Kauno apygardos teismo nutartis

2019-01-03 · Civilinė byla Nr. 2A-85-230/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2018-08-14Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-01-03Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-03
Bylos Nr.
2A-85-230/2019
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-04107-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Tomas Romeika
Ieškovas
R. N.
Atsakovas
E. N.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-85-230/2019Teisminio proceso Nr. 2-13-3-04107-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3.; 3.3.1.18.3.; 3.3.1.20. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės, Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. N. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. N. ieškinį atsakovei E. N. ir atsakovės E. N. priešieškinį ieškovui R. N. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. N. ieškinyje teismo prašė nustatyti bendravimo su nepilnamete dukra V. N. tvarką: 1) įpareigoti atsakovę E. N. netrukdyti ieškovui R. N. bendrauti su dukra V. N., užtikrinant susisiekimą su dukra ryšio ir informacinių technologijų priemonėmis visus metus be apribojimų; 2) R. N. paima dukrą V. N. iš jos gyvenamosios vietos ar, suderinus su jos motina E. N., iš kitos dukters buvimo vietos ir parveža dukrą į jos gyvenamąją vietą savo transportu ir lėšomis; 3) vasaros atostogų metu R. N. turi teisę praleisti su dukra dvi savaites. Šis laikas gali būti padalintas į keletą laikotarpių. Apie konkretų atostogų laiką ieškovas praneša ne vėliau kaip prieš mėnesį laiko. Ieškovas privalo savo atostogų laiką derinti taip, kad jos nesutaptų su E. N. suplanuotomis atostogomis kartu su dukra išvykstant iš nuolatinės gyvenamosios vietos; 4) ilgalaikių su nakvyne susitikimų su nepilnamete dukra metu R. N. įsipareigoja pristatyti dukrą į jos tuo metu privalomai ar savanoriškai lankomas ugdymo įstaigas, taip pat gydymo įstaigas, užtikrinančias vaiko specialius poreikius sveikatos būklei pagerinti; 5) ilgalaikių su nakvyne susitikimų su nepilnamete dukra metu R. N. įsipareigoja užtikrinti tiek savo, tiek vaiko pasiekiamumą mobiliojo ryšio telefonu, kad motina bet kuriuo galėtų susisiekti dukrą liečiančiais klausimais, taip pat pagal savo asmeninius poreikius su ja pabendrauti; 6) kasmetinių ir asmeninių švenčių metu nustatytina R. N. bendravimo su dukra tvarka – kiekvienais metais per Tėvo dieną – birželio pirmą sekmadienį; kiekvienais metais per R. N. gimtadienį – liepos 23 d.; kiekvienais metais per dukters gimtadienį – gruodžio 22 d.; kiekvienais metais – Šv. Velykų antrą dieną, Kūčių ir Šv. Kalėdų antrą dieną, Naujųjų Metų šventę, kas antrus metus; kiekvienais metais pagal galimybes – dukros mokyklinių atostogų metu; 7) aptarta bendravimo su vaiku tvarka gali būti šalių laikinai keičiama dėl tokių aplinkybių – šalių ar vaiko liga, šalių darbo laiko ir režimo ypatumai. Apie išvardintų aplinkybių buvimo faktą šalys informuoja vieną kitą per protingą terminą, priklausantį nuo aplinkybės pobūdžio; 8) vienai iš šalių pageidaujant gyventi ir/ar ilgesniam nei dviejų savaičių laikotarpiui išvykti už Lietuvos Respublikos ribų, bendravimo su dukra tvarka yra iš anksto raštu suderinama. Išvykstant ne į ES šalis, o į Šengeno erdvės šalis ne ilgesniam negu dviejų savaičių laikotarpiui, vieno iš tėvų sutikimas kiekvienu atveju nereikalaujamas. Kiekvienas iš tėvų su dukra išvykstant į užsienio valstybes, kurios nepriklauso ES ar Šengeno erdvei, būtinas kito tėvo/motinos rašytinis sutikimas.

2. Atsakovė E. N. priešieškinyje teismo prašė nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra V. N. tvarką: 1) darbo dienomis ir savaitgaliais – kiekvieno mėnesio 1-ą ir 3-čią savaitgalį dukra nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 18 val. būna pas tėvą ir bendrauja su juo; 2) švenčių dienomis dukra su tėvu bendrauja tokia tvarka – kiekvieną Motinos dieną ir motinos gimtadienio dieną, nepriklausomai nuo nustatytos tėvui bendravimo tvarkos darbo dienomis ir savaitgaliais, su dukra bendrauja motina; kiekvieną Tėvo dieną ir tėvo gimtadienio dieną, nepriklausomai nuo nustatytos motinai bendravimo tvarkos darbo dienomis ir savaitgaliais, su dukra bendrauja tėvas. Kai minėtų švenčių (tėvo diena, tėvo ar dukros gimtadienis) diena yra darbo diena, tėvas bendrauja su dukra nuo šios šventinės dienos 14 val. ir parveža dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 18 val.; dukros gimimo dieną ir per oficialias šventes ne darbo dienas (sausio 1-ąją, vasario 16-ąją, kovo 11-ąją, gegužės 1-ąją, birželio 24-ąją, liepos 6-ąją, rugpjūčio 15-ąją, lapkričio 1-ąją) lyginiais metais nuo prieššventinės dienos 20 val. iki šventinės dienos 13 val. dukra būna ir bendrauja su tėvu, neporiniais metais šventinėmis dienomis dukra būna su motina; 2-ą Šv. Kalėdų dieną ir 2-ą Šv. Velykų dieną dukra būna ir bendrauja su tėvu; atsakovei išvykus į tarnybines komandiruotes, specializacijas, konferencijas ar kitus renginius ilgesniam nei vienos dienos laikotarpiui, įpareigojant ieškovą R. N. pasirūpinti dukra visą atsakovės nebuvimo namuose laiką, jeigu tuo metu ieškovas yra Lietuvoje. Tos dienos, kuriomis nustatyta tėvo bendravimo su dukra tvarka, bet tėvas negali dukros pasiimti bendravimui dėl jo nebuvimo Lietuvoje, darbo ar kitų priežasčių, nėra kompensuojamos kitų dienų sąskaita; 3) atostogų metu – per moksleivių rudens, žiemos ir pavasario atostogas dukra po lygiai dienų praleidžia su abiem tėvais; per moksleivių vasaros atostogas dukra 14 d. praleidžia su tėvu pagal jo atostogų grafiką, šį laikotarpį prieš tai iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 7 dienas, suderinus su motina; 4) įpareigoti ieškovą dukros buvimo pas jį ir su juo bendravimo metu neleisti būti kartu prie dukros jo draugei L. A., kuri daro dukrai neigiamą įtaką; 5) išvykstant motinai su dukra į užsienį, atskiras ieškovo sutikimas nereikalingas. Ieškovas neturi teisės išsivežti dukros į užsienį; 6) bendrosios nuostatos – motina įsipareigoja netrukdyti ieškovui bendrauti su dukra, užtikrinti jai susisiekimą su ieškovu ryšio ir informacinių technologijų priemonėmis visus metus be apribojimų; tėvas pasiima dukrą bendravimui pas save į namus, pasirūpina dukros pasiėmimu ir atvežimu, būtinomis higienos, nakvynės priemonėmis; dukros pasiėmimo vieta ir jos atvežimo vieta yra dukros gyvenamoji vieta; tėvas privalo informuoti motiną apie numatomą su dukra veiklos pobūdį, kad motina galėtų ją tinkamai parengti; motina pateikia reikiamus dukros drabužius, higienos priemones, vaistus, kitus jos asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus buvimui ar išvykai su tėvu; jeigu tėvas šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti dukros, jis turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau informuoti motiną; visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas asmuo (tėvas/motina) per protingą terminą praneša kitam iš tėvų SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina dukros bendravimo tvarkos pakeitimus; dukrai susirgus kai ji būna pas tėvą, šis nedelsiant privalo apie tai informuoti motiną ir sudaryti galimybes motinai pasiimti dukrą arba nedelsiant pats ją pristatyti į gydymo įstaigą ar motinai; jeigu dukros susirgimo atvejai, iš anksto suplanuoti renginiai, įvairūs pasirodymai mokykloje ar būreliuose, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė ar kita kelionė Lietuvoje ar užsienyje, tuo metu, kai dukra būna pas motiną, sutampa su tėvo bendravimo su dukra dienomis, tėvo bendravimas su dukra perkeliamas į artimiausią savaitgalį arba kitą dieną po to, kai išnyksta nurodytos aplinkybės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2018 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino visiškai, nustatė R. N. bendravimo su nepilnamete dukra V. N. tvarką: darbo dienomis ir savaitgaliais – kiekvieno mėnesio 1-ą ir 3-čią savaitgalį dukra nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 18 val. būna pas tėvą ir bendrauja su juo; švenčių dienomis dukra su tėvu bendrauja tokia tvarka – kiekvieną Motinos dieną ir motinos gimtadienio dieną, nepriklausomai nuo nustatytos tėvui bendravimo tvarkos darbo dienomis ir savaitgaliais, su dukra bendrauja motina; kiekvieną Tėvo dieną ir tėvo gimtadienio dieną, nepriklausomai nuo nustatytos motinai bendravimo tvarkos darbo dienomis ir savaitgaliais, su dukra bendrauja tėvas. Kai minėtų švenčių (tėvo diena, tėvo ar dukros gimtadienis) diena yra darbo diena, tėvas bendrauja su dukra nuo šios šventinės dienos 14 val. ir parveža dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 18 val.; dukros gimimo dieną ir per oficialias šventes ne darbo dienas (sausio 1-ąją, vasario 16-ąją, kovo 11-ąją, gegužės 1-ąją, birželio 24-ąją, liepos 6-ąją, rugpjūčio 15-ąją, lapkričio 1-ąją) lyginiais metais nuo prieššventinės dienos 20 val. iki šventinės dienos 13 val. dukra būna ir bendrauja su tėvu, neporiniais metais šventinėmis dienomis dukra būna su motina; 2-ą Šv. Kalėdų dieną ir 2-ą Šv. Velykų dieną dukra būna ir bendrauja su tėvu; atsakovei išvykus į tarnybines komandiruotes, specializacijas, konferencijas ar kitus renginius ilgesniam nei vienos dienos laikotarpiui, įpareigojant ieškovą R. N. pasirūpinti dukra visą atsakovės nebuvimo namuose laiką, jeigu tuo metu ieškovas yra Lietuvoje. Tos dienos, kuriomis nustatyta tėvo bendravimo su dukra tvarka, bet tėvas negali dukros pasiimti bendravimui dėl jo nebuvimo Lietuvoje, darbo ar kitų priežasčių, nėra kompensuojamos kitų dienų sąskaita; atostogų metu – per moksleivių rudens, žiemos ir pavasario atostogas dukra po lygiai dienų praleidžia su abiem tėvais; per moksleivių vasaros atostogas dukra 14 d. praleidžia su tėvu pagal jo atostogų grafiką, šį laikotarpį prieš tai iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 7 dienas, suderinus su motina; bendrosios nuostatos – motina įsipareigoja netrukdyti ieškovui bendrauti su dukra, užtikrinti jai susisiekimą su ieškovu ryšio ir informacinių technologijų priemonėmis visus metus be apribojimų; tėvas pasiima dukrą bendravimui pas save į namus, pasirūpina dukros pasiėmimu ir atvežimu, būtinomis higienos, nakvynės priemonėmis; dukros pasiėmimo vieta ir jos atvežimo vieta yra dukros gyvenamoji vieta; tėvas privalo informuoti motiną apie numatomą su dukra veiklos pobūdį, kad motina galėtų ją tinkamai parengti; motina pateikia reikiamus dukros drabužius, higienos priemones, vaistus, kitus jos asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus buvimui ar išvykai su tėvu; jeigu tėvas šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti dukros, jis turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau informuoti motiną; visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas asmuo (tėvas/ motina) per protingą terminą praneša kitam iš tėvų SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina dukros bendravimo tvarkos pakeitimus; dukrai susirgus kai ji būna pas tėvą, šis nedelsiant privalo apie tai informuoti motiną ir sudaryti galimybes motinai pasiimti dukrą arba nedelsiant pats ją pristatyti į gydymo įstaigą ar motinai; jeigu dukros susirgimo atvejai, iš anksto suplanuoti renginiai, įvairūs pasirodymai mokykloje ar būreliuose, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė ar kita kelionė Lietuvoje ar užsienyje tuo metu, kai dukra būna pas motiną, sutampa su tėvo bendravimo su dukra dienomis, tėvo bendravimas su dukra perkeliamas į artimiausią savaitgalį arba kitą dieną po to, kai išnyksta nurodytos aplinkybės; tėvai negali be raštiško vienas kito sutikimo išsivežti vaiko į užsienį ilgesniam kaip 14 d. terminui, tame tarpe atostogauti į užsienio valstybę. Prieš išvykstant su vaiku į užsienį tėvai privalo gauti vienas kito rašytinį sutikimą, kuris gali būti pateiktas ir gautas taip pat ir ryšio priemonėmis (SMS žinute, el. paštu). Tėvai privalo vienas kitą informuoti apie išvykimą į užsienio valstybę ne vėliau kaip 7 dienos iki išvykimo tikslu gauti sutikimą, priteisė iš ieškovo R. N. atsakovei E. N. 100 Eur bylinėjimosi išlaidas ir valstybei 22,54 Eur pašto išlaidas.

4. Teismas nustatė, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2003-652/2016 nutraukta E. N. ir R. N. santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią nepilnametės dukros V. N. gyvenamoji vieta nustatyta su motina E. N.. Šalys susitarė, kad R. N. turi teisę abiem tėvams ir vaikui priimtinu laiku ir sąlygomis susitikinėti su dukra. Vėliau tarp šalių kilo ginčas dėl kiekvienam priimtino bendravimo laiko ir sąlygų.

5. Teismo vertinimu, tiek ieškovo, tiek atsakovės prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka iš esmės yra maksimali, nes išspręstas tėvo bendravimo su vaiku klausimas darbo dienomis, savaitgaliais, kiekvieną mėnesį, švenčių, tėvų ir vaiko atostogų dienomis ir kt. Byloje iš esmės nekilo ginčo dėl šalių bendravimo su vaiku, t. y. kiekviena iš šalių sutiko, kad skyrium gyvenantis tėvas (motina) su dukra bendrautų maksimaliai. Įvertinęs ir išanalizavęs byloje surinktus duomenis, teismas sprendė, kad nesant duomenų, jog maksimalus bendravimas kenktų vaiko interesams, traumuotų jį psichologiškai ar neatitiktų dukros individualių interesų dėl jos sveikatos būklės, norų ir pažiūrų, teismui priimtinesnė yra atsakovės E. N. prašoma nustatyti bendravimo ir auklėjimo tvarka, kadangi ji daugiau užtikrina vaiko norus ir interesus bei tėvo dalyvavimą dukros auklėjime ir priežiūroje, apibrėžtas bendravimo laikas. Pasiūlyta tvarka apima bendravimą su dukra darbo, poilsio ir švenčių dienomis, tėvų atostogų ir vaiko atostogų metu, taip pat daugiau užtikrina tėvų valdžios lygybės principo įgyvendinimą, kartu nepažeidžia motinos interesų, nes jai taip pat užtikrinama teisė maksimaliai bendrauti su vaiku ir jį auklėti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Apeliaciniu skundu ieškovas R. N. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismo motyvai, kuriais grindžiamas sprendimas, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, ieškovo buvo paneigti ir nuginčyti byloje esančiais įrodymais. Teismo sprendime nėra jokios įrodymų analizės, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmetė ieškovo įrodymus. Be to, teismas nesivadovavo teisingumo ir protingumo kriterijais, nesiekė teisingo bylos sprendimo, o teismo išvados neatitinka įrodinėjimo priemonėmis konstatuotų, turinčių reikšmės bylai faktinių aplinkybių, nes nagrinėjant bylą buvo akivaizdžiai pažeisti įrodymų vertinimo kriterijai.

1.2. Teismas, laikydamasis rungimosi principo, privalėjo aiškintis ne tik tas aplinkybes, kuriomis grindžiami šalių reikalavimai bei atsikirtimai, bet ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, pasiūlydamas šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus. Šių aplinkybių buvimas arba jų nebuvimas konstatuojamas remiantis šalių ir kitų dalyvaujančių asmenų pateiktais įrodymais.

1.3. Iš ieškovo pateiktų įrodymų matyti, kad kreipimasis į teismą buvo būtina priemonė tam, kad jis galėtų nekliudomai bendrauti su dukra pagal teismo nustatytą tvarką, kadangi bendravimas išankstiniu susitarimu su dukros motina dėl vienokių ar kitokių priežasčių nėra galimas. Ieškovas dirba Norvegijoje ir suplanuotas bendravimas leistų jam numatyti atostogas parvykimui į Lietuvą. Atsakovė iš esmės sutiko su ieškovo sąlygomis, pateikdama patikslinimus dėl dukros pasiėmimo ir pristatymo laiko. Tačiau teismas, tenkindamas atsakovės priešieškinį, iš esmės apsunkino tėvo bendravimą su dukra, kadangi ieškovas dirba užsienyje ir darbo dienomis bei kiekvieną savaitgalį grįžti į Lietuvą neturi jokios galimybės.

1.4. Teismas, tenkindamas atsakovės priešieškinį, nenurodė jokių argumentų, kodėl priešieškinis yra pagrįstas, įrodytas ir tenkinamas visiškai. Atsakovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka nėra maksimali, kaip sprendė teismas, o įspraudžianti tėvus į dar griežtesnius, nei ieškovo nurodyti, bendravimo rėmus, t. y. bendravimas nustatomas darbo dienomis ir savaitgaliais, tuo tarpu ieškovas bendravimo tvarką prašė nustatyti šventinėmis dienomis bei kasmetinių atostogų metu.

1.5. Sprendimo dalis dėl tėvo (ieškovo) įpareigojimo pasirūpinti dukra <visą atsakovės nebuvimo namuose laiką> yra sąlyginis, nes atsakovė nepateikė jokių įrodymų šiam reikalavimui pagrįsti. Dėl šio reikalavimo pasisakė ir VTAS specialistas, tačiau jo paaiškinimai nevertinti.

Atsiliepimas

7. Atsakovė E. N. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Šalies argumentai

2.1. Ieškovas teigia, kad negali iš Norvegijos grįžti savaitgaliais ir darbo dienomis, tačiau tokio reikalavimo jis ieškinyje net nereiškė. Teismo posėdžio metu ieškovo kelis kartus buvo klausta, ar jis galės bet kada grįžti į Lietuvą iš Norvegijos bendravimui su dukra ir susiplanuoti jam tinkamu laiku atostogas. Ieškovas patvirtino, kad jis bet kada gali grįžti į Lietuvą ir bet kada gali susiplanuoti savo atostogas, o apeliaciniame skunde teigia priešingai.

Žemesnės instancijos teismas

2.2. Teismas sprendimu nustatė ieškovo bendravimo su dukra tvarką šventinėmis dienomis ir per atostogas, tačiau ieškovas nesilaiko net ir jo punktuose paminėtos ir teismo patvirtintos bendravimo su dukra tvarkos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

9. Ginčas byloje kilo dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo.

10. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė ieškovo R. N. bendravimo su nepilnamete dukra V. N. tvarką iš esmės pagal atsakovės pasiūlymą.

11. Apeliantas (ieškovas) R. N., nesutikdamas su teismo nustatyta bendravimo tvarka, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, todėl prašo teismo sprendimą panaikinti ir nustatyti bendravimo su nepilnamete dukra tvarką pagal jo ieškinyje pasiūlytą bendravimo tvarką.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

12. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

13. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

14. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp šalių (ieškovo R. N. ir atsakovės E. N.) yra kilęs ginčas dėl ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra V. N. tvarkos. Šalims dėl bendravimo tvarkos tarpusavyje nesusitariant geruoju, bendravimo tvarką skundžiamu sprendimu nustatė pirmosios instancijos teismas, iš esmės patvirtindamas atsakovės pateiktą pasiūlymą dėl bendravimo tvarkos (su tam tikrais patikslinimais, šalių aptartais ir suderintais teismo posėdžio metu). Su teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka nesutinka ieškovas apeliaciniame skunde teigdamas, kad atsakovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka nėra maksimali ir įspraudžia tėvus į griežtesnius nei ieškovo nurodyti bendravimo su dukra rėmus, o teismas, nustatydamas tokią tvarką, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ir pažeidė materialiosios teisės normas.

15. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014; kt.). Šiuo atveju tiek ieškovas R. N. ieškinyje, tiek atsakovė E. N. priešieškinyje pateikė savo siūlomas nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra V. N. tvarkas. Pirmosios instancijos teismas racionalesne ir labiau priimtinesne laikė atsakovės E. N. prašomą nustatyti bendravimo tvarką, kadangi ji, teismo nuomone, labiau užtikrina vaiko norus ir interesus bei tėvo dalyvavimą dukros auklėjime ir priežiūroje, joje apibrėžtas konkretus laikas, pasiūlyta tvarka apima bendravimą su dukra darbo, poilsio ir švenčių dienomis, tėvų atostogų ir vaiko atostogų metu, taip pat labiau užtikrina tėvų valdžios lygybės principo įgyvendinimą ir nepažeidžia tėvų interesų maksimaliai bendrauti su vaiku ir jį auklėti. Apeliacinės instancijos teismas tokią pirmosios instancijos teismo išvadą laiko pagrįsta ir pažymi, kad atsakovės pasiūlyta bendravimo tvarka yra žymiai detalesnė (išsamesnė), konkretesnė, aiškesnė, užtikrinanti bendravimo su vaiku apibrėžtumą, platesnės apimties (apima tėvo bendravimo su dukra atvejus švenčių (tiek asmeninių, tiek valstybinių), atostogų (visais metų laikais) ir kitomis dienomis), taip pat užtikrina tėvų valdžios lygybės principą, kadangi numato tėvų ir dukros bendravimą poriniais ir neporiniais metais, tokiu būdu užtikrinant teisę abiem tėvams vienodai laiko praleisti su dukra.

16. Nors ieškovas teigia, kad nustatyta tvarka nėra maksimali, tačiau toks jo argumentas nelaikytinas pagrįstu, kadangi bendravimo tvarka yra pakankamai plačios apimties ir numato daugelį ieškovo bendravimo su dukra atvejų. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pats ieškovas ieškinyje prašė nustatyti mažesnės apimties bendravimo su dukra tvarką, t. y. tik švenčių ir atostogų dienomis, o ir apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nustatytas jo bendravimas su dukra pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, taigi pats faktiškai prašo nustatyti mažesnės apimties bendravimo su dukra tvarką.

17. Apeliantas R. N. taip pat nesutinka su teismo sprendimu, kadangi juo nustatyta itin detali bendravimo tvarka, jo teigimu, įspraudžianti tėvus į labai griežtus rėmus, tačiau bendravimo tvarkos apibrėžtumas yra būtinas tam, kad tiek šalys, tiek vaikas žinotų konkretų bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu laiką, būdą, vietą ir pan. bei kad tarp šalių nekiltų ginčų dėl konkrečių bendravimo tvarkos sąlygų.

18. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo sutikti su apelianto R. N. apeliacinio skundo argumentu, kad nustatant jo ir nepilnametės dukros bendravimo tvarką buvo pažeistos bendravimo tvarkos nustatymą reglamentuojančios materialiosios teisės normos, o pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos detalumas, išsamumas, siekiant išvengti galimų šalių nesutarimų ateityje, laikytinas geriausiai atitinkančiu vaiko interesus, taip pat protingu, sąžiningu ir teisingu vaiko tėvų atžvilgiu. Taip pat pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose esminis yra prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Taigi, nors šiuo atveju apeliantas R. N. nustatytą jo ir dukros bendravimo tvarką vertina kaip jam nepalankią, tačiau tai nereiškia, jog tokia bendravimo tvarka yra neteisinga, nes tokia tvarka nustatyta visų pirma atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus. Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

19. Visgi sutiktina su apelianto R. N. apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bendravimo tvarką, neatsižvelgė į ieškovo nurodytas aplinkybes, jog jis dirba užsienyje ir darbo dienomis bei savaitgaliais (du kartus per mėnesį) neturi galimybės grįžti į Lietuvą. Ieškovas R. N. tiek savo ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad jis dirba ir gyvena Norvegijoje, į Lietuvą grįžta švenčių ir atostogų metu (per 2 mėnesius turi galimybę 2-3 savaitėms grįžti į Lietuvą), o ieškovo atstovė teismo posėdžio metu net kelis kartus pakartojo, kad atsakovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka pirmą ir trečią savaitgalį yra negalima dėl ieškovo darbo užsienyje (2018 m. kovo 29 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 46:40 min). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas R. N., atsižvelgdamas į savo darbą užsienyje ir grįžimo į Lietuvą galimybes, ieškinyje būtent ir prašė nustatyti jo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką tik švenčių ir atostogų dienomis. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta ieškovo pareiga bendrauti su dukra kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 18 val. yra realiai neįgyvendinama (neįvykdoma), todėl faktiškai neatitinka vaiko bei jo tėvų interesų.

20. Pažymėtina, kad bendravimo tvarkos su vaiku nustatymas neturi būti sietinas su prievartiniu mechanizmu, t. y. nustatant tėvo ir dukros bendravimo tvarką neturi vyrauti įpareigojimai, kurių skyrium gyvenantis tėvas nenori ar negali įgyvendinti. Tokios tvarkos nustatymas gali turėti neigiamos įtakos tėvo ir dukros santykiams (dukra gali laukti ir nesulaukti tėvo nustatytu laiku, nes tėvas dėl užimtumo darbe neturi galimybės grįžti į Lietuvą bendrauti su dukra), kas neatitinka vaiko interesų, taip pat gali skatinti konfliktus tarp šalių (tėvui neatvykus nustatytą savaitgalį bendrauti su vaiku, vaiko motina negali iš anksto suplanuoti tą savaitgalį praleisti kartu su vaiku ir pan.). Be to, tokia pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka nepasieks ja siekiamų tikslų, t. y. užtikrinti sklandų ieškovo ir jo dukros bendravimą, stiprinti emocinį ryšį tarp jų, kadangi ieškovas (dėl užimtumo darbe) negalės atvykti susitikti su vaiku.

21. Atkreiptinas dėmesys, kad bendravimo tvarkos nustatymas turi būti sietinas su savanoriškumo principu ir tik toks bendravimas gali užtikrinti ir puoselėti tėvo ir vaiko artimus ryšius. Suprantama, kad skyrium gyvenantis tėvas turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime, tačiau bendravimo tvarkos, kiek įmanoma maksimalesnės, nustatymas pirmiausia turi atitikti vaiko interesus. Nustatyta bendravimo tvarka turi būti tokia, kad tiek tėvas, tiek vaikas norėtų (siektų) ja naudotis, kad vaikas būdamas su tėvu jaustųsi saugus ir mylimas, kad bendravimo tvarka nebūtų itin sudėtinga ir netrukdytų kasdienių vaiko poreikių įgyvendinimui jo įprastoje gyvenamojoje vietoje, kad ji būtų realiai vykdoma. O šiuo atveju ieškovo bendravimo su dukra du savaitgalius per mėnesį nustatymas nebūtų realiai vykdomas dėl ieškovo gyvenimo ir darbo užsienyje bei ribotų grįžimo į Lietuvą bendravimui galimybių.

22. Nors atsakovė E. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad prašo nustatyti ieškovo bendravimo su dukra tvarką du savaitgalius per mėnesį, kadangi ieškovas šiuo metu gyvena ir dirba Norvegijoje, tačiau bet kuriuo metu gali grįžti į Lietuvą, o bendravimo tvarka nustatytina į ateitį, kad vėliau atsakovei nereikėtų kreiptis dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, tačiau šie argumentai atmestini. Pažymėtina, kad sprendžiant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymas nėra savitikslis, taigi, ieškovui R. N. šiuo metu gyvenant ir dirbant Norvegijoje, jo bendravimo su nepilnamete dukra du savaitgalius per mėnesį nustatymas būtų realiai neįvykdomas, todėl nėra tikslinga nustatyti tokią bendravimo tvarkos sąlygą, juolab, kad, nustačius ieškovo bendravimo su dukra tvarką, ieškovui atsiranda ne tik teisė, bet ir pareiga bendrauti nustatyta tvarka, o šios tvarkos nevykdant, atsakovė turi teisę kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo bei į antstolį dėl nustatytos tvarkos įvykdymo užtikrinimo, tuo tarpu ieškovui nevykdant ar netinkamai vykdant nustatytą bendravimo su dukra tvarką gali būti taikomos sankcijos. Kaip jau minėta, teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios, todėl tuo atveju, jeigu ieškovas grįš nuolat gyventi ir dirbti į Lietuvą, šalims nerandant kompromiso dėl bendravimo su dukra tvarkos, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.

23. Taip pat sutiktina su apelianto (ieškovo) R. N. apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškovo įpareigojimo pasirūpinti dukra visą atsakovės nebuvimo namuose laiką, atsakovei išvykus į tarnybines komandiruotes, specializacijas, konferencijas ar kitus renginius ilgesniam nei vienos dienos laikotarpiui, yra sąlyginė, todėl naikintina. Visų pirma, pažymėtina, kad pagal CPK 267 straipsnį neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo, išskyrus nurodytą šio Kodekso 262 straipsnio 1 dalyje. Antra, byloje nėra jokių įrodymų apie atsakovės išvykimus į komandiruotes, specializacijas, konferencijas ar kitus renginius (CPK 178 straipsnis). Trečia, byloje nustatyta, kad ieškovas gyvena ir dirba, taigi didesnę dalį laiko praleidžia Norvegijoje, todėl šios bendravimo tvarkos dalies įgyvendinimas yra apsunkintas (ribotas), o, kaip jau minėta, bendravimo tvarka turi būti nustatoma tokia, kuri yra realiai įgyvendinama (kokia ji galima pagal esamą situaciją). Ketvirta, ši bendravimo tvarkos sąlyga yra nekonkreti, nedetalizuota, joje nėra numatyta, kokiu metu, kuriam laikotarpiui (savaitei, mėnesiui ar kt.) ir pan. atsakovė būtų išvykusi į tarnybinę komandiruotę, specializacijas, konferencijas ar kitus renginius, todėl tokios bendravimo tvarkos sąlygos nustatymas gali sukelti konfliktus tarp šalių. Penkta, teismas negali nustatyti tokios bendravimo tvarkos, kuri atitiktų visas gyvenimiškas šalių situacijas, todėl nepilnamečio vaiko tėvai bendru sutarimu turi spręsti tam tikras situacijas, kurios iškyla nenumatytu laiku. Nustatyta teismo bendravimo tvarka, nors ir privaloma abiem tėvams, tačiau nepilnamečio vaiko tėvai yra laisvi ją pakeisti, susitarti tarpusavyje dėl kitokios bendravimo tvarkos, vietos, laiko, taip pat ją papildyti naujais punktais. Šiuo atveju šalys (ieškovas ir atsakovė) gali tarpusavyje susitarti ir suderinti tam tikrus bendravimo tvarkos pakeitimus atsakovės išvykimo į komandiruotę, specializacijas, konferencijas ar kitus renginius metu, t. y. šalys tarpusavyje geranoriškai gali susitarti, kad, atsakovei išvykus, dukrą išvykimo laikotarpiu prižiūrės ir su ja bendraus ieškovas (tuo atveju, jeigu jis bus Lietuvoje).

24. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, panaikinant nustatytos ieškovo R. N. bendravimo su nepilnamete dukra V. N. tvarkos 1 punktą, pagal kurį kiekvieno mėnesio 1 ir 3 savaitgalį dukra nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 18 val. būna pas tėvą ir bendrauja su juo, ir 2 punkto dalį, pagal kurią, atsakovei E. N. išvykus į tarnybines komandiruotes, specializacijas, konferencijas ar kitus renginius ilgesniam nei vienos dienos laikotarpiui, ieškovas R. N. įpareigojamas pasirūpinti dukra visą atsakovės nebuvimo namuose laiką, jeigu tuo metu ieškovas yra Lietuvoje.

25. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

26. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas.

27. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju pakeistina tik nedidelė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, o ieškovo R. N. bendravimo su nepilnamete dukra V. N. tvarka iš esmės nustatytina pagal atsakovės E. N. pateiktą bendravimo tvarkos pasiūlymą, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme, šalims neperskirstytinos, o ieškovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (žyminis mokestis už apeliacinį skundą) iš atsakovės nepriteistinos.

28. Iš ieškovo R. N. valstybei priteistinos 7,79 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 30 d. sprendimą pakeisti, panaikinant nustatytos ieškovo R. N. bendravimo su nepilnamete dukra V. N. tvarkos 1 punktą, pagal kurį kiekvieno mėnesio 1 ir 3 savaitgalį dukra nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 18 val. būna pas tėvą ir bendrauja su juo, ir 2 punkto dalį, pagal kurią, atsakovei E. N. išvykus į tarnybines komandiruotes, specializacijas, konferencijas ar kitus renginius ilgesniam nei vienos dienos laikotarpiui, ieškovas R. N. įpareigojamas pasirūpinti dukra visą atsakovės nebuvimo namuose laiką, jeigu tuo metu ieškovas yra Lietuvoje.

Kitą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 30 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo R. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 7,79 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Nijolia IndreikienėVirginija LozoraitytėTomas Romeika