Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėja L. Aleknavičienė Civilinė byla Nr. 2S-437-124/2011

Teisėja A. Butkuvienė Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01109-2011-1

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. liepos 11 d.

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų G. S. ir D. S. bei atsakovų O. Ž. ir E. B. atskiruosius skundus dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-1308-853/2011 pagal ieškovų G. S. ir D. S. ieškinį atsakovams E. B., O. Ž. ir UAB „Impeka“ dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, teismas laikė, kad uždraudimas atsakovui O. Ž., kaip UAB „Impeka“ vadovui priimti sprendimus dėl ilgalaikio turto, tame skaičiuje ir dėl to, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/10 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo ir hipotekos įvykdymo, laidavimo ar garantavimo, priimti sprendimus įsigyti ilgalaikio turto, tame skaičiuje ir už kainą didesnę kaip 1/10 bendrovės įstatinio kapitalo be išankstinio visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo, yra pakankama, proporcinga siekiamiems tikslams ir užtikrina ieškovų bei atsakovų teisių bei teisėtų interesų pusiausvyrą.

Teismas, tenkindamas ieškovų prašymą, taikė perteklines laikinąsias apsaugos priemones ir neįvertino aplinkybės, kad toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas trukdys bendrovei vykdyti įprastinę ūkinę - komercinę veiklą ir tokiu būdu bendrovė patirs nuostolius. Laikinosios apsaugos priemonės kenkia ir bendrovės reputacijai, nes ieškovams neatvykstant į šaukiamus visuotinius akcininkų susirinkimus, bendrovė neturi galimybės vykdyti savo įprastinių, kasdieninių įsipareigojimų prieš trečiuosius asmenis (klientus, tiekėjus). Esant nurodytoms aplinkybėms, bendrovei turi būti leidžiama be jokių suvaržymų ir apribojimų vykdyti įprastinę veiklą ir sudarinėti sandorius, todėl 2011-05-02 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikintos. Ieškovų interesai jokiu būdu nenukentės, nes atsakovas O. Ž. taip pat yra bendrovės akcininkas, kuris yra suinteresuotas tik bendrovei naudingų sandorių sudarymu. Jeigu apeliacinės instancijos teismas manys, kad 2011-05-02 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės negali būti panaikintos, atsakovai prašo pakeisti 2011-05-02 nutartį, pakeičiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą, kad bendrovė galėtų normaliai funkcionuoti ir nepatirtų nuostolių, tai yra uždrausti atsakovui O. Ž., kaip UAB „Impeka“ vadovui, sudaryti sandorius, kurių vertė didesnė kaip 85 000,00 Lt, išskyrus atvejus, kai bendrovės vadovas turi išankstinį visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą.Ieškovai siekia sutrikdyti normalią įprastinę ir pelningą bendrovės veiklą. Nedalyvaudami visuotiniame akcininkų susirinkime, jie neišreiškia jokios nuomonės - nei teigiamos, nei neigiamos, tokiu būdu ieškovai veikia priešingai ne tik bendrovės tikslams, bet ir atsakovų turtiniams interesams. Todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų ne tik panaikinti nutarties dalį, kuria atsakovui O. Ž., kaip UAB „Impeka“ vadovui, uždrausta sudaryti sandorius, kurių vertė didesnė kaip 1/10 Bendrovės įstatinio kapitalo, bet ir skirti ieškovams nustatyto dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Ieškovų atstovas negalėjo nurodyti jokių pagrįstų pagrindų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Iš esmės visi ieškovų reikalavimai buvo pagrįsti „baime“, kad ieškovą G. S. atšaukus iš UAB „Impeka“ vadovo pareigų ir vadovu paskyrus atsakovą O. Ž., gali būti bandoma priimti sprendimus ir atlikti veiksmus, kuriais būtų daroma žala tiek atsakovui UAB „Impeka“, tiek ieškovams, tačiau ieškovų atstovas negalėjo nei pagrįsti jokiais įrodymais tokių daromų ieškovų prielaidų, nei paaiškinti tokio galimo atsakovo O. Ž. veiksmų motyvų. Taigi, nurodyto ieškovų prašymo pagrindai (galima grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui) byloje niekaip nėra įrodyti, pagrįsti ar net paaiškinti.Ieškovams piktnaudžiaujant savo teisėmis, atsisakant skubiai spręsti UAB „Impeka" veiklai vykdyti būtinus klausimus, bendrovė neturi jokios galimybės vykdyti įprastinės veiklos. Dėl šios priežasties nukenčia ne tik atsakovų, bet ir ieškovų, kaip bendrovės akcininkų, turtiniai interesai. Atsakovo O. Ž. veiksmai, inicijuojant akcininkų susirinkimus, niekaip nėra susiję su priešinga atsakovui UAB „Impeka“ ar ieškovams veikla, o tokiais veiksmais siekiama užtikrini nuolatinės, įprastinės atsakovo UAB „Impeka“ veiklos vykdymą ir nesudaro pagrindo ieškovų argumentams apie realią negalėjimo įvykdyti teismo sprendimą grėsmę.Laikinosios apsaugos priemonės - uždraudimas atsakovams O. Ž. ir E. B. vykdyti 2011-04-27 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus bei sustabdymas susirinkimo sprendimų galiojimo, uždraudžiant atsakovui O. Ž. priimti bet kokius sprendimus, negali būti taikomos, nes 2011 04 27 visuotiniam UAB „Impeka“ susirinkimui priėmus sprendimą atšaukti ieškovą G. S. iš UAB „Impeka“ vadovo pareigų ir UAB „Impeka“ vadovu paskyrus atsakovą O. Ž., šie duomenys yra įregistruoti juridinių asmenų registre, o atsakovas O. Ž. pagrįstai eina UAB „Impeka“ vadovo pareigas.Tapus žinomiems G. S. dokumentų klastojimo faktams, ieškovų prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, būtų galimybė ieškovui G. S. toliau tęsti veiksmus, pašalinant ir padarant nebegalimą jo neteisėtų, ir nuostolingų veiksmų išaiškinimą. Laikinųjų apsaugos priemonių - bendrovės administravimo - taikymas neišvengiamai pažeistų ekonomiškumo principą, nes jos būtų susijusios su atsakovo UAB „Impeka“ papildomomis išlaidomis administratoriaus paslaugoms apmokėti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovų atskirasis skundas tenkintinas, o atsakovų atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kolegija pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Taip pat CPK 145 str. numato ir galimybę taikyti ne tik laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinančias būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet ir tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios įpareigotų atsakovą atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti, ar padidėti (CPK 145 str. 1 d. 12 p.), t. y. prevencines priemones, kurių pagrindinis tikslas – užkirsti kelią tolimesniam asmens teisių pažeidimui bei žalos padidėjimui, o tai taip pat ir naujo teisinio ginčo tarp bylos šalių kilimui. Be to, CPK 145 str. 2 d. nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Taip pat kolegija pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas yra lokalus įrodinėjimo dalykas, t. y. klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įrodinėjamas ir sprendžiamas atskirai nuo pačios bylos įrodinėjimo dalyko. Todėl asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo įrodyti: pirma, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą ir, antra, nurodyti konkrečią laikinąją apsaugos priemonę, kad teismas galėtų įvertinti jos taikymo būtinumą (Vilniaus apygardos teismo 2010-11-12 nutartis civ. byla Nr. 2S-1116-340/2010, Kauno apygardos teismo 2008-12-08 nutartis civ. byla Nr. 2S-1293-173/2008).

Nagrinėjamoje byloje ieškovai G. S. ir D. S. kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti negaliojančiais 2011-04-27 UAB „Impeka“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovams O. Ž. ir E. B. vykdyti UAB „Impeka“ 2011 m. balandžio 27 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus; uždrausti atsakovui O. Ž. priimti bet kokius sprendimus kaip UAB „Impeka“ vadovui ar sudaryti sandorius, kaip UAB „Impeka“ vadovui, uždrausti VĮ Registrų centrui registruoti viešame registre prašomus pripažinti negaliojančiais 2011 m. balandžio 27 d. UAB „Impeka“ akcininkų susirinkimo sprendimus. Vėliau ieškovai prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patikslino, nurodydami, kad siekiant išvengti ieškovų teisių pažeidimo, žalos padidėjimo ir naujų teisminių ginčų kilimo tarp šalių, būtina taikyti LR CPK 145 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę – atsakovo UAB „Impeka“ turto administratoriaus paskyrimą, pavedant atlikti jam direktoriaus funkcijas (106–108 b. l.).

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2011-05-02 nutartimi ieškovų prašymą tenkino iš dalies- uždraudė atsakovui O. Ž., kaip UAB „Impeka“ vadovui, sudaryti sandorius, kurių vertė didesnė kaip 1/10 bendrovės įstatinio kapitalo, išskyrus atvejus, kai bendrovės vadovas turi išankstinį visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą (128–130 b. l.). Likusioje dalyje prašymo netenkino. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi.

Kaip jau auksčiau minėta, CPK 145 straipsnis numato galimybę taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios įpareigotų atsakovą atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti (CPK 145 str. 1 d. 12 p.), t. y. prevencines priemones, kurių pagrindinis tikslas – užkirsti kelią tolimesniam asmens teisių pažeidimui bei žalos padidėjimui, o tai taip pat ir naujo teisinio ginčo tarp bylos šalių kilimui.

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas O. Ž. ieškovui G. S., tuo metu vadovavusiam UAB „Impeka“, pateikė paraišką, reikalaudamas sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą ir į susirinkimo darbotvarkę be visų kitų klausimų įtraukti ir klausimą dėl G. S. atšaukimo iš generalinio direktoriaus pareigų, o O. Ž. paskyrimo generaliniu direktoriumi (8–9 b. l.). Vadovaudamasis pateiktu prašymu, UAB „Impeka“ generalinis direktorius G. S., 2011-04-05 priėmė sprendimą sušaukti UAB „Impeka“ visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris turėjo vykti 2011 m. balandžio 27 d. 14 val. (10 b. l.). 2011-04-26 pranešimu apie visuotinio UAB „Impeka“ akcininkų susirinkimo atšaukimą, generalinis direktorius G. S. atšaukė skelbtą visuotinį akcininkų susirinkimą, nurodydamas, kad susirinkimas negali įvykti dėl to, kad nėra išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas ir nėra baigtas UAB „Impeka“ finansinių ataskaitų rinkinio už 2010 metus auditas (11–12 b. l.). Šis pranešimas atsakovams O. Ž. ir E. B. buvo įteiktas 2011-04-27 (12–13 b. l.), tačiau nežiūrint to, atsakovai O. Ž. ir E. B. pravedė susirinkimą. Susirinkime ieškovas G. S. buvo atleistas iš gen. direktoriaus pareigų, o O. Ž. išrinktas generaliniu direktoriumi (14–17 b. l.). Nesutikdami su tokiu visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu, ieškovai G. S. ir D. S. kreipėsi į teismą, pagrinde ginčydami G. S. atleidimą iš vadovo pareigų. Iš nurodyto matyti, kad tarp šalių vyksta nesutarimai ir konfliktai, šalys viena kitos atžvilgiu yra nusiteikusios priešiškai, surasti tarpusavio sutarimo, matomai, nėra galimybės. Teikdami prašymą paskirti UAB „Impeka“ turto administratorių, ieškovai nurodė, kad teismui priėmus ieškovams palankų sprendimą, O. Ž., kaip bendrovės vadovo, sudaryti sandoriai turėtų neigiamų pasekmių tiek ieškovams, tiek ir kitiems akcininkams, o taip pat neigiamai pasikeistų ir UAB „Impeka“ turtinė padėtis. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo ieškovų argumentu ir nurodo, kad esant tarpusavio nuolatiniams nesutarimams, nukenčia ne tik bendrovės reputacija, tačiau ir akcininkų bei darbuotojų interesai. Ieškovo atstovas G. Juknevičius teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas O. Ž., kaip bendrovės direktorius, ketina bendrovės vyriausiąją buhalterę atleisti iš pareigų, o vyriausiosios buhalterės pareigas pavesti kitai buhalterei – ne vyriausiajai. Be to, 2011-04-27 atsakovai pakeitė administracinių patalpų durų spyną, patekimo į bendrovės patalpas apsaugos signalizacijos kodą, tuo apribodami ieškovų patekimą į bendrovės administracines patalpas ir vadovo kabinetą.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2011-05-05 atsakovas O. Ž., kaip bendrovės direktorius, skubos tvarka sušaukė visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris turėjo įvykti 2011 m. gegužės 6 d. Pranešime nurodyta, kad susirinkimas šaukiamas anksčiau laiko, nes reikalingas skubus visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas dėl sandorių sumos padidinimo, siekiant užtikrinti stabilų įmonės darbą, gerus finansinius rezultatus ir tinkamą klientų aptarnavimą (178 b. l.). Akcininkų balsavimui buvo siūloma patvirtinti sandorių sumos dydį, kurio suma būtų ne didesnė kaip 85 000 Lt, o taip pat pavirtinti įmonių sąrašą, su kuriomis sandorio dydis nebūtų ribojamas. Tačiau į šį susirinkimą neatvykus ieškovams, pritarimas šiems siūlymams nebuvo gautas. Iš šių faktinių aplinkybių matyti, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės riboja atsakovo UAB „Impeka“ veiklą, bendrovė negali dirbti pilnu pajėgumu, o nedirbant pilnu pajėgumu, bendrovė neišvengiamai patirs nuostolių. Šiems procesams užsitęsus ilgą laiką, neatmetama galimybė, kad gali nukentėti ir UAB „Impeka“ mokumas. Tai neigiamai atsilieptų tiek jos akcininkams, tiek jos dirbantiesiems. Todėl siekiant sudaryti sąlygas bendrovei dirbti visu pajėgumu, gauti iš savo veiklos pelną, tokiu būdu ir galimybę akcininkams išsimokėti dividendus, o taip pat išvengti ateityje tarp šalių galinčių kilti teisinių ginčų, tikslinga atsakovo UAB „Impeka“ turto administravimą pavesti turto administratoriui. Kadangi turto administratoriui būtų suteiktos visos valdymo funkcijos, manytina, kad tokiu būdu būtų užtikrintas atsakovo turto išsaugojimas, jo vertės išlikimas, bendrovės veiklos ir turtinės padėties stabilumas. Pažymėtina, kad 2011-05-06 nustatyta visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkė bei nutarimų projektai prieštarauja Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutarčiai, kuri draudžia O. Ž., kaip UAB „Impeka“ vadovui, sudaryti sandorius, didesnius kaip 1/10 bendrovės įstatinio kapitalo vertės.

Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, būtina įvertinti, ar teismui priėmus ieškovams palankų sprendimą, jis bus įvykdytas, ar jo įvykdymas nebus apsunkintas ir ar neteisėtų sprendimų vykdymas nesukels nepageidaujamų pasekmių, kurios turėtų įtakos UAB „Impeka“ turtinei padėčiai. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas UAB „Impeka“ vykdo veiklą, atlieka eilę pirkimo pardavimo operacijų, dabartinis jos vadovas O. Ž. sudarinėja sandorius, kurie esant ieškovams palankiam teismo sprendimui, gali būti pripažinti negaliojančiais. Dėl sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais, būtų inicijuojami nauji teisminiai ginčai. Pažymėtina, kad jau šiuo metu teismuose yra nagrinėjamos dvi civilinės bylos tarp tų pačių šalių (Nr. 2-855-372/2011 Šiaulių apygardos teisme ir Nr. 2-1308-853/2011 Mažeikių rajono apylinkės teisme) dėl priverstinio akcijų pardavimo ir visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu. Esant priešiškiems šalių santykiams, neatmestina galimybė, kad bus inicijuojamos naujos civilinės bylos, o tai neabejotinai turės neigiamos įtakos visai UAB „Impeka“ veiklai, tame tarpe ir akcininkams. Pažymėtina, kad 2011-06-06 Šiaulių apygardos teismui pateiktas dar vienas ieškinys, kuriame ieškovas UAB „Impeka“ pareiškė ieškinį UAB „Arstama“ dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu. Nors ieškinys teismui pateiktas ne tarp tų pačių šalių, tačiau dėl tos pačios bendrovės „Impeka“ veiklos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi auksčiau išdėstytais motyvais, siekdama išvengti naujų teisminių ginčų, šalių teisių pažeidinėjimo, žalos padarymo UAB „Impeka“ akcininkams, o taip pat užtikrinti stabilią bendrovės veiklą, taiko laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo UAB „Impeka“ visišką turto administravimą, reglamentuotą LR CK 4.241 str. (LR CPK 145 str. 1 d. 5 p.).

Ieškovai pateikė pasiūlymą turto administratoriumi skirti UAB „Admivita“. Byloje pateiktas minėtos bendrovės sutikimas teikti administravimo paslaugas (108 b. l.), civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas (109 b. l.) ir paaiškinimas dėl paslaugų kainos. UAB „Admivita“ visiško turto administravimo paslaugas sutinka teikti už 5000 Lt plius PVM per mėnesį. Teisėjų kolegija mano, kad šios išlaidos nėra per didelės administruojant UAB „Impeka“ . Kadangi apie ieškovų prašomą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – visišką turto administravimą, atsakovams buvo žinoma jau 2011-05-02 nagrinėjant laikinųjų pasaugos priemonių klausimą, tačiau jie teismui administratoriaus kandidatūros nepateikė, todėl administratoriumi skirtina UAB „Admivita“.

2011-07-05 Šiaulių apygardos teisme buvo gautas atsakovų O. Ž. ir E. B. atstovo advokato R. Kivyliaus prašymas dėl civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo. Kartu su prašymu atsakovų advokatas pateikė Lietuvos apeliacinio teismo 2011-06-23 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-168/2011. Minėtame prašyme atsakovai prašė atnaujinti šios civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės, prijungti Lietuvos apeliacinio teismo 2011-06-23 nutartį ir išnagrinėti atskiruosius skundus, įvertinant naujai pateiktus įrodymus. Teikdami šį prašymą atsakovai vadovaujasi LR CPK 256 straipsnio norma, kuri numato, kad teismas atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu pripažįsta, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai arba ištirti naujus įrodymus. Pažymėtina, kad ši teisės norma taikoma nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas netiria ir nevertina naujai pateikiamų įrodymų, nes teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui negalima (LR CPK 314 str.). Apeliacinės instancijos teismas tik patikrina pirmosios instancijos sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, ir tai daro neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (LR (duomenys neskelbtini) str.). Vadovaudamasi šiomis teisės normomis, teisėjų kolegija nepriima atsakovų pateiktų įrodymų ir jų nenagrinėja, tik pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2011-06-23 nutartis yra priimta kitoje Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje byloje Nr. 2-855-372/2011, todėl ji negali turėti reikšmės, vertinant faktines bylos aplinkybes ir įrodymus šioje civilinėje byloje. Be to, atsakovai nepagrįstai teigia, kad minėta nutartimi buvo paneigtas ieškovų pareikšto ieškinio, o taip pat ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktinis ir teisinis pagrindas. Lietuvos apeliacinis teismas 2011-06-23 nutartyje pasisakė dėl pirmosios instancijos teismo 2011-04-22 nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovų atskirąjį skundą, ir visiškai nepasisakė dėl ieškinio ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teisėjų kolegija auksčiau išdėstytų motyvų pagrindu ieškovų atskirąjį skundą tenkina, o atsakovų atmeta, pirmosios instancijos teismo nutartį panaikina ir klausimą išsprendžia iš esmės - taiko laikinąsias apsaugos priemones.

Absoliučių Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Uždrausti atsakovams O. Ž. ir E. B. vykdyti 2011 m. balandžio 27 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus iki sprendimo šioje civilinėje byloje dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu įsiteisėjimo.

Sustabdyti atsakovo UAB „Impeka“, 2011-04-27 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo paskirti atsakovą O. Ž. generaliniu direktoriumi vykdymą iki sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo.

UAB „Impeka“ turto administratoriumi paskirti UAB ,,Admivita“, įm. k. 125841325, Goštauto pr. 12A, LT-01108, Vilnius.

Nustatyti turto administratoriaus UAB ,,Admivita“ administravimo išlaidų dydį - 5000 Lt + PVM per mėnesį.

Uždrausti UAB „Impeka“ vykdyti bet kokius atsakovo O. Ž. įsakymus, pareiškimus, sprendimus ar bet kokius kitus nurodymus, priimtus nuo 2011-04-27 iki sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo.

Uždrausti O. Ž. atlikti visus veiksmus, LR įstatymų ir UAB ,,Impeka“ įstatų priskirtus administracijos vadovo kompetencijai iki sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo.

Įpareigoti atsakovą O. Ž. perduoti atsakovo UAB „Impeka“, į. k. 167325952, Gamyklos g. Nr. 34, Mažeikiai, turto administratoriui visus turimus dokumentus bei antspaudą.

Įpareigoti atsakovą UAB „Impeka“ vykdyti visus laikinojo turto administratoriaus UAB „Admivita“ nurodymus, savo turiniu atitinkančius administracijos vadovo kompetencijai.