Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens valstybinės įmonės Žemės ūkio duomenų centro atstovei Samantai Gusevai – Mikštienei,

trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Redai Siautilei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės valstybės įmonės „Turto bankas“ patikslintą ieškinį atsakovei R. B. dėl žemės sklypo kadastro duomenų įregistravimo be bendraturčio sutikimo ir naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras ir D. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dėl reikalavimo nustatyti ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarką nurodo, kad siūloma naudojimosi tvarka atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-18 Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalgoje Nr. AC- 32-1 (Teismų praktika. 2010, 32) nustatytus kriterijus: 1) teisėtumo; 2) adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje, nes nenustatyta, jog siūloma naudojimosi tvarka kaip nors pažeistų socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus; 3) socialinės taikos ir proporcingumo, nes ieškovo siūloma naudojimosi tvarka suteikia šalims ir trečiajam asmeniui daugiausia privatumo, minimalizuoja bendrai naudojamus plotus, tuo pačiu maksimaliai užtikrina socialinę taiką ir nepažeidžia proporcingumo, bet ir realiai įgyvendina; 4) naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo, nes atsižvelgta į šalių nuosavybės teisę valdomus pastatus, esančius žemės sklype; 5) faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo. Nurodo, kad ginčo žemės sklypas 1998 m. buvo korporacijos „Matininkai“ vietinėje koordinačių sistemoje išmatuotas ir įregistruotas Nekilnojamo turto registre (toliau - NT registras), jo plane buvo pažymėtos bendraturčiams skirtos naudotis ginčo žemės sklypo dalys, tačiau jos nebuvo įformintos notariškai susitarimu bei šis susitarimas nebuvo įregistruotas NT registre, jame buvo valstybės turto atžvilgiu neteisingų sprendinių (valstybės statiniai: garažas 9I1p ir stoginė 11I1p buvo pažymėti ant S. J. M. (dabartinis savininkas atsakovė) ir K. N. (dabartinis savininkas trečiasis asmuo D. G.) bendrai valdomos žemės sklypo dalies pažymėtos raidė F). Ginčo žemės ir ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos planai buvo parengti atsižvelgiant į bendraturčių nuosavybės teise valdomus pastatus, t.y. ginčo žemės sklypo dalys priskirtos atsižvelgiant kokiam savininkui priklauso konkretus pastatas. Bendraturtė D. G. su parengtais planais sutiko ir pasirašė, o atsakovė atsisakė pasirašyti.

Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) atstovė Reda Siautilė teismo posėdžio metu su patikslinto ieškinio pirma dalimi sutiko, o dėl antrosios dalies, t.y. naudojimosi tvarkos nustatymo, paliko spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad ginčas yra dėl atliktų kadastrinių matavimų ir naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos nustatymo. Ieškovė pasinaudojo savo kaip bendraturtės teisėmis, nes kiekvieno žemės sklypo bendraturčio teisė yra tikslinti kadastrinius duomenis, todėl negali vienas bendraturtis nuspręsti, jog jie negali būti tikslinami. Jeigu atsakovė nesutinka, jog ieškovė yra ginčo žemės sklypo bendraturtė, tai turėtų skųsti Registrų centro duomenis, kuriuose nurodyta, jog ieškovė valdo turtą patikėjimo teise.

Trečiojo asmens VĮ Žemės ūkio duomenų centro atstovė teismo posėdžio metu su ieškovės patikslintu ieškiniu sutiko. Papildomai paaiškino, kad su ieškove 2021-09-29 pasirašė paslaugų pirkimo sutartį. 2022-05-11 buvo gautas paslaugų užsakymas iš ieškovės, pagal sutartį pagal kurią VĮ Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos darbuotojai 2022-05-30 atliko žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų atnaujinimą, siekiant nustatyti šio žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Nurodė, kad jų darbuotojai vykdė sutartinius įsipareigojimus, kurie buvo užsakyti sudarius paslaugų teikimo sutartį. Kiekvienas iš bendrasavininkų gali inicijuoti ir užsakyti žemės sklypo koordinačių tikslinimo paslaugą ir derinti naudojimosi žemės sklypu tvarką.

Liudytoja Virginija Brazdžiūnienė teismo posėdžio metu nurodė, kad ji kaip matininkė atliko ginčo žemės sklypo kadastro tikslinio darbus, kuriuos užsakė ieškovė. Ginčo žemės sklypas buvo vietinėje koordinačių sistemoje, nebuvo išlikę riboženkliai, todėl reikėjo ženklinti sklypą, parengti ribų paženklinimo aktą ir visų dalyvių parašus surinkti. Ginčo žemės sklype buvo atlikti žemės sklypo ribų atstatymo ir kadastro duomenų tikslinimo darbai. Kai NŽT patikrina bylas, nurodo ką būtina pataisyti, bet kadangi šiuo atveju nebuvo visų bendraturčių parašų, tai NŽT nebederino toliau darbų. Atsakovė nesutinka su žemės sklypų dalių patvirtinimu, tokiu atveju ji gali pasiruošti savo planą ir pateikti teismui su jos pasiūlyta tvarka, jeigu bendraturčiai nesutinka bendrai dėl naudojimo tvarkos patvirtinimo. Patvirtina, kad ant planų yra jos parašai ir jį atsako už tų planų sudarymą.

Liudytojas Aurimas Beržonskis teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos rajono skyriuje, jo užduotis buvo patikrinti šioje civilinėje byloje minimą kadastro bylą, kadangi tarp NŽT funkcijų yra kadastro bylų tikrinimas. Paaiškino, kad tuo atvejui jeigu kadastro duomenų byla yra parengta neteisingai, ji yra atmetama, o jeigu viskas gerai, tada suderinama ir patvirtinama. Nagrinėjamu atveju jis negalėjo suderinti kadastro duomenų bylos ir jos patvirtinti, nes ant joje pateikto žemės sklypo plano nebuvo visų bendraturčių parašai, kiti trūkumai kadastro byloje buvo ištaisyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatytos faktinės bylos aplinkybės.

VĮ Registro centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020-10-13 išrašo duomenims nustatyta, kad 0,9129 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio žemės sklypo naudojimo paskirtis vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija (toliau – ginčo žemės sklypo), bendraturčiai yra: atsakovė R. B., kuriai nuosavybės teise, pagal 2008-03-05 Paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2011-05-12 Dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso 4604/9129 dalys ginčo žemės sklypo, trečiasis asmuo D. G., kuriai nuosavybės teise, pagal 2003-09-30 Turto pasidalinimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2003-09330 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso 716/9129 dalys ginčo žemės sklypo, o 3809/9129 dalys ginčo žemės sklypo nuosavybės teise, pagal 1998-08-25 Apskrities viršininko įsakymą priklauso Lietuvos Respublikai ir pagal 2020-08-14 priėmimo - perdavimo aktą Nr. 12MŽP-9(14.12.114.) šią dalį, valstybinės žemės patikėjimo teisė valdo ieškovė - VĮ Turto bankas.

Iš 2018-05-10 valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 12SUN-6 nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba panaudos būdu VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kretingos urėdijai perdavė 0,3809 ha dalį iš 0,9129 ploto ginčo žemės sklypo, panaudos sutartis sudaryta 99 metų laikotarpiui, tai yra iki 2117-05-02.

VĮ Registro centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021-12-22 išrašo duomenims nustatyta, kad ginčo žemės sklype yra įregistruoti statiniai: pastatas - gyvenamas namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas 1A1p, pastate suformuoti 2 atskiri nekilnojamojo turto objektai registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), statybos metai 1870, šiame name yra suformuoti du butai, butas Nr. 1 priklauso atsakovei, o butas Nr. 3 D. G., o likusios patalpos name priklauso Lietuvos Respublikai, pastatas – tvarkas, plane žymimas 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai 1870, pastatas- garažas, plane žymimas 9I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai 1980, pastatas – stoginė, plane žymima 11I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai 1980, pastatas – pirtis, plane žymimas 3I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai 1983, pastatas – sandėlis, plane žymimas 4I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai 1983, pastatas – sandėlis, plane žymimas 5I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai 1983, pastatas – daržinė, plane žymimas 6I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai 1992, pastatas – sandėlis, plane žymimas 7I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai 1980, pastatas – garažas, plane žymimas 8I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai 1980. Atsakovei nuosavybės teise, pagal 2008-03-05 Paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2011-05-12 Dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015-04-03 Pažymą apie naujai suformuotą nekilnojamojo turto kadastro objektų (statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį Nr. TS-8(17.1.27)-4, nuo 2015-05-04 priklauso pastatas – pirtis, plane žymimas 3I1p ir pastatas – tvarkas, plane žymimas 2I1p, o pagal 2008-03-05 Paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2011-05-12 Dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso 19/25 pastato – sandėlio, plane žymimo 4I1p, 18/25 pastato – sandėlio, plane žymimo 5I1p ir 18/25 pastato – daržinės, plane žymima 6I1ž. Lietuvos Respublikai nuosavybės teise, pagal 1992-11-26 Mieto (rajono) valdybos potvarkį Nr. 608-v, nuo 2011-07-07, yra įregistruotos nuosavybės teisės į 5973/28868 pastato – gyvenamojo namo, plane žymimo 1A1p, 7/25 dalys pastato – sandėlio, plane žymimo 5I1p, 39/50 pastato – sandėlio, plane žymimo 7I1p, pastatas – garažas, plane žymimas 8I1p, pastatas - garažas, plane žymimas 9I1p ir pastatas – stoginė, plane žymima 11I1p. Ieškovė šį turtą patikėjimo teise valdo pagal 2018-09-07 Perdavimo - priėmimo aktą Nr. A6-533(15.35-21) ir pagal 2020-03-22 Perdavimo – priėmimo aktą Nr. A6-1-47. Trečiajam asmeniui D. G. nuosavybės teise, pagal 2003-09-30 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2003-09-30 Paveldėto turto pasidalinimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso: 6/25 pastato – sandėlio, plane žymimo 4I1p, 7/25 pastato - daržinės, plane žymima 6I1ž, ir 11/50 pastato – sandėlio, plane žymimo 7I1p.

Iš minėto išrašo taip pat nustatyta, kad pagal 2015-04-17 Bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu Nr. K1AK-2016, yra nustatyta naudojimosi tvarka dėl pastato – sandėli, plane žymimo 5I1p, o pagal 2015-04-09 Bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu Nr. K1AK-1949, nuo 2015-05-04 yra nustatyta naudojimosi tvarka pastatu – sandėliu, plane žymimu 4I1p.

Iš Korporacija „Matininkai“ Žemės sklypo plano sudaryto 1998-01-20 matyti, kad ginčo žemės sklypo, bendraturčiai buvo S. J. Mažeika, jam skirta 3888 m², jis naudojasi „A1“, „A2“ ir „A3“, A K. Nausėda, jam skirta 1432 m² ir naudojasi „B“ o Kretingos miškų urėdijai - 3809 m² ir naudojasi „C1“, „C2“ ir „C3“, o bendrai naudojasi „D“, „E“, „F“ ir „L“. Šis planas suderintas Klaipėdos rajono meras potvarkiu, Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros skyriaus vyr. architektės ir Klaipėdos rajono Žemėtvarkos skyriaus.

Iš prie ieškinio pateikto ginčo Žemės sklypo plano, kurį parengė Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyrius, nustatyta, kad atsakovei atiteko „A1“- 2534 m², A2“-1136 m² ir „A3“-26 m² ir atsakovė bendrai naudojasi „D“-402 m², „R“- 7 m²,“G“-111 m²,, „H“-46, „I“-46 m², „L“-95 m², „E“-116 m², „Z“- 85 m², D. G. „B1“-426 m² ir „B2“-51 m² ir bendrai naudojasi „D“-63 m², „P“- 41 m²,“R“-7 m², „E“-62, „I“-14 m², „M“-19 m², ir „Z“- 33 m², o Lietuvos Respublikai atiteko „C1“- 1886 m², „C2“-962 m², „C3“- 10 m² ir bendrai naudotis „D“-33 m², „P“- 366 m², „E“-46 m², „L“- 37 m², „M“-66 m², „F“-27 m², „N“-27 m² ir „K“-49 m², šį planą pasirašė D. G. 2021-09-27, ir ieškovės atstovas pagal įgaliojimą Dainius Juozėnas 2021-09-18.

Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyrius 2021-09-17 raštu Nr. S-7428 informavo D. G. ir R. B., kad pagal ieškovės užsakymą Nr. SR-3587/(15.81-61)SK4-9261 buvo atliekami ginčo žemės sklypo kadastriniai matavimai ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas ir prašė suderinti planą per 20 dienų nuo laiško gavimo.

Iš AB Lietuvos paštas ataskaitos už suteiktas paslaugas 2021-09-20-2021-0920 dienai nustatyta, kad atsakovei registruotu laišku RS172904961LT buvo išsiųstas šis pranešimas dėl plano derinimo.

Kaip matyti iš Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto 2019-11-05, atsakovė R. B. šio akto nepasirašė, nurodydama, kad neteisingai nurodytas kadastrinius matavimus atlikęs savininkas. Minėtame akte atsakovę atliko įrašą „Nenurodyta, kuris savininkas užsakė kadastro duomenų atnaujinimą. Aktą pateikė Valstybės žemės fondo matininkė, kuri atstovauja VĮ Turto banką, sutartis nei su vienu čia nurodytu savininku nepateikta. Kadastriniai matavimai neatlikti, tik buvo apeita apie sklypo ribos (filmuota medžiaga yra) Turto bankas pasirašė kaip būsimos žemės naudotojas“. Pateiktame VĮ Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus rašte 209-11-18 Nr. S-13035 dėl 2019-11-05 pretenzijos nurodyta, kad atsakovė 2019-11-05 ginčo žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte pažymėjo, kad ji nepasirašys minėto akto nes „kadastriniai matavimai 2019-11-05 nebuvo atlikti. Savininkai nurodyti neteisingai“, tačiau šios atsakovės pretenzijos yra nepagrįstos ir darbo eiga neturėtų būti stabdoma.

Iš prie atsiliepimo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad trečiasis asmuo D. G. buvo užsakiusi ginčo žemės sklypo planą, kurį 2015-06-18 parengė UAB „Geosas“, tačiau šis planas nepasirašytas ir nepatvirtintas, nes jam nepritarė atsakovė ir tai patvirtina atsakovės 2015-07-18 trečiajam asmeniui D. G. siųstas raštas dėl naudojimosi tvarkos pakeitimo.

AB Lietuvos paštas siuntos RS172904961LT įteikimo pranešimas, patvirtina, kad VĮ Valstybės žemės fondo ĮŽGS siuntėjo siunta atsakovei palikta gaunamų laiškų dėžutėje.

Iš Nacionalinės žemės tarnybos 2019-12-19 ginčo žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto Nr. 12KAM-110824 nustatyta, kad būtina tikslinti savivaldybę, ne visi savininkai derina planą, ne visi savininkai derina ribas ir būtina nurodyti įgaliojimo datą, patikslinti vertę, teisingai užpildyti 12 priedą ir pridėti įgaliojimus pagal kuriuos pasirašo savininkai.

Iš Nacionalinės žemės tarnybos 2020-01-07 ginčo žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto Nr. 12KAM-861 nustatyta, kad būtina tikslinti, nes ne visi savininkai derina planą ir ne visi savininkai derina ribas.

2020-08-14 Žemės sklypo, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, priėmimo ir perdavimo aktas Nr. 12MŽP-9-(14.12.114); 2020-03-22 Valstybės nekilnojamojo turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise perdavimo ir priėmimo aktas Nr. A6-1-47; 2018-09-07 Valstybės turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, perdavimo ir priėmimo akto Nr. A6-553(15.35-21) patvirtina, kad minėtų aktų pagrindu, ieškovei patikėjimo teise valdyti buvo perduotas 0,3809 ha iš bendro 0,9129 ha ploto ginčo žemės sklypo ir jame esantys pastatai: 5973/28868 dalys gyvenamojo namo, 7/25 dalis sandėlio, 39/50 dalis sandėlio, garažas, garažas ir stoginė.

Iš VĮ Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus rašto 2022-06-29 Nr. S-5579 Dėl žemės sklypo plano ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano derinimo matyti, kad atsakovė R. B. buvo informuota apie 2022-05-30, pagal 2022-05-11 VĮ Turto banko užsakymą Nr. (15.27Mr)-SK4-6227, atliktą žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinį matavimą, parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą.

Iš 2022-05-30 ginčo žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto nustatyta, kad atsakovė atsisakė pasirašyti ant šio akto motyvuodama tuo, kad toks aktas nėra reikalingas, kiti ginčo žemės sklypo bendraturčiai pasirašė, tai yra D. G. bei ieškovės įgaliotas asmuo Dainius Juozėnas.

Iš atsakovės atstovės pateiktų rašytinių dokumentu matyti, kad Žemės sklypo ribų paženklinimo aktu, ginčo žemės sklypo ribos buvo paženklintos 1997-12-15, 1998-10-08 įregistruotas žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre ir jam suteiktas Kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Valstybės žemės fondo 2020-02-07 rašto Nr. S-1367 Dėl informacijos ir dokumentų pateikimo turinio matyti, kad 2019-11-05 teisminiame ginče minimas žemės sklypas, nebuvo naujai ženklinamas, kadangi yra išlikę visi riboženkliai ir žemės sklypo (Kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos nebuvo keičiamos. Žemės sklypo planas buvo parengtas Klaipėdos miesto vietinėje koordinačių sistemoje, žemės sklypo ribas būtina perkelti į valstybinę koordinačių sistemą.

Iš 2017-08-08 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašto Nr. 1SS-2055-(8.5.) Dėl valstybinės žemės sklypo nuomos nustatyta, kad atsakovė 2017-04-04 su prašymu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, prašydama leisti išpirkti valstybinės žemės sklypo dalį, kuri Plane pažymėta C1 (1534 kv. m.) ir C2 (334 kv. m.). Šis prašymas buvo persiųstas nagrinėti Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriui, kuris jį išnagrinėjęs 2017-05-05 raštu Nr. 12SD-833-(14.12.104.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ atsisakė perduoti papildomą Žemės sklypo dalį ir nurodė, kad bendraturčiai gali susitarti dėl naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarkos.

Iš Paslaugų užsakymo 2022-05 Nr. (15.27Mr)-SK4- išrašo matyti, kad ieškovė trečiojo asmens VĮ Valstybės žemės fondo prašė suteikti šią paslaugą – ginčo žemės sklypo dalių, reikalingų statiniams ar įrenginiams (pagrindiniams daiktams) eksploatuoti, išskyrimas ir plotų nustatymas (nuo 10 dalių), objektas 5973/28868 dalys gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Šio užsakymo tikslas atnaujinti žemės sklypo dalių planą dėl teisminio ginčo.

VĮ Registrų centras pateikti duomenys dėl ginčo žemės sklypo patvirtina, kad 2017-04-20 Kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypo vertės apskaičiavimo aktu Nr. 36 buvo patikslinta ginčo žemės sklypo vertė.

Iš Nacionalinės žemės tarnybos 2022-11-14 ginčo žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto Nr. 12KAM-110492-(10.9E.) nustatyta, kad ne visi savininkai derina planą ir ne visi savininkai derina žemės sklypo paženklinimo aktą.

Dėl pasikeitusių kadastro duomenų įregistravimo be bendrasavininkių sutikimo.

Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl to, ar atsakovė būdama ginčo žemės sklypo bendraturtė pagrįstai atsisako patvirtinti ieškovės atliktus ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus bei šiuos matavimus registruoti.

Bendrosios nuosavybės teisės atveju kiekvienas iš turto savininkų turi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamą nuosavybės teisę, reiškiančią savininko teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą leisti įregistruoti ieškovei, atsakovei ir trečiajam asmeniui D. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio ginčo žemės sklypo kadastrinius duomenis pagal VĮ Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus grupės vadovės Virginijos Brazdžiūnienės 2022-06-27 parengtą žemės sklypo, kurio bendras plotas 9129 m², kadastro duomenų bylą be atsakovės kaip ginčo žemės sklypo bendraturtės sutikimo. Toks ieškovės pareikštas reikalavimas pašalinti pažeidimus, trukdančius naudotis jai priklausančiu daiktu, kvalifikuotinas kaip daiktinės teisės reglamentuojamas reikalavimas ginti nuosavybės teisę (CK 4.98 straipsnis) ir ieškovės, kaip vieno iš ginčo žemės sklypo savininkų, pageidavimas įregistruoti po kadastrinių matavimų patikslintus ginčo žemės sklypo pasikeitusius kadastro duomenis, tai yra ribas ir plotą yra teisėtas.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – NTKĮ) 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą, kai šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais formuojami nekilnojamieji daiktai ar šio įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys. NTKĮ 9 straipsnio 3 dalis numato, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų pakeitimo tvarką ir reikalavimus bei leistinus kadastro duomenų neatitikimų dydžius dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų nustato Kadastro nuostatai.

Pagal NTKĮ 9 straipsnio 1 dalį Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti žemės sklypų kadastro duomenys turi būti keičiami, jei žemės sklype buvo <...> atlikti kiti veiksmai, pakeitę kadastro duomenis. Nekilnojamojo turto kadastre (toliau vadinama – kadastras) registruojamų Nekilnojamojo turto registre, įrašymo į kadastrą, nekilnojamojo daikto planų ir kadastro duomenų, formų, turinio ir parengimo bei kadastro duomenų bylos suformavimo, žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinačių nustatymo atliekant kadastrinius matavimus, kadastre įrašytų duomenų pakeitimo, prašymų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti pateikimo ir nagrinėjimo tvarką, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – Nuostatai). Pagal Nuostatų 12 punktą žemės sklypas laikomas baigtu formuoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui ar jo įgaliotam teritorinio padalinio vadovui priėmus sprendimą patvirtinti nustatytus kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą). Nuostatų 65 punktas nustato, kad tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal šių Nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas pateikia žemėtvarkos skyriui ar šių Nuostatų 651 punkte nustatytu atveju – kadastro tvarkytojui ir apie tai informuoja užsakovą. Jeigu žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas jį suderina. Žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas turi teisę suderinti žemės sklypų planus, kuriuose nėra šių žemės sklypų savininkų parašų, tik tuo atveju, kai visi šie žemės sklypai ar jų dalis bus paimami visuomenės poreikiams (Nuostatų 66 punktas). Nuostatų 84 punkte nustatyta, kad kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti kadastro tvarkytojui turi būti pateikiami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, išskyrus atvejus, nurodytus šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalį prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo. Nesant bent vieno iš savininkų prašymo ar sutikimo procesas negalimas.

Taigi, pagal esamą teisinį reglamentavimą, ieškovė, nesant atsakovės kaip vieno iš ginčo turto bendrasavininkės sutikimo negali teisės aktų nustatyta tvarka suderinti su Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos teritoriniu padaliniu bei įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre ir registre atliktų kadastrinių matavimų, kuriuos 2022-06-27 atliko VĮ Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus grupės vadovės Virginijos Brazdžiūnienės. Todėl ieškovė pagrįstai reikalauja suteikti jai teisę ieškinyje nurodomiems veiksmams atlikti.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne bendraturčio siekiamą įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004; 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009; kt.).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų „Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų“ (toliau – nuostatai) 15.6 punkte numatyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami žemės sklypo savininkui ar valstybinės žemės naudotojui pageidaujant. Nuostatų 65 punktas numato, kad tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal šių Nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas pateikia žemėtvarkos skyriui, o nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla tikrinama vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos vadovo patvirtintomis taisyklėmis. Nuostatų 67 punktas numato, kad tais atvejais kai žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas jį suderina. Nuostatų 84 punktas numato, kad kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti kadastro tvarkytojui turi būti pateikiami NTKĮ 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Šio NTKĮ 12 straipsnio 2 dalis numato, kad kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo, Kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė siekia įregistruoti parengtus ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus, kuriems negautas atsakovės kaip vienos iš bendraturtės sutikimas. Sprendžiant ginčą, būtina įvertinti, ar atsakovės nesutikimas įteisinti atliktus kadastrinius matavimus yra teisėtas veiksmas, ar tai kokiu nors būdu pažeistų jos teises ir teisėtus interesus. Suinteresuoti asmenys turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti teisinę registraciją, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš kadastrinių matavimų darbų nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Esant ginčui dėl atsisakymo duoti sutikimą, teismas nagrinėja konkretaus atsisakymo priežastis.

Iš Nacionalinės žemės tarnybos 2019-12-19 ginčo žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto Nr. 12KAM-110824 nustatyta, kad būtina tikslinti savivaldybę, ne visi savininkai derina planą, ne visi savininkai derina ribas ir būtina nurodyti įgaliojimo datą, patikslinti vertę, teisingai užpildyti 12 priedą ir pridėti įgaliojimus pagal kuriuos pasirašo savininkai. Iš Nacionalinės žemės tarnybos 2020-01-07 ginčo žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto Nr. 12KAM-861 nustatyta, kad būtina tikslinti ne visi savininkai derina planą ir ne visi savininkai derina ribas, o 2022-11-14 ginčo žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto Nr. 12KAM-110492-(10.9E.) nustatyta, kad ne visi savininkai derina planą ir ne visi savininkai derina žemės sklypo paženklinimo aktą. Šie akta iš esmės patvirtina, kad baigti procedūras dėl kadastro duomenų pateikimo trukdo tai, kad vienas iš ginčo bendraturčių nesuderina žemės sklypo plano.

Teismas sprendžia, kad atsakovė neįrodė, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimas ir daiktinių teisių įregistravimas pažeis jo kaip bendraturčio interesus.

Taip pat pažymėtina, kad CK 1.137 straipsnio 3 dalyje nustato, jog draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t.y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Tik įrodžius realius bendraturčių teisių pažeidimus, sutikimo įregistruoti naujai atliktus žemės sklypo kadastrinius matavimus nedavimas būtų laikomas pagrįstu. Atsakovės pareiga buvo pagrįsti bei įrodyti, kuo yra netinkamas ieškovės teisių įgyvendinimo būdas - įregistruoti šalims bendrąja daline nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų naujus kadastro matavimus. Atsakovė nepateikė motyvuoto atsisakymo pasirašyti pateiktus dokumentus ir neįrodė, kad naujų kadastrinių matavimų įregistravimas kaip nors pažeistų jos teises ar teisėtus interesus. Teismo vertinimu atliktų kadastrinių matavimų įregistravimas ne tik nepažeis atsakovės teisių ir interesų, bet bus naudingas ir jai pačiai, kadangi bus aiškios žemės sklypų ribos.

Ieškovė, turėdama nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis, kuriuos patikrins ir jų teisingumą įvertins įgaliota tą daryti valstybės institucija (Nacionalinė žemės tarnyba), įgis teisę pateikti šiuos kadastro duomenis įregistravimui viešame registre. Atsakovės nesutikimas pateikti prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą pasireiškia jos nepasirašymu žemės sklypo plane ir užkerta kelią ieškovei įgyvendinti savo teisę įregistruoti nustatytus tikslius kadastro duomenis.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė nagrinėjamu atveju nepagrįstai ginčija ieškovės, kaip bendraturtės, teisę, susijusią su bendru daiktu, dėl ko toks atsakovės elgesys neatitinka CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų ieškoti bendraturčiams priimtiniausio sprendimo būdo. Ieškovė bandė gauti iš atsakovės sutikimą įregistruoti pasikeitusius kadastro duomenis, tačiau tokio sutikimo įstatyme nustatyta forma tiek iki bylos nagrinėjimo teisme, tiek ir nagrinėjant bylą teisme, gauti nepavyko, todėl ieškovės ieškinį dėl pasikeitusių kadastro duomenų įregistravimo be bendrasavininko, tai yra be atsakovės sutikimo teismas pripažįsta pagrįstu ir tenkina.

Teismo vertinimu nėra svarbu kokiu tikslu ieškovė siekia tikslinti ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus, nes ji kaip ginčo žemės sklypo bendrasavininkės atstovė patikėjimo teise, turi tokią teisę.

Dėl atsakovės nurodytų aplinkybių, kad yra būtina išankstinė neteisminė ginčo sprendimo tvarka. Išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos nustatymas susijęs su asmens teisės į teismą įgyvendinimu, todėl gali būti reglamentuojamas tik įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2006). Teismas nesutinka, kad ieškovės ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtu, nes ieškovė nesinaudojo ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, nes kaip matyti ieškovė nuo 2019 m. siekia nustatyti ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarką ir siuntė ginčo žemės sklypo bendraturčiams jos siūlomą naudojimosi tvarkos planą, tačiau atsakovė nepritarė, nes pasirašė, todėl ieškovė ir kreipėsi į teismą.

Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo.

Ginčo šalys, tai yra ieškovė, kuri patikėjimo teise valdo Lietuvos Respublikai priklausančias ginčo žemės sklypo dalis bei statinius ginčo žemės sklype, atsakovė ir trečiasis asmuo D. G., yra ginčo žemės sklypo bendraturčiai. Kaip minėta, pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu. Tai, kad tarp ginčo žemės sklypo bendraturčių yra kilęs ginčas dėl naudojimosi ginčo sklypu tvarkos patvirtina tai, kad trečiasis asmuo 2015 m. siekė nustatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką, tačiau atsakovė nepritarė UAB „Geosas“ parengtam ginčo žemės sklypo naudojimosi planui. Tai, kad yra kilęs ginčas tarp bendraturčių dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu iš esmės patvirtina ir 2017-08-08 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštas Nr. 1SS-2055-(8.5.) bei atsakovės ir trečiojo asmens teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje, nagrinėjant bendraturčių ginčus, suformuotos principinės nuostatos, t.y. objektyviai egzistuojantis poreikis užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą teisminę praktiką orientavo ta kryptimi, jog, sprendžiant bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimus, ginčai teisme sprendžiami svarbią reikšmę skiriant nusistovėjusiai faktinei žemės sklypo naudojimosi tvarkai. Tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių, negu pozityvių padarinių, pvz., esamos mini infrastruktūros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, mašinų stovėjimo vietų ir kt.) keitimą. Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus, mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai ir nepažeistų nė vieno bendraturčio teisių bei interesų.

Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus (projektą) galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai. Jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti. Šis teismo atsisakymas neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą.

Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje toks naudojimosi tvarkos nustatymas ne visada yra galimas, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka inter alia nepagrįstai suteikiamas prioritetas vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises.

Teismai praktikoje išaiškino tokius naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijus: teisėtumas, adekvatumas dalims bendrosios nuosavybės teisėje, socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus, faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1. Teismų praktika. 2010, 32).

Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad įstatymai įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Optimalesniam naudojimosi bendrąja nuosavybe variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis, todėl siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. ir kt. v. S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. A. U. ir kt., bylos Nr. 3K-3-638/2005; 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. D. Š., bylos Nr. 3K-3-576/2006; kt.).

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodyta, jog žemės sandorių formą nustato Civilinis kodeksas ir šis įstatymas. Prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas. Žemės sklypo planas yra neatskiriama žemės sandorio dalis. 1998 m. galiojusio Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 14 straipsnyje taip pat buvo nustatyta, jog žemės sandoriai sudaromi raštu. Privaloma bet kurio žemės sandorio dalis – žemės sklypo (sandorio objekto) planas, patvirtintas valstybinės žemėtvarkos tarnybos. Taigi į bylą pateiktas 1998-01-20 ginčo žemės sklypo planas buvo privaloma žemės sandorio dalis. Taip pat pažymėtina, jog 1998 m. galiojusiame 1964 m. civilinio kodekso 122 straipsnyje, be kita ko, buvo nustatyta, kad bendroji dalinė nuosavybė valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama visų jos dalyvių sutikimu. Esant nesutarimui, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismine tvarka bet kurio iš dalyvių ieškiniu. Tokia pat nuostata įtvirtinta ir nuo 2001 m. galiojančio CK 4.75 straipsnio 1 dalyje, t.y. bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 1998-01-20 ginčo žemės sklypo planas parengtas Korporacijos „Matininkai“, kuriame tuometiniams bendraturčiams yra priskirtas atitinkamas žemės sklypo plotas pagal inicialus (raides) ir per daugiau nei 20 metų faktiškai susiklostė tarp bendraturčių naudojimasis atitinkamomis ginčo žemės sklypo dalimis. Nors šis 1998 m. ginčo žemės sklypas ir yra suderintas su Klaipėdos rajono meru, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos vyr. architekte bei Klaipėdos rajono žemėtvarka bei tuometiniais ginčo žemės sklypo bendraturčiais, tačiau šis planas ne buvo patvirtintas notariškai ir nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Įvertinus nustatyta aplinkybes laikytina, kad tarp ginčo žemės sklypo bendraturčių konkreti naudojimosi tvarka iki šiol nebuvo nustatyta ir nebuvo įregistruota įstatymo nustatyta tvarka, todėl ieškovė būdama ginčo žemės sklypo bendraturtės atstovė teisėtai ir pagrįstai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos nustatymo ir siekia apsibrėžti kokiomis konkrečiai ginčo žemės sklypo dalimis kiekvienas iš bendraturčių naudosis ginčo žemės sklypu, o kokios ginčo žemės sklypo dalys bus bendro naudojimo.

Iš Korporacijos „Matininkai“ Žemės sklypo plano sudaryto 1998-01-20 matyti, kad ginčo žemės sklypo, bendraturčiai buvo S. J. M., jam skirta 3888 m², jis naudojasi „A1“, „A2“ ir „A3“, A K. N., jam skirta 1432 m² ir naudojasi „B“ o Kretingos miškų urėdijai - 3809 m² ir naudojasi „C1“, „C2“ ir „C3“, o bendrai naudojasi „D“, „E“, „F“ ir „L“, o šiuo metu ginčo žemės bendraturčiai yra atsakovė, trečiasis asmuo D. G. ir Lietuvos Respublika, atstovaujama patikėjimo teisės ieškovės.

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo nustatyti ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal VĮ Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus grupės vadovės Virginijos Brazdžiūnienės 2022-06-27 parengtą „Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą M 1:500, sklypo plotas 9129 m²“, kuriame: atsakovei skiriama naudotis ginčo žemės sklypo dalimis kaip naudojamomis atskirai plane pažymėtomis A1 (2529 m²), A2 (1138 m²), A3 (26 m²), taip pat ginčo žemės sklypo dalimis kaip naudojamomis bendrai kartu su kitais bendraturčiais D (398 m²), R (7 m²), G (111 m²), H (46 m²), I (46 m²), L (102 m²), E (116 m²), Z (85 m²), iš viso – 4604 m²; D. G. skiriama naudotis ginčo žemės sklypo dalimis kaip naudojamomis atskirai plane pažymėtomis B1 (427 m²), B2 (51 m²), taip pat ginčo žemės sklypo dalimis kaip naudojamomis bendrai kartu su kitais bendraturčiais D (62 m²), P (41 m²), R (7 m²), E (62 m²), I (14 m²), M (19 m²), Z (33 m²), iš viso - 716 m²; o Lietuvos Respublikai skiriama naudotis ginčo žemės sklypo dalimis kaip naudojamomis atskirai plane pažymėtomis C1 (1887 m²), C2 (962 m²), C3 (10 m²), taip pat žemės sklypo dalimis kaip naudojamomis bendrai kartu su kitais bendraturčiais D (330 m²), P (366 m²), E (46 m²), L (39 m²), M (66 m²), F (27 m²), N (27 m²), K (49 m²) iš viso - 3809 m². Ieškovė pareikštu ieškiniu siekia nusistatyti tarp bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarką ir mano, jog jos pateiktas 2022-06-27 naudojimosi ginčo žemės sklypu planas yra tinkamas, nepažeidžia nė vieno bendraturčio teisių ar interesų.

Kaip matyti nagrinėjamu atveju nuo 1998 m. tarp senųjų ir naujų ginčo žemės sklypo bendraturčių susiklostė faktinis ginčo žemės sklypo naudojimas, tačiau konkreti ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp ginčo žemės sklypo bendraturčių nėra nustatyta ir notariškai patvirtinta ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Atsakovės nurodytas aplinkybes, kad naudojimosi tvarka yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre yra paneigia į bylą pateiktas ginčo žemės sklypo išrašais iš nekilnojamojo turto registro. Tai, kad tarp bendraturčių yra kilęs ginčas dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos patvirtinta tiek į bylą surinkti įrodymai, tiek šalių teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad dar 2015 m. trečiasis asmuo D. G. buvo iniciavusi ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymą, tai yra kreipėsi į UAB „Geosas“ ir 2015-06-18 buvo parengtas ginčo žemės sklypo naudojimosi planas, kuriam kaip patvirtina į bylą surinkti įrodymai atsakovė nepritarė. Atsakovė nurodo, kad ieškovės pateiktas ginčo žemės sklypo naudojimosi planas iš esmės yra tapatus trečiojo asmens D. G. užsakytam planui, kurį nubraižė UAB „Geosas“.

Teismas nesutinka su atsakovės argumentais, kad ieškovė, kuri patikėjimo teise valdo Lietuvos Respublikai priklausančius statinius esančius ginčo sklype, tiek ir dalį ginčo žemės sklypo nėra įgaliotas asmuo reikalauti nustatyti ginčo sklypo naudojimosi tvarką. Tai, kad ieškovė teisėtai valdo valstybės turtą patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, tai yra 2018-09-07 Valstybės turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, perdavimo priėmimo aktas Nr. A6-533(15.35-21) dėl pastato garažo ir pastato stoginės, esančių ginčo žemės sklype perdavimo ieškovei iš VĮ Valstybinių miškų urėdijos, 2020-03-22 Valstybės turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, perdavimo priėmimo aktas Nr. A6-1-47 dėl 5973/28868 dalių gyvenamojo namo, 7/25 dalių sandėlio, 39/50 dalių sandėlio ir pastato – garažo, esančių ginčo žemės sklype perdavimo ieškovei iš VĮ Valstybinių miškų urėdijos bei 2020-08-14 Valstybės turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, perdavimo priėmimo aktas Nr. 12MŽP-9(14.12.114.) dėl 0,3809 ha dalių ginčo žemės sklypo perdavimo ieškovei iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus. Tai, kad šie aktai nėra patvirtinti notariškai kaip tvirtina atsakovė, nesudaro pagrindo pripažinti, kad šie aktai yra negaliojantys ir ieškovė nėra Lietuvos Respublikai priklausančio aukščiau išvardyto turto patikėtinė, nes tai, kad ieškovė patikėjimo teise valdo valstybės turtą yra įregistruota ir Nekilnojamojo turto registre, o kol šie duomenys nėra nuginčyti yra teisėti ir galiojantys ir teismui nėra pagrindo jais abejoti.

Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ji turi pirmumo teisė iš valstybės įsigyti dalį ginčo žemės sklypo nesudaro pagrindo, daryti išvadai, kad ieškovė negali reikalauti nustatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos ar keisti ginčo žemės sklypo kadastrinius duomenis, nes ieškovė yra Lietuvos Respublikai priklausančio turto patikėtinė. Tai, kad ginčo žemės sklype esantis pastatas- gyvenamas namas, plane žymimas 1A1p, kuriame yra šiuo metu suformuoti du atskiri turiniai vienetai tai yra du butai, kurių vienas priklauso atsakovei, o kitas trečiajam asmeniui D. G. nepaneigia, ar tai, kad ginčo žemės sklypo paskirtis yra dvibučių namų statybai, taip pat nėra pagrindas netenkinti ieškinio, nes dalis gyvenamajame name esančių patalpų nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o šias patalpas patikėjimo teise valdo ieškovė nuo 2020-03-22, o pirmuosius statinius ginčo žemės sklype ieškovė patikėjimo teise pradėjo valdyti dar 2018-08-07, kai juos perėmė iš VĮ Valstybinių miškų urėdijos.

Ieškovės atstovų ir trečiojo asmens VĮ Žemės ūkio duomenų banko atstovės paaiškinimais bei į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2019 m. ieškovė būdama valstybei priklausančio turto, esančio ginčo žemės sklype, patikėtinė ėmėsi tam tikrų veiksmų siekdama įgyvendinti ginčo žemės sklype patikėjimo teise valdomo turto savininkės teisių, tai yra dar 2019-06-04 sudarė sutartį Nr.(224-621)S1-374/SR-2387 su VĮ Žemės ūkio duomenų banko (ankstesnis pavadinimas - Valstybės žemės fondas, o šios sutarties pagrindu ieškovė 2019-08-17 VĮ Žemės ūkio duomenų bankui pateikė Paslaugų užsakymą Nr. (15.27-61) SK4-9261, kuriuo buvo užsakyta paslauga atlikti „iki 1 ha ploto žemės sklypo kadastrinius matavimus ir nustatyti žemės sklypo dalių reikalingų statiniams eksploatuoti, išskyrimą ir plotų nustatymą“.

Kaip motyvus dėl ko nepritaria ieškovės siūlomai naudojimosi tvarkai atsakovė taip pat nurodo, kad 2022 m. naudojimosi tvarkoje jai priskirtos atskirai naudotis dalys „A2“ ir „A1“ nėra izoliuotos, o tai pažeidžia CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostatas. Nurodo, kad jai priklausančioje dalyje „A1“ nubraižytas siauras bendro naudojimo takelis iki transformatorinės, pažymėtas ribų taškais 76, 77, 78, 79, 80, 81 ir 82, tačiau tokiu takeliu naudotis bus nepatogu ir ateityje tarp šalių kils konfliktai ir ji nesutinka, kad jos žeme vaikščiotų kaimynai. Nesutinka, kad jai atskirai naudotis yra išskirta dalis „A3“ (26 m²), kuria 25 metus bendrasavininkai naudojosi bendrai. Nurodo, kad plane atsirado pastatas daržinė pažymėtas indeksu „Z“ (118 m²), kuris dar 1997-12-15 žemės sklypo ribų paženklinimo akte nenurodytas, nes sudegė 1997-08-27, o 2022 m. žemės sklypo plane šis pastatas vėl atsiranda ir pažymimas „611Ž“. 1998 m. Tvarkoje ši žemės sklypo dalis, kurioje stovėjo pastatas - daržinė yra priskirta prie žemės sklypo dalies naudotis bendrai, todėl mano, kad nėra jokio pagrindo šios nusistovėjusios tvarkos keisti. Nurodo, kad pagal pateiktą naudojimosi tvarką viduryje bendro kiemo išskirta dalimi nebus įmanoma ja naudotis ir tai prieštarauja protingumo ir racionalumo principams, nes šioje vietoje D. G. laiko savo malkas. Nesutinka, kad jos metalinis šiltnamis, kuris pagal 1998 m. naudojimosi tvarką pažymėtas raide „A4“ ir buvo priskirtas S. M. (dabar R. B.), 2022 m. naudojimosi tvarkoje yra priskirtas D. G. prie jai atskirai naudotis dalies „B1“. 2022 m. Tvarkoje paslinkta tvora ir padidinta dalis C1 nuo 1534 m² padidinta iki 1887 m² jos naudojamos dalies sąskaita. Pagal ieškovės siūlomą nustatyti naudojimosi tvarką jai nepalikta galimybė apeiti apie jai priklausančius pastatus - sandėlius, pažymėtus indeksu 511 p. Atsakovė mano, kad yra pažeidžiamos jos teisės, nes prašomoje nustatyti tvarkoje iš jai priklausančios žemės sklypo dalies į bendrą 790 m² plotą išskaičiuota 398 m², o iš D. G. tik 62 m², nors jos nuomone į bendrai skirtą naudotis plotą turi būti išskirta iš visų bendrasavininkų po lygią dalį.

Atsakovė neginčijo aplinkybių, kad šiltnamis, kuris yra ginčo žemės sklypo dalyje, kuri pagal ieškovės siūlomą naudojimosi tvarką patenką į „B1“ ir būtų priskirtas trečiajam asmeniui D. G., nėra įregistruotas. Teismas pažymi, kad įvertinus, tai, kad šiltnamis nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre ir nėra duomenų, kad šis šiltnamis nuosavybės teise priklausytų atsakovei, todėl nėra pagrindo teigti, kad sudarant planą ši ginčo žemės sklypo dalis negali atitekti trečiajam asmeniui.

Tiek ieškovės atstovai, tiek tretieji asmenys mano, kad ieškiniu prašoma nustatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka atitinka visų bendraturčių interesus yra racionali, todėl turėtų būti patvirtinta. Tačiau su tokiais argumentais teismas nesutinka.

Teismas sutinka su atsakovė nurodytomis aplinkybėmis, kad siūlomoje nustatyti naudojimosi tvarkoje ne visi sprendiniai yra racionalūs ir nepažeidžiantys atsakovės ar kitų bendraturčių interesų. Kaip matyti atsakovei yra priskirtos naudotis ginčo žemės sklypo dalys pažymėtos „A1“, „A2“ ir „A3“, trečiajam asmeniui „B1“ ir „B2“, o Lietuvos Respublikai „C1“, „C2“ ir „C3“ bei numatytos dalys, kuriomis šalys naudojasi bendrai. Atsakovei nuosavybės teise priklauso pastatas - sandėlis, plane žymimas 5I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir siūlomoje ieškovės naudojimosi tvarkoje šis pastatas - sandėlis priskirtas prie sklypo dalių pažymėtų „C1“ ir „D“, tai yra ieškovė ir atsakovė bendrai naudojasi „D“ dalimi, tačiau atsakovei nėra numatyta galimybė apeiti apie visą jai priklausantį statinį, o tai teismo vertinimu pažeidžia atsakovės kaip statinio savininkės interesus, nes ieškovė negalės tinkamai prižiūrėti jai priklausančio statinio, nes prie jai priklausančio statinio ji gali patekti tik iš bendro naudojimosi skirtos žemės sklypo dalies „D“. Kaip patvirtina bylos medžiaga bendraturčių santykiai yra itin konfliktiški ir nagrinėjamu atveju siūlomoje nustatyti tarkoje nėra numatyta galimybė apeiti apie bendraturčiam priklausantį pastatą - gyvenamąjį namą, o tai teismo vertinimu taip pat gali kelti tarp šalių ginčus.

Galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektą, kuris nepažeistų bendraturčių teisių ir interesų, atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai. Įvertinęs tai, kas anksčiau aptarta, teismas daro išvadą, jog ieškovės pasiūlyta žemės sklypo naudojimosi tvarka pažeidžia atsakovės kaip bendraturtės teises ir interesus, yra sudaranti galimybes bendraturčių ginčams ir konfliktams kilti ateityje, todėl ieškinys dalyje dėl naudojimosi tvarkos nustatymo atmestinas.

Nagrinėjamu atveju atsakovė savo projekto ir siūlymų neteikė, o tik reiškė prieštaravimus. Pažymėtina, jog atsakovai savo teises bei interesus byloje gali ginti tiek pareikšdami priešieškinį, tiek teikdami atsiliepimą. Atsakovai patys pasirenka vieną iš šių būdų ir tai negali būti laikoma piktnaudžiavimu savo procesinėmis teisėmis. Jeigu ieškovė siekia, kad žemės sklypo naudojimosi tvarka būtų nustatyta, būtent ji privalo pateikti tokį pasiūlymą/žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, kuris nepažeistų kitų bendraturčių teisių ir interesų.

Kaip minėta, teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių/bendraturčio pateiktus projektus (projektą) galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Dėl to, jeigu byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai (projektas) yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti. Šis teismo atsisakymas neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą.

Dėl atsakovės prašymo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, gali būti pripažintas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, teismas nustatęs piktnaudžiavimo atvejus, gali skirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-09 nutartis civilinėje byloje 3K-3-346/2012).

Kasacinis teismas nurodė, kad procesinės teisės susijusios su tam tikra asmens pasirinkimo laisve. Ši laisvė pasireiškia tuo, kad asmuo gali pasirinkti įgyvendinti turimą teisę ar jos neįgyvendinti. Piktnaudžiavimas procesine teise yra susijęs su atitinkamos teisės įgyvendinimu, t. y. kaip konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimas. Taigi tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir taikyti CPK 95 straipsnyje įtvirtintas pasekmes, pirmiausia turi būti nustatyta, kad asmuo turi tam tikrą procesinę teisę, t. y. pasirinkimo laisvę veikti tam tikru būdu, įgyvendinti procesinę teisę arba ne. Jeigu asmeniui nustatyta procesinė pareiga, jis neturi pasirinkimo laisvės, neturi procesinės teisės, taigi neturi ir kuo piktnaudžiauti

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnis ir CPK 5 straipsnis nustato kiekvieno suinteresuoto asmens teisę kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, vien tai, kad ieškovė pateikė patikslintą ieškinį atsakovei, nereiškia, jog jis piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, nes ieškovė ieškinį pateikė siekdamas apginti savo, jos įsitikinimu, pažeistus interesus ir tai savaime nepatvirtina nesąžiningumo ar sąmoningo veikimo prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, nes priešingu atveju CPK 95 straipsnio nuostatos paneigtų kiekvieno suinteresuoto asmens teisę kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka, todėl atsakovo prašymas ieškovui skirti baudą CPK 95 straipsnio pagrindu atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, atsakovei – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė ieškiniu reiškė du neturtinio pobūdžio reikalavimus ir buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punktas).

Žyminis mokestis už neturinį reikalavimą ieškinio pateikimo dieną buvo 89,00 Eur, nes ieškinys buvo pateiktas per EPP, todėl ieškinį tenkinus iš dalies yra pagrindas iš atsakovės valstybės naudai priteisti 89,00 Eur žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo buvo atleista ieškovė.

Byloje yra susidariusių 20,08 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, kurios, ieškinį atmetus priteistinos iš ieškovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 2 dalis), todėl iš ieškovės valstybės naudai yra pagrindas priteisti 10,00 Eur išlaidų valstybės naudai ir iš atsakovės yra pagrindas priteisti 10,00 Eur išlaidų valstybės naudai.

Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad patyrė 968,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, tai yra atstovavimo išlaidų advokato pagalbai.

Trečiasis asmuo D. G. pateikė rašytinius įrodymus dėl 2 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, tai yra atstovavimo išlaidų advokato pagalbai.

Ieškinį tenkinus iš dalies yra pagrindas proporcingai patenkinto ieškinio reikalavimų daliai tarp šalių paskirstyti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas ir iš atsakovės trečiajam asmeniui D. G. yra pagrindas priteisti 1250,00 Eur D. G. patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Iš ieškovės atsakovei yra pagrindas priteisti 484,00 Eur atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko, juridinio asmens kodas 112021042, teisę įregistruoti jo lėšomis 0,9129 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nustatytus pagal VĮ Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus grupės vadovės Virginijos Brazdžiūnienės 2022-06-27 parengtą žemės sklypo, kurio bendras plotas 9129 m², kadastro duomenų bylą, įregistruojant be bendraturtės atsakovės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sutikimo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės R. B. 1 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui D. G..

Priteisti iš atsakovės R. B. 89,00 Eur žyminį mokestį, valstybei, ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5661.

Priteisti iš atsakovės R. B. 10,00 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Priteisti iš ieškovės VĮ Turto bankas 484,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei R. B..

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.