Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui S. D., jo atstovei pagal įstatymą (globėjai) G. V., ieškovo ir jo atstovės pagal įstatymą (globėjos) atstovei advokato padėjėjai D. T.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. D., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą (globėjos) G. V. ir advokato padėjėjos D. T., ieškinį dėl teisės pripažinimo į privalomąją mirusiojo palikimo dalį atsakovei L. J. V.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Šilutės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius 2024-01-31 raštu (Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodė, jog G. V. Socialinės paramos skyrių informavo, kad šiuo metu jau yra ruošiamas pareiškimas dėl tėvo S. D., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globos nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo, ir renkami dokumentai, kurie būtini pateikiant šį pareiškimą. 2024-03-18 teismą informavo, kad G. V. 2024-03-13 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams pateikė pareiškimą dėl savo tėvo S. D. pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globos nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo, civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini).

2024-11-21 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas sprendimas, kuriuo nuspręsta S. D. pripažinti neveiksniu asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatytose turtinių ir neturtinių santykių srityse, o jo globėja ir turto administratore paskirta G. V. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2024-12-24.

2025-10-15 VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovui S. D. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) sutarties pagrindu S. D. minėtą nekilnojamąjį turtą pardavė.

Iš 2025-10-17 Pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas už laikotarpį nuo 1998-02-01 iki 2025-10-14, matyti, kad S. D. buvo mokama invalidumo/netekto darbingumo pensija (pirmą kartą išmokėta 2003-12-09 (priskaičiuota nuo 2003-10-21)), vienišo asmens išmoka (pirmą kartą išmokėta 2022-03-25 (priskaičiuota nuo 2022-01-01)) bei senatvės pensija (pirmą kartą išmokėta 2025-05-21 (priskaičiuota nuo 2024-0816)). Kaip matyti iš 2025-10-17 Pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą už laikotarpį nuo 1998-02-01 iki 2025-10-14, ieškovas S. D. buvo dirbantis, t. y. nuo 2000 m. dirbo (duomenys neskelbtini).

Šilutės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2025-10-27 Pažymose apie pajamas (Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad S. D. laikotarpiu nuo 2015-05-01 iki 2017-06-30 buvo paskirta priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija, kurią sudarė 2 653,84 Eur, o laikotarpiu nuo 2025-06-01 iki 2025-10-31 – individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija, kurią sudarė 1 121,12 Eur.

2025-10-22 akcinės bendrovės (toliau – AB) „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro ir transporto priemonių savininkų apskaitos informacinės sistemos turimais duomenimis, S. D. vardu įregistruotų ir nuosavybės teise deklaruotų transporto priemonių nėra.

2025-10-24 VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenimis, duomenų apie S. D. Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje nėra.

Nagrinėjamu atveju ieškovas S. D., atstovaujamas atstovės pagal įstatymą (globėjos) G. V. ir atstovės advokato padėjėjos D. T., prašo pripažinti S. D. teisę į privalomąją palikimo dalį – į ¼ dalį į H. D., mirusio (duomenys neskelbtini), turto.

Kasacinio teismo praktikoje aptarti išlaikymo reikalingumui konstatuoti būtini kriterijai: klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą. Konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo atitinkamos būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą. Teismai, vertindami išlaikymo reikalingumą pareiškėjui palikimo atsiradimo metu, turėtų įvertinti, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (duomenys neskelbtini). gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016; 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-421/2019).

Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo gali būti teigiamai išspręstas tik teismui įvertinus visą palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens turtinę padėtį ir konstatavus, kad jis savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti būtinų savo poreikių. Tuo tikslu teismas turi nustatyti: a) kokį turtą, įskaitant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį, asmuo, pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį, palikimo atsiradimo dieną valdė nuosavybės teise; ar gyveno (gyvena) testatoriui priklausančiose gyvenamosiose patalpose; kur deklaravo savo gyvenamąją vietą; ar turi kitą gyvenamąją vietą; b) kokias pajamas toks asmuo gavo palikimo atsiradimo dieną ir kokias galimybes turėjo gauti didesnes pajamas, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms ir konkretiems tokio asmens poreikiams; c) kokia asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas, susiję su teisėmis gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą; asmens nedarbingumas yra reikšmingas sprendžiant dėl įpėdinio atitikties CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui, bet įrodinėjimo dalykas negali būti apribojamas vien šiuo faktu; būtina įrodyti minėtas aplinkybes, kad palikėjo mirties dieną nedarbingas įpėdinis neturėjo pakankamai turto ir pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms patenkinti, todėl jam buvo reikalingas palikėjo išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (duomenys neskelbtini). gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016; 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-421/2019).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, išlaikymo reikalingumas nėra preziumuojamas. Išlaikymo reikalingumo įrodinėjimo našta tenka asmeniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį. Asmenims, nesutinkantiems su tuo, kad asmuo yra reikalingas išlaikymo, tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jie grindžia savo atsikirtimus.

Taigi, sprendžiant, ar ieškovui palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas ir jis turi teisę į privalomąją palikimo dalį, byloje nustatinėtinos šios aplinkybės: kokį turtą ieškovas palikėjo mirties dieną valdė ir valdo, kokias gavo ir gauna pajamas, ar palikėjas teikė ieškovui nuolatinę paramą ir kokią (finansinę ar natūra), kokia ieškovo sveikatos būklė ir jos įtaka galimybei dirbti ir iš to gauti pajamas, kokiose patalpose ieškovas gyveno ir gyvena, ar ne pats ieškovas kaltais veiksmais (neveikimu) sukūrė savo sunkią materialinę padėtį.

Byloje nekilo ginčo, kad ieškovas yra pirmosios eilės mirusiojo H. D. įpėdinis (sūnus) ir, kad H. D. testamentu neskyrė ieškovui jokios turto dalies, t. y. turimą turtą testamentu paliko dukrai – atsakovei L. J. V. Byloje kilo ginčas dėl ieškovo atitikties išlaikymo reikalingumo sąlygai ir ar ieškovas turi teisę į privalomąją palikimo dalį pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalį. Anot ieškovo atstovių, ieškovui palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas. Tuo tarpu atsakovė laikėsi pozicijos, kad ieškovui išlaikymas palikimo atsiradimo metu nebuvo ir nėra reikalingas.

Ieškovo atstovė advokato padėjėja D. T. ieškinį grindžia tuo, kad S. D. nei palikėjo tėvo H. D. mirties momentu, nei iki šiol neturėjo ir neturi jokio nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto. S. D. iki H. D. mirties ir iki šiol gyvena testatoriui priklausančiose gyvenamosiose patalpose. S. D. savo gyvenamąją vietą testatoriaus būste yra deklaravęs nuo 2011 m. Jis neturi jokios kitos gyvenamosios vietos. S. D. yra neįgalus nuo 2015-05-18 iki pensinio amžiaus, t. y. jis jau buvo neįgalus iki H. D. mirties, t. y. S. D. neįgalumo išmoka buvo pradėta mokėti nuo 2003-12-09. Dėl neįgalumo dydžio (80 proc.), amžiaus, galėjimo dirbti, jis negali gauti papildomų lėšų kaip tik neįgalumo pašalpą, todėl iš jos negali nusipirkti būsto, išsinuomoti jį ir mokėti nuomą, neturi santaupų, o joks kreditorius nesuteiks jam kredito būstui įsigyti, todėl akivaizdu, kad ieškovui reikia išlaikymo.

Ieškovo S. D. atstovė pagal įstatymą (globėja) G. V. teismo posėdžio metu iš esmės patvirtino ieškovo atstovės advokato padėjėjos nurodytas aplinkybes ir paaiškino, kad jos tėvas pas senelį H. D. gyveno iki jo mirties ir gyvena iki šiol. Tėvas nekilnojamo turto, transporto priemonių neturi. Tėvui neįgalumas buvo nustatytas 2015 m. Tėvas yra pripažintas neveiksniu. Nurodė, kad močiutė sirgo depresija, todėl tėvo ligos gali būti paveldėtos. Šiuo metu jis gyvena iš neįgalumo išmokos, tačiau iš jos jam išgyventi sunku.

Atsakovė ir jos atstovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek viso proceso metu laikėsi pozicijos, kad pats ieškovas S. D. savo kaltais veiksmais susikūrė sunkią materialinę padėtį ir neišnaudojo visų galimybių gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms, kadangi jis iššvaistė turėtą turtą, t. y. (duomenys neskelbtini) pardavė santuokoje su V. D. įgytą namą, adresu (duomenys neskelbtini), todėl jo ieškinio tenkinimas prieštarautų H. D. testamentinei valiai, teisingumo, sąžiningumo principams ir teismų praktikai šio pobūdžio bylose. 2011 m. ieškovo tėvas H. D., atsižvelgdamas į beviltišką nusigėrusio ir beturčio S. D. padėtį, įregistravo jį savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Atsakovė nurodė, kad ieškovas gautus pinigus už parduotą namo ((duomenys neskelbtini)) dalį po skyrybų, iššvaistė, tačiau kam, pasakyti negali. Taip pat paaiškino, kad brolis gaudavo išmokas ir galėjo pats save išlaikyti. Atsakovė taip pat laikėsi pozicijos, kad ieškovas S. D. 1998-2016 m. ir vėlesniu laikotarpiu intensyviai vartojo alkoholinius gėrimus, dėl šios priežasties susirgo psichikos liga, nutraukė santuokinius ir nesantuokinius santykius su keliomis moterimis, susilaukė santuokinių ir nesantuokinių vaikų, epizodiškai dirbdamas atsitiktinius darbus nemokėjo valstybei mokesčių, iššvaistė nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą, buvo baudžiamas už administracinius nusižengimus, būdamas psichikos sveikatos centro įskaitoje nevartojo jam priskirtų vaistų, agresyviai elgėsi ir konfliktavo su kartu gyvenusiu tėvu H. D., nesirūpino tėvo priežiūra. Ieškovo atstovė pagal įstatymą (globėja) G. V., nesutikdama su atsakovės išsakyta pozicija, nurodė, kad tėvas visus pinigus, gautus už parduotą namo ((duomenys neskelbtini)) dalį po skyrybų, investavo į sugyventinės butą: jį remontavo, pirko baldus. Taip pat minėta ieškovo atstovė nurodė, kad tėvas jau 18 m. nevartoja alkoholio, o ieškovo atstovė advokato padėjėja D. T. teigė, kad nėra jokių įrodymų, jog S. D. nustatytos diagnozės yra susijusios su alkoholio vartojimu.

Pažymėtina, kad išlaikymo reikalingumas asmeniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį, turi būti nustatytas palikėjo mirties dieną. Todėl būtent palikėjo mirties dieną turi būti nustatyta tokia asmens turtinė padėtis, dėl kurios jis negali patenkinti būtinųjų savo gyvenimo reikmių. Išlaikymo reikalingumui nustatyti neturi reikšmės asmens turtinė padėtis, buvusi iki palikėjo mirties dienos ar po palikėjo mirties dienos. Kitaip tariant, įstatymų leidėjas nereikalauja įvertinti asmens turtinės padėties pokyčių ir šių pokyčių priežastingumo, įstatymų leidėjas nereikalauja įvertinti nei pokyčių iki palikėjo mirties momento, nei įvykusių po palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-1075/2024).

Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad ieškovo tėvas H. D. mirė (duomenys neskelbtini). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas tėvo mirties metu savo vardu nei registruoto nekilnojamojo turto, nei kilnojamojo turto neturėjo ir šiai dienai neturi. Iš byloje pateiktos 2025-10-22 VĮ Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis, matyti, kad S. D. nuo 2011-05-16 savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu šalys ir jų atstovai patvirtino, kad ieškovas dar iki palikėjo mirties gyveno su tėvu minėtu adresu ir vis dar gyvena palikėjui priklausiusiame bute, mokėjo ir moka mokesčius, kitos gyvenamosios vietos neturi. Nors iš į bylą pateiktų duomenų taip pat nustatyta, kad ieškovas palikėjos mirties metu buvo darbingo amžiaus, tačiau byloje pateikta 2025-10-17 Pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas patvirtina, kad ieškovas jau prieš palikėjo mirtį buvo neįgalus, t. y. nuo 2003 m. jam buvo mokama invalidumo/netekto darbingumo pensija, o nuo 2015-05-18 ieškovui buvo išduotas neįgaliojo pažymėjimas nustatant 20 proc. darbingumo lygį (šiuo metu dalyvumo lygis). Byloje pateiktas 2013-05-16 išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, kad ieškovas dar iki palikėjo mirties turėjo rimtų sveikatos sutrikimų, tai yra jam nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini) su psichoze. Iš UAB Medicinos centras „(duomenys neskelbtini)“ psichikos sveikatos centro, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos asmenų aptarnavimo ir dokumentų valdymo skyriaus ir Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) klinikos pateiktų duomenų matyti, kad S. D. diagnozuotas ne vienas sveikatos būklės sutrikimas, nustatytas neįgalumas. Atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovas gydėsi (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Kaip matyti, palikėjo mirties metu ((duomenys neskelbtini)) ieškovo kasmėnesines gaunamas pajamas sudarė tik invalidumo/netekto darbingumo pensija – 197,71 Eur (272,14 Eur – 74,43 Eur (išieškomas išlaikymas)). Teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, kad ieškovas gaudavo neįgalumo išmokas, iš kurių mokėjo išlaikymą dukroms, kitų pajamų jis negaudavo. Byloje duomenų ir apie tai, kad palikimo atsiradimo metu ieškovas būtų turėjęs santaupų, taip pat nėra.

Taigi, kaip matyti, tėvo mirties dieną ((duomenys neskelbtini)) ieškovo gaunamas pajamas sudarė tik 197,71 Eur Sodros išmoka. 2016 m. minimalių vartojimo poreikių dydis (MVPD) nebuvo oficialiai nustatytas kaip pastovus socialinės paramos atskaitos rodiklis. Šis rodiklis oficialiai pradėtas taikyti ir skaičiuoti nuo 2018 m., tai yra minimalių vartojimo poreikių dydis (MVPD – rodiklis, nurodantis asmens išlaidų sumą eurais, reikalingą minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) poreikiams patenkinti per mėnesį) buvo 238 Eur, todėl tikėtina, kad ieškovo gautos pajamos neviršijo, o galbūt ir nesiekė minimalių vartojimo poreikių dydžio. Be to, jis neturėjo jokio registruoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto. Aukščiau nurodyti duomenys dėl ieškovo sveikatos būklės patvirtina, kad faktiškai jo galimybės dirbti buvo ribotos jau anksčiau (nuo 2003 m.), vadinasi, ir tėvo mirties dieną jo galimybės papildomai užsidirbti (gauti daugiau papildomų pajamų) būtinoms gyvenimo reikmėms ir konkretiems tokio asmens poreikiams tenkinti, buvo apsunkintos dėl rimtų sveikatos būklės sutrikimų, susijusių su psichika. Nors bylos duomenys patvirtina, kad palikėjas nuo 2011 m. ieškovą aprūpino gyvenamuoju plotu, tačiau daugiau byloje jokių įrodymų, patvirtinančių kad palikėjas kokiu nors laikotarpiu teikė ieškovui kokią nors nuolatinę ir stabilią paramą (finansinę ar kitokią – darbu, maistu, drabužiais, avalyne, priežiūra, paslaugų suteikimu ar jų apmokėjimu), nėra. Teismo vertinimu, jau vien šie duomenys pakankami išvadai, kad ieškovui jo tėvo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas.

Teismo vertinimu, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad ieškovas savo tyčiniais veiksmais sukūrė tokią situaciją, dėl kurios jo turtinė padėtis nėra gera, todėl nėra pagrindo spręsti apie tokio asmens kaltę dėl sunkios materialinės padėties, nulėmusios išlaikymo reikalingumą. Atsakovė teiginio dėl ieškovo piktnaudžiavimo alkoholiu, ko pasėkoje jis susirgo psichikos liga, nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis. Nors Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad ieškovas praeityje ((duomenys neskelbtini)) bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise turėjo nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), kurį pardavė, tačiau, byloje objektyvių duomenų apie tai, kad gautas pinigines lėšas už parduotą nekilnojamąjį turtą ieškovas būtų iššvaistęs, nėra. Nenustačius išlaikymo reikalingo asmens kaltės, jam turėtų būti pripažįstama įstatyme nustatyta teisė į privalomąją palikimo dalį.

Pažymėtina, kad teisminio nagrinėjimo metu ieškovas Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2024-11-21 sprendimu buvo pripažintas neveiksniu asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatytose turtinių ir neturtinių santykių srityse (teismo sprendimas įsiteisėjo 2024-12-24), ir šiuo metu jis jau yra senatvės pensininkas.

Aptartų duomenų pagrindu darytina išvada, jog ieškovo pateikti įrodymai, susiję su palikimo atsiradimo dieną buvusia ieškovo turtine padėtimi, jo objektyviomis galimybėmis pagerinti turtinę padėtį, taip pat jo sveikatos būkle bei socialine padėtimi, yra pakankami daryti išvadai, jog palikėjo (tėvo H. D.) mirties dieną jam buvo reikalingas išlaikymas, dėl ko jis turi teisę į privalomąją palikimo dalį. Įrodymų, kurie leistų spręsti, kad ieškovas dėl savo sąmoningų kaltų veiksmų (neveikimo) tapo nepajėgus apsirūpinti pragyventi būtinomis lėšomis, byloje nėra pateikta, tokios aplinkybės nenustatytos (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Priimdamas sprendimą, teismas turi išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Byloje ieškinys yra tenkintas visiškai, tad iš atsakovės ieškovo naudai turėtų būti priteistos pastarojo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovui S. D. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022-11-29 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), o G. V., atstovaujančiai ieškovo interesus, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2025-07-16 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteikta antrinė teisinė pagalba. 2023-01-18 teisme gautas ieškovo prašymas, kuriuo jis atsisakė advokato padėjėjos D. T. teikiamų teisinių paslaugų. 2023-02-06 į bylą pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023-02-02 patikslinta pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 152 Eur (procesinis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini)), o 2023-02-08 teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023-02-06 sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo, kuriuo nuspręsta nutraukti ieškovui 2022-11-29 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) skirtos antrinės teisinės pagalbos teikimą. Minėtu sprendimu ieškovas įpareigotas sumokėti 106,40 Eur (152 Eur (priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma) – 30 proc. (ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų)) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų.

Ieškiniu buvo prašoma atidėti S. D. žyminio mokesčio (73,50 Eur) sumokėjimą iki kol teismas priims galutinė teismo procesinį sprendimą. 2023-01-10 nutartimi prašymas patenkintas – 73,50 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo šioje byloje.

Atsakovei L. J. V. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022-08-22 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) suteikta antrinė teisinė pagalba. Į bylą pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023-05-04 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 343,33 Eur (procesinis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini)).

Kaip matyti, byloje kitas bylinėjimosi išlaidas sudaro AB „Regitra“ Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 2025-10-22 išrašyta PVM sąskaita-faktūra (Serija KLKL Nr. (duomenys neskelbtini)) 9,20 Eur sumai už pažymą, duomenų teikimą bei persiuntimo paslaugas.

Pažymėtina, kad teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nebuvo nustatyta, jog atsakovės elgesys būtų buvęs netinkamas, kad ji nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir nesąžiningai atliko procesines pareigas, taip pat į atsakovės sveikatos būklę, tai yra, kad atsakovė L. J. V. yra neįgali (nustatytas 45 proc. dalyvumo lygis), į tai, kad jai buvo teikiama antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba (atsakovė 50 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų) bei į tai, kad byloje nenustatyta, jog atsakovė būtų vilkinusi bylos nagrinėjimą (teisminis procesas užsitęsė (byla buvo sustabdyta) ne dėl atsakovės kaltės, o dėl ieškovo psichinės būklės įvertinimo), sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės L. J. V. šioje civilinėje byloje valstybės naudai nepriteistinos.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. 1R-386/1K-411 minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 21,36 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės taip pat valstybės naudai nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Nustatyti, kad ieškovui S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jo tėvo H. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties dieną (duomenys neskelbtini) buvo reikalingas išlaikymas.

Pripažinti ieškovo S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), teisę į privalomąją ¼ palikėjo H. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo dalį.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.