Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų papildoma nutartis, eI2-1273-257/2021

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas: Papildoma nutartis
Data: 2021-06-01
Bylos Nr.: eI2-1273-257/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-64-3-02511-2020-9
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Byla nutraukta.

Teisėjai: Laisvutė Kartanaitė (pirm.), Virginijus Stankevičius, Jarūnė Sedalienė
Atsakovas: VIEŠOJI ĮSTAIGA ŠIAULIŲ REGIONO ATLIEKŲ TVARKYMO CENTRAS
Pareiškėjas: UAB „Lidl Lietuva”

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI2-1273-257/2021Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02511-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 55.1.7; 57.2.2; 57.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASPAPILDOMA NUTARTIS2021 m. birželio 1 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Stankevičiaus ir Jarūnės Sedalienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės viešosios įstaigos „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo ir bylinėjimo išlaidų atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė ,,LIDL LIETUVA“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti atsakovės viešosios įstaigos „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ 2020-10-22 sprendimą Nr. SD-577 ,,Dėl netinkamo atliekų rūšiavimo ir mišrių komunalinių atliekų konteinerių“ ir įpareigoti atsakovę pareiškėjos 2020-07-01 prašymą Nr. 20-07-2771 nagrinėti iš naujo.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų įsiteisėjusia 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi nutarta pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,LIDL LIETUVA“ prašymą dėl administracinės bylos nutraukimo patenkinti ir administracinę bylą Nr. eI2-1273-257/2021 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,LIDL LIETUVA“ atsakovei viešajai įstaigai „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl 2020-10-22 sprendimo Nr. SD-577 ,,Dėl netinkamo atliekų rūšiavimo ir mišrių komunalinių atliekų konteinerių“ panaikinimo ir įpareigojimo atsakovę pareiškėjos 2020-07-01 prašymą Nr. 20-07-2771 nagrinėti iš naujo nutraukti.

2021 m. gegužės 17 d. teisme gautas atsakovės viešosios įstaigos „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriuo prašoma priimti papildomą sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-1273-257/2021 ir priteisti jai iš pareiškėjos UAB „LIDL LIETUVA“ 2286,90 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Prašyme nurodė, kad byla išnagrinėta iš esmės priimant nutartį bylą nutraukti. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nereglamentuoja galimybės priimti papildomą nutartį byloje, kurioje teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo. Tačiau kadangi galutinis teismo procesinis dokumentas byloje yra nutartis, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju taikomas ABTĮ 97 straipsnis. Teismų praktikoje išaiškinta, jog tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą. Nagrinėjame atveju iškėlus bylą pagal pareiškėjos UAB ,,LIDL LIETUVA“ pareikštą skundą atsakovei VšĮ ,,ŠRATC“ ir atsakovei pateikus atsiliepimą, pareiškėja pateikė teismui pareiškimą dėl skundo atsisakymo, kuriame skundo atsisakymo priežastis nurodė esant nesusijusias su nagrinėjama byla. Byloje buvo paskirtas nagrinėjimas 2021 m. gegužės 18 d., pareiškėjos pareiškimas nuo skundo atsisakymo elektroninėje teismų sistemoje nurodomas kaip gautas 2021 m. gegužės 11 d. (atsakovei nebuvo išsiųstas), o teismui 2021 m. gegužės 12 d. jau priėmus nutartį bylą nutraukti, atsakovė neturėjo galimybės iki bylos išnagrinėjimo pabaigos pateikti įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, atsakovė neabejoja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja svarbios aplinkybės, dėl kurių atsakovė negalėjo iki bylos išnagrinėjimo pateikti įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šis klausimas turi būti išspręstas teismui priimant papildomą sprendimą. ABTĮ tiesiogiai nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tais atvejais, kai pareiškėjas atsisako skundo ne remdamasis tuo, kad atsakovas geruoju jį patenkino, o administracinė byla nutraukiama. Tačiau neginčytina, kad ir tada, kai pareiškėjas atsisako skundo atsakovui geruoju jo nepatenkinus, iki tol, kol pareiškėjas atsisako skundo ir teismas nutraukia bylą, atsakovas gali būti ėmęsis aktyvių savo teisių gynybos veiksmų ir patyręs atitinkamų bylinėjimosi išlaidų. Situacija, kai tokios išlaidos būtų pagrįstos, tačiau nebūtų atlyginamos, nebūtų pateisinama teisingumo ir šalių procesinio lygiateisiškumo požiūriu, nes šios išlaidos patiriamos dėl pareiškėjo kreipimosi į teismą. Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, kai pareiškėjas atsisako skundo ne todėl, kad atsakovas geruoju jį patenkino, ABTĮ egzistuoja teisinio reguliavimo spraga, todėl, užpildant šią spragą, taikytina įstatymo analogija (ABTĮ 4 straipsnio 7 dalis). Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Skundo atsisakymas ir bylos nutraukimas pagal savo materialinį ir procesinį teisinį poveikį iš esmės prilygsta teismo sprendimui, priimtam atsakovo naudai, t. y. skundo netenkinimui. Taigi, šiuo nagrinėjamu atveju atsakovė yra įgijusi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė nurodo, kad iki bylos nutraukimo patyrė šias išlaidas: 1) 2081,20 Eur (1720,00 Eur + PVM) advokato teisinėms paslaugoms apmokėti (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 2) 205,70 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsakovė yra patyrusi 2081,20 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į pareiškėjos skundą parengimą. Byloje yra pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriuo atsakovė iš esmės rėmėsi atsiliepime įrodinėdama savo poziciją, jog priėmė pagrįstą skundžiamą sprendimą. Dėl šios priežasties išlaidos antstoliui buvo patirtos dėl pareiškėjos pateikto pareiškimo byloje ir buvo būtinos atsakovei ginant savo interesus, todėl priteistinos.

Atsiliepimas

2021 m. gegužės 25 d. teisme gautas pareiškėjos UAB ,,LIDL LIETUVA“ atsiliepimas, kuriuo prašoma atmesti atsakovės prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo ir bylinėjimo išlaidų priteisimo. Pareiškėjos atsiliepime nurodyta, kad atsakovas prašo priimti papildomą spendimą pagal visiškai naują prašymą, kuris nebuvo teiktas iki administracinės bylos nutraukimo, priteisti iš pareiškėjos 2286,90 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Mano, kad nėra pagrindo tenkinti pastarąjį prašymą, nes bylinėjimosi išlaidų atlyginimu suinteresuota šalis, šiuo atveju – atsakovė, bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus ir prašymą dėl jų atlyginimo turėjo pateikti dar iki administracinės bylos nutraukimo, t. y. iki teismo nutarties, kuria buvo išspręstas klausimas dėl bylos nutraukimo pagal pareiškėjos pareiškimą dėl skundo atsisakymo. Praleidusi ABTĮ nustatytą terminą prašymui dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paduoti, proceso šalis netenka teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tačiau, atsakovė nei prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nei bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų laiku – iki administracinės bylos nutraukimo – nepateikė. Atsakovės atsiliepime į skundą net nebuvo užsimintama apie tai, kad atsakovė ketina reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir teikti atitinkamą prašymą. Antra, atsakovė prašyme dėl papildomo sprendimo nurodo, kad šis prašymas teikiamas, nes ji „<...> neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos <...>“. Tačiau pastarasis atsakovės teiginys nėra grindžiamas nei argumentais, nei įrodymais. Atsakovė atsiliepimą į skundą teismui pateikė 2020-12-15, o bylą teismas nutraukė 2021-05-12 nutartimi, t. y. atsakovė turėjo beveik pusę metų, per kuriuos buvo galimybė į bylą pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų už atsilepimo parengimą atlyginimo bei šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Atsakovė savo prašyme dėl papildomo sprendimo nenurodo nei vienos aplinkybės, kuri sutrukdė jai per pakankamai ilgą laiko tarpą nuo atsiliepimo pateikimo pasirūpinti atitinkamo prašymo pateikimu teismui. Trečia, atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, atsakovės prašymas dėl papildomo sprendimo negalėtų būti tenkinamas ir pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką. Papildomas teismo sprendimas gali būti priimtas tik dėl teismui pareikštų, tačiau neišspręstų materialinių teisinių reikalavimų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, mano, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Jei teismas nuspręstų, kad papildomas sprendimas administracinėje byloje turi būti priimtas, tuomet atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į toliau nurodytas svarbias aplinkybes. Atsakovė yra Šiaulių regiono savivaldybių įsteigta pelno nesiekianti viešoji įstaiga, kuri atlieka viešojo administravimo subjekto funkcijas. LVAT yra konstatavęs jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. LVAT taip pat yra išaiškinęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, jie turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių. Atsakovės prašyme nėra nurodoma jokių aplinkybių, nepateikiami jokie įrodymai, kurie pagrįstų būtinybę pasitelkti advokatą šios bylos nagrinėjimui. Be to, vertinant atsakovės vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, matyti, jog šioje įstaigoje yra įsteigta teisininko pareigybė, taip pat yra Rinkliavos administravimo ir paslaugų kontrolės tarnyba. Taigi, pagal suformuotą teismų praktiką, remiantis faktu, jog atsakovė, būdama viešojo administravimo subjektu, turi vidinio teisininko pareigybę bei tai, kad byloje buvo tik rengtas atsiliepimas, byla nebuvo sudėtinga ir didelės apimties, teigia, kad atsakovės patirtos išlaidos už advokato teisines paslaugas nebuvo būtinos ir neturėtų būti priteisiamos. Pareiškėja nurodo, kad antstolio pasitelkimas byloje buvo atliktas ne bylą nagrinėjusio teismo sprendimu, o pačios atsakovės iniciatyva. Antstolio pasitelkimas atliekų rūšiavimo aplinkybių nustatymui yra akivaizdžiai perteklinis ir nereikalingas, nes atsakovė pagal Šiaulių miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2014 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T-174 (Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2020 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. T-62 redakcija), XVIII skyriaus nuostatas turi visus įgaliojimus pati, kaip įgaliotas viešojo administravimo subjektas, konstatuoti tokias aplinkybes. Pagal Taisyklių 45 punktą, administratorius turi kontrolės padalinį, kuris vykdo komunalinių atliekų tvarkymo, taip pat ir rūšiavimo susidarymo vietoje kokybės, kontrolę. Atsakovės 205,70 Eur išlaidos dėl antstolio atlikto faktinių aplinkybių konstatavimo byloje nebuvo būtinos ir nėra priskirtinos prie ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytų būtinų ir pagrįstų bylos nagrinėjimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos nuomone, atsakovės prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo juo išsprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, turi būti atmestas ir netenkinamas. Pareiškėjos skundo atsisakymo aplinkybės nėra niekaip susijusios su atsakovės veiksmais ir/ar neveikimu. Tai pareiškėjos, kaip verslo subjekto, vidinių aplinkybių, kurios nėra susijusios su atsakove ir nagrinėjamo ginčo dalyku, sąlygotas sprendimas. Pareiškėja taip pat nurodo, kad skundas nebuvo atsakovės patenkintas geruoju.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovės prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo tenkintinas. Kitas atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 97 straipsnio 1 dalį, teismas, priėmęs byloje sprendimą, gali proceso dalyvių pareiškimu, taip pat savo iniciatyva priimti papildomą sprendimą: 1) jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio proceso dalyviai pateikė įrodymų ir davė paaiškinimų, sprendime yra neišnagrinėtas; 2) jeigu teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per keturiolika kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (ABTĮ 97 str. 2 d.). Papildomas sprendimas gali būti apskųstas apeliacine tvarka per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos (ABTĮ 97 str. 4 d.). Dėl teismo nutarties, kuria atmetamas pareiškimas dėl papildomo sprendimo priėmimo, gali būti duodamas atskirasis skundas.

ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalyse nustatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Jeigu pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą, teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą išsprendžia nutartimi.

Kaip jau minėta, Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų įsiteisėjusia 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi nutarta pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,LIDL LIETUVA“ prašymą dėl administracinės bylos nutraukimo patenkinti ir administracinę bylą Nr. eI2-1273-257/2021 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,LIDL LIETUVA“ atsakovei viešajai įstaigai „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl 2020-10-22 sprendimo Nr. SD-577 ,,Dėl netinkamo atliekų rūšiavimo ir mišrių komunalinių atliekų konteinerių“ panaikinimo ir įpareigojimo atsakovę pareiškėjos 2020-07-01 prašymą Nr. 20-07-2771 nagrinėti iš naujo nutraukti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta formuluotė – „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010).

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. lapkričio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-804-415/2019, aiškindamas ABTĮ 41 straipsnio 1 dalies nuostatas, pažymėjo, jog ši procesinė teisės norma (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis), siekiant unifikuoti tapačių procesinių santykių teisinį reglamentavimą, buvo pakeista ir pakartoja CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, siekiant užtikrinti vienodą teismų praktiką, taikytinas teisės aiškinimas, suformuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015; 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016).

Taigi, turi būti nustatomos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, o jeigu tokių nenustatoma, pripažįstama, kad asmuo prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė dėl neatidumo ir nerūpestingumo, tai nulemia tokio prašymo netenkinimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2017). Pažymėtina, kad analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2020 m. vasario 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-594-575/2020; 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1350-575/2019; 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-804-415/2019).

Nagrinėjamu atveju atsakovė VšĮ ,,ŠRATC“ prašyme nurodė, kad byloje buvo paskirtas nagrinėjimas 2021 m. gegužės 18 d., pareiškėjos pareiškimas nuo skundo atsisakymo elektroninėje teismų sistemoje nurodomas kaip gautas 2021 m. gegužės 11 d. (atsakovei nebuvo išsiųstas), o teismui 2021 m. gegužės 12 d. jau priėmus nutartį bylą nutraukti, atsakovė neturėjo galimybės iki bylos išnagrinėjimo pabaigos pateikti įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, atsakovės nurodomos aplinkybės laikytinos objektyviomis priežastimis, dėl ko atsakovė neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, kadangi Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenimis, 2021 m. gegužės 11 d. teisme gautas pareiškėjos prašymas dėl skundo atsisakymo ir bylos nutraukimo, pastarasis prašymas atsakovei susipažinti nebuvo išsiųstas, o 2021 m. gegužės 12 d. teismas, nelaukdamas paskirto 2021 m. gegužės 18 d. posėdžio, priėmė nutartį bylą nutraukti. Be to, nagrinėjamu atveju atsakovės nerūpestingumo ir nesąžiningumo nenustatyta. Tai, kad atsakovė atsiliepime nenurodė, kad prašys priteisti bylinėjimosi išlaidas, jos teisės į proceso išlaidų nepaneigia.

Kaip minėta, pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjos priteisimo atsakovės naudai teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ tiesiogiai nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tais atvejais, kai pareiškėjas atsisako skundo ne remdamasis tuo, kad atsakovas geruoju jį patenkino, o administracinė byla nutraukiama. Tačiau neginčytina, kad ir tada, kai pareiškėjas atsisako skundo atsakovui geruoju jo nepatenkinus, iki tol, kol pareiškėjas atsisako skundo ir teismas nutraukia bylą, atsakovas gali būti ėmęsis aktyvių savo teisių gynybos veiksmų ir patyręs atitinkamų bylinėjimosi išlaidų. Situacija, kai tokios išlaidos būtų pagrįstos, tačiau nebūtų atlyginamos, nebūtų pateisinama teisingumo ir šalių procesinio lygiateisiškumo požiūriu, nes šios išlaidos patiriamos dėl pareiškėjo kreipimosi į teismą. Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, kai pareiškėjas atsisako skundo ne todėl, kad atsakovas geruoju jį patenkino, ABTĮ egzistuoja teisinio reguliavimo spraga, todėl, užpildant šią spragą, taikytina įstatymo analogija (ABTĮ 4 str. 7 d.). Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Skundo atsisakymas ir bylos nutraukimas pagal savo materialinį ir procesinį teisinį poveikį iš esmės prilygsta teismo sprendimui, priimtam atsakovo naudai, t. y. skundo netenkinimui.

Kadangi pareiškėja nurodė, kad jos skundas nebuvo atsakovės patenkintas geruoju, konstatuotina, kad šiuo nagrinėjamu atveju atsakovė yra įgijusi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, nes priešingu atveju, žinodamos, kad net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, jos vengtų atstovauti byloje pasitelkti advokatus. Kita vertus, žinojimas, kad pralaimėjusi šalis turės sumokėti ne tik savo, bet ir bylą laimėjusios šalies išlaidas, atlieka svarbų prevencinį vaidmenį, apsaugantį nuo nepagrįstų skundų ar atsikirtimų į skundus pareiškimo. Rizika apmokėti kitos šalies išlaidas advokatų pagalbai atgraso nuo nepagrįsto ir ilgo bylinėjimosi. Tačiau tuo pačiu šis prevencinis vaidmuo gali turėti ir teisę į teisminę gynybą ribojantį poveikį, nes rizikuodamas būti įpareigotas padengti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas asmuo gali susilaikyti nuo savo pažeistos subjektinės teisės gynimo teisme. Šis aspektas tampa ypač svarbus administraciniame procese, kuriame paprastai privatus subjektas gina savo teises, kurias tikrai ar tariamai pažeidė viešojo administravimo subjektai. Todėl administraciniame procese turi būti ieškoma pusiausvyros, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taptų teisę į teisminę gynybą užtikrinančia, o ne ribojančia priemone (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008).

Teisės į atstovavimo išlaidų atlyginimą neriboja proceso šalies statusas – viešojo administravimo subjektas, tačiau atstovavimo išlaidos gali būti atlyginamos šiam subjektui tik tais atvejais, kai atstovo dalyvavimas buvo būtinas siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus ir tai spręsdamas teismas turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, atstovo pasitelkimas buvo būtinas. Tokią poziciją suformulavusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad ABTĮ neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nereti atvejai, kai iškilus sudėtingam teisiniam klausimui viešojo administravimo subjekto vidiniai resursai yra nepakankami, todėl tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudaro sąlygas tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 ir kt.).

Be to, bylinėjimosi teisme veikla yra specifinė. Nereti atvejai, kai iškilus sudėtingam teisiniam klausimui viešojo administravimo subjekto vidiniai resursai yra nepakankami, todėl tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudaro sąlygas tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus teisme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008).

Atsakovė viešoji įstaiga „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ informavo, kad įstaigoje nėra įsteigtas juridinis (teisinis) skyrius. Viešojoje įstaigoje „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ teisininkas pradėjo dirbti tik nuo 2021 m. balandžio 5 d. Tai patvirtina pateiktas atsakovės teisininko pareigybės aprašymas, kurio 16 ir 18 punktai numato, jog teisininkas rengia ieškinių, pareiškimų, prašymų apeliacinių, kasacinių, atskirųjų skundų ir kitų teisminių procesinių dokumentų projektus, atstovauja Įstaigą teisminėse ir kitose institucijose, įstaigose ir organizacijose.

Pagal viešai skelbiamus duomenis (http://www.sratc.lt/rinkliavos-administravimo-ir-paslaugu-kontroles-tarnyba/), viešoji įstaiga „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ turi Rinkliavos administravimo ir paslaugų kontrolės tarnybą, tačiau ten dirba atliekų tvarkymo specialistai, vadybininkai. Minėtoje tarnyboje yra Skolų išieškojimo grupė, kur dirba vadybininkai.

Nors pati byla nebuvo didelės apimties, tačiau pareiškėjos skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti atsakovės viešosios įstaigos „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ 2020-10-22 sprendimą Nr. SD-577 ,,Dėl netinkamo atliekų rūšiavimo ir mišrių komunalinių atliekų konteinerių“ ir įpareigoti atsakovę pareiškėjos 2020-07-01 prašymą Nr. 20-07-2771 nagrinėti, buvo sudarytas iš 14 lapų ir 84 punktų. Negalima sutikti su pareiškėjos nuomone, kad tai buvo nesudėtinga byla, kadangi tai nebuvo byla dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo, kurioje gausu teisminės praktikos. Nagrinėjamu atveju ginčas buvo kilęs dėl galimai netinkamo atliekų rūšiavimo ir mišrių komunalinių atliekų konteinerių nesuteikimo, teismų praktika atitinkamais klausimais yra nesuformuota.

Taigi, atsižvelgiant į atsakovės viešosios įstaigos „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ vidinius administravimo pajėgumus (kad teisininkas pradėjo dirbti tik nuo 2021 m. balandžio 5 d.), bylos pobūdį, keliamo teisinio klausimo naujumą, į tai, jog pats pareiškėjas yra atstovaujamas net dviejų advokatų, bylos baigtis galėjo turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir ateityje kilsiantiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui (dėl atliekų rūšiavimo), atsakovei buvo pagrindas pasitelkti advokatą (-us) atstovauti.

CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos, bylai taikytina 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį, negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio.

Atsakovė viešoji įstaiga „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašo priteisti jai iš pareiškėjos UAB „LIDL LIETUVA“ 2286,90 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų dėl atsiliepimo parengimo ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (2081,20 Eur (1720,00 Eur + PVM) advokato teisinėms paslaugoms apmokėti ir 205,70 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą).

Į bylą pateikta 2020 m. kovo 3 d. atstovavimo sutartis ir 2020 m. gruodžio 10 d. perįgaliojimas, kurie patvirtina, kad atsakovę šioje byloje atstovavo advokatai D. Ušinskaitė-Filonovienė, S. Urbonas ir advokato padėjėja G. Lenkšaitė. Patirtų išlaidų pagrindimui pateikta 2021-01-15 PVM sąskaita faktūra Nr. WINT2101-51 ir 2021-02-04 banko mokėjimo nurodymas, antstolio 2020-12-14 PVM sąskaita faktūra Nr. ARK 5160 ir 2020-12-15 lėšų pervedimo nurodymas.

Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 papunkčiu, už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikomas 2,5 koeficientas. Kadangi atsiliepimas surašytas 2020 m. IV ketvirtyje, nagrinėjamu atveju aktualus 2020 m. II ketvirtis, kurio vidutinis mėnesinis bruto buvo 1398,5 Eur, todėl maksimali priteistina suma laikytina 3496,25 Eur (1398,5 × 2,5).

Atsakovė taip pat prašo priteisti 205,70 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą, tačiau, teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, kad šios išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos, tik deklaratyviai nurodė, jog atsakovė rėmėsi šiuo aktu atsiliepime įrodinėdama savo poziciją, jog priėmė pagrįstą skundžiamą sprendimą. Teismas pažymi, kad buvo skundžiamas 2020-10-22 sprendimas Nr. SD-577 ,,Dėl netinkamo atliekų rūšiavimo ir mišrių komunalinių atliekų konteinerių“, o antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas surašytas 2020-12-11.

Kaip teisingai nurodė pareiškėja, pagal Šiaulių miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles, patvirtintas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2014 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T-174 (Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2020 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. T-62 redakcija), atsakovė gali konstatuoti atliekų rūšiavimo aplinkybes. Pagal pastarųjų Taisyklių 144 ir 145 punktą, Taisyklėse nustatytų reikalavimų laikymąsi kontroliuoja Savivaldybė ir Administratorius. Teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus už Taisyklių nesilaikymą turi Savivaldybės administracijos direktoriaus tam įgalioti specialistai ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nurodyti pareigūnai. Komunalinių atliekų tvarkymo, taip pat ir rūšiavimo susidarymo vietoje kokybės, kontrolę vykdo Administratoriaus kontrolės padalinys, kuris veikia pagal Administratoriaus patvirtintus nuostatus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas. Teismų praktikoje akcentuojama galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas. Teismų praktikoje taip pat vadovaujamasi priežasties teorija, kai paskirstant bylinėjimosi išlaidas lemiamą reikšmę turi ne galutinis rezultatas, o proceso šalių elgesys, t. y. įvertinamas bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015; eA-1932-520/2016; kt.).

Kadangi prašoma priteisti 2081,20 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už advokato parengtą atsiliepimą neviršija maksimalaus Rekomendacijose nustatyto paslaugos dydžio, prašymas tenkintinas iš dalies ir atsakovei priteistina 2081,20 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylos teisenos įstatymo 39 straipsniu, 40-41 straipsniais, 97 straipsniu, teismas

nutaria:

Priimti papildomą sprendimą.

Atsakovės viešosios įstaigos „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo priteisimo tenkinti iš dalies.

Atsakovei viešajai įstaigai „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,LIDL LIETUVA“ priteisti 2081,20 Eur (du tūkstančius aštuoniasdešimt vieną eurą ir 20 euro ct).

Likusią atsakovės viešosios įstaigos „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymo dalį dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Papildomas sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai Laisvutė KartanaitėVirginijus StankevičiusJarūnė Sedalienė