Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per Zoom programą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. A., V. A. ir Z. A. ieškinį atsakovui A. Z. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. Z. dėl 8 110,74 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. 2025-03-13 teismo posėdžio metu ieškovų atstovei advokato padėjėjai patikslinus reikalavimą, prašė priteisti 7 726,74 Eur žalos sumą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas Konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

6. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovai yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai (NTR išrašas prie ieškinio). 2023-07-27 surašytas (duomenys neskelbtini) apžiūros aktas Nr. 21362, konstatuojant, kad ieškovams priklausančiame bute buvo užlieti – kambarys, koridorius ir virtuvė. Apliejimą sąlygojo atsakovui priklausančiame bute trūkusi karšto vandens žarnelė. Šio apliejimo pasekoje buvo užlieti žemiau esantys butai iki rūsio. 2023-12-15 A. K. surašė specialisto išvadą, kad dėl įvykusio apliejimo remontuotinos 2 durys, perdažytinos 3 patalpų lubos – 31,80 kv.m., perklijuojamos plytelės virtuvėje – 11,43 kv.m. ir perklijuotini tapetai koridoriuje ir svetainėje – 19,87 kv.m. 2023-08-08 buvo surašytas ir antstolio R. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 128-23-2854, kuriame fiksuojami ieškovų paaiškinimai bei buto būklė po įvykusio apliejimo 2023-07-27. Kadangi ieškovams ir atsakovui nepavyko gražiuoju susitarti dėl apliejimo padarytų nuostolių, ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos priteisimo iš namo, esančio (duomenys neskelbtini) buto savininko A. Z., remiantis CK 6.266 straipsnio nuostatomis.

Dėl žalos, padarytos patalpų apliejimu, atlyginimo pagrindo

7. CK 6.266 straipsnyje reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės (angl. strict liability) sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės.

8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį pastatų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastiniam ryšiui, kaltei (CK 6.246–6.249 straipsniai). Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2012; kt.).

9. Taigi, jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Jeigu užliejimas įvyko dėl priežasties, nesusijusios su nurodytais trūkumais, statinių ar įrenginių savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais.

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014). Žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas).

11. Iš šalių paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas niekada neginčijo savo kaltės ir atsakomybės dėl ieškovų buto apliejimo ir sutinka su faktu, kad jis yra atsakingas už dėl apliejimo kilusią žalą, tačiau nesutinka su paskaičiuotu atlygintinu žalos dydžiu, remiantis su ieškiniu pateikta ir 2024-09-10 protokoline nutartimi prijungta (duomenys neskelbtini) sąmatomis įvertinus, kad ieškovų išsikviestas specialistas A. K. 2023-12-15 išvadoje konstatavo, kad būtina remontuoti 2 duris, perdažyti 31,80 kv. m. ploto lubų, perklijuoti 11,43 kv. m. plytelių virtuvėje ir perklijuoti 19,87 kv. m. ploto tapetų koridoriuje ir svetainėje.

12. Teismui konstatavus, kad atsakovo veiksmų neteisėtumas byloje įrodytas, ginčo dėl to nekyla, toliau spręstinas padarytos žalos dydis ir jos atlygintinumas.

Dėl žalos dydžio nustatymo

13. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Asmens teisė į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas.

14. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodytų turto vertinimo metodų, jo pagrindas – skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo/sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo/sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; kt.).

15. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis); konkrečiai – žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Vis dėlto ši principinė taisyklė nereiškia, kad teismas yra tik pasyvus įrodinėjimo proceso dalyvis, įstatymas įtvirtina teismo galimybę siūlyti šalims teikti papildomus įrodymus, kai jų nepakanka, įstatymo nustatytais atvejais gali įrodymus rinkti savo iniciatyva (CPK 179 straipsnis), į ką teismas ir atkreipė ieškovės dėmesį parengiamojo posėdžio metu, kas sąlygojo patikslinto ieškinio pateikimą. Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti, atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).

17. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 22 punktas).

18. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai turto arba verslo vertinimo ataskaitai, kurio 2 dalyje numatyta, kad atliekant neprivalomąjį arba privalomąjį turto arba verslo vertinimą, turto arba verslo vertinimo ataskaitą pasirašo ją sudaręs nepriklausomas turto arba verslo vertintojas, o šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad vertinant turtą arba verslą Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialų vidaus reikmėms, turto arba verslo vertinimo ataskaitą pasirašo tik ją sudaręs turto arba verslo vertintojas. Minėto įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 8 punkte nurodyta, kad turto arba verslo ataskaitoje be kita ko, turi būti asmens, turinčio teisę veikti turto arba verslo vertinimo įmonės vardu, arba jo įgalioto asmens, arba asmens, kuriam teisės aktuose pavesta pasirašyti turto arba verslo vertinimo ataskaitą, ir turto arba verslo vertintojo vardai, pavardės, parašai; 14 punkte nustatyta, kad išvada dėl turto arba verslo vertės, pasirašyta išvadą surašiusio turto arba verslo vertintojo (vardas, pavardė, parašas), nurodant, ar ji parengta dėl to, kad tarp užsakovo ir turto arba verslo vertinimo įmonės ar kitų asmenų iškilo ginčas dėl turto arba verslo vertės nustatymo, ir turto arba verslo vertės nustatymo diena.

19. Taigi, apibendrinant įstatyme įtvirtintus reikalavimus, šiuo atveju sąmata, kaip dokumentas, turi būti pasirašytas vertinimą atlikusio asmens. Kaip matyti iš su ieškiniu pateikto priedo – Lokalinės sąmatos Nr. S001 (sudaryta 2023 m. balandžio mėn. kainomis), minėtas dokumentas nėra pasirašytas jį sudariusio asmens, kaip ir nėra žinoma šios sąmatos sudarymo data bei asmens (specialisto) turima/turėta kvalifikacija. Toks rašytinis įrodymas neatitinka leistinumo civiliniame procese kriterijaus, todėl sprendžiant žalos atlyginimo klausimą negali būti vertinamas ir juo remiamasi (CPK 177 straipsnis).

20. Ieškovai, įrodinėdami patirtą žalą byloje remiasi ir (duomenys neskelbtini) gamybos direktoriaus V. A. parengta sąmata (2024-09-10 DOK – 133757) bei jos detalizacija (2025-02-11 DOK – 21426), numatant 8 110,74 Eur su PVM remonto po užpylimo darbų kainą.

21. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovų pateiktu darbų įkainojimu, atstatant butą į padėtį, buvusią iki užpylimo, pateikė byloje prašymą dėl teismo ekspertizės paskyrimo, ir šio prašymo pagrindu, paskyrus teismo ekspertizę, ekspertas S. T. padarė išvadą, kad butui padaryta žala yra 1 644,44 Eur, remonto/atstatymo darbus atliekant ūkio būdu.

22. Iš šalių pateiktų sąmatų ir įvertinimų akivaizdu, kad skaičiuotinas žalos dydis yra akivaizdžiai skirtingas, besiskiriantis net 4 kartus. Bet tiek iš (duomenys neskelbtini) sąmatos, tiek iš eksperto S. T. sąmatos matyti, kad skaičiuojant buto remonto atstatymo kainą buvo priimti domėn ir vertinti tie patys sugadintų per užpylimą plotų dydžiai, t. y. 19,87 kv. m. sienų plotas perklijuojant tapetus koridoriuje ir svetainėje, 31,80 kv. m. lubų plotas trijose patalpose bei 11,43 kv. m. plytelių plotas, kaip ir buvo konstatuota ieškovų pateiktoje A. K. išvadoje dėl reikalingų remonto kiekių (ieškinio priedas).

23. Eksperto išvada, kaip ir kiti byloje esantys įrodymai, vertinama pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis), byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę prašyti teismą apklausti ekspertą. Didesnę įrodomąją reikšmę turi tik CPK tvarka teismo paskirtos ekspertizės aktas (išvada), preziumuojant, kad jai atlikti buvo parinktas byloje dalyvaujantiems asmenims priimtinas nešališkas ekspertas, kad byloje dalyvaujantiems asmenims buvo sudaryta galimybė pateikti ekspertui klausimus, susipažinti su ekspertinio tyrimo išvadomis ir, esant reikalui, prašyti atlikti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-421/2024, 88 punktas).

24. Nors ieškovų atstovė neigia ekspertizės išvadą kaip patikimą, nurodant, kad S. T. nėra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą ir tokia ekspertizė vertintina kaip nepatikima, teismas šiems argumentams nepritaria. Ieškovai nei atsiliepime į prašymą dėl ekspertizės skyrimo nei teismo posėdžio metu neišsakė abejonių dėl ekspertizę atlikusio eksperto nešališkumo, taikyto metodo, atliekant skaičiavimus, tačiau teigia, kad yra pagrindas atmesti ekspertizės aktą kaip įrodymą, nes nėra aiški eksperto kvalifikacija bei neįrašytas į Lietuvos ekspertų sąrašą. Viena vertus, pačių ieškovų siūlytas kandidatas D. K., kaip nurodyta prašyme (DOK – 141840) turi teisę eiti statinių statybos vadovo ir ypatingo statinio techninės priežiūros vadovo pareigas, taip pat projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas. kas atitinka ir S. T. įgytą kvalifikaciją (2024-08-26 DOK – 143121; ekspertizės priedas – 2024-11-20 DOK - 174164) bei statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo kvalifikaciją. Kita vertus, ieškovams buvo suteikta pakankamai laiko po gautos ekspertizės išvados teikti prašymą dėl pakartotinės/papildomos ekspertizės skyrimo, siekiant paneigti šią išvadą, tačiau tokia teise nesinaudojo, įvertinant ekonomiškumą procesą bei pateiktas savas sąmatas, tačiau nepateikus į bylą po tam skirto laiko ir atidėjus teismo posėdį (duomenys neskelbtini) atstovo V. A. kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų. Tad (duomenys neskelbtini) sąmatos rengėjo kvalifikacija nėra byloje pagrįsta jokiais patikimais duomenimis.

25. Kasacinio teismo praktikoje dėl ekspertizės akto vertinimo nurodoma, kad vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).Taigi, nesivadovauti byloje esančiu, teismo nutartimi paskirtos ekspertizės pagrindu parengtu ekspertizės aktu galima tik tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo, tyrimo eigos ar jo rezultatų.

27. CPK 218 straipsnyje įtvirtinta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime.

28. Teismas, vertindamas ekspertizės išvadoje konstatuotą faktą, kad nors specialistas A. K. konstatavo, kad būtina perklijuoti 11,43 kv. m. plytelių virtuvėje, tačiau šio kiekių plytelių atsiklijavimas buvo sąlygotas ne tik vandens poveikio, bet ir galimai klijavimo broko bei eksploatavimo ilgaamžiškumu, todėl nuostolis skaičiuotinas tik už 5,7 kv.m. ploto plytelių perklijavimą, su tokia išvada nesutinka. Nors ekspertas prieina prie labiau tikėtinos išvados, kad galimai plytelės virtuvėje jau buvo atsisluoksniavusios iki užliejimo įvykio, o užliejimo drėgmė tik pagreitino pilną atsisluoksniavimą, tai jokiu būdu nepaneigia visų virtuvės plytelių kiekio (11,43 kv. m.) perklijavimo būtinybės. Iš tokio pobūdžio išvados akivaizdu, kad drėgmės, vandens faktas tiesiogiai sąlygojo virtuvės plytelių atsisluoksniavimą, nors galimai jį paspartino ir ne tik šis įvykis. Teismo vertinimu, šiuo atveju yra pagrįsta, teisinga ir sąžiningas skaičiuoti už medžiagas ir darbus visam 11,43 kv. m. plytelių plotui, o ne tik 5,7 kv. m., kaip nurodyta eksperto lokalinėje sąmatoje. Ekspertui įvertinus darbus ir medžiagas 499,79 Eur sumai už 5,7 kv. m. ploto plytelių atstatymui, eksperto paskaičiuota žala didinama šioje dalyje tapačia 499,79 Eur suma (už 11,43, bet ne 5,7 kv. m. plytelių plotą).

29. Vertinant eksperto išvadą, kad nuostolio suma šiuo atveju turi būti skaičiuotina ūkio būdu, nes objektas nėra suremontuotas rangos būdu, su tokia išvada teismas nesutinka.

30. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-286-313/2017).

31. Kaip matyti iš ieškinio, ieškovai D. A. ir V. A., gyvenantys aplietame bute yra garbingo amžiaus senjorai, todėl mažai tikėtina, kad buto remontas gali būti atliktinas išimtinai tik ūkio būdu, remonto darbus vykdant patiems ieškovams, nukentėjusio buto savininkams ir nesamdant ūkio subjekto kaip rangovo. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti, kad ieškovams, siekiant atstatyti buto būklę po įvykusio apliejimo, nebus reikalinga rangovų, turinčių reikiamą kvalifikaciją, patirtį klijuoti plyteles, tapetus bei dažyti lubas, pagalba. Remiantis išdėstytu, spręstina, kad šiuo atveju būtina skaičiuoti 20,9 proc. pridėtines išlaidas, 5 proc. pelną bei 21 proc. pridėtinės vertės mokesčio nuo darbo jėgos kainos, kaip nurodyta eksperto aiškinamojo rašto 2 punkte. Įvertinus, kad darbo užmokestis, remiantis sąmata yra 1 152,02 Eur +405 Eur už 5,7 kv. m. papildomų plytelių išklijavimą, tai 21 proc. PVM nuo darbo jėgos kainos būtų 326,97 Eur. (1 557,02×21proc.) Įvertinus, kad remiantis Bendraisiais ekonominiais normatyvais statinių eksploatuojamų kainų nustatymui, 20,9 proc. pridėtinių išlaidų skaičiuojama nuo darbininkų darbo kainų, kas šiuo atveju sudarytų 1 557,02 Eur, tai pridėtinos išlaidos būtų – 325,42 (1557,02 ×20,9 proc.). O 5 procentų pelną skaičiuojant nuo tiesioginių ir pridėtinių išlaidų sumos, tai sudarytų – 114,11 Eur (1 783,12 (tiesioginės išlaidos) + 499,06 (papildomas 5,7 kv. m. plytelių suklijavimas) ×5 proc.).

32. Remiantis išdėstytu, teismas sprendžia, kad teisinga, sąžininga ir pagrįsta, priteisiant ieškovams nuostolių sumą, padidinti ekspertizės akte nurodomą žalos dydį 1 266,29 Eur suma, kas sudarytų priteistiną ieškovams žalą - 2 910,73 Eur (1 266,26 Eur + 1 644,44 Eur).

33. Vertinant eksperto paskaičiuotą nusidėvėjimą medžiagoms kaip maksimalų – 75 procentus, kadangi skaičiuojamasis nusidėvėjimas yra didesnis nei 100 procentų (3,5 proc. per metus * 31 metai eksploatacijos), teismas su šia ekspertine išvada sutinka ir neturi pagrindo abejoti tokiomis išvadomis. Viena vertus, ieškovės atstovės paskutinio posėdžio metu dėstytus teiginius, kad remontas yra atliktas dar 2018 metais, tačiau neturi išsaugotų medžiagų įsigijimo čekių, teismas vertina kaip gynybinę poziciją, prieš tai 2025-01-20 teismo posėdyje ieškovų atstovei nurodžius, kad remontas bute galimai buvo atliktas prieš 10 metų, o sienų plytelės klijuotos ir dar anksčiau. Kita vertus, teismas neturi pagrindo abejoti specialisto išvadomis dėl nusidėvėjimo įvertinimo, juolab iš į bylą pateiktų įvairaus pobūdžio foto nuotraukų nėra pagrindo spręsti apie bute buvusį ne senesnį nei 7 metų remontą. Teismas sprendžia, kad byloje esantys įrodymais nepaneigia ekspertinėje išvadoje konstatuoto fakto, kad buto remontas galimai nebuvo atliktas nuo buto įsigijimo 1992 metais, todėl skaičiuotinas maksimalus nusidėvėjimas – 75 procentų.

34. Teismo vertinimu ekspertizės sąmatoje nurodytos sumos sumažinimas nusidėvėjimo verte, įvertinus nusidėvėjimą (75 proc.), atitinka visiško nuostolių atlyginimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (CK 6.251 straipsnis, 1.5 str.). Juolab kad atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; kt.).

35. Remiantis išdėstytu, ieškovų argumentus, jog turi būti atlyginta žala, skaičiuotina rinkos kainomis, kurią pagrindžia jų pateiktos sąmatos byloje, atmeta kaip nepagrįstus, neprašant atlikti teismo papildomos ekspertizės, paneigiant atsakovo atliktą ekspertizę. O teismui, remiantis eksperto išvada, paskaičiavimais, nusprendus padidinti atlygintinos žalos sumą sprendžia, kad tai atitinka teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus bei kasacinio teismo suformuotą praktiką, jog žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 str.), kuris iš esmės reiškia tai, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama grąžinti ją patyrusį asmenį į iki pažeidimo buvusią padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2015). Ieškovams lygiomis dalimis iš atsakovo priteistina 2 910,73 Eur nuostolių suma už buto apliejimo metu padarytą žalą.

Dėl palūkanų priteisimo

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. Kadangi ieškinys tenkintas iš dalies, ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

38. Ieškovai yra sumokėję 182,25 Eur žyminio mokesčio, patyrę 1400,00 Eur advokato padėjėjos išlaidų (DOK – 39248, DOK - 39497), apmokėję 368,00 Eur išlaidas bei komisinį mokestį už antstolio R. V. paslaugas, surašant faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (DOK - 8910) bei patyrę 580,80 Eur išlaidų už specialisto išvadą (DOK - 8910). Iš viso – 2 531,05 Eur suma (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 1 p., 6 p.,10 p.).

39. Nors atsakovo atstovė teismo posėdžio metu ginčijo 580,80 Eur sumą ir jos sumokėjimo pagrindo egzistavimą, bet kaip matyti byloje yra parengta specialisto A. K. išvada, kuris yra (duomenys neskelbtini) vadovas ((duomenys neskelbtini)), kuriai ir buvo atliktas 2023-12-20 mokėjimas, surašius 2023-12-15 išvadą. Teismas neturi pagrindo abejoti šių išlaidų pagrįstumu, realumu ir sąsajumu su byloje teikta A. K. išvada.

40. Atsakovas patyrė byloje 1 452,00 Eur advokato pagalbai apmokėti bei 500,00 Eur išlaidų už ekspertizės atlikimą (DOK – 8733, DOK – 39251, 2024-01-11 DOK - 152678), iš viso 1 952,00 Eur.

41. Ieškinį tenkinus iš dalies (iš 7726,74 Eur patenkinta 2 910,73 Eur - 38 proc.), ieškovams lygiomis dalimis iš atsakovo priteistina 961,80 Eur (2 531,05×38 proc.) bylinėjimosi išlaidų, kiekvienam ieškovui po 320,60 Eur.

42. Atsakovui iš ieškovų lygiomis dalimis priteistina proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai 1 210,24 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 952,00 Eur × 62 proc.), iš kiekvieno ieškovo po 403,41 Eur bylinėjimosi išlaidų.

43. Subendrinus priteistinas išlaidas, atsakovui iš kiekvieno ieškovo priteistina po 82,81 Eur bylinėjimosi išlaidų.

44. Kadangi iš ieškovų bei atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija valstybės nustatytos minimalios sumos (8 Eur), šios išlaidos iš šalių valstybei nepriteistinos (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 96, 259-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovų ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovams D. A., gim. (duomenys neskelbtini), V. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir Z. A., gim. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis iš atsakovo A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), 2 910,73 Eur (du tūkstančius devynis šimtus dešimt eurų 73 ct) žalos atlyginimą, 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (2 910,73 Eur) nuo bylos iškėlimo (2024 m. vasario 8 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti atsakovui A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), iš ieškovų D. A., gim. (duomenys neskelbtini), V. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir Z. A., gim. (duomenys neskelbtini), po 82,81 Eur (aštuoniasdešimt du eurus 81 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.