 m. sausio 11 d. susirinkime nepriėmus sprendimo namo renovacijos metu šiltinti rūsio perdangą, tiek 2012 m. birželio 19 d. vykusio susirinkimo metu, bei 2012 m. birželio 27 d., 2012 m. birželio 28 d. ir 2012 m. rugsėjo 26 d. raštais nedviprasmiškai informavo ieškovę ir trečiąjį asmenį, jog jeigu nebus šiltinama namo rūsio perdanga, ji nemokės nei už namo stogo, nei už galinių sienų šiltinimą. 2012 m. birželio mėnesį atsakovė informavo ieškovę, kad už namo renovacijos darbus ji nemokės. Atsakovei reikalavimas sumokėti už namo renovacijos darbus buvo pateiktas su 2012 m. gruodžio mėnesio sąskaita, kuri buvo išrašyta 2013 m. sausio 9 d., tačiau vietoj už namo atnaujinimą (renovaciją) jai priskaičiuotos viso 2742,59 Lt (794,31 Eur) sumos, 2013 m. sausio 15 d. atsakovė kasoje sumokėjo tik 1000 Lt (289,62 Eur), likdama 1742,59 Lt (504,69 Eur) skoloje, bei ši skola buvo perkelta į kitą, 2013 m. vasario 11 d. atsakovei išrašytą 2013 m. sausio mėnesio buto sąskaitą. 2013 m. vasario mėnesį ieškovei jau turėjo būti žinoma, kad atsakovė nesumokėjo už namo atnaujinimą (renovaciją). 2010 m. sausio 20 d. tarp ieškovės ir trečiojo asmens buvo sudaryta Partnerystės sutartis, pagal kurią ieškovė privalėjo vykdyti lėšų už renovaciją administravimą ir buhalterinę apskaitą, be to, trečiojo asmens, kuriam pagal šią sutartį buvo pavestas įmokų už renovaciją surinkimas bei pervedimas į ieškovės sąskaitą, nuolat turėjo būti informuojama apie renovacijos proceso įgyvendinimą. Trečiasis asmuo iš namo (duomenys neskelbtini), savininkų už namo renovaciją surinktas lėšas ieškovei pervedė 2013 m. vasario 1 d., 2013 m. vasario 5 d. ir 2013 m. vasario 19 d., todėl ieškinio senaties terminas prasidėjo 2013 m. vasario mėnesį, o 2023 m. vasario mėnesį pasibaigė, nes ieškinio senaties terminas šiuo konkrečiu atveju yra dešimt metų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2024 m. vasario 27 d. sprendimu ieškovės M. rajono savivaldybės administracijos ieškinį atmetė. Priteisė atsakovei P. Š. iš ieškovės M. rajono savivaldybės administracijos 1000,00 Eur atstovavimo išlaidas.

5. Teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai 2009 metais sutiko dalyvauti daugiabučių namų atnaujinimo, pirmiausia didinant jų energijos vartojimo efektyvumą, priemonėje ir sutiko, kad namo rekonstrukcijos projektą įgyvendintų ieškovė bei sutiko prisidėti prie projekto įgyvendinimo.

6. Teismas nustatė, kad ieškovė 2010 m. sausio 20 d. sudarė Partnerystės sutartį Nr. MS-12 su trečiuoju asmeniu UAB „A.“, kuriam pavedė administruoti daugiabučio namo savininkų įmokas namo rekonstravimui. Ieškovė su UAB „A.“ 2011 m. rugpjūčio 8 d. sudarė Rangos darbų sutartį Nr. MS-564, kurios pagrindu, pagal sutartą kainą, UAB „A.“ atliko daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), renovaciją.

7. Teismas konstatavo, jog trečiasis asmuo UAB „A.“, kuriam 2010 m. sausio 20 d. Partnerystės sutarties Nr. MS-12 pagrindu pavesta administruoti daugiabučio namo savininkų įmokas namo rekonstravimui, 2013 m. sausio mėnesį išrašė atsakovei mokesčių sąskaitą už 2012 m. gruodžio mėnesį, į sąskaitą įtraukdama lėšas namo atnaujinimui (renovacijai) - 2742,59 Lt (794,31 Eur). Atsakovė 2013 m. sausio 15 d. mokėjimu dalinai apmokėjo už renovaciją - apmokėta 1000 Lt (289,62 Eur). Vėlesnėse atsakovei išrašytose sąskaitose (pvz. 2013 m. vasario 11 d. ar 2019 m. balandžio 10 d.) taip pat buvo įtrauktos lėšos namo atnaujinimui (renovacijai), kurių likutis sudarė 504,69 Eur, tačiau atsakovė iki šios bylos nagrinėjimo, jokių įmokų už namo atnaujinimą (renovaciją) daugiau neatliko.

8. Teismas pažymėjo, kad atsakovė 2012 m. birželio 27 d. prašymu informavo ieškovę ir trečiąjį asmenį, jog jeigu nebus atlikti jos prašomi atlikti papildomi namo atnaujinimo (renovacijos) darbai, ji atsisako mokėti už namo stogo apšiltinimui ir namo galinių sienų apšiltinimui panaudotas medžiagas ir atliktus darbus. Teismas vertino, jog ieškovė vėliausiai 2013 m. vasario mėnesį turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

9. Teismas akcentavo, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų apie ieškovės ir daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkų raštišką susitarimą apie renovacijos lėšų surinkimą, jų terminus, konkrečiam butui tenkančių išlaidų apskaičiavimą ir kt. Pažymėjo, jog ieškovė su trečiuoju asmeniu 2010 m. sausio 20 d. sudarydama Partnerystės sutartį Nr. MS-12, susitarė, jog UAB „A.“ priims namo savininkų įmokas Projekto įgyvendinimui, ves šių lėšų apskaitą, apskaitant kiekvieno savininko mokėtinas ir sumokėtas lėšas, nustatyta tvarka perves sukauptas lėšas ieškovei (Partnerystės sutarties 6.6. punktas). Tuo tarpu ieškovė įsipareigojo per 5 darbo dienas pateikti UAB „A.“ pasirašytos Finansavimo sutarties (projekto finansavimo ir administravimo sutartį, pasirašyta tarp M. rajono savivaldybės administracijos, Centrinės projektų valdymo agentūros ir Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos) kopiją (Partnerystės sutarties 16.4. punktas).

10. Teismas nustatė, jog nurodytoje Finansavimo sutartyje aptartos renovacijai skiriamos sumos, taip pat ir ieškovės indėlis, kuris atsižvelgiant į metodikas, akivaizdu, jog galėjo būti išdalinamas proporcingai kiekvienam daugiabučio namo buto savininkui. Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo teigti, jog renovacijos kaina nebuvo žinoma iki Statybos akto užbaigimo surašymo dienos, kadangi kitu atveju, gyventojai, neturėdami informacijos apie renovacijos kainą, galimai apskritai nebūtų sutikę atlikti daugiabučio namo renovacijos.

11. Teismas pažymėjo, kad UAB „A.“ įsipareigojo administruoti daugiabučio namo savininkų įmokas namo rekonstravimui (17.2. punktas) ir projekto įgyvendinimo metu pervesti iš daugiabučio namo savininkų surinktas įmokas namo rekonstravimui į pareiškėjo nurodytą projekto sąskaitą (Partnerystės sutarties 17.4. punktas). Taip pat UAB „A.“ įsipareigojo nedelsiant informuoti ieškovę apie visas aplinkybes ir priežastis trukdančias tinkamai vykdyti projektą ar apie jų grėsmę (Partnerystės sutarties 17.7. punktas). Ieškovė iš daugiabučio namo butų savininkų surinktas lėšas naudojo už renovaciją išrašytoms sąskaitoms apmokėti.

12. Teismas konstatavo, kad ieškovė, perduodama trečiajam asmeniui administruoti už daugiabučio namo renovaciją mokėtinas ir sumokėtas lėšas, dar renovacijos metu turėjo žinoti, kokia suma proporcingai tenka kiekvienam daugiabučio namo buto savininkui, todėl teigti, kad daugiabučio namo buto savininkai neturėjo prievolės, o tik teisę, mokėti renovacijos išlaidų, net ir išrašius bei jiems pateikus mokesčių sąskaitas, nėra pagrindo. Pažymėjo, jog išrašytose mokesčių sąskaitose nėra jokių duomenų, kad už namo atnaujinimą (renovaciją) nurodyta suma būtų tik preliminari ar pateikta informaciniais tikslais, minėta suma nekito nuo per visą laikotarpį nuo 2013 m. sausio 9 d. išrašytos sąskaitos už 2012 m. gruodžio mėnesį, o atsakovei įmokos dalį sumokėjus, minėta mokėtina suma įvardijama lėšų namo atnaujinimui (renovacijai) likučiu. Teismo vertinimu, vėliausiai nuo 2013 m. vasario 11 d. atsakovei išrašytos sąskaitos turi būti skaičiuojamas ieškinio senaties pradžios terminas.

13. Teismas pažymėjo, jog atsakovė dar 2012 m. birželio mėnesio prašymais informavo ieškovę ir trečiąjį asmenį, jog jeigu nebus atlikti jos prašomi atlikti papildomi namo atnaujinimo (renovacijos) darbai, ji nemokės už namo stogo apšiltinimui ir namo galinių sienų apšiltinimui panaudotas medžiagas ir atliktus darbus. Partnerystės sutarties 17.7. punktu UAB „A.“ įsipareigojo nedelsiant informuoti ieškovę apie visas aplinkybes ir priežastis trukdančias tinkamai vykdyti projektą ar apie jų grėsmę, tame tarpe ir renkamų įmokų nesumokėjimą, todėl ieškovė turėjo ir galėjo žinoti apie savo teisės pažeidimą.

14. Teismas vertino, jog iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, t. y. nuo konkrečių darbų sąskaitų apmokėjimo, o šiuo atveju, jokių rangos darbų sąskaitų, jų apmokėjimo patvirtinimų, teismui nebuvo pateikta, tačiau iš sąskaitų apmokėjimo būdu prašomų pripažinti tinkamomis finansuoti išlaidų sąrašo nustatyta, kad pora sąskaitų buvo išrašyta daug anksčiau, nei surašytas statybos užbaigimo aktas - 2012 m. rugpjūčio 10 d. ir 2012 m. lapkričio 29 d.

Šalies argumentai

15. Teismas nustatė, kad ieškinys teismui pateiktas 2013 m. spalio 5 d., todėl įvertinęs byloje esančių dokumentų visumą, konstatavo, jog ieškinys pateiktas praleidus bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą, dėl ko ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

16. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) M. rajono savivaldybės administracija prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. vasario 27 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Nebuvo tartasi, kad gyventojai apmoka pagal konkrečias sąskaitas, nes tai nebūtų buvę logiška ir nebūtų buvę įmanoma, nes projekto įgyvendinimas neapsiriboja vien rangos darbais ir sąskaitomis už rangos darbus.

16.2. Butų savininkai, taip pat ir atsakovė, 2009 m. rugpjūčio 14 d., tiek 2009 m. lapkričio 23 d. išreiškė sutikimus dėl modernizacijos projekto vykdymo/ įgyvendinimo tinkamų ir netinkamų finansuoti išlaidų pilna apimtimi, t. y. butų savininkai nuo pat ketinimų renovuoti savo nekilnojamąjį turtą, žinojo, kurie darbai yra tinkami finansuoti ES lėšomis, o kurie vykdomi darbai nebus pripažinti tinkamomis finansuoti ES lėšomis (arba netinkamos finansuoti išlaidos).

16.3. Butų savininkai buvo informuoti ir sutiko, o sutikimą patvirtino parašais, kokie darbai yra remiami (finansuojami) ES lėšomis.

16.4. 2009 m. lapkričio 23 d. asmeniškai kiekvieno buto savininkai pasirašė sutikimus, kad sutinka prisidėti prie projekto įgyvendinimo apmokant daugiabučio namo butų savininkams 15 procentų visų tinkamų finansuoti projektų išlaidų; apmokant netinkamų finansuoti pagal programą investicijų sumos, apmokant nuosavomis lėšomis pagal Investiciniame projekte numatytą grafiką; įsipareigojant nuo projekto finansavimo ir administravimo sutarties įsigaliojimo ir 5 metus po projekto pabaigos be CPVA ir Vidaus reikalų ministerijos raštiško sutikimo nekeisti turto paskirties, nuosavybės pobūdžio, objekto, kuriam skiriamos projekto finansavimo lėšos.

16.5. Mokėjimo prašymus, išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentus tikrina ir tinkamas finansuoti išlaidas nustatė Įgyvendinančioji institucija vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis. Vien tai, kad rangovas sąskaitą ar sąskaitas išrašė 2011, 2012 metais nereiškia, kad ta suma ir bus pripažinta, kaip tinkamos finansuoti lėšomis ir tai nėra ta data, nuo kurios tampa aišku, kiek tinkamų finansuoti lėšų pripažins CPVA.

16.6. Nėra pagrindo spręsti, kad ieškinio senatis taikoma nuo 2012 gruodžio mėnesio ar 2013 metų sausio mėnesio, kai tinkamų finansuoti galutinė ES lėšų suma paaiškėjo tik 2013 m. gruodžio 20 d., o netinkamų ES lėšomis finansuoti galutinė suma paaiškėjo 2014 m. sausio 20 d.

16.7. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo teigti, jog renovacijos kaina nebuvo žinoma iki Statybos akto užbaigimo surašymo dienos, nes kitu atveju, gyventojai, neturėdami informacijos apie renovacijos kainą, galimai apskritai nebūtų sutikę atlikti daugiabučio namo renovacijos. Tačiau, tik po galutinio mokėjimo prašymo pateikimo finansuojančiai agentūrai, ieškovė realiai ir galėjo žinoti atsakovei tenkančią dalį ir tuo kreiptis į teismą, nes priešingu atveju, kreipiantis anksčiau, kai nėra žinoma galutinė suma, nėra žinoma ieškinio suma arba ji netiksli, todėl būtų ieškovė priversta kreiptis pakartotinai, nors tai nėra leidžiama.

16.8. Teismas netinkamai įvertino žinojimo apie mokėtiną sumą momentą. Būtina atskirti preliminarią renovacijos kainą nuo galutinės mokėtinos sumos. Gyventojai pritarė investiciniam planui, kuriame buvo nurodytos preliminarios sumos, tačiau visa modernizacijos įgyvendinimo galutinė tinkamų ES lėšomis finansuojamų ir netinkamų buto savininkų lėšomis finansuojamų lėšų suma nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kol CPVA neatliko galutinio mokėjimo prašymo vertinimo.

16.9. Vieningo buto lapelio paslauga yra mokama paslauga ir ji yra teikiama pagal daugiabučių namų butų savininkų sudarytas komunalinių mokesčių sutartis. (duomenys neskelbtini) namo butų savininkai taip pat nebuvo sudarę sutarčių su UAB „M. b. ū.“ dėl vykdyto Projekto preliminarių ar galutinių sumų pateikimo vieningoje sąskaitoje. Partnerystės sutartyje vieningo buto lapelio paslauga nėra aptariama, todėl ieškovė, kaip Projekto vykdytoja nekėlė jokio reikalavimo, kokiu būdu UAB „A.“ priiminės iš gyventojų modernizacijos įmokas, svarbu kad nebūtų problemų mokiems butų savininkams mokėti tada, kada jie nori ir kada jiems patogu. O partnerio teisėmis veikiantis UAB „A.“ be CPVA sprendimo, kuriuo patvirtino galutinį mokėjimo prašymą dėl tinkamų ir netinkamų projekto finansuojamų sumų, ir tuo labiau UAB „M. b. ū.“, neturėjo jokios teisės reikalauti galutinių sumų, nes jomis nedisponavo ir neturėjo reikalavimo teisės. Apeliantė nesutinka, kad buto lapelyje įkelta suma gali būti vertinama, kaip reikalavimo pagrindas ir gali būti ta data nuo kurios skaičiuojama ieškinio senatis.

16.10. Sumokėti ir užtikrinti sėkmingą modernizacijos projekto įgyvendinimą galėjo tik ieškovė, kuri tai ir padarė. Todėl tiek reikalavimo teisę, tiek kreiptis į teismą dėl likusios atsakovės neapmokėtos sumos turėjo tik ieškovė.

16.11. Teismas netinkamai įvertinto projekto partnerio - trečiojo asmens UAB „A.“ vaidmenį.

16.12. Nuo 2009 m. lapkričio 23 d. (pritarimas investiciniam planui) iki 2023 m. gruodžio 19 d. buvo žinoma tik preliminari tinkamų finansuoti ES lėšomis suma, galutinė tinkamų finansuoti ES lėšomis suma paaiškėjo 2013 m. gruodžio 20 d., kai CPVA įvertino ir patvirtino mokėjimo prašymą. Nuo 2009 m. lapkričio 23 d. (pritarimas investiciniam planui) iki 2024 m. sausio 19 d. buvo žinoma tik preliminari netinkamų lėšų suma finansuojama butų savininkų prisidėjimu, galutinė netinkamų finansuoti butų savininkų lėšomis suma paaiškėjo 2014 m. sausio 20 d. rangovui UAB „A.“ pateikus kreditinę sąskaitą. Tik po 2014 m. sausio 20 d. buvo galima teikti reikalavimus butų savininkams ir tik Projekto vykdytojo iniciatyva, kadangi mokėjimo prašymus teikti buvo įpareigota ieškovė, kaip Projekto vykdytoja ir CPVA sprendimais dėl mokėjimo prašymų tenkinimo disponavo ieškovė, kaip Projekto vykdytojos teisėmis.

16.13. Teismas neproporcingai priteisė iš ieškovės 1000 eurų bylinėjimosi išlaidų, kai atsakovės atstovas advokatas V. J. atstovauja savo šeimos narį - sutuoktinės motiną (atsakovę).

16.14. Pirmos instancijos teismas klaidingai nustatė faktines aplinkybes, todėl klaidingai buvo nustatytas ieškinio senaties pradžios skaičiavimo terminas, t. y., kad ieškovė vėliausiai 2013 m. vasario mėnesį turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Apeliantės vertinimu ji įgijo teisę į ieškinį nuo 2014 m. sausio 20 d., kadangi tik nuo tada buvo aišku kokios yra galutinės mokėtinos sumos.

Atsiliepimas

17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė P. Š. prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš apeliantės visas atsakovės P. Š. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

17.1. Skundžiamame sprendime teismas įvertino finansavimo ir administravimo sutarties nuostatas, o išvadą dėl ieškinio senaties termino taikymo padarė įvertinęs įrodymų visumą.

17.2. Teismas įvertino atsakovės prisiimtus įsipareigojimus ir žinojimo apie mokėtinas sumas momentą, atsižvelgė tiek į atsakovės veiksmų įtaką ieškovės subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, tiek ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes.

17.3. Teismas tinkamai įvertino projekto partnerio - UAB „A.“ vaidmenį.

17.4. Pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovę atstovauja advokatas, kurio sutuoktinė yra atsakovės motina, savaime nesudaro pagrindo nei teismo priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą laikyti neproporcinga, nei ją mažinti.

17.5. Pirmosios instancijos teismas ieškinio senatį pritaikė įvertinęs visumą projekto vykdymo kontekste.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas

18. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

19. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

20. Atsakovė P. Š. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė teismui papildomus įrodymus.

21. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

22. Teismas pažymi, kad naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimas yra šio teismo diskrecija. Atsakovė P. Š. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė papildomus dokumentus, iš kurių kaip ji nurodo matyti, kad atsakovės atstovas skambino ieškovės atstovei ir siūlė taikiai susitarti dėl bylos baigties. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė duomenis, kurie yra 2023 m. lapkričio 29 d., t. y. laikotarpio dar iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, pažymi, kad atsakovės naujai pateiktuose įrodymuose esanti informacija atsakovei buvo žinoma bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir atsakovė turėjo galimybę pirmosios instancijos teismui pateikti visus, jos manymu bylai išnagrinėti reikalingus papildomus įrodymus. Be to, atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nepagrindė būtinybės naujus įrodymus pateikti Šiaulių apygardos teismui, vien ta aplinkybė, kad atsakovė juos pateikė pagrįsti, kad atsakovė siekė susitarti su ieškove nėra pagrįsta būtinybė juos priimti apeliacinės instancijos teisme. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra išimtinių sąlygų priimti naujus įrodymus. Esant šioms aplinkybėms, teismas nevertina atsakovės pateiktų naujų įrodymų.

Dėl ginčo esmės

23. Byloje kilo ginčas dėl skolos priteisimo už daugiabučio namo modernizavimo darbus.

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai 2009 metais sutiko dalyvauti daugiabučių namų atnaujinimo, pirmiausia didinant jų energijos vartojimo efektyvumą, priemonėje ir sutiko, kad namo rekonstrukcijos projektą įgyvendintų ieškovė bei sutiko prisidėti prie projekto įgyvendinimo. Ieškovė 2010 m. sausio 20 d. sudarė Partnerystės sutartį Nr. MS-12 su trečiuoju asmeniu UAB „A.“, kuriam pavedė administruoti daugiabučio namo savininkų įmokas namo rekonstravimui. Ieškovė su UAB „A.“ 2011 m. rugpjūčio 8 d. sudarė Rangos darbų sutartį Nr. MS-564, kurios pagrindu, pagal sutartą kainą, UAB „A.“ atliko daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), renovaciją. Trečiasis asmuo UAB „A.“, kuriam 2010 m. sausio 20 d. Partnerystės sutarties Nr. MS-12 pagrindu pavesta administruoti daugiabučio namo savininkų įmokas namo rekonstravimui, 2013 m. sausio mėnesį išrašė atsakovei mokesčių sąskaitą už 2012 m. gruodžio mėnesį, į sąskaitą įtraukdamas lėšas namo atnaujinimui (renovacijai) - 2742,59 Lt (794,31 Eur). Atsakovė 2013 m. sausio 15 d. mokėjimu dalinai apmokėjo už renovaciją - apmokėta 1000 Lt (289,62 Eur). 2013 m. vasario 11 d. ir 2019 m. balandžio 10 d. sąskaitose taip pat įtrauktos lėšos namo atnaujinimui (renovacijai), kurių likutis sudarė 504,69 Eur. Atsakovė 2012 m. birželio 27 d. prašymu informavo ieškovę ir trečiąjį asmenį, jog jeigu nebus atlikti jos prašomi atlikti papildomi namo atnaujinimo (renovacijos) darbai, ji atsisako mokėti už namo stogo apšiltinimui ir namo galinių sienų apšiltinimui panaudotas medžiagas ir atliktus darbus. Statybos užbaigimo komisija 2013 m. spalio 28 d. surašė Statybos užbaigimo aktą Nr. SUA-80-131028-00111, kuriuo konstatavo, kad daugiabučio namo modernizacijos statyba baigta. M. rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais: 2013 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. A1-226 ir 2013 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. A1-2612 ieškovė padengė nenumatytas ir netinkamas finansuoti projektams pagal priemonę „Daugiabučių namų atnaujinimas pirmiausia didinant jų energijos vartojimo efektyvumą“. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise nuo 2007 m. lapkričio 29 d. priklauso atsakovei P. Š.. Daugiabučio namo administratoriumi buvo ir iki šiol yra paskirta UAB „A.“. 2023 m. sausio 17 d. M. rajono savivaldybės administracija raštu informavo atsakovę, jog jos įsiskolinimas už namo modernizavimo darbus 2022 m. gruodžio 31 d. siekia 504,69 Eur. UAB „A.“ 2023 m. sausio 18 d. informavo ieškovę, jog atsakovei už nuosavybės teise priklausančio buto adresu: (duomenys neskelbtini), daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimą (modernizavimą) priskaityta suma 1548,48 Eur, sumokėta 1043,79 Eur. 2022 m. gruodžio 31 d. skolos likutis 504,69 Eur.

Dėl ieškinio senaties termino taikymo.

25. Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1.124 straipsnis).

26. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi, ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015 ir joje nurodytą teismų praktiką).

27. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos. Gavęs šalies prašymą taikyti ieškinio senatį, teismas visų pirma turi patikrinti, ar reiškiamiems reikalavimams taikoma ieškinio senatis (CK1.134 straipsnis), taip pat ar ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas. Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, įmanoma tik nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga.

28. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje nėra jokių duomenų, kada tiksliai atsakovei atsirado prievolė mokėti už namo renovaciją. Teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad tinkamų finansuoti galutinė ES lėšų suma paaiškėjo 2013 m. gruodžio 20 d., o netinkamų ES lėšomis finansuoti galutinė suma paaiškėjo 2014 m. sausio 20 d., t. y. po to, kai 2013 m. spalio 28 d. Statybos užbaigimo komisija surašė Statybos užbaigimo aktą Nr. SUA-80-131028-00111, kuriuo konstatavo, kad daugiabučio namo modernizacijos statyba baigta ir po galutinio mokėjimo prašymo pateikimo finansuojančiai agentūrai, ieškovė realiai galėjo žinoti atsakovei tenkančią dalį, nes iki tol butų savininkams buvo žinomos tik preliminarios sumos (kurios projekto pabaigoje galėjo būti pakitusios dėl pasikeitusių darbų apimčių ir kt.), kurias jie galėjo mokėti pagal galimybes ir atsakovei atiteko teisė, bet ne pareiga, jas apmokėti iki Statybos užbaigimo akto surašymo dienos. Tik po 2014 m. sausio 20 d. butų savininkai žinojo konkrečias sumas tenkančias jų butui, ir tik tada jiems kilo pareiga jas sumokėti.

29. Teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovei reikalavimas sumokėti už namo renovaciją pareikštas 2012 m. gruodžio mėnesio mokesčių lapelyje, kuris jai įteiktas 2013 m. sausio 9 d., o atsakovė įvykdė tik dalį reikalavimo ir neįvykdė tos dalies, kurią ieškovė prašo priteisti, todėl yra suėjęs bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas.

30. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog ieškovė su trečiuoju asmeniu UAB „A.“ 2010 m. sausio 20 d. sudarydama Partnerystės sutartį Nr. MS-12, susitarė, jog UAB „A.“ priims namo savininkų įmokas Projekto įgyvendinimui, ves šių lėšų apskaitą, apskaitant kiekvieno savininko mokėtinas ir sumokėtas lėšas, nustatyta tvarka perves sukauptas lėšas ieškovei (Partnerystės sutarties 6.6. punktas). Pažymėtina, kad trečiasis asmuo UAB „A.“ atsakovei reikalavimą sumokėti už namo renovaciją pareiškė ne tik 2012 m. gruodžio mėnesio mokesčių lapelyje, bet ir 2019 m. kovo mėnesio lapelyje, kuris buvo išrašytas 2019 m. balandžio 10 d.. M. rajono savivaldybės administracija 2023 m. sausio mėnesį ragino atsakovę susimokėti 504,69 Eur įsiskolinimą už namo modernizavimo darbus, kas rodo, kad atsakovei ne tik 2013 metais, bet ir 2019 metais, 2023 metais buvo reiškiamas reikalavimas susimokėti likusią sumą už daugiabučio namo modernizavimo darbus, tačiau atsakovė su ieškove neatsiskaitė.

31. Esant prieš tai aptartoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad ieškovė nėra praleidusi ieškinio senaties termino kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovės.

Dėl skolos priteisimo

32. Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais.

33. Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti.

34. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

35. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu, o kitas savininko teisių turinį sudarančias teises – valdymo ir naudojimo – balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis).

36. CK 4.83 straipsnio 3 dalis numato, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį.

37. CK 4.84 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduoja arba nutraukia jungtinės veiklos sutartį, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Pagal 4.85 straipsnio 8 dalį namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius) įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus šiame straipsnyje nustatyta tvarka, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams.

38. CK 6.101 straipsnio 4 dalyje nurodyti atvejai, kai reikalavimo teisė pereina kitam asmeniui įstatymų pagrindu. Šioje teisės normoje nustatyta, kad reikalavimo teisė pereina kitam asmeniui įstatymų pagrindu šiais atvejais: 1) kai įvyksta universalus kreditoriaus teisių perėmimas; 2) kai teismo sprendimu kreditoriaus teisės perkeliamos kitam asmeniui, jeigu šią galimybę numato įstatymai; 3) kai skolininko laiduotojas arba įkaito davėjas, kurie nėra užtikrintos prievolės šalys, prievolę įvykdo už skolininką; 4) kai regreso tvarka draudimo įmonei pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, atsakingu už draudžiamąjį įvykį; 5) kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.101 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas nebaigtinis sąrašas atvejų, kai reikalavimo teisė pereina kitam asmeniui įstatymų pagrindu. Vienas tokių atvejų yra nustatytas CK 6.50 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę už skolininką, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2014).

39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad regresinė prievolė yra tokia, pagal kurią trečiasis asmuo turi teisę reikalauti iš skolininko sumokėti tam tikrą pinigų sumą, kurią jis sumokėjo už skolininką kreditoriui (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-636/2005). Regresinė prievolė paprastai atsiranda trečiajam asmeniui įvykdžius prievolę už skolininką, jos ypatybė ta, kad ji yra išvestinė iš pagrindinės prievolės, kuri buvo iki šios prievolės atsiradimo, o regresinės prievolės objektas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinės prievolės objekto. Taigi, ieškovė, įgyvendindama atgręžtinio reikalavimo teisę į skolininkę, nagrinėjamu atveju išieško ne abstrakčią skolą, o skolininkės kreditoriui sumokėtas namo modernizavimo išlaidas, kurias sumokėjo ieškovė atsakovei nevykdant jos prisiimtų įsipareigojimų.

40. Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai buvo priėmę sprendimą dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų. Namo atnaujinimo (modernizavimo) darbai buvo atlikti, Statybos užbaigimo komisija 2013 m. spalio 28 d. surašė Statybos užbaigimo aktą Nr. SUA-80-131028-00111, kuriuo konstatavo, kad daugiabučio namo modernizacijos statyba baigta. Ieškovė, kaip Projekto vykdytoja, padengė projekto vykdymo metu visas patirtas namo modernizavimo išlaidas už atsakovę, todėl įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę reikalauti iš butų ir kitų patalpų savininkų, t. y. atsakovės, jas grąžinti.

41. Vertinant atsakovės P. Š. argumentus, kad ji kreipėsi į ieškovę, nurodydama, kad perdangos virš rūsio apšiltinimas buvo numatytas 2011 m. rugpjūčio 8 d. rangos sutartyje, o kadangi to nuspręsta neatlikti, ji informavo ieškovę, kad atsisako mokėti už namo stogo apšiltinimui ir namo galinių sienų apšiltinimui panaudotas medžiagas ir atliktus darbus, prašė nepriskaičiuoti šių sumų jos butui, o jas skaičiuoti jos butui pagal faktiškai tik jos butui atliktų darbų apimtį. Teismas tokius ieškovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai (taip pat ir atsakovė) 2009 metais sutiko dalyvauti daugiabučių namų atnaujinimo, pirmiausia didinant jų energijos vartojimo efektyvumą, priemonėje ir sutiko, kad namo rekonstrukcijos projektą įgyvendintų ieškovė bei sutiko prisidėti prie projekto įgyvendinimo. Projekte, dėl kurio sutikimą davė atsakovė nebuvo numatyta, kad bus apšiltinama perdanga virš rūsio.

42. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą; bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-421/2017, 51 punktas). Todėl priešingai nei mano atsakovė, ji 2009 m. rugpjūčio 14 d., tiek 2009 m. lapkričio 23 d. raštu išreiškė sutikimą dėl modernizacijos projekto vykdymo, jis nėra nuginčytas, todėl toks sprendimas sukėlė atsakovei tokius teisinius padarinius, dėl kurių buvo priimtas bendras sprendimas ir kurių keisti atsakovė savo iniciatyva negali, nes atsakovės prievolė sumokėti namo modernizacijos išlaidas atsirado iš daugiabučio namo savininkų sprendimo vykdyti namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą. Daugiabučio namo savininkai, tame tarpe ir atsakovė, savo priimtais sprendimais aiškiai nustatė savo teises ir pareigas, bei jų apimtį.

43. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo iš atsakovės yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

44. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesines palūkanas), kurios atlieka kompensavimo funkciją. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todė iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos už priteistą 504,69 Eur sumą nuo bylos iškėlimo pirmosios instancijos teisme dienos – 2023 m. spalio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

45. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, todėl dėl jų teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K- 3-133-823/2020 40 punktą).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

46. Apeliacinį skundą tenkinus, atsakovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendži a:

Tenkinti ieškovės (apeliantės) M. rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą.

Panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės M. rajono savivaldybės administracijos ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei M. rajono savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės P. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 504,69 Eur (penkių šimtų keturių eurų, 69 centų) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo pirmosios instancijos teisme dienos – 2023 m. spalio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjas Aleksandras Rusakas