Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atstovei Laurai Kelerei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei P. Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė Mažeikių rajono savivaldybės administracija 2023 m. spalio 5 d. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovei P. Š., kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 504,69 Eur skolą už daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbus ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismo posėdžio metu ieškovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atstovė Laura Kelerė pakartojo ieškinyje nurodytus motyvus ir papildomai paaiškino, kad galutinai užbaigus projekto įgyvendinimą atsakovei kilo pareiga pilna apimti apmokėti likusią 504,69 Eur sumą, kuri iki šiol nesumokėta. Nesutinka, kad yra suėjo ieškinio senatis. Pagal 2012 m. birželio 19 d. Butų savininkų susirinkimo protokolą, gyventojai pageidavo, o UAB „Admituras“ įsipareigojo pateikti preliminarias, bet ne galutines mokėtinas sumas, kurios 2012 metais ir galėjo būtų įkeltos į bendrą buto lapelį. Pagal Partnerystės sutarties 5.2 ir 5.3. punktus tik ieškovė vykdo projekto lėšų administravimą ir buhalterinę apskaitą, o tai reiškia, kad ieškovė atidariusi projektinę sąskaitą atsiskaitinėjo su rangovais, paslaugų teikėjais, projektų vykdymo išlaidų pagrindu, todėl mano, kad tik ieškovė, kaip projektų vykdytoja, galėjo reikalauti sumokėti galutines projektų vykdymo išlaidas. UAB „Admituras“, kaip projekto partneris, buvo pasitelktas finansinių srautų suvaldymui projekto vykdymui užbaigus projektą, kadangi teikia vieningo buto lapelio paslaugą ir organizavo daugiabučių namų būtų savininkų susirinkimus, tai patvirtina ir Partnerystės sutarties 6.6. punktas. Buto savininkų patogumui ir pareiškus norą matyti jau preliminarias sumas, dar 2012 metais galėjo būti įkeltos preliminarios sumos. Iš buhalterinės apskaitos dokumentų matyti, kad UAB „Admituras“ pirmą iš gyventojų surinktą mokėjimą pravedė 2010 m. liepos 27 d. Prasidėjus rangos darbams, tokio pobūdžio pavedimų būdavo ir po keletą, pavyzdžiui 2011 m. lapkritį buvo daryti 3 pavedimai sulaukus gyventojų mokėjimų. Pagal Rangos darbų 2011 m. rugpjūčio 8 d. sutarties papildomų sąlygų 2 straipsnio nuostatas galutinis atsiskaitymas už atliktus darbus vykdomas tik po to, kai pašalinami visi nustatyti defektai, pastatas pripažintas tinkamu naudoti bei atliktas pastato energinio naudingumo sertifikatas. 2013 m. vasario mėnesį namo renovacija nebuvo baigta, tik 2013 m. spalio 28 d. buvo gautas statybos užbaigimo aktas. Galutinis mokėjimo prašymas Centrinei projektų valdymo agentūrai galėjo būti pateiktas tik po statybos užbaigimo akto, o tai buvo padaryta 2013 m. spalio 31 d. Pirmasis mokėjimas padarytas 2010 m. liepos 27 d., kai gyventojams buvo sudarytos sąlygos mokėti tada, kada jie pageidauja ir kai jau buvo investiciniai planai, dar iki Rangos sutarties pasirašymo, nes Rangos sutartis pasirašyta tik 2011 metais, o pavedimus iš UAB „Admituras“ gavo dar 2010 metais, tai reiškia, kad gyventojai savo lėšomis mokėjo ir už investicinį planą. Kai jau buvo ranga, daugelis gyventojų preliminarias sumas žinojo. Mano, kad ta preliminari suma buvo įrašyta į atsakovės 2013 m. sausio mėnesio sąskaitą. Šiuo atveju, tik kai pasibaigia ranga, jiems paaiškėja mokėtina suma. Mano, kad preliminarios sumos įrašymas į sąskaitą nesukuria prievolės gyventojui mokėti. UAB „Admituras“ ieškovei buvo kaip įrankis suvaldyti finansinius srautus, nes ieškovė vien 2012 metais 16 daugiabučių namų modernizacijos projektų atliko, tai administratoriai buvo tie, pas kuriuos nukreipdavo gyventojus, kai norėjo anksčiau pradėti mokėti. Kai buvo preliminari suma, tai buvo ne prievolė, o gyventojo teisė susimokėti. Prievolė susimokėti atsirado užbaigus projektą, mano, kad po statybos užbaigimo akto. Finansavimą darydavo tada, kai pagal Rangos sutartį turėdavo čia ir dabar apmokėti kokią nors sąskaitą, o kai nepakakdavo iš gyventojų surinktų pinigų, dengdavo savivaldybės biudžeto lėšomis. Mano, kad ieškinio senatis turėtų būti skaičiuojama nuo 2014 m. sausio 20 d., kada ieškovę pasiekė kreditinė sąskaita iš UAB „Avona“ rangovo, tačiau nuo statybos užbaigimo akto atsakovė įgijo pareigą sumokėti.

Teismo posėdžio metu atsakovės P. Š. atstovas advokatas Vilius Jonaitis papildomai paaiškino, kad yra du pagrindai, kuriais nesutinka su ieškiniu. Vienas pagrindas, kad apskirtai atsakovė ieškovės reikalavimą laiko nepagrįstu, o kitas pagrindas, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas. Dėl pirmo pagrindo atsiliepime yra išdėstyta. Supranta, kad minėtas nėra stiprus ir galbūt jau byla būtų seniai pasibaigusi, jeigu būti šis vienas argumentas. Atsakovė pakankamai aktyviai siekė savo teises apginti, rašė raštus, kreipėsi į spaudą, ji suprato, jog yra daugumos gyventojų sprendimo įkaitė. Dėl ieškinio senaties tai tikrai nesutinka su ieškovės atstove, nes realiai tai iškraipytų ieškinio senaties termino esmę, kada prasideda ieškinio senaties terminas. Palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus. Visų pirma šioje situacijoje nėra jokio regreso ir negali būti jokio regreso, nes nėra atsakovės santykio su tuo rangovu, kuris atliko rangos darbus, kuriam turėjo sumokėti už tuos modernizavimo darbus savivaldybė. Rangos santykiai yra tarp savivaldybės ir būtent tos įmonės, o jo klientė nėra užsakovė, ji neturėjo pareigos mokėti būtent tam rangovui, taigi negali būti regreso. Įstatymas nustato momentą kada skaičiuojama senatis – nuo to momento, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Negalima skaičiuoti nuo tada, kada įvyko galutinis atsiskaitymas. Tai yra visiškas teismo klaidinimas, kad nebuvo prievolės mokėti, kada lapeliuose buvo išrašomos sumos mokėjimui už namo modernizavimą, neva tai buvo teisė. Bet byloje nėra jokių dokumentų, kad kažkuriuo momentu atsirado prievolė, net ir tuo atveju, kada buvo užbaigti statybos darbai, kada ieškovė atsiskaitė su rangovu, nieko neįvyko, nebuvo pareikštas joks reikalavimas atsakovei, kad va už ją padengė ir dabar jai eina laikas. Esmė yra tame, kad nieko neįvyko. Jeigu žiūrėti į tą lapelį, kuris yra 2012 m. gruodžio mėnesio, tai realiai tame lapelyje kokia suma buvo nesumokėta – 1742,89 Lt (504,69 Eur), tai ta pati suma paversta į eurus ir liko iki šiol tame lapelyje. Visiškai niekas nepasikeitė, nebuvo jokio pranešimo, kad ieškovė kažką perimą ir dabar neva tapo atsakovės kreditore. Ieškovė kreditore tapo nuo tada, kai atsakovei buvo pareikštas reikalavimas sumokėti. Tas reikalavimas yra pareikštas per tarpininką su kuriuo buvo sudaryta Partnerystės sutartis – UAB „Admituras“, ir tas reikalavimas buvo pareikštas būtent 2012 m. gruodžio mėnesio lapelyje, kuris atsakovei įteiktas 2013 m. sausio mėnesį. Atsakovė gavo aiškų reikalavimą sumokėti ir to reikalavimo ji įvykdė tik dalį, neįvykdė tos dalies, kurią šiandien prašo priteisti. Ta pati dalis tęsiasi daugiau nei 10 metų, niekas nepasikeitė. Kreditorė negavusi reikalavimo patenkinimo turėjo žinoti ir suprasti, kad atsakovė nėra įvykdžiusi jos reikalavimų. Jeigu atsakovei pateiktas 2013 m. sausio mėnesį lapelis, kad ji turėti sumokėti tam tikrą sumą, o ji sumoka tik dalį sumos ir UAB „Admituras“ nepraveda dalies lėšų ieškovei, akivaizdu, kad ieškovė ir UAB „Admituras“ tą matė. 2013 m. vasario mėnesį UAB „Admituras“ tris kartus ieškovei pervedinėjo iš gyventojų surinktas lėšas ir akivaizdu, kad matė, jog trūksta tų lėšų. Namo modernizavimas pagal visas sutartis turėjo pasibaigti 2012 m. lapkričio mėnesį, o kada aktas surašytas, neturi reikšmės. Esmė yra tame, kad gyventojams surašyti lapeliai ir jie matė kas sumokėjo, o kas ne. Be to 2012 m. birželio mėnesį, kai gyventojai susirinkime nusprendė nešiltinti rūsio perdangos, atsakovė raštais informavo tiek ieškovę, tiek UAB „Admituras“, kad jeigu nebus išspręstas tas klausimas, ji nemokės. Vadinasi ji dar prieš pusę metų ieškovei parašė, kad ji nemokės ir ieškovė gavo informaciją. Ieškovei buvo žinoma, kad atsakovė nemoka ir tapo jos skolininke. 2013 m. balandžio mėnesio laikraštyje atsakovė taip pat nurodė, kad ji nemokės. Mano, kad buvo pakankamai daug laiko ieškiniui pareikšti, todėl kadangi ieškinio senaties terminas praleistas, jie nesutinka su ieškiniu. Žmogus negali visą gyvenimą jaustis nesaugiu, kad galbūt kreipsis į teismą. Atsakovė 2009 metais buvo mokėjo už projektą, 2011 metais už pradinę renovaciją, o paskutinis mokėjimas buvo 2012 m. gruodžio mėnesio lapelyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Iš ieškovės byloje pateiktų duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) namo butų savininkai 2009 m. rugpjūčio 14 d. parengė raštą Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriui, kuriame nurodė, jog daugiabučio namo savininkai sutinka dalyvauti Mažeikių rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2008-2010 metų programos priemonėje „Daugiabučių namų atnaujinimas“ tokiomis namo renovacijos sąlygomis: 1) fiziniams asmenims renovacijos darbai finansuojami 85 procentų Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir 15 procentų būtų savininkų lėšomis; 2) juridiniai asmenys už namo modernizavimo išlaidas, tenkančias jų nuosavybės teise priklausančių patalpų daliai, privalo apmokėti 100 procentų; 3) pagrindiniai remiami darbai, atliekami namo renovaciją: stogo kapitalinis remontas ir šiltinimas, fasadinių sienų šiltinimas, langų ir lauko durų keitimas, šildymo, karšto ir šalto vandens, elektros tiekimo, nuotekų šalinimo sistemų kapitalinis remontas, balkonų įstiklinimas pagal bendrą projektą stiklinant visus pastato balkonus, liftų kapitalinis remontas ar keitimas. Konkretūs darbai ir jų apimtys bus numatyti tik parengus investicinį ir techninį projektus; 4) pagal kitų namų parengtus investicinius projektus, priklausomai nuo namo aukštingumo, butų skaičiaus, techninės būklės, 1 kv. metro kaina buto savininkui gali svyruoti nuo 80 iki 200 litų (23,17 – 57,92 Eur). Kiekvienam butui tiksli renovacijos kaina bus paskaičiuota tik atlikus namo investicinį ir techninį projektus bei pravedus rangos darbų viešųjų pirkimų konkursą; 5) renovacijos darbų pradžia: 2010 metai. Darbai turi būti atlikti per 36 mėnesius po projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo. Balsavimo metu su minėtomis nuostatomis sutiko 12, o nesutiko 3 daugiabučio namo butų savininkai, todėl padaryta išvada, kad (duomenys neskelbtini) namo butų savininkai sutinka su aukščiau išvardintomis namo renovacijos sąlygomis.

Iš 2009 m. lapkričio 23 d. sutikimų matyti, kad dešimt daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkų pritarė (duomenys neskelbtini), namo dalyvavimui daugiabučių namų atnaujinimo, pirmiausia didinant jų energijos vartojimo efektyvumą, priemonėje ir sutiko, kad namo rekonstrukcijos projektą įgyvendintų Mažeikių rajono savivaldybės administracija bei sutiko prisidėti prie projekto įgyvendinimo. Vieną iš sutikimo formų pasirašė ir atsakovė.

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. A1-1452 „Dėl daugiabučių namų, renovuojamų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis sąrašo patvirtinimo“, patvirtino daugiabučių namų, rekonstruojamų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, sąrašą, į kurį pateko ir daugiabutis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Minėtame sąraše nurodyta, kad sutiko 80 procentų savininkų.

Iš Telšių regiono plėtros tarybos 2010 m. sausio 26 d. sprendimo Dėl Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis finansuotinų 2007-2010 metų Telšių regiono projektų sąrašų pagal priemonę VP3-1.1-VRM-03-R „Daugiabučių namų atnaujinimas pirmiausia didinant jų energijos vartojimo efektyvumą“ patvirtinimo, matyti, kad buvo nuspręsta Telšių regiono projektų sąrašus į kuriuos pateko ir daugiabutis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Pridėtame sąraše nurodyta preliminarioji projekto vertė ir finansavimo šaltiniai, numatoma projekto veiklų įgyvendinimo pradžia, trukmė, paraiškos terminas.

Iš 2010 m. sausio 20 d. Partnerystės sutarties Nr. MS-12, sudarytos tarp Mažeikių rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Admituras“ matyti, kad sutarties šalys sutarė, jog UAB „Admituras“ priims namo savininkų įmokas Projekto įgyvendinimui, ves šių lėšų apskaitą, apskaitant kiekvieno savininko mokėtinas ir sumokėtas lėšas, nustatyta tvarka perves sukauptas lėšas Mažeikių rajono savivaldybės administracijai (6.6. punktas). Mažeikių rajono savivaldybės administracija per 5 darbo dienas pateiks UAB „Admituras“ pasirašytos Finansavimo sutarties (projekto finansavimo ir administravimo sutartį, pasirašytą tarp Mažeikių rajono savivaldybės administracijos, Centrinės projektų valdymo agentūros ir Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos) kopiją (16.4. punktas). Tuo tarpu UAB „Admituras“, be kita ko, įsipareigojo administruoti daugiabučio namo savininkų įmokas namo rekonstravimui (17.2. punktas) ir projekto įgyvendinimo metu pervesti iš daugiabučio namo savininkų surinktas įmokas namo rekonstravimui į pareiškėjo nurodytą projekto sąskaitą (17.4. punktas). Taip pat UAB „Admituras“ įsipareigojo nedelsiant informuoti Mažeikių rajono savivaldybės administraciją apie visas aplinkybes ir priežastis trukdančias tinkamai vykdyti projektą ar apie jų grėsmę (17.7. punktas).

Iš Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. T1-176 Dėl įsipareigojimo finansuoti projektų išlaidas pagal priemonę „Daugiabučių namų atnaujinimas pirmiausia didinant jų energijos vartojimo efektyvumą“ matyti, kad Mažeikių rajono savivaldybės taryba nusprendė: 1) įsipareigoti parengti nenumatytas ir netinkamas finansuoti, tačiau projektams pagal priemonę „Daugiabučių namų atnaujinimas pirmiausia didinant jų energijos vartojimo efektyvumą“ įgyvendinant būtinas išlaidas ir tinkamų išlaidų dalį, kurių nepadengia projektams, Telšių regiono plėtros 2010 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. 25-1 įtrauktiems į pagrindinį Telšių regiono plėtros tarybos sąrašą Nr. VP3-1.1-VRM-03-R-81, skiriamas finansavimas; 2) pavesti Mažeikių rajono savivaldybės administracijai, parengus 1 punkte nurodytas išlaidas, išieškoti iš gyventojų ir fizinių ar juridinių asmenų, kuriems nuosavybės teise priklauso gyvenamosios bei negyvenamosios patalpos, regreso (atgręžtinio reikalavimo) teise padarytą žalą.

Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 18 d. potvarkio Dėl statybos užbaigimo komisijos sudarymo Nr. P3-1854 matyti, kad sudaryta daugiabučio gyvenamojo pastato po atliktos modernizacijos, esančio (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimo komisija.

Iš ieškovės 2013 m. spalio 29 d. mokėjimo prašymo matyti, kad ieškovė prašė pripažinti tinkamomis išlaidomis sumas, pagal 2012 m. rugpjūčio 10 d. ir 2012 m. lapkričio 29 d. išrašytas sąskaitas.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise nuo 2007 m. lapkričio 29 d. priklauso atsakovei P. Š.. Daugiabučio namo administratoriumi buvo ir iki šiol yra paskirta UAB „Admituras“. Daugiabučio namo administratoriui 2011 m. gegužės 5 d. išduotas leidimas statyti naują statinį, rekonstruoti statinį, atnaujinti (modernizuoti) pastatą Nr. LNS-81-110505-00055, 2013 m. spalio 28 d. surašytas Statybos užbaigimo aktas Nr. SUA-80-131028-00111.

Mažeikių rajono savivaldybės administracija 2023 m. sausio 17 d. raštu informavo atsakovę, jog jos įsiskolinimas už namo modernizavimo darbus 2022 m. gruodžio 31 d. siekia 504,69 Eur.

Iš UAB „Admituras“ 2023 m. sausio 18 d. pažymos Mažeikių rajono savivaldybės administracijai Dėl atsiskaitymo už namo atnaujinimą matyti, jog UAB „Admituras“ informavo ieškovę, jog atsakovei už nuosavybės teise priklausančio buto adresu: (duomenys neskelbtini), daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimą (modernizavimą) priskaityta suma 1548,48 Eur. Iš viso sumokėta: 1043,79 Eur. 2022 m. gruodžio 31 d. skolos likutis 504,69 Eur.

Iš atsakovės byloje pateiktų duomenų matyti, kad 2012 m. sausio 11 d. vyko daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkų susirinkimas, kuriame buvo sprendžiama dėl rūsio perdangos apšiltinimo, dėl vandentiekio, kanalizacijos sistemų atnaujinimo darbų apimčių ir dėl elektros instaliacijos rekonstrukcijos bendrose patalpose. Iš 2012 m. sausio 11 d. (duomenys neskelbtini) namo visuotinio butų savininkų susirinkimo protokolo matyti, kad buvo nutarta rūsio perdangos nešiltinti.

Iš 2012 m. birželio 19 d. (duomenys neskelbtini) namo visuotinio butų savininkų susirinkimo protokolo matyti, kad buvo pritarta atlikti bendro naudojimo elektros sistemos rekonstravimo darbus, keisti fekalinės kanalizacijos stovus nuo rūsio iki 5 aukšto, bet nepritarta atlikti karšto ir šalto vandens tiekimo sistemų rekonstrukciją ir atlikti rūsio perdangos apšiltinimą.

Iš pateikto laikraščio „Būdas žemaičių“ 2013 m. balandžio 23 d. publikacijos taip pat matyti, kad atsakovė P. Š. pasisakė apie siųstus prašymus, jog nemokės už stogo apšiltinimą bei namo giluminių sienų apšiltinimą, jei nebus apšiltinta perdanga virš rūsio.

Iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), mokesčių lapelio už 2012 m. gruodžio mėnesį, matyti, kad į mokesčių lapelį įtrauktos lėšos namo atnaujinimui (renovacijai) - 2742,59 Lt (794,31 Eur). 2013 m. sausio 15 d. kvitas patvirtina, jog už renovaciją apmokėta 1000 Lt (289,62 Eur).

Iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), mokesčių lapelio už 2013 m. sausio mėnesį, matyti, kad įtrauktos lėšos namo atnaujinimui (renovacijai) likutis siekia 1742,59 Lt (504,69 Eur). 2013 m. vasario 12 d. kvitas patvirtina, jog už renovaciją nemokėta.

Iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), mokesčių lapelio už 2019 m. kovo mėnesį, matyti, kad įtrauktos lėšos namo atnaujinimui (renovacijai) likutis siekia 504,69 Eur. 2019 m. balandžio 12 d. kvitas patvirtina, jog už renovaciją nemokėta.

Iš Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2015 m. sausio 15 d. pažymos Nr. 4D-2013/2-1335 „Dėl P. Š. skundo prieš Mažeikių rajono savivaldybės administraciją“ matyti, kad atsakovė kreipėsi Seimo kontrolierių prašydama įpareigoti ieškovę neleisti UAB „Admituras“ tikslinti ir derinti nebaigto renovacijos projekto (...), o įpareigoti atlikti kuo greičiau visus numatytus darbus ir priduoti daugiabutį namą Valstybinei statybos komisijai. Seimo kontrolierius P. Š. skundą dėl Savivaldybės veiksmų (neveikimo), vykdant Administratoriaus veiklos priežiūrą (kontrolę) ir Namo (statinio) naudojimo priežiūrą, laikė pagrįstu. Seimo kontrolierius rekomendavo Mažeikių rajono savivaldybės administracijai užtikrinti, kad būtų įvertinta namo rūsio perdangos būklės atitikimas nustatytiems privalomiesiems reikalavimas; jeigu būtų nustatyti trūkumai, imtis priemonių trūkumams pašalinti, ir pateikti apie tai informaciją pareiškėjai; užtikrinti, kad ateityje daugiabučių namų patalpų savininkams į jų prašymus būtų raštu pateikiama informacija, kaip nurodyta Pavyzdiniuose nuostatų 7.4 punkte.

Dėl ieškinio senaties taikymo.

Pažymėtina, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Taigi plačiąja prasme ieškinio senatimi visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CK 1.2 straipsnio 1 dalis) veikimas yra ribojamas, taip pat tam tikra apimtimi kiekvienu konkrečiu atveju ribojamos asmens teisės į pažeistų jo teisių teisminę gynybą. Pasibaigus ieškinio senaties terminui galimybė priverstinai, valstybės prievartos pagalba, įgyvendinti subjektines teises išnyksta.

Viena vertus, ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, jog suėjus įstatymo nustatytam terminui jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotasis asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę arba įstatymo saugomą interesą, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba atsisako nuo savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista.

Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusiąją šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo, atsirandančio kilus ginčui dėl subjektinės teisės, neigiamą poveikį civilinei apyvartai. Be to, ieškinio senatis sudaro realias galimybes pažeistas teises apginti. Teismų darbas tampa efektyvesnis, sudaromos objektyvios prielaidos nustatyti materialiąją tiesą byloje, nes praėjus tam tikram laikui faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingas.

Dėl ieškinio senaties instituto esmės teismų praktikoje pasisakyta, kad įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius civilinius teisinius santykius, todėl nustato ilgesnius ar trumpesnius ieškinio senaties terminus. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieškinio senatį, būtina atsižvelgti tiek į abiejų civilinio teisinio santykio šalių interesus, tiek ir į ieškinio senaties instituto normų tikslus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022 33 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Nors ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), kasacinio teismo išaiškinta, kad tais atvejais, kada atsakovas ginasi ieškinio senaties terminu, o ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektyvinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai; išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Tai reiškia, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialinio teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialinis teisinis reikalavimas. Jeigu toks prašymas nepareiškiamas, bylą nagrinėjantis teismas neturi teisinio pagrindo taikyti ieškinio senaties terminą savo iniciatyva.

Sprendžiant, ar ieškinio senaties terminas nėra praleistas, būtina nustatyti jo eigos pradžią. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas, ieškinio senaties terminas prasideda nuo reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimo momento. (CK 1.127 straipsnio 3 dalis). Iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, jog daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai 2009 metais sutiko dalyvauti daugiabučių namų atnaujinimo, pirmiausia didinant jų energijos vartojimo efektyvumą, priemonėje ir sutiko, kad namo rekonstrukcijos projektą įgyvendintų ieškovė bei sutiko prisidėti prie projekto įgyvendinimo. Ieškovė 2010 m. sausio 20 d. sudarė Partnerystės sutartį Nr. MS-12 su trečiuoju asmeniu UAB „Admituras“, kuriam pavedė administruoti daugiabučio namo savininkų įmokas namo rekonstravimui. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, ieškovė su UAB „AVONA“ 2011 m. rugpjūčio 8 d. sudarė Rangos darbų sutartį Nr. MS-564, kurios pagrindu, pagal sutartą kainą, UAB „AVONA“ atliko daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), renovaciją. Pastebėtina, jog trečiasis asmuo UAB „Admituras“, kuriam 2010 m. sausio 20 d. Partnerystės sutarties Nr. MS-12 pagrindu pavesta administruoti daugiabučio namo savininkų įmokas namo rekonstravimui, 2013 m. sausio mėnesį išrašė atsakovei mokesčių sąskaitą už 2012 m. gruodžio mėnesį, į sąskaitą įtraukdama lėšas namo atnaujinimui (renovacijai) - 2742,59 Lt (794,31 Eur). Atsakovė 2013 m. sausio 15 d. mokėjimu dalinai apmokėjo už renovaciją - apmokėta 1000 Lt (289,62 Eur). Vėlesnėse atsakovei išrašytose sąskaitose (pav. 2013 m. vasario 11 d. ar 2019 m. balandžio 10 d.) taip pat buvo įtrauktos lėšos namo atnaujinimui (renovacijai), kurių likutis sudarė 504,69 Eur, tačiau atsakovė iki šios bylos nagrinėjimo, jokių įmokų už namo atnaujinimą (renovaciją) daugiau neatliko. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovė 2012 m. birželio 27 d. prašymu taip pat informavo ieškovę ir trečiąjį asmenį, jog jeigu nebus atlikti jos prašomi atlikti papildomi namo atnaujinimo (renovacijos) darbai, ji atsisako mokėti už namo stogo apšiltinimui ir namo galinių sienų apšiltinimui panaudotas medžiagas ir atliktus darbus. Taigi, iš minėtų duomenų akivaizdu, kad ieškovė vėliausiai 2013 m. vasario mėnesį turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Šiuo atveju, byloje ieškovė nepateikė jokių duomenų apie ieškovės ir daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkų raštišką susitarimą apie renovacijos lėšų surinkimą, jų terminus, konkrečiam butui tenkančių išlaidų apskaičiavimą ir kt. Pažymėtina, jog ieškovė su trečiuoju asmeniu 2010 m. sausio 20 d. sudarydama Partnerystės sutartį Nr. MS-12, susitarė, jog UAB „Admituras“ priims namo savininkų įmokas Projekto įgyvendinimui, ves šių lėšų apskaitą, apskaitant kiekvieno savininko mokėtinas ir sumokėtas lėšas, nustatyta tvarka perves sukauptas lėšas ieškovei (Partnerystės sutarties 6.6. punktas). Tuo tarpu ieškovė įsipareigojo per 5 darbo dienas pateikti UAB „Admituras“ pasirašytos Finansavimo sutarties (projekto finansavimo ir administravimo sutartį, pasirašyta tarp Mažeikių rajono savivaldybės administracijos, Centrinės projektų valdymo agentūros ir Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos) kopiją (Partnerystės sutarties 16.4. punktas). Pastebėtina, jog nurodytoje Finansavimo sutartyje aptartos renovacijai skiriamos sumos, taip pat ir ieškovės indėlis, kuris atsižvelgiant į metodikas, akivaizdu, jog galėjo būti išdalinamas proporcingai kiekvienam daugiabučio namo buto savininkui. Nėra pagrindo teigti, jog renovacijos kaina nebuvo žinoma iki Statybos akto užbaigimo surašymo dienos, kadangi kitu atveju, gyventojai, neturėdami informacijos apie renovacijos kainą, galimai apskritai nebūtų sutikę atlikti daugiabučio namo renovacijos. Be kita ko, UAB „Admituras“ įsipareigojo administruoti daugiabučio namo savininkų įmokas namo rekonstravimui (17.2. punktas) ir projekto įgyvendinimo metu pervesti iš daugiabučio namo savininkų surinktas įmokas namo rekonstravimui į pareiškėjo nurodytą projekto sąskaitą (Partnerystės sutarties 17.4. punktas). Taip pat UAB „Admituras“ įsipareigojo nedelsiant informuoti ieškovę apie visas aplinkybes ir priežastis trukdančias tinkamai vykdyti projektą ar apie jų grėsmę (Partnerystės sutarties 17.7. punktas). Pastebėtina ir tai, jog ieškovė iš daugiabučio namo būtu savininkų surinktas lėšas naudojo už renovaciją išrašytoms sąskaitoms apmokėti.

Visos šios aplinkybės, leidžia teigti ieškovė perduodama trečiajam asmeniui administruoti už daugiabučio namo renovaciją mokėtinas ir sumokėtas lėšas, dar renovacijos metu turėjo žinoti, kokia suma proporcingai tenka kiekvienam daugiabučio namo buto savininkui, todėl teigti, kad daugiabučio namo buto savininkai neturėjo prievolės, o tik teisę, mokėti renovacijos išlaidų, net ir išrašius bei jiems pateikus mokesčių sąskaitas, nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, jog išrašytose mokesčių sąskaitose nėra jokių duomenų, kad už namo atnaujinimą (renovaciją) nurodyta suma būtų tik preliminari ar pateikta informaciniais tikslais, be kita ko, minėta suma nekito nuo per visą laikotarpį nuo 2023 m. sausio 9 d. išrašytos sąskaitos už 2012 m. gruodžio mėnesį, o atsakovei įmokos dalį sumokėjus, minėta mokėtina suma įvardijama lėšų namo atnaujinimui (renovacijai) likučiu. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta bei nesant kitų duomenų, teismo vertinimu, vėliausiai būtent nuo 2023 m. vasario 11 d. atsakovei išrašytos sąskaitos, šiuo konkrečiu atveju, turi būti skaičiuojamas ieškinio senaties pradžios terminas.

Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina, jog atsakovė dar 2012 m. birželio mėnesio prašymais informavo ieškovę ir trečiąjį asmenį, jog jeigu nebus atlikti jos prašomi atlikti papildomi namo atnaujinimo (renovacijos) darbai, ji nemokės už namo stogo apšiltinimui ir namo galinių sienų apšiltinimui panaudotas medžiagas ir atliktus darbus. Be kita ko, Partnerystės sutarties 17.7. punktu UAB „Admituras“ įsipareigojo nedelsiant informuoti ieškovę apie visas aplinkybes ir priežastis trukdančias tinkamai vykdyti projektą ar apie jų grėsmę, taigi, tame tarpe ir renkamų įmokų nesumokėjimą, todėl ieškovė neabejotinai turėjo ir galėjo žinoti apie savo teisės pažeidimą.

Be kita ko, nors ieškovė šioje byloje nurodo, kad įgijo teisę lėšas iš atsakovės išsiieškoti regreso tvarka, atkreiptinas dėmesys, jog šiuo konkrečiu atveju, visiškai sutiktina su atsakovės atstovo argumentais dėl regresinių santykių. Pastebėtina ir tai, jog iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, t. y. nuo konkrečių darbų sąskaitų apmokėjimo, o šiuo atveju, jokių rangos darbų sąskaitų, jų apmokėjimo patvirtinimų, teismui nepateikiama, tačiau iš sąskaitų apmokėjimo būdu prašomų pripažinti tinkamomis finansuoti išlaidų sąrašo matyti, kad bent pora sąskaitų buvo išrašyta daug anksčiau nei surašytas statybos užbaigimo aktas - 2012 m. rugpjūčio 10 d. ir 2012 m. lapkričio 29 d.

Šiuo konkrečiu atveju ieškinys teismui pateiktas 2013 m. spalio 5 d., todėl įvertinus byloje esančių dokumentų visumą, konstatuotina, jog ieškinys pateiktas praleidus bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą, todėl ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Atsakovė šioje byloje patyrė 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų, už advokato suteiktą teisinę pagalbą, kurios neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjų reikiamą pagalbą maksimalių dydžių, todėl ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 167371234, atsakovės P. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.