Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-627-589/2025

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-12-17
Bylos Nr.: e2A-627-589/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-02479-2024-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rita Dambrauskaitė, Ramunė Čeknienė, Loreta Miltenytė
Ieškovas: valstybės įmonės Turto bankas, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas
Atsakovas: R. B.
Trečiasis asmuo: D. G.

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
3.2.3.3Teismo posėdžio pirmininkas ir jo įgaliojimai
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.19.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
3.3.1.21Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-627-589/2025Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02479-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.2.3.3; 3.3.1.14; 3.3.1.19.4; 3.3.1.21 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 17 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Loretos Miltenytės, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės valstybės įmonės Turto bankas apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1568-1180/2025 pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas, ieškinį atsakovei R. B. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo – D. G..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Turto bankas (toliau – ir ieškovė), ieškiniu prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal VĮ Žemės ūkio duomenų centro 2024 m. liepos 26 d. parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą M 1:500, sklypo plotas 9129 kv. m (toliau – ir 2024 m. liepos 26 d. planas, ir planas), kuriuo atsakovei R. B. (toliau – ir atsakovė) skiriama naudotis žemės sklypo dalimis, naudojamomis atskirai, plane pažymėtomis A1 (2486 kv. m), A2 (1116 kv. m), A3 (6 kv. m), G (111 kv. m), H (46 kv. m), taip pat žemės sklypo dalimis, naudojamomis bendrai kartu su kitais bendraturčiais, plane pažymėtomis D (488 kv. m), R (2 kv. m), I (46 kv. m), L (102 kv. m), E (116 kv. m), Z1 (85 kv. m), iš viso – 4604 kv. m; trečiajam asmeniui D. G. (toliau – ir trečiasis asmuo) skiriama naudotis žemės sklypo dalimi, naudojama atskirai, plane pažymėta B (469 kv. m), taip pat žemės sklypo dalimis, naudojamomis bendrai kartu su kitais bendraturčiais, plane pažymėtomis D (76 kv. m), P (41 kv. m), R (2 kv. m), E (62 kv. m), I (14 kv. m), M (19 kv. m), Z2 (33 kv. m), iš viso – 716 kv. m; ieškovei skiriama naudotis žemės sklypo dalimis, naudojamomis atskirai, plane pažymėtomis C1 (1895 kv. m), C2 (891 kv. m), F (27 kv. m), N (27 kv. m), K (49 kv. m), taip pat žemės sklypo dalimis, naudojamomis bendrai kartu su kitais bendraturčiais, plane pažymėtomis D (404 kv. m), P (365 kv. m), E (46 kv. m), L (39 kv. m), M (66 kv. m), iš viso – 3809 kv. m.

2. Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-161-867/2023, kurioje 2023 m. gegužės 3 d. sprendimu VĮ Turto bankas, atstovaujančio Lietuvos Respubliką, ieškinys tenkintas iš dalies ir pripažinta teisė ieškovei įregistruoti jos lėšomis 0,9129 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nustatytus pagal VĮ Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus grupės vadovės V. B. 2022 m. birželio 27 d. parengtą žemės sklypo duomenų bylą, įregistruojant be bendraturtės R. B. sutikimo. Ieškinio dalį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal ieškovės pateiktą planą teismas toje byloje atmetė nurodydamas trūkumą, kad siūlomoje nustatyti naudojimosi tvarkoje R. B. nėra numatyta galimybė apeiti apie visą jai priklausantį pastatą – sandėlį, plane žymimą 5I1p, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priskirtas prie sklypo dalių, plane pažymėtų „C1“ ir „D“, o tai teismo vertinimu, pažeidžia R. B., kaip statinio savininkės, interesus, nes ji negalės tinkamai prižiūrėti jai priklausančio statinio, kadangi prie jai priklausančio statinio ji galės patekti tik iš bendro naudojimosi skirtos žemės sklypo dalies, plane pažymėtos „D“, o „C1“ dalis plane yra priskirta naudotis Lietuvos Respublikai. Ieškovė, atsižvelgdama į teismo nurodytas pastabas, parengė naują naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą, kuriame sudaryta galimybė atsakovei apeiti jai priklausančius statinius. Nors pašalintas trūkumas, kuris buvo nurodytas pačios atsakovės civilinės bylos Nr. e2-161-867/2023 nagrinėjimo metu, tačiau atsakovė vis tiek atsisako pasirašyti naują 2024 m. liepos 26 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, parengtą VĮ Žemės ūkio duomenų centras specialistės. Ieškovė neturi kitos išeities kaip tik pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.

4. Teismas nustatė, kad duomenų apie tai, jog tarp bendraturčių būtų nustatyta ir išviešinta naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka, nėra. Nors atsakovės į bylą pateiktame 1998 m. žemės sklypo plane buvo tuometiniams bendraturčiams priskirtas atitinkamas žemės sklypo plotas ir per daugiau nei 20 metų faktiškai susiklostė tarp bendraturčių naudojimasis tam tikromis ginčo žemės sklypo dalimis, tačiau šiai dienai nėra tarp visų bendraturčių jų bendru sutarimu nustatytos ir įstatymų nustatyta tvarka viešajame registre įregistruotos bei išviešintos ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Todėl ieškovė, šalims nesusitarus taikiai, teisėtai ir pagrįstai į teismą su ieškiniu kreipėsi dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

5. Teismas pažymėjo, kad nors teismo posėdžio metu atsakovė išreiškė abejones, ar VĮ Turto bankas apskritai yra tinkama šalis byloje, tvirtindama, kad turto patikėjimo teisės aktas yra negaliojantis, sudarytas nesilaikant įstatymo numatytos notarinės formos ir sudarytas jį suklastojant, todėl reikėtų spręsti klausimą dėl kreipimosi į prokurorą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 300 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau šios bylos ginčo dalykas yra ieškovės reikalavimas nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal 2024 m. liepos 26 d. planą. Nei valstybinės žemės patikėjimo teisė, nei 2020 m. rugpjūčio 14 d. Perdavimo – priėmimo aktas Nr. 12MŽP-9-(14.12.114.) ar kiti perdavimo – priėmimo aktai, kurių pagrindu VĮ Turto bankas valdo ginčo žemės sklypą ar jame esančius pastatus, nėra šios bylos ginčo dalykas. Viešajame registre yra išviešinta, kad dalis ginčo objekto nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, tačiau jį valstybinės žemės patikėjimo teise valdo patikėtinis VĮ Turto bankas. Įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.262 straipsnis). Lietuvos Respublika šio išviešinto fakto neginčija. Todėl teismas neturi pagrindo spręsti, kad ieškinį pareiškė netinkamas ieškovės atstovas. Teismas nagrinėjamu atveju taip pat nenustatė, kad kurio nors asmens veiksmai turėtų nusikalstamos veikos požymių, todėl atsakovės prašymo dėl kreipimosi į prokuratūrą netenkino.

6. Teismas nurodė ir tai, kad netenkinamas ir atsakovės prašymas nutraukti bylą, kaip teigia atsakovė, pareiškus tapatų ieškinį, kuris jau buvo išnagrinėtas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų civilinėje byloje Nr. e2-161-867/2023. Teismas pažymėjo, kad 2024 m. gruodžio 30 d. nutartyje jau buvo pasisakęs, jog nėra teisinio pagrindo bylos nutraukimui CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kadangi atsakovės nurodomoje civilinėje byloje Nr. e2-161-867/2023 nebuvo analizuojamas ir vertinamas 2024 m. liepos 26 d. planas. Vadinasi, ieškinio dalykas ir pagrindas nesutampa. Teismas šio savo sprendimo nekeičia. Nagrinėjamu atveju byloje su ieškiniu yra pateiktas 2024 m. liepos 26 d. planas, kuris nors ir yra panašus, tačiau nėra identiškas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų civilinėje byloje Nr. e2-161-867/2023 nagrinėtiems planams – VĮ Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus 2021 m. rugsėjo 27 d. parengtam Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planui M 1:500, sklypo plotas 9129 kv. m, ir VĮ Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus parengtam Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planui M 1:500, sklypo plotas 9129 kv. m. Kadangi ieškovė su ieškiniu teikia panašų (tačiau ne identišką) naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą, atsakovė turi teisę dėstyti visus savo nesutikimo su 2024 m. liepos 26 d. planu argumentus, nors jie ir sutampa arba yra labai panašūs dėstytiems civilinėje byloje Nr. e2-161-867/2023, o teismas privalo juos įvertinti 2024 m. liepos 26 d. plano kontekste.

7. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka ir 2024 m. liepos 26 d. parengtas Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas iš esmės pažeidžia jos, kaip bendraturtės, teises ir interesus bei neatitinka teismų praktikos formuojamų principų tokio pobūdžio bylose.

8. Teismas pažymėjo, kad atsakovė teismo posėdžių metu nurodo, jog naujame plane be jokios priežasties, priešingai negu buvo numatyta 1998 m. plane ir susiklostė faktinis naudojimas, bendras kiemas (D) padalintas į dvi dalis, t. y. į jai priskiriamą atskirai naudotis dalį A1, kuri kiemo dalyje užsibaigia netgi ne tiesia linija, o kampu, iš ko neaišku, kaip reikės tokia dalimi atsakovei naudotis, ir į bendrai naudojamą dalį D. Atsakovė atkreipė dėmesį, jog trečiajam asmeniui reikalinga naudotis ir ta kiemo dalimi, kuri nauju planu priskiriama naudotis atskirai atsakovei (A1), kadangi trečiasis asmuo neturi kanalizacijos, kviečiasi nuotekas išsiurbiančią transporto priemonę, kuriai reikalinga pravažiuoti kiemo dalimi, nauju planu patenkančia į atsakovei priskiriamą naudotis atskirai A1 dalį. Trečiasis asmuo teismo posėdžių metu nurodė, jog dalyje A1 provėžos nebūtų atsiradusios, jeigu nuotekas siurbusiai transporto priemonei nebūtų reikėję apvažiuoti bendrame kieme atsakovės pastatyto krovininio automobilio. Teismas sprendė, jog iš aptarto matyti, kad šalims turint bendrą kiemą, tačiau nesant nusistačius, kuri šalis kur konkrečiai statysis savo transporto priemones, akivaizdu, jog ir ateityje galimos konfliktinės situacijos, kuomet trečiasis asmuo išsikvies nuotekas siurbiančią transporto priemonę, bendrame kieme bet kurioje vietoje stovės pastatytas atsakovės automobilis ir sudarys kliūtis atvykusiai didesnių gabaritų transporto priemonei pravažiuoti. Teismas vertino, jog esant tarp šalių konfliktinei situacijai, ką šalys akcentavo ir civilinėje byloje Nr. e2-161-867/2023, šalys turėtų siekti kiek įmanoma labiau naudotis turtu atskirai. Visgi turint bendrą kiemą svarstytinas klausimas dėl automobilių statymo vietų nusistatymo, kadangi, kaip ir minėta, esant tarp šalių konfliktinei situacijai neišvengiamos konfliktinės situacijos ateityje, kuomet nepakaks bendro kiemo ir kitiems bendraturčiams gali būti reikalinga pasinaudoti ir ta kiemo dalimi, kuri nauju planu priskiriama naudotis atsakovei A1 dalyje. Teismas taip pat sutiko su atsakove, kad ieškovė nepateikė absoliučiai jokių argumentų, dėl ko bendrai naudotas kiemas buvo padalintas į dvi dalis ir dalis pagal faktinę situaciją naudoto kiemo nauju planu priskiriama daliai A1.

9. Teismas pritarė atsakovės argumentui, kad pagal naująjį planą bendro naudojimo kiemui D visi trys bendraturčiai turi prisidėti neproporcingai skirtingomis dalimis, t. y. ieškovė – 404 kv. m, atsakovė – 488 kv. m, o trečiasis asmuo – tik 76 kv. m, t. y. pastaroji net 6,4 karto mažiau negu atsakovė. Į bendro kiemo dalį D trečiasis asmuo skirdama tik 76 kv. m turės teisę naudotis net 968 kv. m dydžio bendru kiemu, nors jai bendrojoje nuosavybėje iš viso priklauso tik 716 kv. m. Ieškovė su tokiu proporcingumu sutinka, todėl teismas negali prieštarauti tokiai ieškovės pozicijai, tačiau teismas, gindamas atsakovės teises ir interesus, daro išvadą, kad tokia situacija iš esmės pažeidžia atsakovės teises, kadangi ji viena pati bendram kiemui D turi skirti 488 kv. m savo turto dalies, o ieškovė ir trečiasis asmuo netgi kartu sudėjus neprisidėtų tokia pačia lygiaverte apimtimi kaip atsakovė (404 kv. m + 76 kv. m = 480 kv. m). Teismas pažymėjo, kad naudojimosi bendru daiktu tvarka privalo atitikti, be kita ko, proporcingumo ir adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus, privalo būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos. Nagrinėjamu atveju nors atsakovė ir nurodė, kad bendras kiemas yra reikalingas, tačiau ji taip pat akcentavo, jog nesutinka su tokiu neproporcingu prisidėjimu prie bendro kiemo.

10. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog civilinėje byloje Nr. e2-161-867/2023 atsakovė taip pat buvo išsakiusi šiuos savo nesutikimo su naudojimosi žemės sklypo tvarkos planu argumentus, teismas nebuvo šių atsakovės argumentų atmetęs kaip akivaizdžiai nepagrįstų, tačiau ieškovė, rengdama naują 2024 m. liepos 26 d. planą, į tai visiškai neatsižvelgė. Teismas sutiko su atsakove, jog ji nėra atsakinga už tai, kad trečiajam asmeniui priklauso iš viso tik 716 kv. m ginčo žemės sklypo. Todėl, šalims norint didesnio kiemo, trečiasis asmuo taip pat turėtų prisidėti bent jau panašia dalimi kaip ir kiti bendraturčiai, atitinkamai dėl to trečiajam asmeniui tektų mažesnė dalis naudotis atskirai. Kita vertus, šalys taip pat turėtų apsvarstyti, ar joms tikrai yra reikalingas 968 kv. m bendro naudojimo kiemas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog bendram naudojimui paliekama minimali žemės sklypo dalis – tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems pastatams, inžineriniams ir kitiems statiniams. Todėl, įvertinus šalių konfliktinius santykius, siekiant išvengti konfliktinių situacijų ateityje, reikėtų siekti bendram naudojimui palikti minimalią žemės sklypo dalį. Tačiau, kaip ir minėta, šalims pageidaujant turėti didesnį bendro naudojimo kiemą, visi bendraturčiai turėtų prisidėti bent jau panašiomis dalimis. Teismas vertino, jog nagrinėjamu atveju tai yra vienas esminių 2024 m. liepos 26 d. plano trūkumų, kuris iš esmės pažeidžia atsakovės teises ir jos teisėtus interesus.

11. Teismas pažymėjo, jog atsakovė nurodė, kad jai priklausančios dalys yra labai neracionaliai išnaudotos, kadangi viduryje bendro kiemo atskirai naudotis jai priskirta dalis Z1 (85 kv. m), nors realiai toje vietoje jokio pastato nėra nuo 1997 m., jis yra sudegęs, likę vos keli akmenys. Iš atsakovės pateiktos sklypo fotonuotraukos matyti, jog toje dalyje, kurioje naujame plane pažymėta Z1 ir Z2, iš tiesų jokio pastato nėra, tik viešajame registre yra įregistruota, kad atsakovei priklauso 18/25 dalys, o trečiajam asmeniui – 7/25 daržinės, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys nuo pat 1997 m. nėra įgyvendinusios teisės atstatyti minėtą statinį. Net nenurodė, kad tokį tikslą turėtų. Atsakovė nurodė bandžiusi tartis su trečiuoju asmeniu, kad šį pastatą išregistruoti iš viešojo registro. Teismas vertino, kad šalims neturint tikslo atstatyti sunykusį statinį, ši vieta galėtų būti racionaliai išnaudota ją skiriant bendram kiemui arba visų šalių sutarimu – iškovei, kadangi šalia yra jai skiriama atskirai naudotis dalis C1. Tokiu būdu padidinant ieškovei skiriamą naudotis C1 dalį į pietinę pusę, atitinkamai C1 dalies ribą, kuri peržengia tvorą (kuri žymima jau ir 1998 m. plane) ir patenka į dalį atsakovės daržo dalyje A1, atitraukiant iš vakarinės dalies į rytinę, atsižvelgiant į atsakovės išreikštas pastabas. Šiais argumentais atsakovė rėmėsi ir civilinėje byloje Nr. e2-161-867/2023, minėtoje byloje teismas nebuvo šių atsakovės argumentų atmetęs kaip akivaizdžiai nepagrįstų, tačiau ieškovė, rengdama naują 2024 m. liepos 26 d. planą, į tai vėlgi neatsižvelgė.

12. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovė nurodė, jog į dalį P, kuri skiriama naudotis bendrai ieškovei ir trečiajam asmeniui, patenka dalis jos želdinių, dalis jos įrengto atitvaro, vis tik nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką ne visuomet yra įmanoma išsaugoti bendraturčiams tai, ką jie įsirengė, pasodino ir pan., tačiau kiekvienu atveju turi būti siekiama, kad tas pokytis būtų kuo mažesnis. Iš atsakovės paaiškinimų teismas nustatė, jog valstybė jai leido naudotis pastatais N ir K. Duomenų, kad ji būtų užėmusi šias patalpas savavališkai nėra, ji ten laiko automobilį bei malkas. Nustačius tokią tvarką pagal 2024 m. liepos 26 d. planą, kokios prašo ieškovė, atsakovė nebeturėtų priėjimo prie pastatų N ir K, kadangi dalimi P numatyta galimybė naudotis tik ieškovei ir trečiajam asmeniui. Kita vertus, teismas akcentavo, kad nekvestionuoja civilinėje byloje Nr. e2-161-867/2023 teismo išsakyto argumento, kad „tiek malkas, tiek ir lentas galima patraukti.“ Taip pat nekvestionuoja ieškovės teisės šiuos jai nuosavybės teise priklausančius pastatus (N ir K) perleisti kitiems asmenims, tačiau sutiko su atsakove, kad, siekiant kuo mažesnių pokyčių faktinės situacijos keitime, riba tarp dalies P ir dalies A2 koreguotina, patekimui prie pastatų N ir K iš pietinės dalies galėtų būti paliekama iki 1 m pločio praėjimas, o ne 1,88 m (ir daugiau), tokiu būdu sudarant galimybę atsakovei išsaugoti kuo daugiau jos želdinių ir įrengto atitvaro.

13. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nurodė, jog jai priklausantis šiltnamis 2024 m. liepos 26 d. planu patenka į trečiajam asmeniui atskirai naudotis skiriamą dalį B. Šia aplinkybe atsakovė rėmėsi ir civilinėje byloje Nr. e2-161-867/2023. Teismas minėtoje byloje, be kita ko, pažymėjo, jog „įvertinus, tai, kad šiltnamis nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre ir nėra duomenų, kad šis šiltnamis nuosavybės teise priklausytų atsakovei, todėl nėra pagrindo teigti, kad sudarant planą ši ginčo žemės sklypo dalis negali atitekti trečiajam asmeniui“. Nekvestionuodamas šių teismo argumentų nagrinėjamu atveju teismas papildomai pažymėjo, jog tai, kad šiltnamis 2024 m. liepos 26 d. planu patenka į trečiajam asmeniui atskirai naudotis skiriamą dalį B, teismas tai nelaiko esminiu atsakovės teisių ir interesų pažeidimu, kadangi pati atsakovė posėdžio metu nurodė, jog sutiktų (jos vertinimu, atlygintinai) šiltnamį perkelti. Nėra byloje duomenų, kad šiltnamio nebūtų įmanoma perkelti į kitą vietą, tokiu būdu užtikrinant trečiojo asmens teisę į privatumą, ko nustatant naudojimosi tvarką žemės sklypu ir yra siekiama – užtikrinti kiek įmanoma labiau bendraturčių teisę į privatumą, galimybę naudotis sklypo dalimis atskirai, tokiu būdu siekiant išvengti bet kokių galimų bendraturčių ginčų arba kad kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti.

14. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad nors daliai atsakovės argumentų teismas ir nepritaria bei juos atmeta kaip nepagrįstus, tačiau 2024 m. liepos 26 d. planas yra su esminiais trūkumais, kurie, derinant visų bendraturčių teisėtus interesus, privalo būti ištaisyti. Šiuo konkrečiu atveju akivaizdu, kad yra būtini tam tikri kompromisai, kurie nepažeistų bendraturčių lygiateisiškumo principo, kiek įmanoma mažiau keistų faktiškai nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką ir kiek įmanoma mažiau sąlygotų būtinumą keisti esamą infrastruktūrą, želdinius ir pan. Galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus, mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai ir nepažeistų nė vieno bendraturčio teisių bei interesų.

15. Remiantis aptartu, teismas ieškovės ieškinį atmetė, kaip pažeidžiantį atsakovės teises ir teisėtus interesus. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovės ieškinį atmestus, ieškovė ir trečiasis asmuo, palaikęs ieškovės pusę, laikomi bylą pralaimėjusiomis šalimis, todėl joms jų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovė neteikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovei nespręstinas. Ieškovė yra atleista nuo išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, todėl susidariusios 15,86 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš ieškovės valstybės naudai nepriteistinos.

III. Apeliacinio skundo, pareiškimo dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

16. Ieškovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

17. Ieškovė nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu, nes mano, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias naudojimosi žemės sklypu nustatymo tvarkos sąlygas, pažeidė procesines įrodymų vertinimo teisės normas (rungimosi principo aiškinimą ir taikymą), nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl bendrosios dalinės nuosavybės.

18. Dėl naudojimosi kiemu – bendrai naudojamos sklypo dalies D, automobilių parkavimo (sprendimo 24 punktas) pažymi, kad bendro naudojimo D dalis dalijama tarp trijų bendraturčių, o ne tarp dviejų. Tai įtvirtinta plano grafinės dalies lentelėje „Naudojamas plotas“, t. y. atsakovei priskirtas 488 kv. m, trečiajam asmeniui – 76 kv. m, o apeliantei – 404 kv. m šios sklypo dalies plotas. Nėra kliūčių atsakovei patekti į savo atskirai valdomą sklypo dalį A1 (patenkama per bendrai naudojamą sklypo dalį D). Taip pat nėra jokių objektyvių kliūčių kiekvienam iš bendraturčių parkuoti automobilius savo atskirai naudojamose sklypo dalyse (pvz., B, A1 ar C1 ir kt.). Mano, kad teismo nurodomi plano trūkumai tiek dėl dalies D, tiek kiti trūkumai, nurodyti sprendime, nėra esminiai. Pateiktas variantas yra optimaliausias, racionaliausias ir protingiausias. Ginčijamo sprendimo motyvacinėje dalyje iš esmės perrašyti atsakovės argumentai, neįsigilinant, ar jie apskritai gali būti įgyvendinami, juo labiau, kad joks alternatyvus atsakovės planas nėra parengtas ir byloje pateiktas.

19. Dėl proporcingumo principo taikymo nustatant idealiąsias dalis sklypo dalyje D (sprendimo 25 punktas) nurodo, kad sklypo D dalis yra padalinta proporcingai pagal kiekvieno bendraturčio nuosavybės teise valdomo sklypo dalį (trečiojo asmens ir atsakovės – pagal tai, kokią dalį sklypo jie yra privatizavę). Pagal lentelės duomenis, atsakovės procentinė bendrosios dalinės nuosavybės dalis sudaro 50 procentų (4604/9129), todėl atsakovės bendrosios dalinės nuosavybės dalis nuo viso bendro naudojimo dalies D ploto yra 488 kv. m. Trečiojo asmens procentinė bendrosios dalinės nuosavybės dalis sudaro 8 procentai (716/9129), todėl trečiojo asmens bendrosios dalinės nuosavybės dalis nuo viso bendro naudojimo dalies D ploto yra 76 kv. m. Ieškovės procentinė bendrosios dalinės nuosavybės dalis sudaro 42 procentai (3809/9129), todėl ieškovės bendrosios dalinės nuosavybės dalis nuo viso bendro naudojimo dalies D ploto yra 404 kv. m. Atitinkamai, kuris bendraturtis turi daugiau žemės sklypo ploto nuosavybėje kaip atskirą dalį, proporcingai turi jos daugiau ir bendro naudojimo dalyje D (kieme), o kas santykinai mažai – šiuo atveju trečiasis asmuo – proporcingai turės nedaug ir bendro naudojimo dalyje D. Sklypo dalies D dydis ir vieta pasirinktas pagal faktinę esamą faktinę kiemo lokaciją, t. y. bendrai naudojamas kiemas sudaro 968 kv. m, kas matyti ir ortografinėje sklypo nuotraukoje.

20. Dėl sudegusio statinio išregistravimo ir / ar atstatymo (sprendimo 26 punktas) nurodo, kad statinys (daržinė), esantis sklypo dalyse Z1 ir Z2, yra neišregistruotas (pastatas sudegęs, bet likę pamatai, vadinasi, negali būti išregistruotas, tačiau gali būti atstatytas), jis yra bendroji dalinė atsakovės ir trečiojo asmens nuosavybė, todėl nėra jokio protingo pagrindo šį plotą priskirti sklypo D daliai arba „pastumti“ ieškovės sklypo dalį C1 už tvoros. Atsakovė nuo 1997 m. nesiėmė veiksmų dėl daržinės, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), išregistravimo (pvz., kreiptis į VĮ Registrų centrą ar teismą), todėl nėra jokio pagrindo ieškovės parengtame plane ignoruoti oficialius duomenis apie šios pastato egzistavimą.

21. Atkreipia dėmesį į tai, kad sklypo dalyje C1 esanti tvora yra neregistruota, atsakovė jokių teisių į ją neturi ir nepateikė jokių įrodymų, kad ją įgijo. Tvora statyta iki statinių ir sklypo dalių privatizavimo tuometinio savininko Kretingos miškų urėdijos, ji nebuvo perleista privatizavimo metu, todėl pagrįstai plane yra valstybei (ieškovei) priskirtoje sklypo dalyje C1. Mano, kad teismas rėmėsi tikrovės neatitinkančiais atsakovės teiginiais, kad neva valstybė jai leido naudotis pastatais, pažymėtais plane 9I1P (sklypo dalis N) ir 11I1p (sklypo dalis K). Nėra ieškovės leidimo atsakovei naudotis statiniais, esančiais sklypo dalyje P. Tai yra bendrai ieškovės ir trečiojo asmens valdoma sklypo dalis. Aplinkybė, kad atsakovė yra savavališkai užėmusi statinius, nesudaro kliūčių, o kaip tik priešingai – sudaro teisėtas prielaidas, patvirtinus naudojimosi žemės sklypo dalimis tvarką ir planą, perkelti šioje sklypo dalyje laikomus atsakovės daiktus į jos atskirai valdomo sklypo dalį.

22. Nesutinka su teismo argumentu, kad riba tarp dalies P ir dalies A2 koreguotina, patekimui prie pastatų N ir K iš pietinės dalies galėtų būti paliekama iki 1 m pločio praėjimas, o ne 1,88 m (ir daugiau), tokiu būdu sudarant galimybę atsakovei išsaugoti kuo daugiau jos želdinių ir įrengto atitvaro. Nesutinka, kad praėjimas prie stoginės 11Ip, atkarpoje nuo taško 27 iki taško 93, esančios dalyje K, būtų susiaurintas iki 1 m pločio. Kaip tik statinio fasade, atkarpoje nuo taško 91 iki 92, yra vienintelės įėjimo durys į stoginę. Kaip pripažįsta ir atsakovė, kuri ten savavališkai laiko savo malkas, minėtas statinys skirtas laikyti malkoms ar sandėliuoti kitus daiktus, todėl numatytas minimalus 1,88 m plotis privažiuoti automobiliui daiktams iškrauti ar pakrauti.

23. Akcentuoja, kad teismui atsisakant tvirtinti pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. gegužės 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-161-867/2023 patikslintą planą, ieškovė atsiduria aklavietėje, nes neaišku kaip išspręsti susidariusį ginčą (neįgyvendinami atsakovės reikalavimai, alternatyvaus plano nėra). Atsižvelgdama į ankstesnėje byloje teismo nurodytą pastabą (trūkumą), ieškovė parengė naują 2024 m. liepos 26 d. planą, kuris nežymiai skiriasi nuo 2023 m. plano, t. y. jame papildomai numatyta galimybė atsakovei apeiti (prieiti) prie savo nuosavybės teise valdomų statinių, kitų atsakovės nurodytų trūkumų – pastabų, kurie iš esmės identiški nagrinėjamoje byloje, teismas, nagrinėjęs bylą pagal pradinį 2023 m. planą, nepripažino pagrįstais. Todėl mano, kad nagrinėjamoje byloje teismas turėtų būti saistomas tarp tų pačių šalių dėl to paties pagrindo, nors kiek kitaip suformuluoto bylos dalyko, priimto ankstesnio to paties teismo sprendimo. Priešingu atveju pažeidžiamas civilinių teisinių santykių stabilumo ir teisėtų lūkesčių principas: iš esmės susidariusi situacija, kad tos pačios instancijos teismas yra priėmęs iš dalies du vienas kitam prieštaraujančius sprendimus bylose tarp tų pačių šalių.

24. Dėl rungimosi principo įgyvendinimo akcentuoja, kad teismas nors ir sprendė, kad ieškovė, rengdama naudojimosi žemės sklypu tvarką, neatsižvelgė į atsakovės civilinėje byloje Nr. e2-161-867/2023 išsakytas pastabas, tačiau teismas neįvertino aplinkybės, ar atsakovės pageidavimai apskritai gali būti realizuojami ir įgyvendinami. Atsakovė jokios alternatyvios tvarkos ar plano nepateikė, prašė vadovautis faktinių aplinkybių neatitinkančiu pasenusiu 1998 m. planu, dėl kurio klaidingumo ieškovė jau yra pasisakiusi ankstesnėje byloje nurodydama, kad pastarajame plane buvo pažymėtos bendraturčiams skirtos naudotis žemės sklypo dalys, tačiau jos nebuvo įformintos notariškai susitarimu bei šis susitarimas nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jame buvo valstybės turto atžvilgiu neteisingų sprendinių (valstybės statiniai: garažas 9I1p (unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini)) ir stoginė 11I1p (unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo pažymėti ant S. J. M. (dabartinės savininkės R. B.) ir K. N. (dabartinės savininkės D. G.) bendrai valdomos žemės sklypo dalies, pažymėtos raide P). Pastebi, kad santykiai tarp šalių yra konfliktiški – atsakovė yra prieš bet kokią aktualią žemės sklypo naudojimosi tvarką, tačiau tai nėra objektyvi priežastis vienam iš bendraturčių piktnaudžiaujant savo teisėmis teismui atsisakyti teismine tvarka patvirtinti kito bendraturčio parengtą tvarką. Be to, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. gegužės 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-161-867/2023 iš dalies tenkinus ieškovės ieškinį ir patvirtinus aktualius kadastrinius matavimus, 1998 m. planas neatitinka faktinių duomenų.

25. Akcentuoja ir tai, kad VĮ Turto bankas patikėjimo teise valdomas valstybės nekilnojamasis turtas (patalpa ir statiniai) yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 163 (2024 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 1092 redakcija) įrašytas į Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą. VĮ Turto bankas, įgyvendindamas šį Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimą, privalo parduoti minėtą valstybės nekilnojamąjį turtą viešame aukcione, siekdamas maksimalios naudos valstybei. Todėl prašoma patvirtinti naudojimosi žemės sklypo dalimis tvarka ženkliai prisidės prie šio uždavinio įgyvendinimo.

Šalies argumentai

26. Trečiasis asmuo ieškovės pusėje D. G. pareiškimu dėl prisidėjimo prie ieškovės apeliacinio skundo prašo ieškovės apeliacinį skundą tenkinti ir priteisti iš atsakovės trečiojo asmens naudai jos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

27. Atsakovė R. B. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

28. Nurodo, kad nesutinka su apeliacinio skundo argumentais. Teigia, kad nors apeliantas apeliaciniame skunde tvirtina, kad atsakovei nėra kliūčių patekti į savo atskirai valdomą sklypo dalį A1, tačiau bylos nagrinėjimo metu tokie klausimai keliami nebuvo. Ši aplinkybė nei teismo posėdžių metu, nei ieškinyje nebuvo nurodyta. Tikrovės neatitinka faktas, kad pastatas – daržinė, esantis sklypo dalyse Z1 ir Z2, negali būti išregistruotas. Be to, šiuo aspektu apeliacinis skundas grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Bylos nagrinėjimo metu klausimas dėl pastato daržinės atstatymo nebuvo nagrinėjamas ir apie tai atsakovė sužinojo pirmą kartą, o 2025 m. balandžio 8 d. teismo posėdžio metu VĮ Turto banko atstovas net negalėjo atsakyti į teismo klausimus, kokioje žemės sklypo vietoje yra pastatas – daržinė ir kodėl jis 2024 m. liepos 26 d. plane neturi savo numerio. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat pateikė naują, šioje byloje nenagrinėtą aplinkybę, kad tvora tarp atsakovės ir valstybės sklypo dalių priklauso valstybei, tačiau tai įrodančių dokumentų nepateikė.

29. Mano, kad teismas pagrįstai vertino, jog tai, kad bendraturčiai prisideda net nepanašiomis dalimis prie bendro kiemo ploto, yra vienas esminių 2024 m. liepos 26 d. plano trūkumų, kuris iš esmės pažeidžia atsakovės teises ir jos teisėtus interesus.

30. Atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės pastatais – garažu ir stogine S. J. M. (dabartinė savininkė atsakovė) naudojosi nuo jų pastatymo 1980 m., tai yra dar iki jų privatizavimo. Atsakovės prašymu 2018 m. tuometė VĮ Kretingos mišku urėdija perdavė VĮ Turto bankui šiuos pastatus (be žemės), kad atsakovė galėtu juos išsipirkti, nes pagal 1998 m. sausio 20 d. planą po pastatais, pažymėtais raide F (198 kv. m), atsakovei faktiškai priklauso 70 kv. m žemės sklypo dalis, t. y. po pastatais – stogine ir garažu. Kitos dalys po pastatais F (198 kv. m) priklauso valstybei (89 kv. m) ir trečiajam asmeniui (34 kv. m). Tai paaiškina, kodėl šiuos du pastatus VĮ Kretingos miškų urėdija perdavė 2018 m., o likusius sklype esančius pastatus ir 3809/9129 sklypo dalis perdavė tik 2020 m., tai yra po Valstybinių miškų urėdijos reformos. Ieškovė atsakovei pastato – garažo ir stoginės nepardavė, o parengė naują naudojimosi tvarkos planą, kuriame žemė po pastatu – garažu, pažymėta raide N (27 kv. m) ir po pastatu – stogine, pažymėta raide K (49 kv. m) jau priskirta ne atsakovei naudotis, bet pačiai ieškovei. Tokiu būdu ieškovė neteisėtai siekia užvaldyti atsakovei faktiškai priklausančias 70 kv. m žemės sklypo dalis ir sudaryti galimybę visus pastatus bendroje žemės sklypo dalyje P (406 kv. m) parduoti kitam asmeniui (galimai trečiajam asmeniui).

31. Pažymi, kad nors ieškovė nesutinka (17 skundo punktas) su teismo argumentu, kad riba tarp dalies P (407 kv. m) ir dalies A2 (1045 kv. m) koreguotina, patekimui prie pastatų, pažymėtų raidėmis N (27 kv. m) ir K (49 kv. m) iš pietinės dalies galėtų būti paliekama iki 1 m pločio praėjimas, o ne 1,88 m (ir daugiau), tokiu būdu sudarant galimybę atsakovei išsaugoti kuo daugiau jos želdinių ir įrengto atitvaro, tačiau egzistuoja dar vienos durys, be to, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Akcentuoja, kad visos naujos aplinkybės dėl reikalingo ploto automobilių privažiavimui prie pastatų K ir N turėjo būti nurodytos bylos nagrinėjimo metu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

32. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (lot. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliantės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas, apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

33. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškinys dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

34. Nagrinėjamu atveju pagal VĮ Registro centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenis, 0,9129 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) (ginčo žemės sklypo), bendraturčiai yra: atsakovė R. B., kuriai nuosavybės teise priklauso 4604/9129 dalys arba 4604 kv. m ginčo žemės sklypo, trečiasis asmuo D. G., kuriai nuosavybės teise priklauso 716/9129 dalys arba 716 kv. m ginčo žemės sklypo, ir ieškovė Lietuvos Respublika, kuriai nuosavybės teise priklauso 3809/9129 dalys arba 3809 kv. m ginčo žemės sklypo ir kurią pagal 2020 m. rugpjūčio 14 d. Priėmimo – perdavimo aktą Nr. 12MŽP-9(14.12.114.) valstybinės žemės patikėjimo teise valdo VĮ Turto bankas.

35. Be žemės sklypo dalies, VĮ Turto bankas valdo nurodytame žemės sklype esančius pastatus bei patalpas: 1) 45,94 kv. m bendro ploto administracinę patalpą su bendro naudojimo patalpomis (unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią gyvenamajame name, plane pažymėtame 1A1p (unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) 7/25 dalis 132 kv. m užstatyto ploto sandėlio, plane pažymėto 5I1p (unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini)) 39/50 dalis 85 kv. m užstatyto ploto sandėlio, plane pažymėto 7I1p (unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini)); 4) 27 kv. m užstatyto ploto garažą, plane pažymėtą 8I1p (unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini)); 5) 27 kv. m užstatyto ploto garažą, plane pažymėtą 9I1p (unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini)); 6) 49 kv. m užstatyto ploto stoginę, plane pažymėtą 11I1p (unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini)). Ankstesnis VĮ Turto banko patikėjimo teise valdomo turto patikėtinis buvo VĮ Kretingos miškų urėdija.

36. Atsakovė R. B. nuosavybės teise valdo: 1) 86,78 kv. m bendro ploto butą (unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) 111 kv. m užstatyto ploto tvartą, plane pažymėtą 2I1p (unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini)); 3) 46 kv. m užstatyto ploto pirtį, plane pažymėtą 3I1p (unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini)); 4) 19/25 dalių 60 kv. m užstatyto ploto sandėlio, plane pažymėto 4I1p (unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini)); 5) 18/25 dalių 132 kv. m užstatyto ploto sandėlio, plane pažymėto 5I1p (unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini)); 6) 18/25 dalių 118 kv. m užstatyto ploto daržinės, plane pažymėtos 6I1ž (unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri nuo 1997 m. yra sudegusi ir kurios pagal faktinę situaciją nėra.

37. Trečiasis asmuo D. G. nuosavybės teise valdo: 1) 49,68 kv. m bendro ploto butą (unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) 6/25 dalis 60 kv. m užstatyto ploto sandėlio, plane pažymėto 4I1p (unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini)); 3) 7/25 dalis 118 kv. m užstatyto ploto daržinės, plane pažymėtos 6I1ž (unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri nuo 1997 m. yra sudegusi ir kurios pagal faktinę situaciją nėra; 4) 11/50 dalių 85 kv. m užstatyto ploto sandėlio, plane pažymėto 7I1p (unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini)).

38. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal VĮ Žemės ūkio duomenų centro 2024 m. liepos 26 d. parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą M 1:500, sklypo plotas 9129 kv. m, kuriuo atsakovei skiriama naudotis žemės sklypo dalimis, naudojamomis atskirai, plane pažymėtomis A1 (2486 kv. m), A2 (1116 kv. m), A3 (6 kv. m), G (111 kv. m), H (46 kv. m), taip pat žemės sklypo dalimis, naudojamomis bendrai kartu su kitais bendraturčiais, plane pažymėtomis D (488 kv. m), R (2 kv. m), I (46 kv. m), L (102 kv. m), E (116 kv. m), Z1 (85 kv. m), iš viso – 4604 kv. m; trečiajam asmeniui skiriama naudotis žemės sklypo dalimi, naudojama atskirai, plane pažymėta B (469 kv. m), taip pat žemės sklypo dalimis, naudojamomis bendrai kartu su kitais bendraturčiais, plane pažymėtomis D (76 kv. m), P (41 kv. m), R (2 kv. m), E (62 kv. m), I (14 kv. m), M (19 kv. m), Z2 (33 kv. m), iš viso – 716 kv. m; ieškovei skiriama naudotis žemės sklypo dalimis, naudojamomis atskirai, plane pažymėtomis C1 (1895 kv. m), C2 (891 kv. m), F (27 kv. m), N (27 kv. m), K (49 kv. m), taip pat žemės sklypo dalimis, naudojamomis bendrai kartu su kitais bendraturčiais, plane pažymėtomis D (404 kv. m), P (365 kv. m), E (46 kv. m), L (39 kv. m), M (66 kv. m), iš viso – 3809 kv. m.

39. Ieškovė nurodė, kad atsižvelgdama į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. gegužės 3 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-161-867/2023 (kurioje VĮ Turto bankas, atstovaujančio Lietuvos Respubliką, ieškinio dalis dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal pateiktą planą atmesta) nurodytas pastabas, parengė naują naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą, kuriame sudaryta galimybė atsakovei apeiti jai priklausančius statinius. Trečiasis asmuo palaikė ieškovės reikalavimą ir prašė ieškinį tenkinti.

40. Tačiau su ieškinio reikalavimu kategoriškai nesutiko atsakovė, motyvuodama tuo, kad prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka ir 2024 m. liepos 26 d. planas iš esmės pažeidžia jos, kaip bendraturtės, teises ir interesus bei neatitinka teismų praktikos formuojamų principų tokio pobūdžio bylose. Atsakovė, visų pirma, nurodė, jog naujame plane be jokios priežasties, priešingai negu buvo numatyta 1998 m. plane ir susiklostė faktinis naudojimas, bendras kiemas, plane pažymėtas D, padalintas į dvi dalis, t. y. į jai priskiriamą atskirai naudotis dalį, plane pažymėtą A1, kuri kiemo dalyje užsibaigia netgi ne tiesia linija, o kampu, iš ko neaišku, kaip reikės tokia dalimi atsakovei naudotis, ir į bendrai naudojamą dalį, plane pažymėtą D. Atsakovė atkreipė dėmesį, jog trečiajam asmeniui reikalinga naudotis ir ta kiemo dalimi, kuri nauju planu priskiriama naudotis atskirai atsakovei (plane pažymėta A1), kadangi trečiasis asmuo neturi kanalizacijos, kviečiasi nuotekas išsiurbiančią transporto priemonę, kuriai reikalinga pravažiuoti kiemo dalimi, nauju planu patenkančia į atsakovei priskiriamą naudotis atskirai A1 dalį. Antra, atsakovė teigė, kad pagal naująjį planą bendro naudojimo kiemui, plane pažymėtam D, visi trys bendraturčiai turi prisidėti neproporcingai skirtingomis dalimis, t. y. ieškovė – 404 kv. m, atsakovė – 488 kv. m, o trečiasis asmuo – tik 76 kv. m, nors pastaroji turės teisę naudotis net 968 kv. m dydžio bendru kiemu, nors jai bendrojoje nuosavybėje iš viso priklauso tik 716 kv. m. Trečia, atsakovė atkreipė dėmesį, kad jai priklausančios dalys yra labai neracionaliai išnaudotos, kadangi viduryje bendro kiemo atskirai naudotis jai priskirta dalis, plane pažymėta Z1 (85 kv. m), nors realiai toje vietoje jai priklausančio pastato nėra nuo 1997 m., jis yra sudegęs, likę vos keli akmenys. Atsakovė nurodė bandžiusi tartis su trečiuoju asmeniu, kad šį pastatą išregistruoti iš viešojo registro, tačiau ši nesutiko. 1998 m. plane ši žemės sklypo dalis buvo priskirta prie bendro naudojimo dalies. Ketvirta, atsakovė tvirtino, kad pagal seną 1998 m. planą riba tarp žemės sklypo dalies, plane pažymėtos C1 (kuria naudojasi Lietuvos Respublika), ir dalies, plane pažymėtos B (kuria naudojasi atsakovė), buvo nubrėžta per tvorą, tačiau naujame projekte yra padidinta dalis, plane pažymėta C1, perkeliant už tvoros (kuri priklauso atsakovei) ir užimant dalį jos daržo. Penkta, atsakovė nurodė, kad naujame plane iš bendro naudojimo kiemo, plane pažymėto D, atskirta žemės sklypo dalis, plane pažymėta P, kuri priskirta bendrai naudoti tik trečiajam asmeniui ir ieškovei, tačiau į šia dalį patenka atsakovės pušys, šermukšniai, vaismedžiai, medinė tvora ir medinis atitvaras, kurių dalis yra ir jai atskirai naudotis skirtoje dalyje, plane pažymėtoje A2, taip pat jos automobilių stovėjimo aikštelė. Šešta, atsakovė teigė, kad pagal 1998 m. planą po pastatais – garažu, plane pažymėtu N (27 kv. m), ir stogine, plane pažymėta K (49 kv. m), jai priklauso naudotis 70 kv. m žemės sklypo dalimi, tačiau naujame plane žemė po šiais pastatais jau priskirta naudotis ieškovei. Dėl minėtų pastatų ji buvo susitarusi su ieškove, kad leis jai juos išsipirkti be aukciono. Ji turėjo raštą iš urėdijos, kad dėl jos tie pastatai perduodami ieškovei. Ji vėliau aiškinosi, kodėl jai to turto neperduoda. Ji būtų išsipirkusi. Jos tėvai tais pastatais naudojosi ir ji naudojasi, jos malkos, lentos ir šiandien sukrautos stoginėje, plane pažymėtoje K. O garažas, plane pažymėtas N, yra jų, jos tėvas savo Volgą ten laikė, tačiau taip atsitiko, kad tik neprivatizavo. Naujame plane ieškovė užėmė ne tik 70 kv. m žemės dalį po pastatais, bet ir priėjimą ir privažiavimą prie jo. Privažiavimas yra tik iš atsakovės pusės. Septinta, teigė atsakovė, kad naujame plane jos metalinis šiltnamis pažymėtas trečiajam asmeniui atskirai naudotis skirtoje dalyje B.

41. Pirmosios instancijos teismas nors daliai atsakovės argumentų nepritarė bei juos atmetė kaip nepagrįstus (nelaikė esminiu atsakovės teisių ir interesų pažeidimu to, kad pagal 2024 m. liepos 26 d. planą atsakovės šiltnamis patenka į trečiajam asmeniui atskirai naudotis skiriamą dalį, plane pažymėtą B, taip pat kad į dalį, plane pažymėtą P, kuri skiriama naudotis bendrai ieškovei ir trečiajam asmeniui, patenka dalis jos želdinių bei dalis jos įrengto atitvaro ir viso to išsaugoti gali nepavykti), vis tik vertino, kad 2024 m. liepos 26 d. planas yra su esminiais trūkumais, kurie, derinant visų bendraturčių teisėtus interesus, privalo būti ištaisyti. Pirmosios instancijos teismas iš esmės sutiko su kita dalimi atsakovės argumentų ir konstatavo, kad nagrinėjamu atveju, esant tarp šalių konfliktiniams santykiams ir turint bendrai naudojamą kiemą, svarstytini klausimai dėl automobilių parkavimo vietų nusistatymo ir 968 kv. m ploto bendro naudojimo kiemo, plane pažymėto D, reikalingumo, dėl visų trijų bendraturčių prisidėjimo bent jau panašiomis dalimis prie bendrojo naudojimo kiemo, plane pažymėto D, suformavimo, neracionaliai išnaudotos atsakovei priskirtos dalies, plane pažymėtos Z1 (85 kv. m), kurioje atsakovei ir trečiajam asmeniui priklausančio pastato (pastarajai priskirtoje plano Z2 (33 kv. m) dalyje) realiai nėra nuo 1997 m. ir jos nėra įgyvendinusios teisę atstatyti minėtą statinį, šią vietą skiriant bendram kiemui arba visų šalių sutarimu – iškovei, kadangi šalia yra jai skiriama atskirai naudotis dalis, plane pažymėta C1, tokiu būdu padidinant ieškovei skiriamą naudotis C1 dalį į pietinę pusę, atitinkamai C1 dalies ribą, kuri peržengia tvorą ir patenka į dalį atsakovės daržo dalyje A1, atitraukiant iš vakarinės dalies į rytinę, atsižvelgiant į atsakovės išreikštas pastabas. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovės paaiškinimų nustatė, jog valstybė jai leido naudotis pastatais, plane pažymėtais N ir K, byloje duomenų, kad ji būtų užėmusi šias patalpas savavališkai nėra, ji ten laiko automobilį bei malkas, tuo tarpu nustačius tokią naudojimosi tvarką pagal 2024 m. liepos 26 d. planą, kokios prašo ieškovė, atsakovė nebeturėtų priėjimo prie šių pastatų, kadangi dalimi, plane pažymėta P, numatyta galimybė naudotis tik ieškovei ir trečiajam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas taip pat darė išvadą, kad siekiant kuo mažesnių pokyčių faktinės situacijos keitime, riba tarp dalies, plane pažymėtos P, ir dalies, plane pažymėtos A2, koreguotina, patekimui prie pastatų, plane pažymėtų N ir K, iš pietinės dalies galėtų būti paliekama iki 1 m pločio praėjimas, o ne 1,88 m (ir daugiau), tokiu būdu sudarant galimybę atsakovei išsaugoti kuo daugiau jos želdinių ir įrengto atitvaro.

42. Ieškovė nesutikimą su teismo sprendimu grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas jos ieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, pažeidė procesines įrodymų vertinimo teisės normas (rungimosi principo aiškinimą ir taikymą), taip pat netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias naudojimosi žemės sklypu nustatymo tvarkos sąlygas, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl bendrosios dalinės nuosavybės.

Dėl apeliantės nurodomų procesinės teisės normų pažeidimo

43. Vienu iš apeliacinio skundo argumentų ieškovė nurodo tai, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės perrašė atsakovės argumentus neįvertinęs, ar jie apskritai gali būti įgyvendinami, juo labiau, kad joks alternatyvus atsakovės planas nėra parengtas ir byloje nepateiktas, tokiu būdu pažeidė rungimosi principo įgyvendinimui ir įrodymų vertinimui nustatytas procesinės teisės normas. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje teismas turėtų būti saistomas tarp tų pačių šalių dėl to paties pagrindo, nors kiek kitaip suformuluoto bylos dalyko, priimto ankstesnio to paties teismo sprendimo, priešingu atveju būtų pažeidžiamas civilinių teisinių santykių stabilumo bei teisėtų lūkesčių principas, iš esmės susidarytų situacija, kad tos pačios instancijos teismas yra priėmęs iš dalies du vienas kitam prieštaraujančius sprendimus bylose tarp tų pačių šalių. Teisėjų kolegija su dalimi apeliacinio skundo argumentų sutinka.

44. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visi klausimai, kurių išnagrinėjimas reiškia galutinio teismo sprendimo priėmimą (CPK 260 straipsnis), negali būti tinkamai išspręsti, neužtikrinus tinkamo įrodinėjimo proceso. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra pamatinė ir kartu būtinoji teisingo bylos išnagrinėjimo iš esmės, užbaigiamo teismo sprendimo priėmimu, sąlyga. Įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, – šalių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus, nebent įstatymas atskirais (specialiais) atvejais suteikia teismui tokią teisę (CPK 178 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 1 dalis, 414 straipsnio 1 dalis ir pan.). Kita vertus, tokios teisės bendrais procesiniais atvejais neturėjimas nereiškia, kad teismui įrodinėjimo procese tenka pasyvaus proceso stebėtojo vaidmuo. Vis dėlto teismas ex officio (pagal pareigas) yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo proceso organizavimą ir kartu jis turi užtikrinti, jog įrodinėjimo procesas vyktų taip, kad būtų tinkamai išspręsti CPK 265 straipsnyje įvardyti klausimai. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Nors įrodinėjimo pareigos turinys yra aiškiai atskleistas proceso įstatyme (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis), vis dėlto teismas, jeigu egzistuoja toks procesinis poreikis, turi patikslinti arba paskirstyti šalių naštą įrodinėti (CPK 225 straipsnio 1 punktas). Teismas, manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas privalo bendradarbiauti su bylos šalimis (CPK 8 straipsnis), o pirmiau nurodytų procesinių veiksmų, susijusių su įrodinėjimo procesu, ėmimasis būtent ir yra kooperacijos (bendradarbiavimo) principo išraiška, orientuota į bylos teisingą išsprendimą ir teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 straipsnis) (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2019).

45. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, atsakovė, nesutikdama su ieškovės siūlomu naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektu, savo projekto ir siūlymų neteikė, o tik reiškė prieštaravimus. Taip pat pagrįsta manyti, kad byloje esant tinkamai parengtiems skirtingiems naudojimosi žemės sklypu projektams, teismas turi daugiau galimybių spręsti, kuris variantas yra priimtinesnis žemėnaudos, bendraturčių nuosavybės teisių ir teisinio intereso apsaugos požiūriu, tiriant abiejų šalių parengtus projektus lengviau rasti šalims priimtiną kompromisinį sprendimą. Tačiau pažymėtina, jog pagal procesinės teisės normas atsakovė savo teises bei interesus byloje gali ginti tiek pareikšdama priešieškinį, tiek teikdama atsiliepimą. Atsakovė pati pasirenka vieną iš šių būdų ir tai negali būti laikoma piktnaudžiavimu savo procesinėmis teisėmis. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, ir daug šios kategorijos civilinėse bylose spręstinų fakto bei teisės klausimų įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita, bet aktyviai siekti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Svarbu, kad atsakovo teisinė pozicija būtų tinkamai išdėstyta atsiliepime į ieškinį ar priešieškinyje, jeigu jam nepriimtina ieškovo prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, būtent šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektą, kuris nepažeistų bendraturčių teisių ir interesų, atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai. Taigi, jeigu ieškovė (arba trečiasis asmuo) siekia, kad žemės sklypo naudojimosi tvarka būtų nustatyta, būtent šios šalys ir privalo pateikti tokį pasiūlymą / žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, kuris nepažeistų kitų bendraturčių teisių ir interesų.

46. Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismo argumentui, kad nagrinėjamu atveju byloje su ieškiniu yra pateiktas 2024 m. liepos 26 d. planas, kuris nors ir yra panašus, tačiau nėra identiškas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų civilinėje byloje Nr. e2-161-867/2023 nagrinėtiems planams – VĮ Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus 2021 m. rugsėjo 27 d. parengtam Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planui M 1:500, sklypo plotas 9129 kv. m, ir VĮ Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus parengtam Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planui M 1:500, sklypo plotas 9129 kv. m. Kadangi ieškovė su ieškiniu teikia panašų (tačiau ne identišką) naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą, atsakovė turi teisę dėstyti visus savo nesutikimo su 2024 m. liepos 26 d. planu argumentus, nors jie ir sutampa arba yra labai panašūs dėstytiems civilinėje byloje Nr. e2-161-867/2023, o teismas privalo juos įvertinti 2024 m. liepos 26 d. plano kontekste.

47. Kita vertus, apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, šioje byloje iš esmės pritarė atsakovės argumentams tinkamai neištyręs ir neįvertinęs bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių.

48. Iš elektroninės bylos duomenų matyti, kad atsakovė vedė bylą savarankiškai ir 2024 m. gruodžio 19 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė nutraukti civilinę bylą, motyvuodama tuo, kad jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-161-867/2023, dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Jokių pastabų dėl ieškovės byloje pateikto 2024 m. liepos 26 d. plano šiame procesiniame dokumente ji nenurodė. Pirmosios instancijos teismas nutaręs, kad nėra teisinio pagrindo bylos nutraukimui CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kadangi civilinėje byloje Nr. e2-161-867/2023 nebuvo analizuojamas ir vertinamas 2024 m. liepos 26 d. planas, paskyrė parengiamąjį teismo posėdį 2025 m. sausio 28 d. 15.30 val. ir pasiūlė atsakovei iki parengiamojo posėdžio pateikti savo poziciją dėl sutikimo / nesutikimo su 2024 m. liepos 26 d. planu. Atsakovė iki parengiamojo posėdžio savo pozicijos raštu nepateikė ir 2025 m. sausio 28 d. parengiamajame teismo posėdyje nurodė, kad savo nesutikimo su 2024 m. liepos 26 d. planu motyvus išdėstys teismo posėdyje duodama paaiškinimus. 2025 m. balandžio 8 d. teismo posėdyje atsakovė teikė savo paaiškinimus po ieškovės atstovo, trečiojo asmens ir jo atstovo paaiškinimų, be kita ko, išdėstė septynias pastabas, kurios, atsakovės manymu, pagrindžia, kad 2024 m. liepos 26 d. planas pažeidžia jos, kaip bendraturtės, teises ir interesus bei neatitinka teismų praktikos formuojamų principų tokio pobūdžio bylose. Ieškovės atstovui 2025 m. balandžio 8 d. teismo posėdžio metu nekilo jokių klausimų dėl atsakovės dėstomų aplinkybių, jis jų nepaneigė ir iš esmės neginčijo, neprašė atidėti bylos nagrinėjimo sudarant galimybę pasirengti ir išsamiai pasisakyti dėl atsakovės išsakytų septynių pastabų, baigiamosiose kalbose, vykusiose 2025 m. balandžio 14 d., taip pat jokių paaiškinimų dėl atsakovės 2025 m. balandžio 8 d. teismo posėdyje išsakytų septynių pastabų neteikė. Tik apeliaciniame skunde, nurodydama nesutikimo su teismo sprendimu motyvus, ieškovė išdėstė aplinkybes, susijusias su dalimi atsakovės 2025 m. balandžio 8 d. teismo posėdyje išsakytų pastabų, nors pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

49. CPK 226 straipsnyje įtvirtinta šalių ir trečiųjų asmenų pareiga pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodant aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus per pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadiją.

50. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad būtent pasirengimo teisminiam nagrinėjimui stadija yra viena iš svarbiausių. Nuo to, kaip bus pasirengta bylos teisminiam nagrinėjimui, galutinai suformuluoti ieškovo reikalavimai ir atsakovo atsikirtimai į pareikštą ieškinį, kada bus nurodyti ir pateikti teismui byloje tirtini įrodymai, tiesiogiai priklauso teismo galimybė bylą išnagrinėti jau per pirmąjį teismo posėdį. Pasirengimo teisminiam nagrinėjimui esmė – visų šalių reikalavimų ir atsikirtimų, aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų nurodymas ir pateikimas, taip pat teismui kylančių neaiškumų šalinimas įgyvendinant savo pareigą išaiškinti, ginčo esmės išsiaiškinimas, įtrauktinų dalyvauti byloje asmenų nustatymas, taip pat kitų veiksmų, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje, atlikimas (CPK 225 straipsnio 1 punktas, 230 straipsnio 1 dalis, 227 straipsnio 4 dalis). Tuo tarpu vykstant bylos nagrinėjimui iš esmės įrodymai neberenkami, tik tiriami ir vertinami rengimosi bylos nagrinėjimui teisme stadijoje nurodyti ir pateikti įrodymai. Kadangi visa bylos medžiaga suformuojama parengiamojoje stadijoje, kad bylą galima būtų išnagrinėti per vieną teismo posėdį, todėl atitinkamai CPK įtvirtintas ribojimas vėliau, jau paskyrus bylą į teismo posėdį, teikti naujus įrodymus. Vėliau pateiktus įrodymus teismas turi teisę atsisakyti priimti arba atmesti prašymą juos išreikalauti, jeigu vėlesnis įrodymų pateikimas užvilkins sprendimo byloje priėmimą ir (ar) įrodymai ar prašymas dėl jų išreikalavimo galėjo būti pateikti anksčiau (CPK 181 straipsnio 2 dalis, 251 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-611/2025).

51. Teismas, manydamas, kad byla parengta nagrinėti teisme, priima nutartį skirti bylą teismo posėdyje (CPK 232 straipsnis). Priimant nutartį skirti bylą teismo posėdyje, jau turi būti aiškūs galutinai suformuluoti šalių reikalavimai ir atsikirtimai į juos, visi šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų argumentai, taip pat įrodymai, kuriais šalys grindžia savo reikalavimus ir (ar) atsikirtimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-1075/2022 41 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

52. Pateikiant įrodymus ar formuluojant reikalavimus ir atsikirtimus vėliau, šaliai teks įrodyti, kad būtinybė juos pateikti atsirado būtent konkrečiu procesiniu momentu arba kad šių procesinių veiksmų nebuvo įmanoma atlikti ar kad jų atlikimas iš esmės nevilkins bylos nagrinėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso komentaras. Šeštoji knyga. Prievolių teisė (I), Justitia, 2003, p. 185).

53. Nagrinėjamoje byloje, kaip matyti iš nutarties 48 punkte aprašytos proceso pirmosios instancijos teisme eigos, atsakovė nors ir nesutiko su ieškovės siūloma patvirtinti naudojimosi žemės sklypu tvarka, tačiau savo pozicijos dėl 2024 m. liepos 26 d. plano nei atsiliepime į ieškinį, nei parengiamojo posėdžio metu neišdėstė, parengiamajame posėdyje nurodydama, kad savo nesutikimo su 2024 m. liepos 26 d. planu motyvus išdėstys teismo posėdyje duodama paaiškinimus. Pirmosios instancijos teismas, turėdamas pareigą kontroliuoti tinkamą įrodinėjimo proceso eigą, turėjo išsiaiškinti negalėjimo jų pateikti šioje stadijoje priežastis ir atsakovei išaiškinti jos teisę ir kartu pareigą pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jos atsikirtimai būtent šioje stadijoje, savalaikio nepateikimo pasekmes, tačiau to nepadarė, neskyrė byloje antro parengiamojo posėdžio, sudarydamas atsakovei galimybę tam pasirengti.

54. Galiausiai, nepaisant ieškovės atstovo nepakankamai aktyvaus procesinio elgesio, pirmosios instancijos teismas, 2025 m. balandžio 8 d. teismo posėdyje išklausęs atsakovės septynias pastabas dėl 2024 m. liepos 26 d. plano, įgyvendindamas išaiškinimo ir bendradarbiavimo pareigą bei CPK 179 straipsnio nuostatas, galėjo pasiūlyti ieškovei pateikti išsamius paaiškinimus dėl kiekvienos atsakovės nurodytos pastabos tiek tame pat teismo posėdyje, tiek atidėdamas bylos nagrinėjimą, suteikiant galimybę juos išdėstyti raštu, pateikti papildomus įrodymus, tačiau to nepadarė ir kitame teismo posėdyje, skirtame baigiamosioms kalboms, vykusiame 2025 m. balandžio 14 d., išnagrinėjo bylą iš esmės.

55. Pažymėtina ir tai, kad nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog teismas, spręsdamas bylą dėl naudojimosi žemės sklypu, kuriame yra ir žemės sklypo bendraturčiams priklausantys statiniai, tvarkos nustatymo, pirmiausiai turi nustatyti, kokia po kiekvienu statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis priskirtina kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai. Taip pat turi būti nustatyta, kokia prie statinių esanti sklypo dalis būtina kiekvienam statiniui naudoti pagal paskirtį, ir ši dalis paliekama bendrai naudotis, priskiriant lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems priklauso statinys. Tik nustačius tokiu būdu kiekvienam bendraturčiui tenkančią po statiniais esančią, taip pat prie statinių esančią jiems pagal paskirtį naudoti būtiną žemės sklypo dalį, likęs žemės sklypo plotas priskiriamas asmeniškai naudoti tiems žemės sklypo bendraturčiams, kurių turima bendrosios dalinės nuosavybės dalis, vertinant pagal žemės sklype tenkantį ploto dydį, yra didesnė už tą, kurią užima jiems tenkanti po statiniais esanti ir prie statinių esanti jiems naudoti pagal paskirtį būtina žemės sklypo dalis. Jeigu bendraturčiams asmeniškai naudoti priskirti žemės sklypo plotai suformuoti taip, kad juos pagal paskirtį naudoti galima tik nustačius patekti į juos būtinus bendro naudojimo takus (kelius), toks bendro naudojimo žemės sklypo plotas turi būti priskirtas lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems jis būtinas, kad galėtų naudoti asmeniškai jiems priskirtus žemės sklypo plotus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019, 25 punktas).

56. Pagal ieškovės pateiktą 2024 m. liepos 26 d. planą skaičiuojant plotus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019 nurodytu būdu, darant prielaidą, kad prie pastatų (statinių) paliktos bendrai naudotis sklypo dalys (D dalis – 968 kv. m ir P dalis – 406 kv. m) yra būtinos jiems naudoti pagal paskirtį, ieškovei atskirai naudotis turėtų likti 3031 kv. m žemės sklypo dalis (3809 kv. m (nuosavybės teise priklausantis žemės sklypo plotas) – 252 kv. m (statiniais užstatytas plotas) – 203 kv. m (P dalis, skirta lygiomis dalimis bendrai naudotis ieškovei ir trečiajam asmeniui) – 323 kv. m (D dalis, skirta lygiomis dalimis bendrai naudotis ieškovei, atsakovei ir trečiajam asmeniui)), bet 2024 m. liepos 26 d. plane skirta 2786 kv. m (245 kv. m mažiau), atsakovei atskirai naudotis turėtų likti 3782 kv. m žemės sklypo dalis (4604 kv. m (nuosavybės teise priklausantis žemės sklypo plotas) – 501 kv. m (statiniais užstatytas plotas) – 323 kv. m (D dalis, skirta lygiomis dalimis bendrai naudotis ieškovei, atsakovei ir trečiajam asmeniui)), bet 2024 m. liepos 26 d. plane skirta 3608 kv. m (174 kv. m mažiau), tuo tarpu trečiajam asmeniui atskirai naudotis turėtų likti 60 kv. m žemės sklypo dalis (716 kv. m (nuosavybės teise priklausantis žemės sklypo plotas) – 130 kv. m (statiniais užstatytas plotas) – 203 kv. m (P dalis, skirta lygiomis dalimis bendrai naudotis ieškovei ir trečiajam asmeniui) – 323 kv. m (D dalis, skirta lygiomis dalimis bendrai naudotis ieškovei, atsakovei ir trečiajam asmeniui)), bet 2024 m. liepos 26 d. plane skirta 469 kv. m (409 kv. m viršijant jai priklausantį nuosavybės teise žemės sklypo plotą). Be to, 2024 m. liepos 26 d. plane yra nurodyta, kad pastato – sandėlio, plane pažymėto 5I1p (unikaliu Nr. 5587-0000-9059), užstatytas plotas yra 141 kv. m, nors pagal NTR duomenų bazės išrašo duomenis, šio pastato plotas yra 132 kv. m. Taigi, šiuo atveju akivaizdu, kad ieškovės pateiktas 2024 m. liepos 26 d. planas yra parengtas su klaidomis ir neatsižvelgiant į minėtus kasacinio teismo išaiškinimus, ką iš esmės vienu iš argumentų ir konstatavo pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tai matydamas, turėdamas pareigą bendradarbiauti su bylos šalimis ir imtis priemonių, orientuotų į bylos teisingą išsprendimą ir teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą, turėjo vykdyti išaiškinimo pareigą ir pasiūlyti ieškovei, prašančiai nustatyti naudojimosi tvarką, pateikti šios nutarties 55 punkte nurodytus apskaičiavimus ir juos atitinkantį žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą.

Dėl bylos procesinės baigties

57. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje neužtikrinęs tinkamo įrodinėjimo proceso, bylą išnagrinėjo formaliai, todėl liko neatskleista bylos esmė. Procesinės teisės normų pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisingo sprendimo priėmimui, visapusiškai neištyrus byloje turinčių reikšmės aplinkybių, galėjo būti netinkamai taikytos materialinės teisės normos. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese gali pakeisti pirmosios instancijos teismą. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti to, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas, todėl pagal byloje pateiktus įrodymus bylos nėra galimybės išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes byla apeliacinės instancijos teisme iš esmės būtų nagrinėjama naujais aspektais ir proceso šalims būtų užkirstas kelias į apeliaciją. Šiuo atveju įvertintina ir apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė dėl valstybės intereso kuo greičiau įvykdyti valstybinio turto pardavimą aukcione. Nurodytų argumentų pagrindu skundžiamas sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

58. Kadangi byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, todėl dėl šios priežasties nėra tikslinga pasisakyti dėl kitų apeliaciniame skunde (tame tarpe ir prisidėjime prie apeliacinio skundo) bei atsakovės atsiliepime į jį išdėstytų argumentų, kurie aktualūs ir vertintini pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėjant bylą ir pasisakant dėl ginčo esmės.

59. Pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus, bylinėjimosi išlaidų, šalių patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, taip pat ir valstybei priteistinų, paskirstymo klausimas apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas. Patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui iš naujo išnagrinėjus bylą ir priėmus joje galutinį procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 5 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Ramunė ČeknienėRita DambrauskaitėLoreta Miltenytė