Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo akcinės bendrovės „Omnitel“ prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo K. M. įmonės bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Akcinės bendrovės (toliau – AB) „Omnitel“ įgaliotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sergel“ 2017 m. sausio 19 d. pateikė prašymą bankrutuojančios K. M. įmonės bankroto administratoriui G. Ž. dėl kreditorinio reikalavimo 67,31 Eur sumai patvirtinimo ir pažymą apie įsiskolinimą (b. l. 3–7).Bankrutuojančios K. M. įmonės bankroto administratorius G. Ž. nesutinka ir ginčija AB „Omnitel“, kurios teises ir pareigas nuo 2017 m. vasario 1 d. perėmė Telia Lietuva, UAB, pareikštą 67,31 Eur sumos kreditorinį reikalavimą. Nurodė, kad įsiskolinimas atsirado dar 2003 m., taigi suėjo dešimties metų ieškinio senaties terminas. Prašo taikyti ieškinio senatį ir kreditorinio reikalavimo netvirtinti (b. l. 1–2).

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyta, kad bankrutuojančios įmonės bankroto administratorius, remdamasis pareikštais reikalavimais, patikslintais pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro šios įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus. Bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus tvirtina teismas, kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai galimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis). ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, iškėlus teisme bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį savo reiškiamus reikalavimus perduoti administratoriui, kuris, patikslinęs pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir pateikia jį teismui tvirtinti, o nepagrįstus kreditorių reikalavimus ginčija kreditorių susirinkime ir teisme (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punktas). Pagal teismų praktiką, bankroto bylą nagrinėjantis teismas tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais; tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų padaryti išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą; tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-99/2014).Teismų praktikoje pripažįstama, kad bankroto administratorius atlieka pirminį kreditorinių reikalavimų patikrinimą, po kurio administratorius reikalavimus teikia teismui tvirtinti arba juos ginčija. Priklausomai nuo bankroto byloje bankrutuojančios įmonės administratoriui pareikštų kreditorių reikalavimų apibrėžtumo lygio ir įgyvendinimo etapo, teismas atlieka arba formalų procesinį veiksmą patvirtindamas kreditoriaus reikalavimą (reikalavimai, kurių pagrįstumas patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba įsigaliojusiu viešojo administravimo subjekto administraciniu aktu), arba išsamią pareikšto reikalavimo pagrįstumo analizę (reikalavimai, pareikšti iki bankroto bylos iškėlimo dienos arba bankroto byloje). Pastarųjų reikalavimų tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012).Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis), kad Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartimi K. M. įmonei iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas G. Ž.. Šia nutartimi nustatytas 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminas finansiniams reikalavimams pareikšti. Nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 30 d., todėl K. M. įmonės kreditoriai turėjo iki 2017 m. sausio 30 d. pareikšti savo finansinius reikalavimus. Prašymas dėl Telia Lietuva, UAB, kreditorinio reikalavimo pareikštas 2017 m. sausio 19 d., taigi per teismo nustatytą terminą.Nagrinėjamu atveju prašoma patvirtinti Telia Lietuva, UAB, pareikštą 67,31 Eur sumos kreditorinį reikalavimą, atsižvelgiant į tai, kad K. M. įmonė neapmokėjo penkių AB „Omnitel“ išrašytų sąskaitų, t. y. 2003 m. gegužės 16 d. sąskaitos Nr. 5019029208, 2003 m. birželio 16 d. sąskaitos Nr. 5019695169, 2003 m. birželio 16 d. sąskaitos Nr. 5019695170, 2003 m. liepos 16 d. sąskaitos Nr. 5020370902 ir 2003 m. liepos 16 d. sąskaitos Nr. 5020370903 (b. l. 4, 17–21). Bankroto administratorius nesutinka su pareikštu reikalavimu ir prašo taikyti ieškinio senatį.Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ? CK) 1.124 straipsnis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme nustatant ieškinio senaties terminą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, užtikrinamas ne tik subjektinės teisės realumas, bet ir yra sudaromos sąlygos sukurti stabilius civilinius teisinius santykius. Šis terminas ne tik skatina nukentėjusią šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, jog po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013). Pažymėtina, jog sąskaitose numatytas 30 dienų jos apmokėjimo terminas, taigi per nustatytą terminą neapmokėjus sąskaitos kreditorė kaip rūpestingas ir atidus asmuo turėjo ir galėjo suprasti, kad pažeistos jos teisės ir ji turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Kadangi terminas apmokėti minėtas sąskaitas baigėsi dar 2003 m. rugpjūčio 15 d., o K. M. įmonė jų nepamokėjo, darytina išvada, kad ieškinio senaties termino eiga prasidėjo nuo 2003 m. rugpjūčio 16 d. (CK 1.118 straipsnio 1 dalis), tačiau reikalavimas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo pareikštas tik 2017 m. sausio 19 d. Byloje nėra duomenų, kad AB „Omnitel“ būtų reikalavusi K. M. įmonės padengti įsiskolinimą anksčiau, iki bankroto bylos iškėlimo. Be to, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad AB „Omnitel“ niekada nesikreipė į teismą dėl skolos išieškojimo (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog reikalavimas dėl 67,31 Eur skolos pareikštas praleidus įstatymo nustatytą dešimties metų ieškinio senaties terminą, numatytą CK 1.125 straipsnio 1 dalyje.CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Ieškovui nurodžius svarbias ieškinio senaties termino praleidimo priežastis (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis), teismas gali atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ir ginti pažeistą teisę taikant CK 1.131 straipsnio 2 dalį. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Be to, svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-248/2017).Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju Telia Lietuva, UAB neprašė atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino, nenurodė jokių svarbių ieškinio senaties praleidimo priežasčių, todėl taikytina ieškinio senatis kreiptis dėl 67,31 Eur skolos priteisimo (kreditorinio reikalavimo patvirtinimo) ir atmestinas prašymas patvirtinti Telia Lietuva, UAB, 67,31 Eur sumos kreditorinį reikalavimą bankrutuojančios K. M. įmonės bankroto byloje.

Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 21 straipsniu, 26 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290?291 straipsniais

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netenkinti Telia Lietuva, UAB, prašymo dėl 67,31 Eur kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bankrutuojančios K. M. įmonės bankroto byloje.

Nutartis dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Nutartį dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo atskiruoju skundu gali skųsti tik administratorius ir kreditoriai, kuriems jos priimtos. Kiti kreditoriai nutartį gali skųsti, tik jeigu nutartimi patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija 72 Eur ir skundą paduodančio kreditoriaus patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija 72 Eur.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti pareiškėjai Telia Lietuva, UAB, bankroto administratoriui ir įpareigoti administratorių supažindinti kreditorius su priimta teismo nutartimi.