- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-12
- Bylos Nr.
- 2S-1116-340/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- Aldonos Palionytės
- Atsakovas
- ŽŪB „Gustoniai“
- Trečiasis asmuo
- VĮ Registrų centras
- Kategorijos
- 110.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Aldonos Palionytės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 2 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovės Aldonos Palionytės ieškinį atsakovams ŽŪB „Gustoniai“, ŽŪB „Gustoniai“ direktoriui Mindaugui Kazlauskui dėl visuotinio narių susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu, direktoriaus paskyrimo registracijos panaikinimo, trečiasis asmuo VĮ Registrų centras.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti neteisėtu 2009-12-03 atsakovo ŽŪB „Gustoniai“ visuotinį narių susirinkimą bei 2009-12-03 protokolą ir pripažinti negaliojančiu 2009-12-03 atsakovo ŽŪB „Gustoniai“ visuotiniame narių susirinkime priimtą sprendimą paskirti atsakovą Mindaugą Kazlauską ŽŪB „Gustoniai“ direktoriumi; pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu 2009-12-03 ŽŪB „Gustoniai“ direktoriaus Mindaugo Kazlausko prašymą registruoti pakeistus ŽŪB „Gustoniai“ direktoriaus duomenis Juridinių asmenų registre, pateiktą VĮ Registrų centras; pripažinti neteisėta ir panaikinti ŽŪB „Gustoniai“ direktoriaus Mindaugo Kazlausko paskyrimo registraciją Juridinių asmenų registre; priteisti iš atsakovų solidariai bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovo ŽŪB „Gustoniai“ 2009-12-03 visuotinio narių susirinkimo sprendimo paskirti atsakovą Mindaugą Kazlauską ŽŪB „Gustoniai“ direktoriumi vykdymą bei paskirti UAB „Admivita“ ŽŪB „Gustoniai“ turto administratoriumi. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje yra teisinis pagrindas prevencinių laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos ir pakankamos tam, kad ieškovės teisės ir teisėti interesai būtų apginti iki tol, kol byloje įsiteisės galutinis teismo sprendimas. Nagrinėjamoje byloje ginčijamas 2009-12-03 ŽŪB „Gustoniai“ visuotinio narių susirinkimo teisėtumas, yra labai reikšmingas bendrovės veiklai ir lemia jos normalų funkcionavimą; nuo naujo bendrovės administracijos vadovo – direktoriaus – paskyrimo priklauso tolimesnė atsakovo ūkinė komercinė veikla ir bendrovės valdymas. Nesustabdžius naujai paskirto direktoriaus įgaliojimų, neteisėtai paskirtas bendrovės direktorius ir toliau vadovaus bendrovės veiklai, o bendrovei vadovaujant neteisėtai paskirtam vadovui, kils vis naujų ginčų dėl neteisėtos veiklos padarinių panaikinimo. Siekiant užkirsti kelią ieškovės teisių bei teisėtų interesų sistemingam, nuolatiniam pažeidinėjimui ir išvengti žalos dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo, atsakovo atžvilgiu yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismui sustabdžius susirinkimo sprendimo paskirti M. Kazlausko direktoriumi galiojimą, atsakovas ŽŪB „Gustoniai“ neturės vykdomosios valdžios organo – bendrovės administracijos vadovo (direktoriaus). Tam, kad nenukentėtų ŽŪB „Gustoniai“, ieškovės ir kitų bendrovės pajininkų turtiniai interesai, nagrinėjamoje byloje skirtinas ŽŪB „Gustoniai“ turto administratorius, nustatant paprastąjį turto administratorių.
Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2010-03-02 nutartimi ieškovės Aldonos Palionytės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas konstatavo, jog ieškovė kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas, kad šiuo konkrečiu atveju galima sprendimo neįvykdymo grėsmė. Prašymas byloje labiau grindžiamas hipotetinėmis prielaidomis nei objektyviais kriterijais dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo. Juolab, kad 2007-02-12 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl besąlyginio pagrindo manyti, kad nagrinėjamu atveju nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pasunkės sprendimo vykdymas ar bus pažeistos pačios bendrovės bei/ar jos narių teisės, turtiniai interesai ar padaryta žala, teismas neturi. Teismui, nenustačius būtinumo sustabdyti atsakovo ŽŪB „Gustoniai“ 2009-12-03 dienos visuotinio narių susirinkimo sprendimo paskirti atsakovą Mindaugą Kazlauską ŽŪB „Gustoniai“ direktoriumi vykdymą, nėra pagrindo tenkinti ir ieškovės prašymo paskirti ŽŪB „Gustoniai“ turto administratoriumi UAB „Admivita“. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog bankroto procedūrų administravimas Įmonių bankroto įstatymo (kurio pagrindu UAB „Admivita“ suteikta teisė teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas) ir turto administravimas CK 4.236 str. pagrindu nėra analogiški procesai, dėl ko kyla pagrįstų abejonių, ar UAB „Admivita“ galėtų būti skiriama ŽŪB „Gustoniai“ turto administratoriumi. Taipogi pastebėtina ir tai, kad netgi turint pagrindo skirti turto administratorių esant tam tikrom sąlygom ir aplinkybėm, privalu numatyti atlyginimo jam už tai skyrimą ir mokėjimą (CK 4.238 str.). Tačiau šia aplinkybe ieškovė, reikšdama tokį prašymą, nesiremia, nenurodo, kaip ir kokiu būdu ši garantija galėtų būti taikoma.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-03-02 nutartį; išspręsti iš esmės klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pritaikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovo ŽŪB „Gustoniai“ 2009-12-03 visuotinio narių susirinkimo sprendimo paskirti atsakovą Mindaugą Kazlauską ŽŪB „Gustoniai“ direktoriumi vykdymą bei paskirti UAB „Admivita“ ŽŪB „Gustoniai“ turto administratoriumi, nustatant paprastąjį turto administravimą. Apeliantės nuomone, nutartis nepagrįsta ir neteisėta, priimta pažeidžiant procesinės teisės normas. Nurodo, jog teismas nepagrįstai neįvertino laikinųjų apsaugos priemonių prevencinės paskirties; byloje buvo prašoma taikyti būtent tokias prevencines laikinąsias apsaugos priemones, kokios pagal suformuotą apeliacinės instancijos teismų praktiką buvo būtinos tam, kad iki teismo sprendimo įsiteisėjimo būtų užkirstas kelias galimai neteisėto ginčijamo sprendimo vykdymui, galimai neteisėtai išrinkto vadovo disponavimui bendrovei priklausančiu turtu, o kartu ir ieškovės teisių bei teisėtų interesų pažeidimui. Teismas nepagrįstai laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susiejo išimtinai tik su grėsme galutinio teismo sprendimo įvykdymui, analizavo galutinio sprendimo įvykdymą užtikrinančių priemonių, dėl kurių taikymo nebuvo pateikta prašymo, taikymo tikslingumą, netinkamai taikydamas CPK 144 str. 1 d. nuostatas bei nukrypdamas nuo apeliacinės instancijos teismų suformuotos praktikos. Nurodo, jog teismas nepagrįstai neįvertino ginčijamo sprendimo vykdymo grėsmės kilti naujiems teisiniams ginčams tarp ieškovės ir atsakovo bei realiai tikėtino ieškovės teisių pažeidimo; byloje pateikti įrodymai apie tarp ieškovės ir atsakovo UAB „Gustoniai“ vykstantį ginčą nuo 2006 m., kurių teismas neįvertino, taip neišnagrinėdamas visų aplinkybių, turinčių reikšmės laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Apeliantės vertinimu, teismas nepagrįstai laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susiejo su faktiškai patirta žala bei padarytais teisių pažeidimais, tačiau visiškai nevertino objektyvios jų atsiradimo tikimybės. Nurodo, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi pritaikytomis laikinosiomis pasaugos priemonėmis nebuvo pašalinta grėsmė ieškovės interesams bei normaliam bendrovės ūkinės komercinės veiklos funkcionavimui; teismo rėmimasis tik daline ieškovės teisių apsauga neatitinka CPK 145 str. 2 d. teismui suteiktų teisių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybės, o kartu reiškia netinkamą ieškovės teisių apsaugą. Pažymi, kad nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra kontroliuojama atsakovo ŽŪB „Gustoniai“ ūkinė komercinė veikla ir bendrovės valdymas, direktoriui palikta ribota laisvė disponuoti bendrovės turtu, todėl tai nepašalina grėsmės dėl bendrovės turto mažinimo. Apeliantės teigimu, atsisakymas taikyti ŽŪB „Gustoniai“ turto administravimą taip pat nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovė nepateikė jokių motyvų, kodėl turi būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Panevėžio m. apylinkės teismo 2007-02-12 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurių atsakovai laikosi, ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, kad papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas, kad yra galima sprendimo neįvykdymo grėsmė. Pažymi, kad UAB „Admivita“ nesuteikta teisė teikti turto administravimo paslaugas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisingai įvertino bylos aplinkybes, išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas.
Vadovaudamasis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kolegija pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Taip pat CPK 145 str. numato ir galimybę taikyti ne tik laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinančias būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet ir tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios įpareigotų atsakovą atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti, ar padidėti (CPK 145 str. 1 d. 12 p.), t. y. prevencines priemones, kurių pagrindinis tikslas – užkirsti kelią tolimesniam asmens teisių pažeidimui bei žalos padidėjimui, o tai taip pat ir naujo teisinio ginčo tarp bylos šalių kilimui. Be to, CPK 145 str. 2 d. nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Taip pat kolegija pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas yra lokalus įrodinėjimo dalykas, t. y. klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įrodinėjamas ir sprendžiamas atskirai nuo pačios bylos įrodinėjimo dalyko. Todėl asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo įrodyti: pirma, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą ir, antra, nurodyti konkrečią laikinąją apsaugos priemonę, kad teismas galėtų įvertinti jos taikymo būtinumą.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi į teismą pagrindiniu reikalavimu prašydama pripažinti neteisėtu 2009-12-03 atsakovo ŽŪB „Gustoniai“ visuotinį narių susirinkimą bei 2009-12-03 protokolą ir pripažinti negaliojančiu 2009-12-03 atsakovo ŽŪB „Gustoniai“ visuotiniame narių susirinkime priimtą sprendimą paskirti atsakovą Mindaugą Kazlauską ŽŪB „Gustoniai“ direktoriumi. Taip pat prašė sustabdyti atsakovo ŽŪB „Gustoniai“ 2009-12-03 visuotinio narių susirinkimo sprendimo paskirti atsakovą Mindaugą Kazlauską ŽŪB „Gustoniai“ direktoriumi vykdymą bei paskirti UAB „Admivita“ ŽŪB „Gustoniai“ turto administratoriumi. Nurodė, kad nesustabdžius įgaliojimų, neteisėtai paskirtas bendrovės direktorius ir toliau vadovaus bendrovės veiklai, o bendrovei vadovaujant neteisėtai paskirtam vadovui, kils vis naujų ginčų dėl neteisėtos veiklos padarinių panaikinimo. Siekiant užkirsti kelią ieškovės teisių bei teisėtų interesų sistemingam, nuolatiniam pažeidinėjimui ir išvengti žalos dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo, atsakovo atžvilgiu yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašymas byloje labiau grindžiamas hipotetinėmis prielaidomis nei objektyviais kriterijais dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo. Juolab, kad 2007-02-12 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas ŽŪB „Gustoniai“ valdymo organui – direktoriui, priimti sprendimus dėl didesnės kaip 10 proc. bendrovės ilgalaikio turto dalies pardavimo, sprendimus dėl didesnės kaip 5 proc. bendrovės ilgalaikio turto dalies perleidimo neatlygintinai, spendimus dėl didesnės kaip 10 proc. bendrovės turto dalies nuomos, įkeitimo, laidavimo ir garantavimo juo kitų subjektų prievolėms vykdyti, taip pat draudimas direktoriui balsuoti bendrovės narių susirinkime bendrovės pajų suteikiamais balsais, įpareigojimas direktoriui apie šaukiamą bendrovės narių susirinkimą ir numatyta darbotvarkę ieškovę informuoti pasirašytinai arba įteikiant pranešimą registruotu paštu, kuriomis yra pakankamai ginamos bei apsaugomos ieškovės, kaip pajininkės, turtinės ir neturtinės teisės bei kontroliuojama ŽŪB „Gustoniai“ ūkinė komercinė veikla ir bendrovės valdymas. Todėl konstatuotina, kad esant nustatytam tokiam bendrovės direktoriaus veiklos apribojimui, ieškovė neįrodė galimo jos teisių bei teisėtų interesų pažeidimo bei žalos dėl neteisėtų valdymo veiksmų padarymo, grėsmės dėl bendrovės turto mažinimo, t. y. prevencinių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra besąlyginio pagrindo manyti, kad nagrinėjamu atveju nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pasunkės sprendimo vykdymas ar bus pažeistos pačios bendrovės bei/ar jos narių teisės, turtiniai interesai ar padaryta žala.
Taip pat kolegija pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju iš esmės yra ginčijamas atsakovo Mindaugo Kazlausko paskyrimas ŽŪB „Gustoniai“ direktoriumi tuo pagrindu, jog buvo padaryti procedūrinės teisės normų pažeidimai, tokių laikinųjų apsaugos priemonių kaip sustabdymas visuotinio narių sprendimo vykdymo, turto administratoriaus atsakovui ŽŪB „Gustoniai“ paskyrimas bei uždraudimas Mindaugui Kazlauskui atlikti visus veiksmus, priskirtus ŽŪB „Gustoniai“ administracijos vadovo kompetencijai, yra laikytinas neproporcingu ir neadekvačiu laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamiems tikslams.
Kolegija sutinka, kad ieškovė prašydama paskirti ŽŪB „Gustoniai“ turto administratorių, nenurodė konkrečių aplinkybių, kad bendrovės turtui yra reikalinga tokia apsauga ar kad kyla reali grėsmė netinkamam bendrovės turto naudojimui, taip pat, kad UAB „Admivita“ turi teisę teikti tokias paslaugas (CK 4.237 str. 1 d.), paslaugų apmokėjimo tvarkos (CK 4.238 str.).
Kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad teismas nukrypo nuo apeliacinės instancijos teismų suformuotos praktikos dėl prevencinių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kolegija pažymi, jog vadovaujantis CPK 4 str. teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus. Tačiau ir tai nereiškia privalomumo jais vadovautis a priori ir nesuteikia jiems įstatymo ar Vyriausybės nutarimo galios. Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas, kaip apeliacinė instancija, nėra saistomas Lietuvos apeliacinio teismo, kaip apeliacinės instancijos, formuojamos praktikos.
Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant 2010-03-02 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartį nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).
Iš apeliantės (ieškovės) Aldonos Palionytės valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos – 11,20 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės Aldonos Palionytės 11,20 Lt (vienuolika litų, 20 centų) pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui, sumokamų banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).