Kauno apylinkės teismo nutartis

2022-01-07 · Civilinė byla Nr. e2YT-2722-527/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-07
Bylos Nr.
e2YT-2722-527/2022
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-19367-2021-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolita Cirulienė
Pareiškėjas
S. P.
Kreditorius
A. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-2722-527/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19367-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.7.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. sausio 7 d.Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. P. skundą dėl antstolės A. A. veiksmų (suinteresuoti asmenys: antstolė A. A. (toliau ir – Antstolė) ir išieškotojas A. K. (toliau ir – išieškotojas arba vaiko tėvas)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja 2021 m. lapkričio 30 d. skundu, kuris Antstolės buvo gautas 2021 m. gruodžio 1 d. ir teisme gautas 2021 m. gruodžio 8 d., prašė panaikinti Antstolės patvarkymą dėl vykdomųjų išlaidų apskaičiavimo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja skunde nurodė, kad pareiškėja elektroniniu paštu gavo Antstolės 2021 m. lapkričio 17 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini) ir Reikalavimą Nr. (duomenys neskelbtini), Vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-665-920/2021 vykdomojo rašto išdavimo data – 2021 m. lapkričio 12 d., į sistemą įkeltas 2021 m. lapkričio 15 d., jo gavimo data – 2021 m. lapkričio 16 d. Priėmus vykdyti vykdomąjį dokumentą 2021 m. lapkričio 17 d. Antstolė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) XLVI skyriaus nuostatomis ir Sprendimų vykdymo instrukcija, pareikalavo nedelsiant vykdyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų vykdomąjį raštą ir paskaičiavo mokėtinas išlaidas. Visų pirma, pareiškėja nesutinka su Antstolės išlaidomis, paskaičiuotomis nepagrįstai, nes nebuvo įsitikinta, ar pareiškėja nevykdo teismo sprendimo. Teismo vykdomojo rašto išdavimas negali būti skundžiamas atskiruoju skundu, o pareiškėja neturėjo galimybės atsikirsti į kreditoriaus pateiktą prašymą. Antra, Antstolė, žinodama, kad priverstinis vykdymas sukelia pareiškėjai neigiamų pasekmių, t. y., kad skolininkas privalo atlyginti vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis), bet nežinodama ir/ar neįsitikinusi, kad pareiškėja nevykdo teismo sprendimo, priėmė vykdomąjį raštą ir paskaičiavo 28,68 Eur vykdymo išlaidų, kurias pareiškėja turi apmokėti. Kadangi gavusi pareiškėjos pranešimą Antstolė pateikė 2021 m. lapkričio 24 d. atsakymą, kad duomenų apie nevykdomą teismo sprendimą nefiksavo, darytina pagrįsta išvada, kad nesąžiningas kreditorius turi prisiimti pareigą į atsiradusius nuostolius, ir iš jo išieškotinos paskaičiuotos išlaidos.

Antstolė 2021 m. gruodžio 7 d. patvarkymu skundo netenkino ir pareiškėjos skundą su elektronine vykdomąja byla perdavė Kauno apylinkės teismui. Antstolė nurodė, jog nagrinėjant skundą svarbu išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą bei tai, kas vykdymo proceso metu privalo padengti vykdymo išlaidas. CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus, antstolis turi išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis (CPK 651 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju jokių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti nenustatyta. CPK 651 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kuomet patikrinama, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad patikrinama, ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo. Šiuo atveju vykdomąjį dokumentą pateikė išieškotojas (CPK 650 straipsnis). Kitų šio straipsnio punktų nuostatos taip pat nepažeistos (CPK 590 straipsnio nustatyta tvarka vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti pagal skolininkės gyvenamąją vietą, t. y. (duomenys neskelbtini); vykdomojo įrašo turinys atitiko CPK 648 straipsnio reikalavimus; vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus senaties termino ir kt.) Atsižvelgiant į tai ir nustačius, jog kliūčių priimti vykdomąjį įrašą nėra, CPK 651 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka Antstolė 2021 m. lapkričio 17 d. priėmė ir pradėjo vykdyti Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-665-920/2021, išduotą 2021 m. lapkričio 12 d. Vadovaujantis CPK XLVI skyriaus bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. Nr. 1R-352 įsakymu patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau ir – Instrukcija) nuostatomis, vykdant vykdomąjį dokumentą skolininkei 2021 m. lapkričio 17 d. buvo išsiųstas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, vykdymo išlaidų apskaičiavimas ir reikalavimas vykdyti teismo sprendimą. Skolininkės teiginys, kad išieškotojas įgyja teisę pateikti vykdomąjį dokumentą tik po teismo sprendime nustatytos bendravimo tvarkos pažeidimo, yra neteisingas. Tokiu atveju skolininkei atsirastų galimybė nevykdyti teismo sprendimo ir už tai nesulaukti teisinių pasekmių, kadangi antstolis negali ir nefiksuoja pažeidimų be vykdomojo dokumento ir užvestos vykdomosios bylos. Priešingu atveju išieškotojas galėtų pateikti vykdomąjį dokumentą vykdymui tik pažeidus teismo sprendime nustatytą bendravimo tvarką, tačiau antstolis pažeidimo nefiksuotų, kadangi pažeidimo metu vykdomoji byla nebuvo vykdoma.

Dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo. Instrukcija nustato vykdymo išlaidų rūšis ir dydžius. Šiuo atveju skolininkei pateiktame vykdymo išlaidų apskaičiavime yra įtrauktos 28,68 Eur bylos administravimo išlaidos, nurodytos Instrukcijos 120 punkte. Visos vykdymo išlaidos, išskyrus Instrukcijoje nustatytas išimtis, išieškomos iš skolininko pagal Instrukcijoje nustatytus dydžius nepriklausomai nuo to, ar išieškotojas buvo atleistas nuo vykdymo išlaidų, ar jos buvo sumažintos, ar atidėtos (Instrukcijos 151 punktas).

Vadovaujantis Kauno apylinkės teismo pirmininko 2021 m. spalio 20 d. nutartimi dėl krūvių Kauno apylinkės teismo rūmuose lyginimo, pareiškėjos skundas buvo perduotas nagrinėti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams.

Teismas 2021 m. gruodžio 13 d. rezoliucija skundą priėmė ir nustatė 14 dienų terminą atsiliepimams pateikti.

2021 m. gruodžio 29 d. teisme gautas išieškotojo A. K. atsiliepimas, kuriuo prašoma pareiškėjos skundą atmesti. Išieškotojas nurodė teismo nutarties dėl bendravimo tvarkos punktus, kuriuos jau šiai dienai yra pažeidusi vaiko motina, bei tuos pažeidimus patvirtinančius įrodymus. Pagal priimtą ir nuo 2021 m. spalio 21 d. įsigaliojusią bendravimo su vaiku tvarką (civilinės bylos Nr. e2A-1331-273/2021) vaiko motina pažeidė:

–1.20 punktą, kadangi, perdavusi vaistus, nesuteikė jokios informacijos apie tai, kam jie skirti, kaip juos suleisti vaikui. Pateikiami įrodymai ir kreipimasis į vaiko motiną, kurį ji ignoravo. Net po raštiško kreipimosi vaiko motina nepateikė jokios informacijos apie tai, kaip turi būti skirti vaistai, kokios yra gydytojų rekomendacijos. Tai pasikartojantis vaiko motinos elgesys, kuomet ji tiesiog įdeda vaistus neteikdama jokios informacijos. Jau ankstesnėse bylose buvo nustatyta, kad šioje situacijoje vaiko motina elgiasi konfliktiškai ir nesiekia bendradarbiauti, neteikdama informacijos. Tokiu savo elgesiu kenkdama vaiko sveikatai ir apsunkindama jos priežiūrą jai būnant su tėvu;

–1.13 punktą, kadangi, teismo nutartyje esant aiškiai ir nedviprasmiškai įvardinta, kad telefonas turi būti pakrautas ir vaikui pasiekiamas, pareiškėja teigė, kad ji neprivalo pakelti ragelio ir perduoti vaikui, bei nesudarė realių galimybių bendrauti su vaiku, išjunginėjo garsus, palikinėjo telefoną vaikui nepasiekiamoje vietoje, pvz. užkeldama ant spintos ar tiesiog atvirai uždrausdama vaikui bendrauti, ,,kad neįprastų”, t. y. nuolat sistemingai sudaro kliūtis bendrauti ir veikia priešingai vaiko norams ir interesams; be to, ignoravo dukros norus leisti bendraut per video.

–neleido su dukra bendrauti įsigaliojus naujai tvarkai: 2021 m. lapkričio 3 d., 2021 m. lapkričio 13 d., 2021 m. lapkričio 16 d., 2021 m. lapkričio 30 d., 2021 m. gruodžio 7, 11 ir 14 d.. Atkreiptinas dėmesys, kad vaiko motina įstengė laikytis naujos tvarkos lygiai vieną savaitę, vėliau ji pradėjo jos nebevykdyti, nuolat dangstydamasi tariamų vaiko nenoru. Nors tai kardinaliai skiriasi nuo pačios dukros pasakojimų, apie tai, kaip motina nuolat draudžia bendrauti. Vaiko motina nuolat pažeidinėja teismo nutarties punktą dėl bendravimo nuotoliniu būdu. Nuo 2020 metų vaiko motina jau keliose skirtingose bylose buvo pripažinta nebendradarbiaujanti šiuo klausimu arba buvo bausta už pažeidimus (duomenys neskelbtini). Teismo sprendimas dėl bendravimo tvarkos yra įsiteisėjęs ir privalo būti vykdomas tiksliai taip, kaip jame nurodyta“ ir skyrė vaiko motinai baudą už nutarties pažeidimus. Vėliau apygardos teismas (bylos Nr. 2S-1282-273/2020) sumažino, bet nepanaikino baudos, taip faktiškai patvirtindamas vaiko motinos pažeidimus. Byloje Nr. e2YT-9879-1126/2021, (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad „Teismas taip pat vertina pažeidimą jo sistematiškumo požiūriu, t. y. būtent aplinkybė, kad šis pažeidimas padarytas net 37 kartus per keturių mėnesių laikotarpį, leidžia daryti išvadą, kad jo atsiradimui esminės įtakos turėjo nuolatinė motinos aktyvumo, kooperavimosi stoka, o ne vaiko valios trūkumas.“ Vėliau apygardos teismas (bylos Nr. e2S-1240-1043/2021) pritarė teismo išvadoms, konstatuodama, jog „šiuo atveju būtina atsižvelgti į neįvykusių bendravimų skaičių per sąlyginai neilgą laikotarpį. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino civilinėje byloje pateiktus įrodymus – skambučių (atmestų) išklotinę ir pagrįstai atsižvelgė į tai, jog minėtos bendravimo su vaiku tvarkos 21 punkto pažeidimas padarytas net 37 kartus per keturių mėnesių laikotarpį, taigi apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog šio pažeidimo atsiradimui esminės įtakos turėjo nuolatinė motinos aktyvumo, kooperavimosi stoka, o ne vaiko valios trūkumas. Teismas neturi teisinio pagrindo pritarti apeliantės nuomonei, kad pažeidimai yra formalūs. Sistemingai nevykdoma bendravimo su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis nustatyta tvarka negali būti laikoma formaliu pažeidimu nei pagal savo pobūdį nei pagal mastą.“ Paskutinėje išnagrinėtoje byloje, šių metų gruodžio 27 d. bylos Nr. 2VP-7785-1052/2021, buvo nustatyta, kad „Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkutimas ir palaikymas. Suinteresuotas asmuo S. P. ne tik nesusilaiko nuo veiksmų, darančių teismo sprendimo įvykdymą negalimu, bet ir nesiima jokių priemonių kooperavimuisi su vaiko tėvu A. K..“). Minimoje byloje taip pat buvo aiškiai įvardinta, kad ,,Civilinėse bylose teismo nutartimis prejudiciniais faktais nustatyta, jog dėl S. P. kaltės bendravimas nevyko 2020 m. spalio 23 d. ir 2021 vasario 24 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktuose nurodytomis dienomis. Taigi yra akivaizdu ir jau įrodyta, jog vaiko motina veikia sistemingai, priešingai vaiko interesams, siekdama silpninti ir griauti mano ir dukros ryšį, veikia ilgą laiką ir savo sąmoningais veiksmai nuolat sudaro kliūtis bendrauti ir palaikyti ryšį su dukra.

–,,1.2. Neporinėmis ir porinėmis metų savaitėmis, tėvas bendrauja su dukra papildomai trečiadienį, pasiimdamas dukrą iš jos ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo užsiėmimams, arba jos gyvenamosios vietos 17 val., ir grąžindamas vaiką tą pačią dieną į jos namus 19.00 val.“ Vaiko motina neleido pasimatyti su dukra gruodžio 22 dieną dangstydamasi tariama vaiko liga. Kaip matoma iš pateikto gydytojos vizito apsilankymo, gruodžio 20 d. vaikui buvo nustatyta temperatūra 37 C ir skirti vaistai. Kosulys, kaip nurodė pati motina jau buvo apie savaitę laiko. Skirti vaistai. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad tiek savaitę prieš tai, t. y. gruodžio 15 d., kai vaikui jau buvo atsiradęs kosulys, tiek vėliau sekusį savaitgalį gruodžio 17–19 dienomis vaiko motina nesudarė kliūčių pasimatyti su vaiku. Taip pat iš susirašinėjimo su motina akivaizdu, kad dukros liga buvo priežastis tik neleisti pasimatyti su tėvu. Kaip matoma iš pačios pareiškėjos laiško, sekančią dieną „kelioms valandoms“ dukrą ruošėsi vesti į darželį. Toks jos elgesys, kuomet buvo nustatyta, jog ji dangstosi vaiko ligomis, siekiant neleisti jam matytis su dukra, yra nuolatinis ir paremtas asmeniniu siekiu riboti dukros bendravimą su tėvu. Tai buvo nustatyta jau anksčiau išnagrinėtoje byloje (2020 m. birželio 12 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2VP-9988-877-2020 buvo nustatyta, kad „... A. susirgimai iš esmės buvo peršalimai ir juos lydintys sveikatos sutrikimai (sloga, temperatūra ir pan.), gydytojai paskirdavo tradicinį tokiu atveju gydymą ir rekomenduodavo tausojantį ambulatorinį režimą. Manytina, kad vaikui sergant nesunkiai, pasirūpinti tinkama vaiko priežiūra sugebėtų ir tėvas, todėl tokie susirgimai negali būti laikomi pretekstu neleisti vaikui bendrauti su tėvu“). Kaip matoma iš pateiktų gydytojos simptomų, vaikas nesirgo sunkiai. Tai, kad vaiko motina ne rūpinasi vaiku, o būtent siekia tiesiog neleisti ir sutrukdyti vaiko gyvą susitikimą su tėvu, patvirtina ir faktas, kad vaiko motinai buvo pasiūlyta ieškoti kompromiso, leidžiant su dukra pasimatyti kitu laiku, į ką vaiko motina agresyviai ir konfliktiškai atsakė, kad „niekur nėra aprašyta, kad tau turiu pasiūlyti ar kompensuoti laiką su A.“. Ir toliau vadovavosi pačios išgalvotais ir niekuo nepagrįstais teiginiais, kad neva jau leido daugiau matytis. Tai gi iš jos atsakymo akivaizdžiai matoma, kad jos vienintelis tikslas – tiesiog neleisti pasimatyti su dukra ir toliau konfliktuoti, o ne siekti bendradarbiauti ar ieškoti kompromiso dukros labui. Akivaizdu, kad ir toliau jos elgesys yra paremtas išskirtinai asmeniniu siekiu trukdyti ir neleisti dukrai bendrauti telefonu su tėvu, palaikyti ryšį ir yra viso labo tiesiog nenoras kooperuotis šiuo klausimu. Toks elgesys paremtas asmenine neapykanta, ką pati dukra ne kartą yra pasakojusi, kaip jai motina sakė, kaip nekenčia jo, dukros tėvo, ir koks blogas jis yra;

–1.20 punktą „Motina perduoda tėvui reikiamus vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus, reikalingus buvimui ar išvykai su tėvu bei gydytojo vaikui priskirtus vaistus, jeigu pastarasis serga ir suteikia visą būtiną informaciją apie vaikui paskirtą gydymą ir gydytojų rekomendacijas. Suplanuotai kelionei į užsienį reikalingi vaiko asmens dokumentai turi būti perduoti tėvui ne vėliau nei likus 2 savaitėms iki numatomos kelionės pradžios“.

Iš visumos pateiktų įrodymų ir išnagrinėtų bylų akivaizdu, kad pareiškėjos pažeidimai yra sisteminiai, piktybinis elgesys ir savivaliavimas nesikeičia, nuolatiniai ir šiai dienai fiksuojami pažeidimai tik parodo skolininkės ūmų ir konfliktinį būdą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Pareiškėja pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, todėl taikytinos CPK VI dalies „Vykdymo procesas“ normos, reglamentuojančios vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti bei atskirų vykdymo veiksmų atlikimo tvarką. Antstolio veiksmai vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai sudaro pagrindą juos pripažinti neteisėtais. Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

Iš vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių dokumentų matyti, kad Antstolės kontoroje 2021 m. lapkričio 16 d. buvo gautas išieškotojo A. K. prašymas dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo, prie kurio pridėtas 2021 m. lapkričio 15 d. Kauno apylinkės teismo vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. e2-665-920/2021, kurių pagrindu buvo užvesta vykdomoji byla dėl bendravimo su vaiku tvarkos, kurioje išieškotojas yra A. K., o skolininkė – S. P. (pareiškėja). Antstolė 2021 m. lapkričio 17 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. lapkričio 17 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. (duomenys neskelbtini) apskaičiavo vykdymo išlaidas ir 2021 m. lapkričio 17 d. raštu dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini) paragino skolininkę nedelsiant pradėti vykdyti 2021 m. lapkričio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-665-920/2021 dėl bendravimo su vaiku ir per 10 dienų nuo procesinio dokumento įteikimo dienos į Antstolės depozitinę sąskaitą sumokėti vykdymo išlaidas. Nurodytus procesinius dokumentus Antstolė išsiuntė pareiškėjai jos elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini).

Teismas kaip visiškai nepagrįstus atmeta pareiškėjos teiginius, kad Antstolė be jokio teisinio pagrindo priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą ir užvedė vykdomąją bylą nesant duomenų, kad pareiškėja teismo sprendimo nevykdo.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimams vykdyti proceso tvarkos. Vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo dalyvių, skolininko teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

CPK 586 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. CPK 651 straipsnis ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos „Sprendimų vykdymo instrukcijos“ (Žin., 2005, Nr. 130-4682) (su vėlesniais pakeitimais ar papildymais) (toliau – Instrukcija) 4 punktas numato, jog antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių, nurodytų CPK 651 straipsnio 2 dalyje, vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Spręsdamas, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, antstolis turi patikrinti: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Akivaizdžiomis kliūtimis laikomos labai aiškios, gerai matomos aplinkybės, kurių pagrindu antstolis savo patvarkymu atsisako priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui. Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis).

Paminėtina, kad bet kuris teismo priimtas įsiteisėjęs baigiamasis procesinis dokumentas, kuriuo iš esmės yra išsprendžiama civilinė byla, yra privalomas valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Taigi antstolis, vykdydamas jam įstatymų pavestas funkcijas, neturi teisės atsisakyti priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, t. y., dėl akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą.

Pažymėtina, jog, vadovaujantis CPK 651 straipsniu, Antstolė, gavusi vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalėjo patikrinti ne vykdomojo dokumento teisėtumą, o tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. balandžio 6 d. nutartis byloje 3K-3-127/2007).

Kadangi nei teisės aktuose, nei teismų praktikoje (žr., pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-3130-392/2021) nenustatyta antstolio pareiga šiuo atveju, kuris nepatenka tarp CPK 651 straipsnio 2 dalies 7 punkto atvejų, priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti, patikrinti, ar vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas, teismas pareiškėjos argumentus dėl to, kad Antstolė be jokio teisinio pagrindo priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą ir užvedė vykdomąją bylą nesant duomenų, kad pareiškėja teismo sprendimo nevykdo, atmeta kaip visiškai nepagrįstus.

Teismo nuomone, šiuo atveju Antstolė privalėjo priimti vykdomąjį dokumentą, nors išieškotojas su prašymu ir nebuvo pateikęs duomenų apie sprendimo nevykdymą, ir tik atlikus pirminius vykdomuosius veiksmus (CPK 654 straipsnis) ir tokiu būdu į vykdymo procesą įtraukus skolininkę, Antstolei atsirado galimybė patikrinti, ar teismo sprendimas skolininkės buvo nevykdomas 2021 m. lapkričio 17 d. Antstolės patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo momentu, ar teismo sprendimas vykdomas ar nevykdomas toliau ir ar būtina taikyti CPK nustatytas priverstinio vykdymo priemones, o galimai spręsti ir dėl vykdomosios bylos nutraukimo nustačius, jog teismo sprendimas skolininkės buvo vykdomas gera valia.

Iš vykdomoje byloje esančio vykdomojo rašto matyti, kad teismo sprendimu buvo nustatyta A. K. (išieškotojo) bendravimo su nepilnamete dukra A. K. tvarka. Teismo sprendimu bendravimo tvarkos nustatytos pareigos yra tęstinio pobūdžio. Sprendžiant klausimą, ar vykdomasis raštas buvo pagrįstai pateiktas vykdyti Antstolei, būtina įvertinti tai, kad teismo sprendimu buvo išspręstas neturtinio pobūdžio ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Atsižvelgiant į tai, kad vykdomąjį raštą Antstolei vykdyti pateikė išieškotojas, vykdomasis raštas atitiko įstatymų nustatytus reikalavimus vykdomajam raštui, jis buvo pateiktas vykdyti nepraleidus įstatymuose nustatyto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti, pateiktas Antstolei, kuri turi įgaliojimus atlikti vykdymo veiksmus atitinkamoje teritorijoje, vykdomasis raštas išduotas dėl sprendimo, kuriuo išspręstas neturtinio pobūdžio ginčas, jame nustatyta bendravimo su vaiku tvarka yra tęstinio pobūdžio, teismas sprendžia, kad nenustatytos akivaizdžios kliūtys Antstolei atsisakyti priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą.

2021 m. lapkričio 30 d. skundu pareiškėja prašo panaikinti Antstolės patvarkymą dėl vykdomųjų išlaidų apskaičiavimo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Vykdymo išlaidos – tai išlaidos, patirtos priverstinai vykdant teismo sprendimą. CPK 609 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdymo išlaidas sudaro: vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija.

CPK 610 straipsnis numato, jog išieškotojas apmoka vykdomosios bylos administravimo išlaidas ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytais atvejais išlaidas tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas bei atlygį antstoliui. Vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. Išimtis dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo gali nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcija.

CPK 611 straipsnyje numatyta, jog:

,,1. Vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos.

2. Vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos šiame Kodekse nustatytais antstolio procesiniais dokumentais, kuriais išieškomos pinigų sumos, ir pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą. Vykdymo išlaidų skaičiavimus antstolis išsiunčia skolininkui kartu su procesiniais dokumentais, kuriais išieškomos pinigų sumos. Išieškotos vykdymo išlaidos išmokamos antstoliui ir kitiems asmenims ne anksčiau kaip po dvidešimt dienų nuo šioje dalyje nurodytų procesinių dokumentų ir vykdymo išlaidų skaičiavimų išsiuntimo skolininkui dienos. Skundo dėl vykdymo išlaidų padavimas sustabdo jų išmokėjimą.

3. Vykdymo išlaidų skaičiavimai gali būti skundžiami šio Kodekso 510 straipsnyje nustatyta tvarka.

4. Jeigu iš dalies įvykdytas ar visiškai neįvykdytas vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui ir vykdymo išlaidos nebuvo išieškotos šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, antstolis Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytais atvejais ir tvarka vykdomosios bylos neužbaigia ir joje išieško iki vykdomojo dokumento grąžinimo priskaičiuotas vykdymo išlaidas. Jeigu tokioje vykdomojoje byloje išieškotojas nebuvo apmokėjęs vykdymo išlaidų ar jo apmokėtos vykdymo išlaidos buvo išieškotos ir išieškotojui grąžintos, antstolis turi teisę atsisakyti išieškoti likusias vykdymo išlaidas ir vykdomąją bylą užbaigti. Vykdomoji byla, kurioje išieškomos tik vykdymo išlaidos, negali būti vykdoma ilgiau kaip dešimt metų nuo vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui.

5. Nustatęs, kad antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra aiškiai nepagrįstos, teismas gali skirti antstoliui iki trijų šimtų eurų baudą.“

Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato 2005 m. spalio 27 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija (galiojanti redakcija nuo 2021 m. sausio 1 d.) (toliau – Instrukcija; CPK 609 straipsnio 2 dalis), todėl, vadovaujantis ja, atliekami visi vykdymo veiksmai bei apskaičiuojamos vykdymo išlaidos, kurias antstolis privalo sumokėti tretiesiems asmenims, atsižvelgiant į antstolio faktines išlaidas, susijusias su šių veiksmų atlikimu, ir apskaičiuotas atlygis antstoliui nuo išieškotinos sumos.

Kaip matyti iš pareiškėjos skundžiamo Antstolės patvarkymo dėl vykdomųjų išlaidų apskaičiavimo Nr. (duomenys neskelbtini), jame nurodyta, jog vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atlikdama vykdymo veiksmus Antstolė kaip vykdymo išlaidas, vadovaudamasi Instrukcijos 109 ir 120 punktais, apskaičiavo tik 1 punkte nurodytas 28,68 Eur vykdomosios bylos administravimo išlaidas. Patvarkymo lentelės 4 punkte nurodyta, kad vykdymo administravimo išlaidos yra indeksuojamos taikant 1,195 dydžio ketvirčio vartotojų kainų indeksą. Instrukcijos 119 punkte numatyta, kad, vykdant nepiniginio pobūdžio vykdomuosius dokumentus, administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydis nustatomas atsižvelgiant į vykdomojo dokumento kategoriją. Šie dydžiai nurodyti Instrukcijos 120 punkte. Instrukcijos 120.8 papunktyje numatyta, kad administravimo išlaidas dėl skolininko įpareigojimo atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, išskyrus vykdomuosius dokumentus dėl statinio nugriovimo, jo dalies (-ių) išardymo ar kitų statybos darbų atlikimo ir (ar) statybvietės sutvarkymo, sudaro 24 Eur, o atlygį antstoliui – 80 Eur. Teismui atlikus išlaidų paskaičiavimo lentelėje nurodytą vartotojų kainų indeksavimą gaunama Antstolės nurodyta 28,68 Eur (24 x 1,195) administravimo išlaidų suma, su kuria nesutikti teismas neturi jokio pagrindo.

Vien tai, jog šios vykdymo išlaidos Antstolės buvo paskaičiuotos neįsitikinus tuo, kad skolininkė nevykdo teismo sprendimo, teismo nuomone, nėra pagrindu tenkinti pareiškėjos skundo ir naikinti Antstolės patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Vykdymo išlaidų apskaičiavimas“, priimto 2021 m. lapkričio 17 d., tuo labiau, kad šiame skundžiamame patvarkyme pareiškėjai, kaip skolininkei, Antstolė nenurodė jokio įpareigojimo dėl šios sumos sumokėjimo, tik nurodė, kad ,,likusi išieškoti vykdymo išlaidų suma – 28,68 Eur“.

Dėl pareiškėjos argumentų, kad ji sprendimą vykdė ir vykdo gera valia, o nesąžiningas yra pats išieškotojas, nepagrįstai pateikęs vykdomąjį raštą Antstolei vykdyti, teismas pažymi, kad šiuo atveju yra sprendžiamas Antstolės veiksmų teisėtumo priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti ir paskaičiavus vykdymo išlaidas, o vykdymo proceso dalyvių atsakomybės už teismo sprendimo nevykdymą ar netinkamą vykdymą bei tai, kas turės atlyginti skundžiamu patvarkymu Antstolės paskaičiuotas vykdymo išlaidas, klausimas šiuo atveju nėra sprendžiamas, todėl pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl galimai netinkamų paties išieškotojo veiksmų yra teisiškai nereikšmingos šios bylos nagrinėjimui ir teismas dėl jų nepasisako.

Be kita ko, pažymėtina ir tai, jog pagal Instrukcijos 25 punktą, vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose nurodyti veiksmai, susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku), kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis kreipiasi į vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl turimos informacijos pateikimo. Prireikus antstolis su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovu aptaria sprendimo vykdymo priemonių pobūdį ir jų vykdymo tvarką. Išnagrinėjęs turimą medžiagą antstolis priima patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Šis patvarkymas ne vėliau kaip kitą darbo dieną siunčiamas proceso šalims ir valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Jeigu skolininkas nevykdo antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, nurodo, kad tam, jog būtų konstatuotas faktas, ar skolininkė tinkamai ar netinkamai vykdė ir/ar vykdo teismo procesinį sprendimą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, yra reikalinga gauti valstybinės vaikų teisių apsaugos institucijos informaciją dėl vykdymo priemonių pobūdžio ir jų vykdymo tvarkos. Kadangi šiuo konkrečiu atveju skundas buvo paduotas prieš tokio informacijos pateikimą, šiuo konkrečiu teismui net nėra prielaidų konstatuoti sprendimo tinkamo ar netinkamo vykdymo fakto, o tuo pačiu ir įvertinti, ar vykdomosios bylos užvedimo metu skolininkė geruoju vykdė teismo sprendimą ar ne.

Atsižvelgiant į ai, kas išdėstyta, teismas, pareiškėjos skundo argumentus pripažinęs nepagrįstais, jos skundą atmeta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjos S. P. skundą atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja Jolita Cirulienė