Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2S-1564-613/2017 (S) Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01935-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.2.1.1; 3.4.2.2.1; 3.4.2.2.2; 3.4.2.7.1

2017 m. lapkričio 16 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų N. M. ir G. M. ir suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Lankstinys“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Rekosta“, atstovaujamų advokato S. T., atskiruosius skundus dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017-07-04 nutarties, kuria pareiškėjams N. M. ir G. M. iškelta bankroto byla, civilinėje byloje pagal pareiškėjų N. M. ir G. M. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė DNB bankas, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Judringė“, uždaroji akcinė bendrovė „Jens transportas“, uždaroji akcinė bendrovė „Lankstinys“, uždaroji akcinė bendrovė „Lucanica“, uždaroji akcinė bendrovė „Rekosta“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, A. B., K. D., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, antstolis V. D., antstolė G. M., antstolė I. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai N. M. ir G. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos jiems iškėlimo. Pareiškėjai nurodė, jog G. M. skola kreditoriams yra 428 742,63 Eur, o N. M. – 612 249,34 Eur. Pareiškėjai pateikė duomenis apie jiems priklausantį privalomai registruotiną nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, jo rinkos vertė – 83 487,33 Eur, taip pat kilnojamąjį neregistruotiną turtą, kiekvieno iš jų gaunamas pajamas bei kredito įstaigose esančių lėšų likučius. Nurodė, jog pareiškėjų kreditinių įsiskolinimų dydis yra didesnis nei turimo turto vidutinė rinkos vertės. Pareiškime dėl bankroto bylos fiziniams asmenims iškėlimo pareiškėjai prašė iškelti pareiškėjams bankroto bylą, bankroto administratore paskirti uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, patvirtinti 415 Eur lėšų sumą, reikalingą pareiškėjų kiekvieną mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti, leisti pareiškėjui N. M. verstis individualia veikla, patvirtinti 735 Eur lėšų sumą, reikalingą N. M. individualiai veiklai vykdyti.

Plungės rajono apylinkės teismas 2017-07-04 nutartimi N. M. ir G. M. iškelta bankroto byla; bankroto administratore paskirta UAB „Simpatija“; nustatytas 30 dienų terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreditoriams pareikšti bankroto administratorei savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo; patvirtinta 250 Eur suma bankroto administravimo išlaidoms iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; patvirtinta 415 Eur suma, reikalinga N. M. ir G. M. būtiniesiems poreikiams tenkinti kiekvieną mėnesį nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos; leista N. M. vykdyti individualią veiklą iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos; patvirtinta 735 Eur sumą, reikalinga N. M. individualiai veiklai vykdyti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos; nustatytas 4 mėnesių terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjų kreditiniai įsiskolinimai žymiai viršija jų turimo turto vertę, nenustatė pareiškėjų nesąžiningumo, todėl konstatavo, jog pareiškėjai yra nemokūs ir jiems keltina bankroto byla.Nagrinėdamas klausimą dėl bankroto administratoriaus skyrimo, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į aplinkybę, jog pareiškėjų siūlomos bankroto administratorės – UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ - kandidatūros bei pareiškėjus pradinėje bankroto bylos iškėlimo proceso stadijoje atstovavusios advokatės buveinė sutampa, be to pagal Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos viešus duomenis pareiškėjus atstovavusi advokatė nurodoma kaip UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ darbuotoja, padarė išvadą, jog šios aplinkybės pagrįstai kelia abejonių kreditoriams dėl pareiškėjų siūlomo administratoriaus nešališkumo, todėl bankroto administratore paskyrė vieno didžiausių bankrutuojančių asmenų kreditoriaus – UAB „Lankstinys“ – pasiūlytą bankroto administratorę UAB „Simpatija“.Nagrinėdamas klausimą dėl leidimo N. M. vykdyti individualią veiklą bankroto proceso metu išdavimo pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog leidus N. M. vykdyti individualią veiklą nors iš dalies būtų mažinami kreditorių patiriami nuostoliai (pvz., dėl turto išlaikymo), todėl sprendė, jog šioje proceso stadijoje nutraukti individualią veiklą būtų netikslinga.Patvirtindamas 415 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjų poreikiams tenkinti, teismas pažymėjo, jog tokia suma yra artima ½ MMA, todėl laikytina, jog ši suma nėra aiškiai per didelė ir neprotinga, be to atitinka teismų praktikoje nustatomas sumas.

Teisme dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017-07-04 nutarties gautas pareiškėjų N. M. ir G. M. atskirasis skundas, pareiškėjai nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi, kuria bankroto administratore paskirta UAB „Simpatija“, prašo skundžiamą nutarties dalį panaikinti ir pareiškėjų bankroto administratore paskirti UAB „Jonvita“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nevertino, ar kreditoriai, pasiūlę bankroto administratore UAB „Simpatija“, ir minėta bankroto administratorė nėra tarpusavyje susiję ir suinteresuoti byla;Kitų siūlytų bankroto administratorių bankroto administravimo lėšos yra žymiai mažesnės;Nėra žinomas teismo paskirtos bankroto administratorės adresas, dėl to yra apsunkinama ne tik pareiškėjų, bet ir suinteresuotų asmenų padėtis. Be to, neaišku, ar ši bankroto administratorė yra patikima.Teisme gautas suinteresuotų asmenų UAB „Lankstinys“ ir UAB „Rekosta“ atsiliepimas į pareiškėjų atskirąjį skundą, su atskiruoju skundu suinteresuoti asmenys nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad kreditorių siūlomos bankroto administratorių kandidatūros yra susijusios su kreditoriais ar yra suinteresuotos byla;UAB „Simpatija“ išlaidos priminėms bankroto procedūroms sudaro 250 Eur. teismas posėdžio metu pareiškėjams siūlė pasiūlyti kitą bankroto administratoriaus kandidatūrą ir atkreipė pareiškėjų dėmesį į tai, kad jų siūlomo bankroto administratoriaus išlaidos yra labai didelės, tačiau pareiškėjai teismui patvirtino, jog 1724,25 Eur išlaidos yra protingo dydžio ir nesiūlė kitos bankroto administratoriaus kandidatūros;Iš EPP sistemos matyti, kad UAB „Simpatija“ 2017-07-12 raštu informavo teismą apie vidinius organizacinius įmonės pertvarkymus, t. y. apie pasikeitusį bankroto administratoriaus adresą ir kitus kontaktus bei kad administratorius turi savo darbuotojų, gyvenančių Plungėje, Šilutėje bei dirbančių visoje Klaipėdos apskrityje, todėl pareiškėjų argumentai yra nepagrįsti;Pareiškėjai, pateikdami naują bankroto administratoriaus kandidatūrą, teikia apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, taip pažeisdami CPK 306 straipsnio 2 dalį, 338 straipsnį.Teisme dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017-07-04 nutarties taip pat gautas suinteresuotų asmenų UAB „Lankstinys“ ir UAB „Rekosta“, atstovaujamų advokato S. T., atskirasis skundas, su skundžiama nutartimi UAB „Lankstinys“ ir UAB „Rekosta“ nesutinka, prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti iškelti pareiškėjams N. M. ir G. M. fizinio asmens bankroto bylą arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui bei priteisti iš pareiškėjų bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjų 112 951,81 Eur įsipareigojimas pagal vekselį UAB „Lucanica“ yra pradelstas ir vykdytinas, tačiau šios išvados teismas nepagrindė ir tokia teismo išvada prieštarauja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 55 straipsniui bei kasacinės instancijos teismo 2017-02-28 nutarčiai, priimtai civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-916/2017;Pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai ištyrė bei įvertino pareiškėjų galimybes įvykdyti skolinius įsipareigojimus. Pareiškėjai pirmiausia turi išspręsti santykius su kitu jungtinės veiklos dalyviu A. B. ir tik nepavykus atsiskaityti su kreditoriais atsirastų pagrindas prašyti iškelti bankroto bylą;Hipotekos dokumentuose yra fiksuota vien tik įkeisto turto vertė – 569 868,85 Eur, o esant prieštaravimui tarp šios vertės ir pareiškėjų pateikto dalinio turto vertinimo ataskaitos, teismas išsamiai šių aplinkybių netyrė. Be to, pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino aplinkybes, kad jis turi įsigijęs dar ir kitokios žemės ūkio bei sodybos priežiūros technikos ir kadangi ją laiko savo asmeniniu ir neliečiamu turtu, todėl teismui šio turto duomenų neteikia;Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad pareiškėjai yra nesąžiningi. Pagrindine savo bankroto priežastimi pareiškėjai nurodo negebėjimą atsiskaityti su banku, tačiau, su banku pareiškėjai atnaujino kredito sutartį jau negebėdami mokėti šios paskolos. Be to, teismas nesiaiškino pareiškėjų sąsajų su MB „Jūrvingė“, kurios vadove yra pareiškėjų dukra. Teismas netyrė aplinkybės, kad ši įmonė buvo įsteigta po to, kai pareiškėjų turtą ir pinigines lėšas areštavo kreditoriai, t. y. įmonė buvo reikalinga pajamų generavimui iš to paties kaimo turizmo verslo, kuris buvo vykdomas pareiškėjų kaimo turizmo sodyboje;Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad N. M. vykdoma individuali veikla yra nuostolinga ir leido ją vykdyti.Teisme gautas suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimas į UAB „Lankstinys“ ir UAB „Rekosta“ atskirąjį skundą, suinteresuotas asmuo sutinka su atskiruoju skundu, taip pat prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2017-07-04 nutartį panaikinti ir atsisakyti iškelti pareiškėjams bankroto bylą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir pakankamai neištyrė bei neįvertino pareiškėjų galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus ir spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo nepakankamai pagrindė savo išvadą, kad pareiškėjai netyri galimybės padengti skolas nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą, t. y. pareiškėjų pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo yra priešlaikinis;Pareiškėjai nenurodė viso turto, neįvertintas sodybos gerbūvis ir pan.;Teismas netinkamai ištyrė ir įvertino kredito sutarties su AB DNB banku atnaujinimo aplinkybę, t. y. teismui atsisakius vertinti šią aplinkybę, nebuvo išsamiai ištirtos pareiškėjų galimą bankrotą sukėlusios priežastys bei pareiškėjų elgesys sąžiningumo aspektu. Pareiškėjams kaip esminę nemokumo priežastį nurodant negebėjimą grąžinti bankui paskolą, teismas turėjo tirti ir vertinti pareiškėjų veiksmus atnaujinant kredito sutartį su AB DNB banku.Teisme į UAB „Lankstinys“ ir UAB „Rekosta“ atskirąjį skundą taip pat gautas pareiškėjų atsiliepimas, pareiškėjai prašo atskirąjį skundą atmesti ir iš suinteresuotų asmenų UAB „Lankstinys“ ir UAB „Rekosta“ priteisti visas pareiškėjų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Aplinkybė, kad vekselio apmokėjimo terminas yra suėjęs pati savaime nereiškia, kad pareiškėjams nekyla prievolė pagal vekselį sumokėti 112 951,81 Eur. be to, net ir be šio įsipareigojimo pareiškėjų skoliniai įsipareigojimai žymiai viršija Fizinių asmenų bankroto įstatyme (toliau – FABĮ) nustatytą 25 MMA ribą;Teismas, vertindamas pareiškėjų galimybes įvykdyti skolinius įsipareigojimus, pažymėjo, kad nors dalis pareiškėjų įsipareigojimų yra solidarūs, pagal suformuotą teismų praktiką, kol solidarioji prievolė nėra įvykdyta, solidarieji skolininkai turi pareigą ją grąžinti, t. y. solidarumas prievolės nesumažina;UAB „Lankstinys“ ir UAB „Rekosta“, nurodydami aplinkybę, jog pareiškėjai teismui nurodė ne visą turtą, turėjo teismui pateikti tokio turto egzistavimą pagrindžiančius įrodymus, nesutikdami su turto verte galėjo atlikti savo vertinimą ir turėjo galimybes pateikti jį teismui;Teismas išsamiai įvertino kiekvieną UAB „Lankstinys“ ir UAB „Rekosta“ teigimu pareiškėjų nesąžiningumą įrodantį veiksmą ir dėl jo pasisakė, t. y. pirmosios instancijos teismas įvertino pareiškėjų tikrąją turtinę padėtį bei jų turimą turtą, aplinkybę dėl kredito sutarties su AB DNB banku atnaujinimo, sąsajas su MB „Jūrvingė“ ir tokiu būdu gautas pajamas, neatlygintinos žemės sklypo panaudos sutarties sudarymą;Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, jog teismas leido N. M. vykdyti nuostolingą individualią veiklą. Iš individualios veiklos numatomos 1000 Eur pajamos, taip pat G. M. gauna apie 317,27 Eur darbo užmokestį, todėl individualiai veiklai bei pareiškėjų minimaliesiems poreikiams tenkinti reikalinga suma neviršija gaunamų lėšų.

Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta bankroto administratore UAB „Simpatija“, teigia, jog pirmosios instancijos teismas nevertino, ar kreditoriai, pasiūlę bankroto administratore UAB „Simpatija“, ir minėta bankroto administratorė nėra tarpusavyje susiję ir suinteresuoti byla, kitų siūlytų bankroto administratorių bankroto administravimo lėšos yra žymiai mažesnės, be to, nėra žinomas teismo paskirtos bankroto administratorės adresas, dėl to yra apsunkinama ne tik pareiškėjų, bet ir suinteresuotų asmenų padėtis, dėl to neaišku, ar ši bankroto administratorė yra patikima. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais pareiškėjų argumentais.Sutiktina su UAB „Lankstinys“ ir UAB „Rekosta“ atsiliepimo argumentu, jog pareiškėjai, nurodydami, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar kreditoriai, pasiūlę bankroto administratore UAB „Simpatija“, ir minėta bankroto administratorė nėra tarpusavyje susiję ir suinteresuoti byla, šiam argumentui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių galimas UAB „Lankstinys“ ir UAB „Rekosta“ bei UAB „Simpatija“ galimas sąsajas ar bankroto administratorės suinteresuotumą byla patvirtinančių įrodymų. CPK 178 straipsnis nustato, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 straipsnis). Pažymėtina, jog byloje taip pat nėra duomenų, kuriais pagrindu būtų galima spręsti apie minėtų juridinių asmenų sąsajas ar UAB „Simpatija“ šališkumą ir (ar) suinteresuotumą byla. Vadovaudamasis CPK 12, 178 straipsniais, atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjai nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog UAB „Lankstinys“, UAB „Rekosta“ ir UAB „Simpatija“ yra tarpusavyje susiję juridiniai asmenys, taip pat nepateikė įrodymų, pagrindžiančių UAB „Simpatija“ suinteresuotumą byla, iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo daryti priešingą išvadą, šie pareiškėjų argumentai atmestini kaip neįrodyti.Pareiškėjai taip pat teigia, jog turėjo būti pasirinkta kita bankroto administratoriaus kandidatūra, nes kitų siūlytų bankroto administratorių bankroto administravimo lėšos yra žymiai mažesnės, be to, pateikia naują bankroto administratoriaus kandidatūrą, kurio administravimo lėšos pradinėje bankroto bylos stadijoje yra 100 Eur mažesnė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepime į pareiškėjų atskirąjį skundą suinteresuotų asmenų pateiktais argumentais, t. y., kad UAB „Simpatija“ išlaidos pirminėms bankroto procedūroms sudaro 250 Eur, kurios yra pagrįstos transporto, ryšio ir kanceliarinėmis išlaidomis, šios išlaidos nelaikytinos nepagrįstai didelėmis ar nepagrįstomis, be to, taip pat sutiktina su atsiliepimo argumentu, jog pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjams nebuvo per didelės jų siūlomo bankroto administratoriaus UAB „Įmonių bankroto administratorių ir teisinių paslaugų biuras“ nurodytos 1724,25 Eur administravimo išlaidos, pareiškėjai taip pat nesinaudojo galimybe pasiūlyti kitą bankroto administratoriaus kandidatūrą, todėl, įvertinus UAB „Simpatija“ kvalifikaciją, kaip jau minėta, 250 Eur bankroto administravimo išlaidų suma nelaikytina nepagrįstai didele, neprotinga, taip pat nesudaro pagrindo svarstyti kitos bankroto administratoriaus kandidatūros. Taip pat sutiktina su atsiliepimo argumentu, jog pareiškėjai, kartu su atskiruoju skundu pateikdami naujus įrodymus, t. y. naujo bankroto administratoriaus kandidatūrą, pažeidė CPK 306 straipsnio 2 dalyje bei CPK 338 straipsnyje įtvirtintą draudimą su atskiruoju skundu pateikti naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, be to, bankroto administratoriaus skyrimas yra pirmosios, o ne apeliacinės instancijos teismo pareiga, todėl pareiškėjų argumentas dėl UAB „Jonvita“ skyrimo bankroto administratore atmestinas. Taip pat atmestinas pareiškėjų argumentas, jog nėra žinomas teismo paskirtos bankroto administratorės adresas, dėl to yra apsunkinama ne tik pareiškėjų, bet ir suinteresuotų asmenų padėtis, dėl to neaišku, ar ši bankroto administratorė yra patikima. Pažymėtina, jog iš EPP sistemos matyti, jog paskirta bankroto administratorė UAB „Simpatija“ raštu informavo teismą apie pasikeitusį įmonės adresą bei kitus rekvizitus, taip pat, kad paskirta bankroto administratorė turi savo darbuotojus gyvenančius Plungėje, Šilutėje bei dirbančius visoje Klaipėdos apskrityje, todėl pareiškėjų argumentas, susijęs su paskirtos administratorės rekvizitų nežinojimu, atmestinas kaip nepagrįstas.

Suinteresuotų asmenų UAB „Lankstinys“ ir UAB „Rekostas atskirasis skundas atmestinas

Suinteresuoti asmenys UAB „Lankstinys“ ir UAB „Rekosta“ teigia, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjų 112 951,81 Eur įsipareigojimas pagal vekselį UAB „Lucanica“ yra pradelstas ir vykdytinas, tačiau šios išvados teismas nepagrindė ir tokia teismo išvada prieštarauja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 55 straipsniui bei kasacinės instancijos teismo 2017-02-28 nutarčiai, priimtai civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-916/2017.ĮPVĮ 55 straipsnis nustato vekselio turėtojo teises pasibaigus terminams. Sutiktina su suinteresuotų asmenų argumentu, jog ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalis nustato, jog vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, kai pasibaigia nustatyti terminai, tačiau kasacinis teismas aiškindamas ir taikydamas ĮVPĮ 55 straipsnį yra nurodęs, jog vekselio turėtojo teisė „pareikšti reikalavimus“ reiškia kreipimąsi į notarą dėl reikalavimo apmokėti vekselį patenkinimo ne ginčo tvarka, notarui išduodant vykdomąjį įrašą (ĮVPĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 72 straipsnio 2 dalis, 81 straipsnis). Taigi įstatyme nustatytų terminų pateikti vekselį apmokėti laikymasis yra būtina sąlyga vekselio turėtojui įgyti teisę reikalauti vekselį apmokėti ne ginčo tvarka. kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti paprastąjį neprotestuotiną vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo netaikytinos ĮVPĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo ne ginčo tvarka bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-695/2017 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, tokiais atvejais vekselio turėtojas praranda teisę reikalavimui, atsiradusiam pagal vekselį, patenkinti kreiptis ne ginčo tvarka į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, bet jam išlieka teisė kreiptis dėl skolos priteisimo teismine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-706/2016). Vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika, atmestinas suinteresuotų asmenų argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į pareiškėjų skolinių įsipareigojimų balansą įskaičiavo 112 951,81 Eur pareiškėjų įsipareigojimą pagal vekselį UAB „Lucanica“, kaip pradelstą ir vykdytiną, kaip jau minėta, aplinkybė, jog yra praleistas vekselio pateikimo apmokėti terminas, savaime nereiškia, jog pareiškėjai neturi pareigos atsiskaityti su kreditore UAB „Lucanica“. Pažymėtina ir tai, jog tiek pirmosios instancijos teismo, tiek apeliacinės instancijos teismo išdėstyti motyvai atitinka suinteresuotų asmenų nurodytą kasacinio teismo 2017-02-28 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-916/2017, nes šioje nutartyje kasacinis teismas taip pat dar kartą nurodo, jog „ieškovas praleido įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą, todėl atsakovo išrašytas vekselis tapo paprastu skolos rašteliu“. Be to, taip pat sutiktina su pareiškėjų atsiliepime nurodytu argumentu, jog net ir tuo atveju, jei minėta 112 951,81 Eur suma nebūtų įskaičiuota į pareiškėjų skolinių įsipareigojimų kreditoriams balansą, jų skoliniai įsipareigojimai vis vien žymiai viršytų FABĮ įstatymo nustatytą 25 MMA ribą, nes nustatyta, jog pareiškėjo N. M. skola kreditoriams yra 612 249,34 Eur (iš jų 426 995,73 Eur solidari skola su G. M.); G. M. skola kreditoriams yra 428 742,63 Eur (iš jų 426 995,73 Eur solidari skola su N. M.). Taip pat pažymėtina, jog civilinėje byloje Nr. eL2-2284-669/2017 2017-09-18 yra priimtas Plungės rajono apylinkės teismo įsakymas dėl 120 858,44 Eur neapmokėto vekselio sumos išieškojimo iš solidariųjų skolininkų N. M. ir G. M. restruktūrizuojamai UAB „Lucanica“.Suinteresuoti asmenys UAB „Lankstinys“ ir UAB „Rekosta“ taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai ištyrė pareiškėjų galimybes įvykdyti skolinius įsipareigojimus, be to, kad pareiškėjų pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo yra priešlaikinis, t. y. pirmiau turi būti išspręsti santykiai su kitu jungtinės veiklos dalyviu A. B.. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais. Iš byloje esančių duomenų bei pareiškėjų paaiškinimų nustatyta, jog N. M., vykdydamas individualią veiklą gauna vidutiniškai 12 000 Eur per mėnesį pajamų, t. y. apie 1 000 Eur per mėnesį; G. M. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra 317,27 Eur, todėl, įvertinus pareiškėjų turimus skolinius įsipareigojimus (pareiškėjo N. M. skola kreditoriams yra 612 249,34 Eur (iš jų 426 995,73 Eur solidari skola su G. M.); G. M. skola kreditoriams yra 428 742,63 Eur (iš jų 426 995,73 Eur solidari skola su N. M.)), sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog neabejotinai pareiškėjai neturi objektyvių galimybių atsiskaityti su kreditoriais, taip pat negalės įvykdyti kreditinių įsipareigojimų per protingą terminą. Taip pat sutiktina su pareiškėjų atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytu argumentu, jog kol solidarioji prievolė nėra įvykdyta, solidarieji skolininkai turi pareigą ją grąžinti, solidarumas prievolės nesumažina (Civilinio kodekso 6.5 straipsnis, 6.6 straipsnio 4 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl pareiškėjų negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais, taip pat padarė pagrįstą išvadą dėl solidariosios prievolės, t. y., kad solidarumas prievolės nesumažina.Suinteresuoti asmenys UAB „Lankstinys“ bei UAB „Rekosta“ taip pat nesutinka su pareiškėjams priklausančio turto verte, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjų atsiliepimo motyvu, jog suinteresuoti asmenys, nesutikdami su turto verte, galėjo atlikti savo vertinimą ir turėjo galimybes pateikti jį teismui. Kaip jau minėta, CPK 178 straipsnis nustato, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis CPK 12, 178 straipsniais, atsižvelgdamas į tai, jog suinteresuoti asmenys šiam savo argumentui pagrįsti neteikė jokių įrodymų, neturi pagrindo išvadai, jog pareiškėjams priklausančio turto vertė yra kitokia, negu nustatė pirmosios instancijos teismas, todėl atmeta šį suinteresuotų asmenų argumentą kaip neįrodytą bei nepagrįstą.Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su suinteresuotų asmenų argumentais, susijusiais su pareiškėjų sąžiningumo vertinimu sprendžiant bankroto bylos pareiškėjams iškėlimo klausimą. Suinteresuotų asmenų teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti pareiškėjų ir AB DNB banko sudarytą kreditavimo sutarties atnaujinimą nesąžiningu sandoriu. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, jog suinteresuotų asmenų nurodomas pareiškėjų ir banko sandoris sudarytas 2011-08-04. Atsisakymo iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą yra nustatyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje. Be kitų pagrindų, įtvirtintų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje, taip pat nustatyta, jog teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (FANĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas). Pažymėtina, jog ir kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą yra pažymėjęs, jog bankrutuojančio asmens sąžiningumas nevertintinas už ilgesnį negu trejų metų laikotarpį iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui, žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-08 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-208-313/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką, kurioje nurodyta „apeliacinės instancijos teismas, kasatoriaus veiksmus (neveikimą) ir jo sąžiningumą vertindamas ne per paskutinių 3 metų iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, bet per ankstesnį laikotarpį, netinkamai taikė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktikos“. Įvertinus išdėstytus motyvus, atmestinas atskirojo skundo argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo neva neįvertintu pareiškėjų bei AB DNB banko sudaryto kreditavimo sutarties atnaujinimo, nes jis, kaip minėta, sudarytas žymiai anksčiau, t. y. 2011-08-04 ir nepatenka į trejų metų iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui.Suinteresuoti asmenys taip pat nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog N. M. vykdoma individuali veikla yra nuostolinga ir leido ją vykdyti, nurodo, jog iš individualios veiklos gaunama apytikriai tik 1000 Eur per mėnesį, o išlaidos sudaro 1150 Eur per mėnesį (735 Eur + 415 Eur).Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog iš individualios veiklos N. M. gauna apie 1000 Eur per mėnesį, G. M. vidutinis darbo užmokestis yra 317,27 Eur atskaičius mokesčius. N. M. individualios veiklos vykdymui yra reikalinga 735 Eur suma per mėnesį. Pareiškėjų minimaliųjų poreikių patenkinimui yra reikalinga 415 Eur, todėl pareiškėjams vienam mėnesiui reikalinga 1150 Eur neviršija jų vieno mėnesio pajamų 1317,27 Eur, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog išdavus leidimą ir toliau vykdyti individualią veiklą, nors iš dalies būtų mažinami kreditorių patiriami nuostoliai (pareiškėjų gaunamų sumų bei išlaidų skirtumas yra 167,27 Eur), todėl šioje proceso stadijoje, t. y. iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, nutraukti individualią veiklą yra netikslinga.Įvertinus išdėstytus motyvus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, atskiruosiuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Pareiškėjai pateikė prašymą priteisti iš suinteresuotų asmenų UAB „Lankstinys“ ir UAB „Rekosta“ lygiomis dalimis pareiškėjų apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė jų apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas pagrindžiančių įrodymų, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo jiems klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2017-07-04 nutartį palikti nepakeistą.