- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-21
- Bylos Nr.
- e2A-595-432/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas
- Ieškovas
- UAB ,,Legal Balance“
- Atsakovas
- E. A.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) UAB „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-12-15 sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Legal Balance“ ieškinį dėl skolos, palūkanų, sutarties sudarymo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių atlyginimo) ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pareikštą atsakovui E. A. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo negrąžintą kreditą – 492,49 Eur, mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, apskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2022-02-27) pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką – 74,69 Eur, sutarties sudarymo mokestį – 131,25 Eur, negautas pajamas (nuostolių atlyginimą), apskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos (2022-02-27) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2024-08-24) pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką – 286,16 Eur, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas: 23 Eur žyminį mokestį, 242 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti įstatymo numatyta tvarka – asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis). Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022-12-15 sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pradinis kreditorius UAB ,,BnP Finance“ ir atsakovas E. A. 2021-08-04 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-542hbnmn (toliau – sutartis), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 500 Eur dydžio kreditas, kurį atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2024-08-24 bei sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą – 355,36 Eur palūkanas ir 135 Eur sutarties sudarymo mokestį sutartyje numatyta tvarka ir terminais. Pradinis kreditorius UAB ,,BnP Finance“ bei ieškovas UAB „Legal Balance“ 2021-05-19 sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2021-05/01, kuria UAB ,,BnP Finance“ perleido ieškovui reikalavimo teises į skolingus asmenis, įskaitant ir reikalavimo teisę į atsakovo skolą.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė kad ieškovo pateikti įrodymai formaliai patvirtina, kad atsakovas netinkamai vykdė sutartyje numatytus įsipareigojimus, dėl ko susidarė 492,49 Eur skola už negrąžintą kreditą ir atsakovas jos iki šios dienos nėra grąžinęs. Dėl to ieškovui iš atsakovo priteistas negrąžintas kreditas – 492,49 Eur. Sutartyje taip pat numatytas mokėtinų pelno palūkanų dydis, kuris iki sutarties nutraukimo dienos sudaro 74,69 Eur. Šią sumą pirmosios instancijos teismas taip pat priteisė ieškovui iš atsakovo (CK 6.38 straipsnio 1 dalis).
6. Sprendime už akių nurodyta, kad kaip tvirtino ieškovas, jis patyrė 286,16 Eur nuostolius (negautos pajamos), kurių atlyginimą taip pat prašė priteisti iš atsakovo. Šiuo atveju sutartyje buvo numatytos 39 procentų dydžio metinės palūkanos, kurias ieškovas pagrįstai tikėjosi gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Sprendimą už akių priėmęs teismas pažymėjo, kad nors ieškovas apskaičiavo negautas pajamas, kurias tikėjosi gauti, iki sutarties termino pabaigos, tačiau tuo atveju, jei atsakovas su ieškovu atsiskaitytų anksčiau, nei numatyta paskolos grąžinimo data, pelno palūkanos nebebūtų skaičiuojamos. Nurodęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas ieškovui iš atsakovo priteisė negautas pajamas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2022-02-27) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2022-12-15), kurių suma – 127,07 Eur. Taip pat priteisė 39 procentų negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2022-12-16 iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024-08-24) už vartojimo kredito likutį, kuris tą mėnesį turėjo būti ir neviršydamas 159,09 Eur (286,16 Eur – 127,07 Eur).
7. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.18 papunktyje nurodyta, kad sutarties sudarymo mokestis – tai vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose numatytas fiksuotas vartojimo kredito gavėjo vartojimo kredito davėjui mokamas mokestis už vartojimo kredito gavėjo pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie vartojimo kredito gavėją surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Sutarties sudarymo mokesčio mokėjimas išdėstomas visam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Ieškovas pareikštu ieškiniu prašė priteisti jam iš atsakovo sutarties sudarymo mokestį – 131,25 Eur, kuris sutarties mokėjimo grafike numatytas mokėti nuo 2021-09-24 iki 2024-08-24.
8. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimu, jog skolininkui nevykdant sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Kadangi nutraukus sutartį ieškovo teisėtas lūkestis apima tik mokėjimo palūkanas (negautas pajamas) kurias pradinis kreditorius/ieškovas tikėjosi gauti, jeigu sutartis būtų vykdoma tinkamai, todėl sutarties sudarymo mokestis nepatenka į negautų pajamų sąvoką. Tokios pozicijos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai, nurodydami, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, o sutarties sudarymo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kredito davėjo nuostoliams dėl netinkamo sutarties vykdymo kompensuoti, todėl toks mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-939-779/2022; 2022 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2445-614/2022 ir kt.). Kadangi atsakovas buvo sumokėjęs dalį sutarties sudarymo mokesčio, pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą dėl 131,25 Eur sutarties sudarymo mokesčio priteisimo patenkino iš dalies, priteisė ieškovui 19,12 Eur (3,75 Eur X 5 mėn. + 0,37 Eur (3,75 Eur / 30 x 3 d.)) sutarties sudarymo mokesčio iki sutarties nutraukimo (2022-02-27).
III. Apeliacinio skundo argumentai
9. Apeliantas (ieškovas) apeliaciniu skundu prašo: pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-12-15 sprendimo už akių dalį dėl 131,25 Eur sutarties sudarymo mokesčio priteisimo ir priteisti apeliantui sutarties sudarymo mokestį – 131,25 Eur; pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-12-15 sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas – 265 Eur; kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-12-15 sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; priteisti apeliantui iš atsakovo 21 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.
10. Apeliantas nurodo, kad teismas sprendimu už akių iš dalies patenkino apelianto reikalavimą dėl 131,25 Eur sutarties sudarymo mokesčio, priteisdamas sutarties sudarymo mokestį, apskaičiuotą tik iki sutarties nutraukimo dienos (2022-02-27). Paaiškina, kad šalių sutartimi sulygtas sutarties sudarymo mokestis buvo nustatytas, atsižvelgus į Vartotojų kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kuriame numatyta, jog visos kitos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, negali būti didesnės kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos. Sutarties sudarymo mokestis yra bendros vartojimo kredito kainos sudėtinė dalis, visas šis mokestis turi būti priteistas apeliantui iš atsakovo.
11. Skunde nurodyta, kad teismas nepagrįstai nepatenkino dalies apelianto reikalavimo. Teigiama, jog nustačius, kad apelianto ieškinyje nurodyti reikalavimai patenkinti visiškai, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantui priteisintos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
13. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-12-15 sprendimas už akių dėl negrąžinto kredito, palūkanų, sutarties sudarymo mokesčio ir negautų pajamų priteisimo. Apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas ginčas dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo.
14. Nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB ,,BnP Finance“ ir atsakovas E.A. 2021-08-04 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-542hbnmn (toliau – ir sutartis), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 500 Eur dydžio kreditas, kurį atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2024-08-24 bei sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą – 355,36 Eur palūkanas ir 135 Eur sutarties sudarymo mokestį sutartyje numatyta tvarka ir terminais. Pradinis kreditorius UAB ,,BnP Finance“ bei ieškovas UAB „Legal Balance“ 2021-05-19 sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2021-05/01, kuria UAB ,,BnP Finance“ perleido ieškovui reikalavimo teises į skolingus asmenis, įskaitant ir reikalavimo teisę į atsakovo skolą. Atsakovas netinkamai vykdė sutartyje numatytus įsipareigojimus, dėl ko susidarė 492,49 Eur skola už negrąžintą kreditą ir atsakovas jos iki šios dienos nėra grąžinęs.
15. Sutarties sudarymo mokestis mokamas už vartojimo kredito gavėjo pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie vartojimo kredito gavėją surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Sutarties sudarymo mokesčio mokėjimas išdėstomas visam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodoma, kad bendra sutarties sudarymo mokesčio suma per visą 36 mėn. laikotarpį sudarys 135 Eur, sutarties sudarymo mokestis per mėnesį sudaro 3,75 Eur.
16. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas sumažino ieškovui priteistiną sutarties sudarymo mokestį nuo 131,25 Eur iki 19,12 Eur, priteistiną sutarties sudarymo mokesčio sumą skaičiavo už laikotarpį nuo 2021-09-24 iki 2022-02-27 (sutarties nutraukimo dienos). Motyvavo tuo, kad nutraukus sutartį, ieškovo teisėtas lūkestis apima tik mokėjimo palūkanas (negautas pajamas), kurias pradinis kreditorius / ieškovas tikėjosi gauti, jeigu sutartis būtų vykdoma tinkamai, tačiau sandorio sudarymo mokestis nepatenka į negautų pajamų sąvoką.
17. Sutarties nutraukimo teisinės pasekmės reglamentuotos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.221 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal to paties straipsnio 2 dalies nuostatas sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei reikalauti netesybų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018, 37 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
18. Nagrinėjamam ginčui aktualioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių), kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 52, 54 punktai).
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti, sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
20. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę, siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).
21. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008, 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018).
22. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
23. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.18 punkte nustatyta, kad sandorio sudarymo mokestis –vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose numatytas fiksuotas vartojimo kredito gavėjo vartojimo kredito davėjui mokamas mokestis už vartojimo kredito gavėjo pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie vartojimo kredito gavėją surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Sutarties sudarymo mokesčio mokėjimas išdėstomas visam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Sandorio sudarymo mokesčio dydis – 135 Eur. Sutarties sudarymo mokesčio mokėjimas išdėstytas per visą sutarties terminą (iki 2024-08-24), nustatant atsakovo mokėtinų kasmėnesinių įmokų dydį (3,75 Eur).
24. Spręstina, kad vien aptartos sąlygos įtvirtinimas sutartyje savaime nėra pagrindas visiškai patenkinti ieškovo reikalavimą dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo. Sprendžiant dėl šio mokesčio priteisimo, turi būti įvertinta, ar toks reikalavimas yra protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais. Siekiant nustatyti, ar konkreti suma priteistina iš vartotojo, reikalinga nustatyti, kokia jos paskirtis, už kokius kredito davėjo atliekamus veiksmus tokia suma buvo nustatyta.
25. Nors Vartojimo kredito sutarties 1.18 punkte buvo nurodyta, kad 135 Eur dydžio sutarties sudarymo mokestis yra vienkartinis mokestis, skirtas kompensuoti kredito davėjo išlaidas, patirtas sudarant sutartį, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad tokio dydžio išlaidų pradinis kreditorius patyrė dėl sutarties sudarymo (duomenų apie atsakovą surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, su sutartimi susijusių dokumentų parengimą).
26. Išlaidų dydis, kurį ieškovas nurodė kaip patirtą pradinio kreditoriaus dėl sutarties sudarymo (135 Eur) akivaizdžiai neatitinka ieškovo įvardintų ir Vartojimo kredito sutarties 1.18 punkte nurodytų pradinio kreditoriaus veiksmų, atliktų iki sutarties sudarymo, pobūdžio ir masto. Sutarties sudarymo mokestis nurodyta apimtimi neatliko išlaidų, kurias pradinis kreditorius patyrė iki sutarties sudarymo, kompensavimo funkcijos. Atsižvelgiant į sutarties sudarymo mokesčio dydį, aplinkybę, kad jis turėjo būti mokamas atsakovo periodiškai kiekvieną mėnesį, konstatuojama, kad sutarties sudarymo mokestis buvo skirtas sutarties administravimui visu šalių sutartu sutarties galiojimo laikotarpiu.
27. Atsižvelgiant į tai, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, į tai, kad sutarties sudarymo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kredito davėjo nuostoliams dėl netinkamo sutarties vykdymo kompensuoti, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-46-254/2022, 2022 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-504-921/2022, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3013-577/2021, 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2645-392/2021, 2021 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2492-392/2021, 2022 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-718-933/2022 ir kt.).
28. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, kad ieškovui priteistina tik sutarties sudarymo mokesčio dalis, susidariusi iki sutarties nutraukimo dienos, t. y. 19,12 Eur. Nėra pagrindo patenkinti reikalavimą dėl sutarties sudarymo mokesčio nuo 2022-02-27 (sutarties nutraukimo diena) iki 2024-08-24 (sutarties pabaigos diena) priteisimo, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio ieškinio reikalavimo dalį atmetė. Tokios pozicijos laikomasi ir naujausioje teismų praktikoje (žr. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-961-855/2021; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-50-803/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-365-577/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 15 d, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-529-661/2022 ir kt., Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-504-921/2022).
29. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias vartotojo atsakomybę kredito teisniuose santykiuose, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamo sprendimo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-12-15 sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Atmetus apeliacinį skundą dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo, nėra pagrindo patenkinti ir apeliacinio skundo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų, ieškovo patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo. Konstatavus, kad sutarties sudarymo mokestis buvo sumažintas pagrįstai, laikytina, kad ir bylinėjimosi išlaidos pagrįstai buvo priteistos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.
31. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, taip pat nėra pagrindo priteisti ieškovo bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330, 331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-12-15 sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.