- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-23
- Bylos Nr.
- e2S-837-642/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03086-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Ieškovas
- S. P., M. S., A. M., N. S., A. S., J. B., M. T., G. V., S. L.
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, S. B., A. K., N. S., V. Ž., S. Ž., L. G., S. M., E. M., N. V., A. A. V., uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų turtas“, L. Š., akcinei bendrovei „Swedbank“
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonė Registrų centras
- Kategorijos
- 3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.8Kiti su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, pakeitimu, panaikinimu susiję klausimai
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų S. P., M. S., A. M., N. S., A. S., J. B., M. T., G. V., S. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų S. P., M. S., A. M., N. S., A. S., J. B., M. T., G. V., S. L. patikslintą ieškinį atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, S. B., S. B., A. K., N. S., V. Ž., S. Ž., L. G., S. M., E. M., N. V., A. A. V., uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų turtas“, L. Š., akcinei bendrovei „Swedbank“, trečiasis asmuo valstybės įmonė Registrų centras, dėl buto pirkimo–pardavimo, hipotekos sutarčių ir kt. sandorių pripažinimo iš dalies negaliojančiais bei nuosavybės pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai su patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą prašydami:
1.1. pripažinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1992 m. birželio 24 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 tarp (duomenys neskelbtini) ir A. K. 1 p. iš dalies negaliojančiu ta apimtimi, kuria buvo parduotas 7,10 kv. m ploto koridorius gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
1.2. pripažinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1997 m. vasario 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) tarp A. K. ir G. S. bei N. S. 1 p. iš dalies negaliojančiu ta apimtimi, kuria buvo parduotas 7,10 kv. m ploto koridorius gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
1.3. pripažinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 m. liepos 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) tarp G. S., N. S. ir V. Ž. bei L. Ž. 1 p. iš dalies negaliojančiu ta apimtimi, kuria buvo parduotas 7,10 kv. m ploto koridorius gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
1.4. pripažinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2002 m. birželio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) tarp V. Ž., S. Ž., L. Ž. ir S. M. bei E. M. 1 p. iš dalies negaliojančiu ta apimtimi, kuria buvo parduotas 7,10 kv. m ploto koridorius gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
1.5. pripažinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2005 m. spalio 24 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) tarp S. M., E. M. bei Ž. K. (N. V.) ir J. K. (J. V.) 1 p. iš dalies negaliojančiu ta apimtimi, kuria buvo perleistas 7,10 kv. m ploto koridorius gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
1.6. pripažinti 2010 m. rugpjūčio 11 d. nuosavybės teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012 m. spalio 8 d. nuosavybės teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotus į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise N. V., iš dalies negaliojančius ta apimtimi, kuria buvo patvirtinta jo nuosavybės teisė į ½ dalį 7,10 kv. m ploto koridoriaus gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
1.7. pripažinti 2010 m. rugpjūčio 11 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą į ½ dalį buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), A. A. V., iš dalies negaliojančiu ta apimtimi, kuria buvo paveldėta ½ dalis 7,10 kv. m ploto koridoriaus gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
1.8. pripažinti buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. liepos 1 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu butą įgijo UAB ,,Vakarų turtas“, iš dalies negaliojančia ta apimtimi, kuria buvo parduotas 7,10 kv. m ploto koridorius gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
1.9. pripažinti buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. spalio 8 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) tarp uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Vakarų turtas“ ir L. Š. 2.1 p., 2.2 p. iš dalies negaliojančiais ta apimtimi, kuria buvo parduotas 7,10 kv. m ploto koridorius gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
1.10. pripažinti buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. liepos 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp L. Š. ir S. B. bei S. B. iš dalies negaliojančia (2.1 p., 2.2 p.) ta apimtimi, kuria buvo perleistas 7,10 kv. m ploto koridorius gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
1.11. pripažinti buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. liepos 5 d. sutartinės hipotekos sandorį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp S. B., S. B. ir AB „Swedbank“ iš dalies negaliojančia ta apimtimi, kuria buvo įkeistas 7,10 kv. m ploto koridorius gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
1.12. pripažinti 7,10 kv. m ploto koridorių (ind.1-5) gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrąja daline namo butų bendraturčių nuosavybe tokiomis dalimis: M. S. – 11/100, A. S. – 11/100, N. S. – 7/100, J. B. – 2/100, A. M. – 2/100, S. P. – 11/100, M. T. – 11/100, G. V. – 16/100, S. L. – 18/100, S. B. ir S. B. – 11/100 lygiomis dalimis;
1.13. priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, S. B. ir S. B..
2. Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, kad ginčo butą iš L. Š. nupirko lygiomis dalimis po ½ dalį atsakovės S. B. ir S. B.. 2020 m. vasarą prasidėjo konfliktas dėl namo pirmo aukšto bendro koridoriaus, nes atsakovės S. B. ir S. B. pareiškė, kad šis koridorius priklauso joms, yra jų buto dalis. Paaiškino, kad namas yra keturių aukštų, į visus aukštus patenkama per bendrą laiptinę. Patekus į laiptinę, toliau skersai namo eina koridorius, kuris turi išėjimą į kiemą. Šiuo koridoriumi, kaip ir laiptine, visada naudojosi ir naudojasi visi namo gyventojai, nes per jį patenkama į kiemą, kuriame yra namo gyventojams priklausantys ir naudojami sandėliukai. Kai kuriuose butuose yra likęs krosninis šildymas, kiti gyventojai turi židinius, todėl sandėliukuose laikomos malkos ir kiti daiktai. Atsakovės S. B. ir S. B. pareiškė savo pretenzijas uždaryti, užrakinti koridoriaus duris ir atimti namo gyventojams galimybę juo naudotis, nes suprato, kad yra nusipirkusios ir ginčo koridorių. Nurodo, kad ginčo koridorius priskirtas 1-ajam butui, nors nėra jokių dokumentų, kokiu pagrindu tai padaryta.
3. Reikalavimams užtikrinti ieškovai prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovėms S. B. ir S. B. trukdyti naudotis ginčo koridoriumi, esančiu (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte (ind. 1-5), ir atlikti bet kokius statybinius darbus ar kitokius pakeitimus jame. Nurodo, kad atsakovės jau yra minėjusios, kad turi norą ir ketinimą uždaryti (užmūryti) duris, vedančias į ginčo koridorių iš bendros laiptinės ir jį sujungti funkciniu ryšiu su savo butu. Kol kas statybiniai darbai nepradėti, tačiau jos jau sandėliuoja savo daiktus koridoriuje, todėl ieškovai turi pagrįstą nuogąstavimą, kad jiems gali būti sudarytos kliūtys naudotis šiuo bendru koridoriumi. Teismui priėmus galbūt teigiamą sprendimą jo vykdymas neabejotinai pasunkėtų, jeigu būtų atlikti jo perplanavimo darbai, jiems atsirastų žala ir kiti teisminiai ginčai.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. birželio 15 d. nutartimi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Teismas nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovėms S. B. ir S. B. atlikti bet kokius statybinius darbus ar kitokius pakeitimus ginčo koridoriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte (ind. 1-5). Kitos prašymo dalies netenkino.
5. Teismas nurodė, kad išanalizavus ieškinyje nurodytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, byloje esančius rašytinius įrodymus, atsižvelgiant į pareikšto ieškinio pobūdį ir dalyką, darytina išvada, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtas (koridorius) gali būti modifikuotas, remontuojamas, užaklintas ir pan., siekiant užmūryti duris, vedančias į ginčo koridorių iš bendros laiptinės, ir koridorių sujungiant su atsakovių butu. Teismui priėmus ieškovams palankų sprendimą šioje civilinėje byloje ir paaiškėjus, kad iš bendros laiptinės į ginčo koridorių nėra galimybės pateikti, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas tenkinti ieškovų prašymą uždrausti atsakovėms S. B. ir S. B. atlikti bet kokius statybinius darbus ar kitokius pakeitimus ginčo koridoriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte (ind. 1-5).
6. Dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovėms S. B. ir S. B. trukdyti naudotis ginčo koridoriumi teismas pažymėjo, kad ginčo koridorius nuosavybės teise priklauso atsakovėms S. B. ir S. B., nuosavybės faktas nėra nuginčytas, o įpareigojimas leisti ieškovams naudotis atsakovėms nuosavybės teise priklausančiu koridoriumi pažeistų jų kaip savininkių ir daikto valdytojų teises.
7. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų bei įrodymų apie ieškovų suvaržomas teises naudotis koridoriumi, be to, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka pareikštų ir prima facie pagrįstų reikalavimų pobūdžio.
8. Teismo nuomone, CPK 144 straipsnyje numatytų pagrindų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – įpareigojimo atsakovėms leisti ieškovams naudotis ginčo koridoriumi, nėra, todėl šios ieškovų prašymo dalies teismas netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Ieškovai (toliau – apeliantai) pateikė atskirąjį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartį pakeisti ir patenkinti ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovėms S. B., S. B. trukdyti naudotis ginčo koridoriumi, esančiu (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte (ind. 1-5). Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Apeliantai pažymėjo, kad atsakovės yra minėjusios, jog turi norą ir ketinimą uždaryti duris, vedančias į ginčo koridorių iš bendros laiptinės. Šiuo koridoriumi, kaip ir visa laiptine, visada naudojosi ir naudojasi viso namo gyventojai, nes per jį patenkama į kiemą, kuriame yra namo gyventojams priklausantys ir naudojami sandėliukai.
9.2. Apeliantai nurodo, kad savo ieškiniu jie ginčija atsakovių nuosavybę į ginčo koridorių, todėl jų prašomos laikinosios apsaugos priemonės visiškai atitinka pareikštų ir prima facie pagrįstų reikalavimų pobūdį.
9.3. Pažymima, kad draudimas naudotis ginčo koridoriumi padarytų ieškovams didžiulę neturtinę žalą, susijusią su nepatogumais (būtų neįmanoma patekti į kiemą, atsinešti iš sandėliukų malkas ar kitus daiktus, pakabinti skalbinius).
9.4. Akcentuojama, kad teismo nutartis yra prieštaringa, neaiškaus turinio. Teismas, vartodamas nutartyje žodį „užaklintas“, nenurodė, ką jis reiškia. Ieškovų nuomone, draudimas naudotis koridoriumi (spynų keitimas ir pan.) reikštų jo „užaklinimą“.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
12. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo sąlygų
13. Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik nustačius dvi privalomas sąlygas: ieškinio reikalavimų pagrįstumą pagal prima facie (preliminaraus vertinimo) doktriną ir grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, jeigu šis būtų palankus tokių priemonių taikymo prašančiam asmeniui, buvimą. Nenustačius kurios nors iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
14. Tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad, kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau toks ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų, pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti.
15. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškinio preliminarų pagrįstumą, pažymi, kad ieškovai nurodė ieškinyje savo argumentus, kurie, jų manymu, patvirtina reikalavimo pagrįstumą, pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas turi pagrindą daryti išvadą, kad ieškovai, prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovėms, tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus.
16. Konstatavus, jog preliminarus (lot. prima facie) bylos duomenų vertinimas neleidžia manyti, jog ieškovams palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, spręstinas klausimas, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
17. Apeliantai, prašydami taikyti laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti atsakovėms S. B. ir S. B. trukdyti naudotis ginčo koridoriumi, nurodo, kad atsakovės yra minėjusios, jog ketina uždaryti duris, vedančias į ginčo koridorių iš bendros laiptinės. Šiuo koridoriumi, kaip ir visa laiptine, visada naudojosi ir naudojasi viso namo gyventojai, nes per jį patenkama į kiemą, kuriame yra namo gyventojams priklausantys ir naudojami sandėliukai. Ieškovų nuomone, nepritaikius minėtų laikinųjų apsaugos priemonių, namo gyventojams būtų padaryta žala, nes jie negalėtų patekti į kiemą pro koridoriuje esančias duris.
18. Atkreiptinas dėmesys, kad laikinosios apsaugos priemonės turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą; tai reiškia, jog laikinąsias apsaugos priemones tikslinga taikyti tuo atveju, kai yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Proceso įstatyme įtvirtintas proceso šalių lygiateisiškumo principas reikalauja, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą tenka prašymą dėl jos taikymo pateikusiam proceso dalyviui, kuris turi įrodyti siekiamos suteikti apsaugos poreikį. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti aplinkybių, patvirtinančių grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą, o priešinga šalis, siekdama išvengti tokių priemonių pritaikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų laikinųjų apsaugos priemonių pagrindo buvimą.
19. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad nagrinėjamu atveju ieškovai nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovės trukdo ieškovams pro ginčo koridoriaus duris patekti į kiemą. Ieškovų deklaratyvūs teiginiai apie atsakovių ketinimus trukdyti naudotis ginčo koridoriumi nesukuria realaus pagrindo manyti, jog ieškovai negali patekti į kiemą pro ginčo koridoriaus duris, ir tai negali patvirtinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šiuo konkrečiu atveju tikslingumo, kadangi neįrodyta reali grėsmė ieškovų nurodytai žalai atsirasti ir tuo labiau – grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti.
20. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ieškovų prašymą tenkino iš dalies, pritaikė vieną iš prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių – uždraudė atsakovėms S. B. ir S. B. atlikti bet kokius statybinius darbus ar kitokius pakeitimus ginčo koridoriuje. Teismas pagrįstai nurodė, kad nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtas (koridorius) gali būti modifikuotas, remontuojamas, užaklintas ir pan., o tokiu atveju, teismui priėmus ieškovams palankų sprendimą ir paaiškėjus, kad iš bendros laiptinės į ginčo koridorių nėra galimybės pateikti, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonėmis yra pakankamos, siekiant užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų daryti įtaką būsimo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamam įvykdymui, o atskiruoju skundu prašomos taikyti papildomos laikinosios apsaugos priemonės būtų perteklinės ir nesusijusios su būsimo sprendimo neįvykdymo rizika.
21. Be to, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad pagal byloje esančius duomenis, ginčo koridorius nuosavybės teise priklauso atsakovėms S. B. ir S. B.. Ginčo turto savininkės, nepažeisdamos kitų namo gyventojų teisių, gali naudotis joms priklausančiu turtu, kol jų nuosavybės teisė nėra nuginčyta įstatyme nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju įpareigojimas atsakovėms leisti ieškovams naudotis joms nuosavybės teise priklausančiu koridoriumi, pažeistų jų kaip savininkių ir daikto valdytojų teises.
22. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, įvertinus paminėtas aplinkybes, darytina išvada, jog CPK 144 straipsnyje numatytų pagrindų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – įpareigojimo atsakovėms leisti ieškovams naudotis ginčo koridoriumi, nėra, todėl šios laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos ir atskirasis skundas atmestinas.
Dėl bylos procesinės baigties
23. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
24. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. Pagal CPK 93 straipsnio bei 270 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas, klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas. Įstatymas nenumato, kad bylinėjimosi išlaidos, turėtos už tarpinių procesinių veiksmų atlikimą, būtų atlyginamos priklausomai nuo konkretaus procesinio klausimo išsprendimo rezultato. Todėl šalių prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas šioje proceso stadijoje nenagrinėjami.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.