Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2020-02-19 · Administracinė byla Nr. eA-594-575/2020

Bylos eiga

  1. ApeliacijaSprendimas · 2020-02-19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-02-19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-02-19
Bylos Nr.
eA-594-575/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02521-2018-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan, Arūnas Dirvonas
Pareiškėjas
T. A.
Atsakovas
Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
Administracinė byla Nr. eA-594-575/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02521-2018-4Procesinio sprendimo kategorija 41 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 19 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. A. skundą atsakovui Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas T. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2018 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. ŠTS-60, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2018 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. 12-011005 ir įpareigoti Tarnybos Šiaulių regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus viršininką ir (ar) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrą atidėti pareiškėjui privalomosios pagrindinės karo tarnybos atlikimą arba iš naujo svarstyti pareiškėjo prašymą dėl nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad neatidėjus privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo jam bus padaryta neproporcingai didelė žala. Visų pirma, netektų darbo, nes dirba Jungtinės Karalystės įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dizaino ir plėtros inžinieriumi pagal įgytą išsilavinimą, todėl Lietuvos įstatymų garantuojama apsauga pareiškėjui netaikoma, t. y. darbdavio nesaisto pareiga išsaugoti pareiškėjui darbo vietą. Tik sukaupęs pakankamai darbinės patirties ateityje profesinėje srityje galės padaryti karjerą, o „iškritus“ iš darbo rinkos sugrįžti į ją yra ypač sudėtinga, ypač Jungtinėje Karalystėje, kur darbo rinka yra užpildyta, todėl rasti darbą pagal įgytą profesiją yra dar sudėtingiau. Darbo netekimas žmogui lemia ne tik pragyvenimo šaltinio netekimą, tačiau faktiškai eliminuoja žmogų iš socialinio gyvenimo ir daro itin didelę žalą. Be to, nebuvo įvertinta, kaip pareiškėjui netekus darbo ir atlikus privalomąją pradinę karo tarnybą, reikės pačiam išgyventi ir aprūpinti aplinkinius. Atlikdamas privalomąją pradinę karo tarnybą jis patirtų didžiulius finansinius nuostolius. Taip pat tektų nutraukti būsto nuomos sutartį, dėl ko jis patirtų 3 500 svarų nuostolį, nes jis pagal sutartį turėtų sumokėti už visą nuomos laikotarpį, be to, turi finansinių įsipareigojimų kredito įstaigai. Turi ir nepilnametį vaiką, kuriuo privalo pasirūpinti, o dėl privalomosios pradinės karo tarnybos netekęs darbo, jis taptų ne tik skolingas, bet ir neturėtų jokios objektyvios galimybės išlaikyti vaiko.

3. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo posėdyje papildomai nurodė, kad jo karjera yra išskirtinė, studijuodamas nemanė, kad dirbs tokį darbą ir tiek pasieks. Tarnyba netinkamai įvertino jo prašymą, buvo neįvertinta finansinė žala. Beveik dvejus metus dirba elektronikos įmonėje, kurioje projektuoja elektros instaliacijas. Jo karjera būtų sugriauta, prarastų darbo vietą. 2017 m. išsiuntė prašymą dėl atleidimo nuo karo tarnybos, tačiau jokio atsakymo į jį negavo, todėl manė, kad yra nuo privalomos karo tarnybos atleistas, kadangi yra turėjęs sunkią smegenų traumą.