Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 7 kartus teistas Jungtinėje Karalystėje, Lietuvos Respublikoje neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. kovo 5 d. apie 22.55 val. Akmenės rajone, Ventoje, prie Žemaičių g. 39 namo pirmos laiptinės, viešoje vietoje dėl chuliganiškų paskatų ir be jokios priežasties sudavė du smūgius kumščiu V. Š. į veidą ir taip viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei naudodamas fizinį smurtą, nukentėjusiajam V. Š. padarė kraujosruvas kairės akies vokuose, kas sukėlė V. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis M. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs kaltinamojo M. Č. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus, konstatuoja, jog kaltinamojo kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo duotus parodymus ir aukščiau išvardintų įrodymų visetą, sprendžia, kad šie įrodymai patvirtina aplinkybes, jog 2018 m. kovo 5 d. apie 22.55 val. Akmenės rajone, Ventoje, prie Žemaičių g. 39 namo pirmos laiptinės, viešoje vietoje dėl chuliganiškų paskatų ir be jokios priežasties sudavė du smūgius kumščiu V. Š. į veidą. Kaltinamasis jam inkriminuojamą veiką padarė daugiabučio namo kieme prie laiptinės, t.y. vietoje, kurioje turi teisę lankytis kiti asmenys, juolab, kad kaltinamasis pats patvirtino, jog įvykio metu kieme buvo ir daugiau žmonių. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu atliko viešoje vietoje. Įžūlūs veiksmai, kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, požymis, yra suprantami kaip neteisėti, agresyvūs ir aplinkinius šokiruojantys veiksmai, trikdantys visuomenės rimtį ir pažeidžiantys viešąją tvarką. Akivaizdu, kad fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį, yra įžūlūs veiksmai, kurie, be jokios abejonės, sukelia BK 284 straipsnyje numatytą pasekmę – visuomenės rimties sutrikdymą, kadangi minėti veiksmai viešoje vietoje sukelia ten esančių žmonių sumaištį ir didelį išgąstį, todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamojo M. Č. viešoje vietoje panaudotas fizinis smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu, buvo įžūlūs veiksmai, kuriais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, ir šie kaltinamojo veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo.

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pagal BK 59 straipsnio1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: 2) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011). Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius. Iš teismo posėdžio metu duotų kaltinamojo parodymų matyti, kad kaltinamasis iš pradžių teigė, jog smurtas buvo panaudotas dėl nukentėjusiojo elgesio, nors vėliau pripažino, jog smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nebuvo pagrindo naudoti, kad kaltinamasis smurtą panaudojo be jokios priežasties. Pažymėtina, kad kaltinamasis nukentėjusiojo atsiprašė tik teismo posėdžio salėje, anksčiau nukentėjusiajam jokios pagalbos nepasiūlė. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamasis savo poelgio kritiškai nevertino, jo gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tik formalus. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos aplinkybės pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Pažymima, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tada, kai veiką padaro asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymu. Kaip matyti iš pateikto kaltinimo, jame nėra nurodyta aplinkybė, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Tačiau kaip pats kaltinamasis parodė, jis prieš įvykį buvo išgėręs apie 2 litrus alaus ir alkoholis turėjo įtakos tokiam jo elgesiui. Įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl tai pripažintina kaltinamojo sunkinančia aplinkybe.

Kaltinamasis M. Č. veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas baigtas. Kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), VšĮ Akmenės rajono psichikos sveikatos centre negydytas, priklausomybės ligų registre neregistruotas, administracine tvarka nebaustas. Naują nusikalstamą veiką M. Č. padarė praeityje teistas septynis kartus užsienio valstybėje (už valstybės pareigūno įžeidimą arba pasipriešinimą, vagystes, tyčinį nuosavybės sugadinimą arba sunaikinimą, nesunkų kūno sužalojimą ir kt.) ( b.l. 65-76). Be to, būtina įvertinti ir tai, kad kaltinamasis M. Č. už jo padarytas nusikalstamas veikas iš Jungtinės Karalystės 2018 m. sausio 7 d. deportuotas į Lietuvos Respubliką, netrukus mėnesio bėgyje Lietuvoje jo atžvilgiu pradėti trys ikiteisminiai tyrimai, dėl kurių šiuo metu baudžiamosios bylos perduotos į teismą. Pažymėtina, kad visos nusikalstamos veikos, dėl kurių padarymo kaltinamas M. Č., yra susijusios su smurto panaudojimu asmenų atžvilgiu (vienoje iš jų - nepilnamečio atžvilgiu). Viena baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu teisme yra išnagrinėta - Telšių apylinkės teismas 2018-09-07 priėmė nuosprendį, kuriuo M. Č. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį, jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimo bausmė 6 mėnesiams, šiuo metu nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs. Šios aplinkybės rodo, kad nagrinėjamas nusikaltimas nėra atsitiktinis ar nulemtas nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, tai rodo kaltinamojo M. Č. socialinį pavojingumą, kuris pasižymi sistemingu baudžiamojo įstatymo pažeidinėjimu, dažnu smurto naudojimu. Akivaizdu, kad atsakomybės taikymas už nusikalstamas veikas neturėjo efektyvaus poveikio, M. Č. nepadarė teigiamų išvadų dėl savo neteisėto elgesio, adekvačiai nevertino jo pavojingumo ir toliau rinkosi draudžiamą ir pavojingą elgesį visuomenėje. Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad su realiu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės paskyrimas neturės tinkamo teigiamo poveikio M. Č. elgesiui ir nesulaikys jo nuo nusikalstamų veiksmų, todėl už padarytą nusikalstamą veiką skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, šios bausmės dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam vidurkiui.

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis M. Č. prisipažino esąs kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinio ieškinio.

Nukentėjusysis V. Š. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo M. Č. priteisti 750 Eur turtinės žalos ir 2000 Eur neturtinės žalos, be to, prašo iš kaltinamojo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad nusikalstamos veikos metu nukentėjusiajam buvo išmuštas dantis, kurio gydymo, implantavimo ir kitų procedūrų vertė siekia 750 Eur. Dėl neturtinės žalos priteisimo nurodė aplinkybes, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos jis labai prastai jaučiasi, neatsigauna po patirtų sužalojimų, jo veidas buvo sutinęs, nusėtas mėlynėmis, turėjo dėti kompresus, tepti tepalus, gerti nuskausminamuosius vaistus, dėl išdaužto danties skaudėjo visą žandikaulį, buvo sunku kramtyti maistą. Taip pat pažymėjo, kad kaltinamasis jį sumušęs paliko gulėti be sąmonės, kai lauke buvo pakankamai šalta. Patirti fiziniai skausmai sukėlė didelius nepatogumus ne tik nukentėjusiajam, bet ir jo šeimai, sugyventinė jį turėjo prižiūrėti, o nepilnametė dukra dėl sužalojimų pradėjo jo bijoti, vengti.

Kaltinamasis (civilinis atsakovas) su civiliniu ieškiniu sutiko iš dalies, nesutiko reikalavimu dėl turtinės žalos, o dėl neturtinės žalos sutiko atlyginti 300-400 Eur.

CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo yra suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Tačiau pažymėtina, kad žala kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tiksliai apskaičiuota. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkciją. Tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis atlyginti žalą – ieškovas.

Neturtinė žala atsiranda, nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Spręsdami neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismai vadovaujasi CK 6.250 straipsniu, 6.251 straipsnio 2 dalimi, kitomis Civilinio kodekso normomis, atsižvelgdami į teismų praktiką.

Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tačiau kartu pažymėtina, kad atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, pažeidus nematerialias vertybes, tokias kaip asmens sveikata, žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Kartu teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis yra kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą.

Pažymėtina, kad teismų praktika tokio pobūdžio bylose neturtinės žalos dydis svyruoja nuo kelių šimtų eurų iki maždaug 1700 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2014, 2K-473/2013, 2K-12/2012, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-389-497/2017, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-685-327/2017 ir kt.). Virš vieno tūkstančio eurų už nežymų sveikatos sutrikdymą priteisiama tik išskirtiniais atvejais, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgam laikotarpiui.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, t. y. padaryta kraujosruva kairės akies vokuose. Nors nukentėjusiojo teigimu, įvykio metu jam buvo išmuštas dantis, tačiau pateikta specialisto išvada patvirtina, jog danties liguisti pakitimai išsivystė dar iki įvykio ir dėl liguistų pakitimų danties pašalinimas nėra kvalifikuojamas kūno sužalojimu. Taigi atsižvelgiant į specialisto išvadą, nėra pagrindo konstatuoti, jog danties pašalinimas yra nulemtas kaltinamojo veiksmų. Teismui nekyla abejonių, jog kilusi situacija sukėlė nukentėjusiajam neigiamas emocijas, skausmą ir nepatogumus. Teismas vertina ir tą aplinkybę, kad smurtiniai veiksmai atlikti viešoje vietoje, tai matant ir kitiems asmenims. Be to, atsižvelgia ir kaltinamojo elgesį, kuomet nukentėjusiajam po suduotų smūgių nugriuvus, kaltinamasis paliko jį gulintį. Be to, nukentėjusiajam V. Š. nuo 2018-01-31 iki 2020-01-29 nustatytas 30 proc. darbingumo lygis, todėl pripažintina, jog smurtas panaudotas prieš silpnesnį, neįgalų asmenį. Visgi byloje nėra duomenų apie tai, kad V. Š. dėl patirtų sužalojimų būtų kreipęsis į medikus, kad nukentėjusiajam būtų skirtas bent medikamentinis gydymas, kad dėl sveikatos sužalojimo nukentėjusiajam būtų nustatyti liekamieji reiškiniai. Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, taip pat atsižvelgdamas į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas mažina neturtinę žalą iki 700,00 Eur.

Civiliniu ieškiniu nukentėjusysis prašo jam iš kaltinamojo priteisti 750,00 Eur turtinės žalos atlyginimo. Turtinę žalą grindžia tuo, kad dėl išmušto danties gydymo, implantavimo būtinos 750 Eur išlaidos. Teismas pažymi, kad kaltinime nėra inkriminuotas V. Š. danties sužalojimas. Be to, 2018-06-07 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. p G 807/2018 (04) patvirtina, kad V. Š. Ventos ambulatorijos asmens sveikatos istorijoje 2018-03-07 aprašyti dar iki įvykio aplinkybėse nurodyto laiko išsivystę viršutinio žandikaulio kairės pusės pirmo danties liguisti pakitimai (ėduonis) ir dėl liguistų pakitimų danties pašalinimas nėra kvalifikuojamas kūno sužalojimu, nes vertinant kūno sužalojimo bei sveikatos sutrikdymo mastą įtakos neturi turėti ankstesnių ligų paūmėjimas. Įvertinus šias aplinkybes, nėra pagrindo išvadai padaryti, kad nukentėjusiajam V. Š. danties pašalinimą nulėmė būtent kaltinamojo veiksmai. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteisti turtinę žalą, kurią sudaro danties gydymo išlaidos, todėl reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo atmestinas.

Proceso išlaidos.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis)

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius 2018-04-27 sprendimu baudžiamojoje byloje nukentėjusiajam V. Š. teikti antrinę teisinę pagalbą paskirta gynėja advokatė Juta Kareivė. Teismui pateikta 2018-09-05 pažyma patvirtina, kad išlaidos už V. Š. suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 247,00 Eur.

Kaltinamasis M. Č. šiuo metu dirba, todėl, teismo vertinimu, jo turtinė padėtis nėra tokia sunki, kad jis neprivalėtų valstybei atlyginti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas patirtas atstovaujant nukentėjusįjį, todėl jos iš kaltinamojo priteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,

nusprendžia:

M. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 9 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. Č. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio M. Č. sulaikymo įsiteisėjus nuosprendžiui dienos.

Nukentėjusiojo V. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš kaltinamojo M. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), 700,00 Eur (septynis šimtus Eir) neturtinės žalos nukentėjusiojo V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Likusią civilinio ieškinio dalį atmesti.

Pripažinti 247,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, patirtas atstovaujant nukentėjusįjį V. Š., proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo M. Č. priteisti į valstybės biudžetą 247,00 Eur (du šimtus keturiasdešimt septynis Eur). Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą - 5630 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

2018-03-23 nutarimu M. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.