Šiaulių apygardos teismo nutartis

2016-12-19 · Civilinė byla Nr. B2-417-440/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. B2-417-440/2017Nutartis · 2016-12-19Šiaulių apygardos teismas
  2. B2-599-440/2017Nutartis · 2017-02-28Šiaulių apygardos teismas
  3. B2-417-440/2017Sprendimas · 2017-05-30Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-12-19
Bylos Nr.
B2-417-440/2017
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00425-2016-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Valantienė
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius
Atsakovas
K. M.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. B2-1042-440/2016Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00425-2016-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.; 3.2.3.2.; 3.2.4.4.; 3.2.4.11.; 3.2.7.1.; 3.2.7.2.; 3.4.2.2.; 3.4.2.3.

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2016 m. gruodžio 19 d.

ŠiauliaiŠiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius ieškinį atsakovei K. M. įmonei dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Šiaulių skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei K. M. įmonei, juridinio asmens kodas 145760119. Nurodė, kad 2016 m. lapkričio 8 d. duomenimis atsakovės skola VSDFV biudžetui sudarė 7 006,10 Eur. Pažymėjo, kad įspėjo atsakovę, kad nepadengus įsiskolinimo VSDFV kreipsis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, tačiau atsakovė skolos nesumokėjo. Ieškovo manymu, atsakovė nėra pajėgi vykdyti bei plėtoti ūkinės veiklos, sumokėti skolas, atsiskaityti su kreditoriais, atkurti mokumą ir išvengti bankroto, todėl jai keltina bankroto byla (b. l. 1–2).

Prašymas tenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 5 straipsnio 1 dalies 2 punktu pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę įmonės vadovas. Nagrinėjamoje byloje dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei K. M. įmonei kreipėsi jos kreditorė VSDFV, t. y. asmuo, kuriam įstatymas suteikia teisę inicijuoti bankroto bylą.Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje, pagal kurios nuostatas bankroto byla iškeliama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimus; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriams, kad negali atsiskaityti ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Taigi, kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, įstatyme yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).Sprendžiant dėl įmonės mokumo ir bankroto bylos iškėlimo, reikšmės turi pačios įmonės pradelstų įsiskolinimų santykis su jos turimo turto verte, taip pat ar vykdoma veikla ir gaunamos pajamos, kokios įmonės veiklos perspektyvos ir kita. Akcentuotina, kad sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1842-196/2015).Šiaulių apygardos teismas 2016 m. lapkričio 22 d. nutartimi įpareigojo atsakovę per 7 darbo dienas nuo nutarties gavimo dienos pateikti teismui atsiliepimą dėl pareikšto reikalavimo bei duomenis reikšmingus vertinant atsakovės finansinę būklę (b. l. 17–18). Nors minėta nutartis įteikta asmeniškai atsakovės vadovui bei savininkui K. M. (b. l. 31), tačiau bylos duomenimis, iki nutartyje nustatytos datos atsakovė nutarties įpareigojimų neįvykdė ir nepateikė teismui duomenų, kurie yra svarbūs nustatant įmonės turtinę padėtį ir vertinant įmonės mokumą ar nemokumą.Teismas spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei remiasi duomenis iš teismų informacinės sistemos LITEKO, taip pat valstybinės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras ir VĮ „Regitra“ pateikta informacija (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 3 dalis).Vadovaujantis registrų duomenimis atsakovė K. M. įmonė Juridinių asmenų registre įregistruota 2001 m. birželio 6 d., tačiau finansinės atskaitomybės dokumentai registrui nebuvo teikiami (b. l. 24–25, 26). VĮ Registrų centras duomenimis įmonė nekilnojamojo turto neturi (b. l. 27), VĮ „Regitra“ duomenimis įmonės vardu nėra registruotų transporto priemonių (b. l. 28). Kitų duomenų byloje apie įmonei priklausantį turtą nėra pateikta. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos viešai skelbiami duomenys (http://draudejai.sodra.lt) patvirtina, kad įmonė neturi darbuotojų (b. l. 36). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis šiuo metu nėra nagrinėjama bylų, kuriose dalyvautų atsakovė K. M. įmonė.Įvertinus byloje esančių duomenų visumą yra pagrindo spręsti, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai sudaro 7 006,10 Eur sumą, įmonė turto neturi, todėl, darytina išvada, kad atsakovė neturi galimybės atsiskaityti su kreditoriais, negali sumokėti įstatymuose nustatytų mokesčių, nes atsakovės pradelsti įmonės įsipareigojimai (t. y. skolos) viršija pusę į jos turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Remiantis ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatomis yra pagrindo vertinti, kad įmonė nevykdo įsipareigojimų ir yra nemoki. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta atsakovei K. M. įmonei keltina bankroto byla. Pagrindų, įpareigojančių atsisakyti kelti bankroto bylą, nėra (ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalis).Remiantis ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 2 punktu, priėmus nutartį iškelti bankroto bylą, uždėtinas areštas įmonės nekilnojamam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.Individualios įmonės, kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, bankroto procesas nuo kitų įmonių bankroto proceso skiriasi tuo, kad, individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą, greta pačios individualios įmonės atsakomybės subjektu tampa individualios įmonės savininkas, kuris taip pat yra ir civilinės atsakomybės pagal savo, kaip fizinio asmens, prievoles, subjektas. Individualios įmonės, kaip civilinių teisinių santykių subjekto, atsakomybės už prievoles specifika lemia, jog bankroto byloje apskaitomas ir nukreipiamas kreditorinių reikalavimų tenkinimui ne tik individualios įmonės, bet ir jos savininkams (dalyviams) nuosavybės teise priklausantis turtas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1254/2013). ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas numato, kad tais atvejais, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, jos savininkas (savininkai) privalo pateikti administratoriui viso turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio 4 dalį, jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis, neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys yra individuali (personalinė) įmonė ir ūkinė bendrija. Kadangi individualios įmonės priskiriamos prie neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, jų savininkai, vadovaujantis CK 2.50 straipsnio 2 dalimi, CPK 673 straipsniu, ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalimi, subsidiariai atsako pagal įmonės prievoles, t. y. paaiškėjus, jog įmonė turto neturi ar turi nepakankamai, prievolė priverstinai gali būti įvykdoma iš įmonės savininkų turto. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovės K. M. įmonės savininkas yra K. M. (b. l. 24–25). Atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes, teismas vertina, kad konkrečiu atveju įvertinus tai, jog įmonės bankroto procesas yra tiesiogiai susijęs su jos savininko K. M. teisėmis ir pareigomis, siekiant apsaugoti visų kreditorių interesus, yra tikslinga įtraukti į bylą bendraatsakoviu bankrutuojančios įmonės savininką K. M. (CPK 43 straipsnio 2 dalis).ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punktas įpareigoja teismą, priėmus nutartį iškelti bankroto bylą, paskirti įmonės administratorių. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalį įmonės bankroto administratorius – tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ir šią teisę įgijęs šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalimi administratoriaus kandidatūrą iš įrašytų į šio įstatymo 11⁶ straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą ir šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pareiškusių sutikimą administruoti įmonę (įmones) asmenų parenka teismas, naudodamasis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa. Programa administratorius atrenkamas atsitiktine tvarka, įvertinant įmonę apibūdinančius kriterijus bei bankroto administratoriaus paslaugas teikiančių asmenų veiklą apibūdinančius kriterijus. Parinktam asmeniui pasiūloma pateikti sutikimą – deklaraciją administruoti įmonę. Pateikęs sutikimą – deklaraciją administruoti įmonę asmuo paskiriamas įmonės administratoriumi, jeigu sutikime – deklaracijoje nenurodomi ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalyje numatyti apribojimai, dėl kurių šis asmuo negali būti paskirtas įmonės administratoriumi.Atsižvelgiant į išdėstytas įstatymo nuostatas, į tai, kad nagrinėjamoje byloje ĮBĮ įstatymo nustatyta tvarka Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa atrinktas bankroto administratorius G. Ž. pateikė sutikimą – deklaraciją administruoti atsakovę K. M. įmonę, kad remiantis bylos duomenimis nenustatyta aplinkybių, numatytų ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalyje, dėl kurių G. Ž. negalėtų būti K. M. įmonės administratoriumi, bei, kad bylos duomenimis, abejonių dėl bankroto administratoriaus šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi nėra, įmonės administratoriumi skirtinas G. Ž., sąrašo eilės Nr. B-FA491.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 152, 290–291 straipsniais, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 4 straipsniu, 6 straipsniu, 10 straipsniu ir 11 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Iškelti bankroto bylą K. M. įmonei, juridinio asmens kodas 145760119, buveinės adresas Aušros al. 54-24, Šiauliai.

Bankrutuojančios K. M. įmonės administratoriumi paskirti G. Ž., sąrašo eilės Nr. B-FA491, parinktą naudojantis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa.

Įtraukti K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į bankrutuojančios K. M. įmonės bankroto bylą bendraatsakoviu.

Areštuoti atsakovės K. M. įmonės, juridinio asmens kodas 145760119, nekilnojamąjį ir kitą ilgalaikį materialų turtą iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

Pavesti bankroto administratoriui pateikti nutarties kopiją dėl K. M. įmonės turto arešto vykdymo pasirinktam antstoliui.

Uždrausti atsakovei K. M. įmonei vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo ir be teismo leidimo parduoti, išnuomoti, įkeisti, laiduoti ar kitokiais būdais perleisti K. M. įmonės turtą.

Nustatyti terminą K. M. įmonės kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

Pavesti bankroto administratoriui atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte, 4 punkte, 7 dalies 8 punkte, 11 straipsnio 5 dalyje, bei per 20 darbo dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos pateikti teismui sąmatą bendrovės lėšų sumai, kurią ji turės teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti.

Įpareigoti bankroto administratorių sužinojus apie iškeltas bylas K. M. įmonei, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir susiję su darbo santykiais, apie ikiteisminio tyrimo įstaigose, prokuratūrose atliekamus tyrimus, baudžiamąsias bylas, jeigu baudžiamosiose bylose pareikšti bankrutuojančios įmonės kreditorių civiliniai ieškiniai, jeigu baudžiamosiose bylose areštuotas bankrutuojančios įmonės turtas, antstoliams pateiktus vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš K. M. įmonės, nedelsiant apie tai raštu informuoti teismą.

Įpareigoti K. M. įmonės valdymo organus per 15 dienų po šios nutarties įsiteisėjimo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Pavesti bankroto administratoriui sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti, kad nuo nutarties įsiteisėjimo dienos K. M. įmonė įgyja bankrutuojančios įmonės statusą.

Apie iškeltą K. M. įmonės bankroto bylą pranešti Juridinių asmenų registrui ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (iki reorganizacijos buvęs įstaigos pavadinimas – Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos).

Nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vykdyti skubiai.

Nutartis per 10 dienų gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėja Vilija Valantienė