Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. Š. atskirąjį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-962-446/2017 pagal pareiškėjo D. Š. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys R. Š., antstolis T. U..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo argumentai

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Dėl vykdomojo dokumento priverstinio vykdymo

Iš atskirajame skunde bei skunde dėl antstolio veiksmų nurodytų motyvų darytina išvada, kad pareiškėjo skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad antstolis neteisėtai priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą. Pareiškėjo teigimu, jis tinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus ir mokėjo kredito grąžinimo įmokas pagal Kredito sutartyje numatytą grafiką, todėl jis neturi pareigos per tris mėnesius nuo sumokėjimo grąžinti R. Š. 6 185 Eur, nes ji savo rizika grąžino šią dalį kredito anksčiau termino.Pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Taigi šiame straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas, pagal kurį tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu CPK nustatyta tvarka, t. y. pasinaudojant galimybe skųsti teismo sprendimą aukštesnės instancijos teismui.Teismo procesinio sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas (nutartis) – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis per tris dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (CPK 651 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, vadovaudamasis CPK 651 straipsnio 1 dalimi, antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, apsiriboja tik akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti patikrinimu. Minėto straipsnio 2 dalyje detalizuota, kas konkrečiai patenka į privalomų patikrinti akivaizdžių kliūčių sąvoką: antstolis privalo patikrinti, ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo; ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio; ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai; vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino, jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Nustatęs, jog tokių kliūčių nėra, antstolis priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis).Įvertinus Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nuostatas, matyti, kad sutarties šalys atskirai neaptarė galimybės solidariai skolininkei R. Š. grąžinti dalį kredito anksčiau termino, ar tokiu atveju D. Š. privalo atlyginti R. Š. jos sumokėtas lėšas kitokia tvarka ir terminais ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad šie klausimai nebuvo individualiai aptarti Sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, todėl taikytinos Kredito sutarties nuostatos (nutarties 22 punktas). Pareiškėjo teigimu, sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatos, susijusios su prievolių vykdymo pagal Kredito sutartį, neatitinka jo tikrosios valios, jei pareiškėjas būtų žinojęs nebūtų sutarties pasirašęs ir pan. Tačiau pažymėtina, kad remiantis CPK 538 straipsnio 5 dalimi buvę sutuoktiniai ar vienas iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, šių bylų nagrinėjimui mutatis mutandis (iš lot. su reikiamais pakeitimais) taikomos CPK XXXV skyriaus nuostatos (CPK 538 – 541 straipsniai). Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas turi teisę laisvai disponuoti jam suteiktomis CPK normose numatytomis teisėmis ir savo nuožiūra pasirinkti tinkamą savo galimai pažeistų teisių gynimo būdą. Kaip matyti iš vykdomoje byloje esančių įrodymų, išieškotoja 2014 m. balandžio 14 d. su vykdomuoju raštu kreipėsi į antstolį, antstolis formalių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti nenustatė, nes įsiteisėjęs teismo sprendimas bei jo pagrindu išduotas vykdomasis raštas turi būti vykdomi (CPK 18 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė CPK 651 straipsnio 2 dalyje numatytų kliūčių, dėl kurių antstolis turėjo atsisakyti priimti išieškotojos pateiktą vykdomąjį dokumentą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolis, atlikdamas savo pareigas neprivalo vertinti visos Kredito sutarties bei Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių siekiant nustatyta ar priverstinis skolos išieškojimas pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą yra galimas. Taigi antstolis neturėjo pagrindo atsisakyti priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių pradėti priverstinį vykdymą, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog antstolis pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai pradėjo vykdymo procesą.Pastebėtina, kad byloje nėra duomenų, ar R. Š. informavo D. Š. apie tai, kad sumokėjo bankui 6 185 Eur, ragino jį gera valia sumokėti šią sumą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pasibaigus trims mėnesių terminui ji kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo ir su teismo išduotu vykdomuoju raštu kreipėsi į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdomojo rašto išdavimas nepaneigia prievolę turinčios vykdyti šalies galimybės gera valia įvykdyti savo prievolę ir po vykdomojo rašto išdavimo. Be to, net ir po vykdomojo rašto išdavimo šalys turi galimybę tarpusavyje tartis dėl vykdymo tvarkos ir sąlygų, pavyzdžiui, vykdymo procese šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį (CPK 639 straipsnio 4 punktas, 643 straipsnio 7 punktas), išieškotojas turi teisę atsisakyti išieškojimo (CPK 639 straipsnio 8 punktas).

Dėl antstolio teisės areštuoti skolininko individualios įmonės turtą

Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis).Teismų praktikoje pripažįstama, kad individuali įmonė yra ne tik teisės subjektas, galintis savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas (CK 2.33 straipsnio 1 dalis), bet ir civilinių teisių objektas (CK 1.110 straipsnio 1 dalis). Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad individuali įmonė – tai turtinis kompleksas, kuris dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip atskiras turtas. Individuali įmonė kartu yra ir civilinės teisės subjektas (juridinis asmuo), ir atskiras specialaus režimo nekilnojamasis turtas (turtinis kompleksas), kurį taip ir reikia registruoti bei įforminti ir jo paveldėjimą. Kaip civilinių teisių objektas individuali įmonė nuosavybės teise priklauso fiziniam asmeniui – jos savininkui. Skirtingai nei bendrovių atveju, kuriose asmens dalyvavimas juridiniame asmenyje išreiškiamas per turimų akcijų nuosavybės teisę (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), individualios įmonės savininko dalyvavimas individualioje įmonėje išreiškiamas per pačios įmonės priklausomybę fiziniam asmeniui, pavyzdžiui, pagal Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 6 straipsnio 6 dalies 1–3 punktus individualios įmonės savininkas turi teisę gauti individualios įmonės pelną, paimti įmonės kasoje esančius pinigus, kaip avansu išmokamą pelną, savo asmeniniams poreikiams, paimti iš individualios įmonės turtą; remiantis Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, yra leidžiamas nesudėtingas lėšų ir kito turto judėjimas tarp individualios įmonės ir jos savininko. Taigi individualios įmonės savininkas turi teisę paimti iš individualios įmonės lėšas ar kitą turtą savo asmeninėn nuosavybėn, ir, be kita ko, naudoti šį turtą atsiskaityti su savo asmeniniais kreditoriais. Įvertinęs individualios įmonės ir jos savininko turtinių santykių specifiką, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2014 išaiškino, kad antstolis turi teisę nukreipti skolos išieškojimą į skolininkui priklausančią individualią įmonę. Nukreipiant individualios įmonės areštuotas lėšas dengti jos savininko įsiskolinimą vykdomojoje byloje, individuali įmonė vertinama tik kaip turto objektas, todėl nekyla jos subjektinio savarankiškumo ir atskirumo nuo savininko bei individualios įmonės atsakomybės už jos savininko skolas klausimų. Šiuo atveju įmonės turtas teisėtai paimamas ne kaip iš subjekto – savarankiško juridinio asmens, bet kaip iš objekto – įmonės savininko turto vieneto, į kurio sudėtį įeina jai priklausantis turtas. Įmonė yra vienas iš fizinio asmens turto objektų, į kurį, kaip į bet kurį kitą objektą, gali būti nukreiptas išieškojimas. Fizinis asmuo – individualios įmonės savininkas turi galimybę pats įgyvendinti jam priklausančią teisę paimti iš įmonės turtą ir juo atsiskaityti su kreditoriumi arba skolą padengti ne individualios įmonės turtu, o kitu jam priklausančiu turtu. To nepadarius, vykdydamas išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – turto priverstine tvarka, antstolis gali nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausantį turtą, įskaitant jo individualią įmonę. Kai įmonės savininko kito turto nėra, išieškojimas taip pat gali būti nukreipiamas ir į individualios įmonės turtą. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo vertinti, kad antstolis areštuodamas skolininko individualios įmonės turtą – transporto priemonę – viršijo savo įgaliojimus, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, kad asmeninio skolininko D. Š. turto neužtektų prievolės įvykdymui (skolininkui nuosavybės teise priklausantis turtas vertas 2 700 Eur, o vykdomojoje byloje išieškomos skolos dydis 6 185 Eur). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad taikomas turto areštas turi būti efektyvus, turto areštu turi būti ne formaliai apribojamos skolininko teisės, bet taikomais apribojimais sukuriamas pagrindas realiam išieškotojo reikalavimo patenkinimui. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto neužtektų prievolės įvykdymui (nutarties 37 punktas), todėl antstolis pagrįstai sprendė, kad būtina areštuoti ir skolininko individualiai įmonei priklausančią transporto priemonę. Vien aplinkybė, kad areštuoto turto vertė yra didesnė nei turto arešto mastas, tai nesudaro pagrindo vertinti, kad antstolis pažeidė CPK 675 straipsnio 2 dalies nuostatas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, kad kelių transporto priemonė yra nedalomas turtas.

Dėl vykdymo išlaidų

Pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir išvengti priverstinio vykdymo priemonių bei jų lemiamų papildomų išlaidų. Šios normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016). Nagrinėjamu atveju raginimas bei kiti antstolio priimti procesiniai dokumentai buvo asmeniškai įteikti skolininkui (b. l. 36, 41). Taigi antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis, 611 straipsnis), kurias sudaro būtinos vykdymo išlaidos, papildomos išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, bei atlyginimas antstoliui už vykdymo dokumento įvykdymą (CPK 609 straipsnis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 43 punktas).Antstolio priimtame 2017 m. balandžio 14 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodoma, kad atliekant vykdymo veiksmus šioje vykdomojoje byloje susidarė iš viso 107,77 Eur vykdymo išlaidos (vykdomoji byla, b. l. 4). Konstatavus, jog antstolis teisėtai ir pagrįstai priėmė vykdyti Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-77-471/2016, nėra pagrindo pripažinti, kad vykdymų išlaidų prašoma nepagrįstai ar vykdymo išlaidų apskaičiavimas neteisėtas. Atsižvelgiant į tai, jog apeliantas šiuo atveju vykdymo išlaidų apskaičiavimo neteisėtumą grindė tik aplinkybe, jog vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti nepagrįstai, tačiau neginčijo pačių vykdymo išlaidų dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl vykdymo išlaidų dydžio pagrįstumo nepasisako. Apeliantas, nesutikdamas su antstolio apskaičiuotomis vykdymo išlaidomis ir jų dydžiu, turi teisę jas ginčyti, skųsdamas antstolės veiksmus dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo.

Dėl procesinės baigties

Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad antstolis T. U. nepagrįstai priėmė vykdyti Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-77-471/2016 dėl 6 185 Eur skolos išieškojimo iš skolininko D. Š. išieškotojai R. Š., kad antstolio procesiniai veiksmai (vykdymo išlaidų apskaičiavimas, skolininko turto areštas, raginimų siuntimas) neatitinka imperatyvių teisės aktų reikalavimų, ar yra priimti ir vykdomi pažeidžiant įstatymo nuostatas. Pareiškėjo D. Š. atskirasis skundas, kuriuo jis prašo pripažinti negaliojančiais ir panaikinti antstolio T. U. 2017 m. balandžio 14 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. K002521, 2017 m. balandžio 18 d. patvarkymą dėl turto arešto Nr. K002539, 2017 m. balandžio 14 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. K002536, 2017 m. balandžio 14 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą, 2017 m. balandžio 18 d. turto arešto aktą Nr. K002537 ir kitus dokumentus, kuriuos antstolis galimai priėmė vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat prašo įpareigoti antstolį priimti patvarkymą atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojai R. Š., nepagrįstas todėl atmestinas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.