- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-10
- Bylos Nr.
- e2S-630-618/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00999-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Atsakovas
- I. S.
- Ieškovas
- O. S.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo I. S. (I. S.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės O. S. ieškinį atsakovui I. S. (I. S.) dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė O. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti naudojimosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią: 1) atsakovas I. S. naudojasi patalpa, pažymėta indeksu 8-7; 2) ieškovė O. S. naudojasi patalpomis, pažymėtomis indeksais 8-8 ir 8-9; 3) šalys bendrai naudojasi patalpomis, pažymėtomis indeksais 8-1, 8-2 (koridorius), 8-3 (sandėliukas), 8-4 (vonia), 8-5 (tualetas), 8-6 (virtuvė); priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovui I. S.
2.1. Nurodė, kad atsakovas ketina jam priklausančią turto dalį parduoti, todėl iki bylos išnagrinėjimo teisme, gali pasikeiti ginčo turto savininkas, dėl ko tektų spręsti klausimą dėl tinkamo atsakovo (naujojo bendraturčio) įtraukimo, o tai lemtų papildomas išlaidas. Be to, atsakovui bylos nagrinėjimo metu pardavus savo turto dalį liktų neišspręstas klausimas dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo, kas sukeltų dviprasmišką situaciją – naujajam bendraturčiui nebūtų žinoma, kokia turto dalimi jis gali naudotis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. vasario 10 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – atliko įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo į 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio atsakovui I. S.
3.1. Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos tuomet, jei jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės dažniausiai yra taikomos asmens, kuris yra ginčo šalis byloje ir kuriam vienas ar kitas daiktas priklauso pagal nuosavybės teisę, turtui, tačiau CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo – gali būti taikoma ne vien tik ribojant atsakovo (suinteresuoto asmens) nuosavybės teisę į turtą, o atsižvelgiant į pareikšto ieškinio (pareiškimo) pobūdį ir dalyką tokia apsaugos priemonė gali būti taikoma ir laikinai apribojant kitų asmenų nuosavybės teisę į ginčo objektus.
3.2. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, išanalizavus ieškovės prašyme nurodytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, pareikštų reikalavimų pobūdį (naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas), byloje pateiktus duomenis apie galimą dalies turto perleidimą, siekiant išsaugoti esamą padėtį iki bylos išnagrinėjimo ir išvengti galimų papildomų ginčų dėl turto perleidimo ir jo pasekmių, tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl ieškovės prašymas tenkintinas.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atskiruoju skundu atsakovas I. S. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis – užtikrinti teismo būsimo sprendimo įvykdymą. Taigi, laikinąsias apsaugos priemones teismas turi ir gali taikyti tik tuomet, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog teismo sprendimą įvykdyti bus sunku arba visiškai neįmanoma tuo atveju, jeigu pareikštas ieškinys būtų patenkintas. Teismas turi teisę taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios tiesiogiai susijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais, padeda užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės, kurios neužtikrina ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo, negali būti taikomos. Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiamas ginčas dėl naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo, t. y. nėra sprendžiamas ginčas dėl šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turo dalies dydžio, todėl ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ieškiniu pareikšto reikalavimo esmės, nėra susijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu.
4.2. Aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo teisme metu gali pasikeisti ginčo turto dalies savininkas, negali apsunkinti teismo sprendimo vykdymo ar padaryti jo neįmanomo, nes naujajam savininkui ginčo turtas priklausys bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl jam taip pat reikės spręsti klausimą dėl naudojimosi daiktu tvarkos su ieškove nustatymo.
Atsiliepimas
5. Ieškovė O. S. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas siekia parduoti jam nuosavybės teise priklausančią 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad atsakovui bylos nagrinėjimo metu pardavus savo turto dalį liktų neišspręstas klausimas dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo, kas sukeltų dviprasmišką situaciją – naujajam bendraturčiui nebūtų žinoma, kokia turto dalimi jis gali naudotis.
5.2. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad laikinosios apsaugos priemonės neatitinka pareikšto reikalavimo esmės, ir yra nesusijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu, kadangi byloje nesprendžiamas ginčas dėl šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turo dalių dydžio. Teisės aktuose nėra vienareikšmiškai pasakyta, kokiais kriterijais remdamasis teismas turi nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Be to, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ne tik siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo vykdymą, bet ir laikinai sureguliuoti ginčo situaciją. Nagrinėjamu atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas galės bet kuriuo metu jam priklausančią buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį perleisti trečiajam asmeniui, taip apsunkindamas faktinį naudojimąsi butu, nes naujajam buto dalies savininkui nebus privaloma tarp ieškovės ir atsakovo nusistovėjusi naudojimosi butu tvarka.
5.3. Iki bylos išnagrinėjimo teisme atsakovui perleidus nuosavybės teisę į jam priklausančią buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, gali pasikeiti ginčo turto savininkas, dėl ko tektų spręsti klausimą dėl tinkamo atsakovo (naujojo bendraturčio) įtraukimo, o tai lemtų papildomas išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
8. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. nutarties, kuria buvo patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atliktas įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo į 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio atsakovui I. S.., teisėtumas ir pagrįstumas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
9. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartos civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019).
10. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).
11. Vadinasi, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Tik įsitikinęs ieškinio reikalavimų tikėtinu pagrįstumu teismas gali spręsti, ar yra antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
12. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo prašo nustatyti ieškinyje nurodytą naudojimosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovė kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, jos manymu, pagrindžiančius ieškinyje dėstomas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju, nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovės reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, ar kad ji savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu ir pan., pareikštas ieškinys yra pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ieškovės poziciją pagrindžiančiais teisiniais pagrindais. Todėl apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.
13. Vertindamas kitos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui, egzistavimą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo bei sąsajumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Laikinosios apsaugos priemonės neturi varžyti proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti, be to, jos turi būti tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais, užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą.
14. Ginčijama nutartimi byloje pareikštų reikalavimų įvykdymui užtikrinti teismas nurodė iki teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje atlikti įrašą viešame registre dėl atsakovui priklausančios ginčo turto dalies nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Taigi, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovui uždrausta disponuoti jam priklausančia ginčo turto dalimi, t. y. šį turtą perleisti kitiems asmenims ar kitaip pakeisti nuosavybės teisę.
15. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga. Konstitucinis Teismas, aiškindamas šį Konstitucijos straipsnį, yra konstatavęs, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kokiu būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2008 m. gegužės 20 d., 2008 m. spalio 30 d. nutarimai).
16. Konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą turinys yra, inter alia, detalizuotas CK 4.37 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Ši nuostata patvirtina, jog tik pats savininkas sprendžia, kaip įgyvendinti savo nuosavybės teisę, įskaitant ir disponavimo savo turto objektu teisę (tiek, kiek tokios diskrecijos neriboja įstatymai ir naudojimasis šia diskrecija nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų).
17. Ribojant nuosavybės teises turi būti laikomasi šių sąlygų: remiamasi įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus (inter alia, aplinkos apsaugą); paisoma proporcingumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015). Proporcingumo principas reiškia, kad įstatymų leidėjo ir kitų valstybės institucijų veiksmai ir taikomos priemonės (ribojimų, draudimų įvedimas) turi būti proporcingi siekiamiems tikslams ir interesų pusiausvyrai užtikrinti.
18. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešajame registre, uždraudžiantis disponuoti ginčo turtu, yra prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1163-464/2017), užkertanti kelią bylos nagrinėjimo metu pakisti esančiai situacijai bei atsirasti naujiems ginčo turto savininkams, kurių (sąžiningų įgijėjų) atsiradimas, kaip jau pasisakyta, apsunkintų ar net padarytų neįmanomu ieškovei palankaus sprendimo įvykdymą.
19. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai ginčijami arba prašoma pripažinti negaliojančiais konkrečius turtinius sandorius ar kitus nuosavybės teises sukuriančius ar pakeičiančius aktus, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas, laikoma, kad ieškovų materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objektų teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu. Todėl tokiais atvejais grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui sudaro pati galimybė nevaržomai disponuoti turtu, kuris yra restitucijos objektas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1398-178/2017). Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui, yra jų perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-636-178/2015).
20. Sprendžiant dėl skundžiama teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pagrįstumo ir teisėtumo, atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju pareikštu ieškiniu yra prašoma nustatyti naudojimosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką. Tai reiškia, jog patenkinus ieškinį būtų nustatyta konkreti naudojimosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarka, tačiau šalims nuosavybės teise priklausančios ginčo turto dalys liktų nepakitusios. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra būtinos būsimo ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo užtikrinimui. Pažymėtina, kad atsakovui priklausančios nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą perleidimas bylos nagrinėjimo metu sąlygotų pagrindą byloje pakeisti atsakovą, tačiau tai neapsunkintų būsimo teismo sprendimo vykdymo.
21. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal CPK 137 straipsnio 6 dalį teisėjas, priėmęs pareiškimą dėl civilinės bylos dėl registruojamo daikto teisinio statuso arba daiktinių teisių į jį iškėlimo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai praneša viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas daiktas ar daiktinės teisės į jį. Taigi, informacija apie šios civilinės bylos iškėlimą bus išviešinta. Tai reiškia, kad ši aplinkybė bus žinoma tretiesiems asmenims siekiantiems įgytų nuosavybės teisę į 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini).
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybėms, kuriomis ji grindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę, nėra susijusios su tikimybe, kad šių priemonių nepritaikius kyla grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantės siekis, kad būtų nustatyta naudojimosi ginčo butu tvarka nesudaro pagrindo spręsti dėl būtinybės taikyti ieškovės nurodytas laikinąsias apsaugos priemones.
23. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, jog kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
24. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės O. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.