Šiaulių apygardos teismo nutartis

2019-08-27 · Civilinė byla Nr. 2S-511-357/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-27
Bylos Nr.
2S-511-357/2019
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-01236-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Bartašienė
Atsakovas
G. L.
Kategorijos
  • 3.1.1.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-511-357/2019 Teismo proceso Nr. 2-70-3-01236-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1.2.17.; 3.2.4.4.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.3.; 3.3.1.14; 3.3.2.3. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 27 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės G. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovės G. L. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Atsakovė G. L. pateikė teismui pareiškimą, prašydama peržiūrėti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendimą už akių. Nurodė, kad atsiliepimo į ieškinį nepateikė dėl įtampos ir nuovargio, neturėjo lėšų advokatui samdyti, tvarkė mirusio brolio palikimo dokumentus, teikė prašymą VMI. Mano, kad jei valstybė konfiskavo turtą, tai valstybė yra atsakinga už minėto turto išlaikymą. Pažymi, kad už savo veiką jau buvo nubausta teismo nuosprendžiu, todėl dvigubas baudimas negalimas.

Atsiliepimas

2. Ieškovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) pateiktu atsiliepimu prašė atsakovės pareiškimo netenkinti. Pažymėjo, kad atsakovė elgėsi nerūpestingai nepateikdama atsiliepimo į ieškinį, nors procesiniai dokumentai jai buvo įteikti asmeniškai, dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kreipėsi pavėluotai, tuo tarpu į teismą nesikreipė, neprašė pratęsti termino atsiliepimui pateikti, nenurodė teismui jokių svarbių priežasčių, todėl atsakovės nurodyta atsiliepimo nepateikimo priežastis yra nepateisinama. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad sprendimas galėtų būti neteisingas, nenurodė jokių svarbių aplinkybių, dėl kurių priimtas teismo sprendimas galėtų būti neteisingas. Konfiskuotas automobilis tapo valstybės nuosavybe tik po 2016-11-18 teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, iki tol ieškovas realizuoti konfiskuoto automobilio negalėjo, o perduoti jį saugoti atsakovams buvo rizikinga dėl galimo turto praradimo. Dvigubo baudimo principo ieškovas nepažeidė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi atsakovės G. L. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.

Atsiliepimas

4. Teismas nurodė, kad atsakovei ieškinys bei pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo buvo įteiktas asmeniškai, atsakovė nepateikė per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį, neprašė pratęsti termino atsiliepimui pateikti. Atsakovės nurodytos atsiliepimą pateikti neva sutrukdžiusios aplinkybės nesutrukdė atsakovei 2019-03-27 kreiptis dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Atsakovės brolis mirė (duomenys neskelbtini), pareiškimas jo palikimui priimti turėjo būti paduotas notarui per tris mėnesius po mirties, t. y. iki (duomenys neskelbtini), kitiems palikimo priėmimo veiksmams atlikti įstatymai jokių griežtų terminų nenumato, todėl atsakovei ši aplinkybė negalėjo niekaip sutrukdyti pateikti atsiliepimą į ieškinį, kuris jai buvo įteiktas 2019-02-22. Teismo vertinimu, atsakovė pasyvų procesinį elgesį, atsiliepimo į ieškinį nepateikimą, pasirinko sąmoningai, siekdama vilkinti teismo procesą.

Žemesnės instancijos teismas

5. Konfiskuotas turtas valstybės nuosavybe tampa nuo nuosprendžio ar nutarimo skirti administracinę nuobaudą įsiteisėjimo momento, todėl teismas konstatavo, kad iki nuosprendžio įsiteisėjimo už automobilio saugojimą privalo atlyginti tuometiniai jo savininkai, t. y. atsakovai.

6. Pažymėjo, kad ieškovas nepareiškė civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, jo civilinis ieškinys nebuvo atmestas, todėl ieškovas neprarado teisės pareikšti civilinį ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka, kaip tai numato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 112 straipsnio 1 dalis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu apeliantė, atsakovė G. L., prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 19 d. sprendimą už akių panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui; priteisti iš ieškovo Muitinės departamento valstybės naudai atsakovei G. L. suteiktos antrinės teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4.1. Teismas, tiek priimdamas sprendimą už akių, tiek nagrinėdamas atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tik formaliai vertino ieškovo Muitinės departamento byloje pateiktus įrodymus dėl žalos priteisimo pagrįstumo iš atsakovės. Teismas ieškovo įrodymus dėl prašomos priteisti žalos dydžio vertino neatsižvelgęs į konfiskuoto automobilio (duomenys neskelbtini) saugojimo išlaidų dydžio pagrįstumą.

4.2. Ieškiniu reikalaujama priteisti solidariai iš atsakovų G. L. ir R. L. 2364,46 Eur žala yra nepagrįsta. Teismui netenkinus atsakovės G. L. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir neatnaujinus bylos nagrinėjimą yra pažeista apeliantės teisė į teisingumo ir rungimosi principus.

4.3. Apeliantė G. L. pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad automobilio (duomenys neskelbtini) saugojimo išlaidos būtų žymiai mažesnės ar jų nebūtų, jeigu atsakovei būtų leista laikyti automobilį savo pasirinktoje aikštelėje, tačiau ieškovui pasirinkus turtą saugoti savo pasirinktoje aikštelėje, atsakovei negali kilti atsakomybė už ieškovo veiksmus.

4.4. Nutarties motyvuojamoje dalyje dėl atsakovams taikomos solidariosios atsakomybės pagrįstumo ir teisėtumo nepasisakyta, nors apeliantė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė taikyti dalinę prievolę. Nesutinka su sprendimo už akių rezoliucine dalimi priteisti solidariai 2364,46 Eur žalą iš atsakovų G. L. ir R. L., kadangi nei baudžiamojo proceso kodeksas, nei civilinio proceso kodeksas nenumato galimybės proceso išlaidas (bylinėjimosi išlaidas) priteisti iš kaltinamų asmenų (atsakovų) solidariai, kaip tai nurodė sprendime už akių pirmosios instancijos teismas.

4.5. Apeliantė neginčija, kad teismo procesinius dokumentus gavo 2019-02-22, tačiau neturėdama teisinio išsilavinimo tinkamai nesuprato procesinių atsiliepimo nepateikimo pasekmių. Apeliantė šiuo metu yra nedirbanti, išsituokusi, viena augina nepilnametę dukrą R. L., gimusią (duomenys neskelbtini), kartu gyvena sūnus P. L., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu studijuoja (duomenys neskelbtini) kolegijoje, slaugo neįgaliąją savo mamą J. K., g. (duomenys neskelbtini), jos materialinė padėtis yra labai sunki, todėl ji negalėjo pasisamdyti advokato. (duomenys neskelbtini) mėnesiais jai reikėjo tvarkyti mirusio brolio I. K. palikimo dokumentus, taip pat Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ji tvarkėsi dokumentus dėl atleidimo nuo baudos, delspinigių ir palūkanų. Nurodytos aplinkybės turėjo tiesioginės įtakos dėl termino praleidimo atsiliepimui pateikti.

Atsiliepimas

5. Ieškovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktu atsiliepimu prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atliko formalų į bylą pateiktų įrodymų vertinimą, nustatė visas deliktinės atsakomybės sąlygas,

5.2. Teismas pagrįstai nustatė, kad valstybė atsakinga už prievoles, susijusias su konfiskuoto turto saugojimu, tik nuo tada, kai tampa turto savininke.

5.3. Pagal BPK 92 straipsnį ieškovė neturėjo jokio teisinio pagrindo perduoti saugoti automobilį atsakovei. Automobilį perdavus saugoti atsakovei, ji automobilį, kaip daiktą, turintį reikšmės atsakovų bendrininkaujant padarytoms nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, galėjo paslėpti, išardyti ar apgadinti ir tokiu būdu automobilis arba būtų neišlikęs, arba jo vertė būtų sumažėjusi.

5.4. Dvigubo baudimo negalimumo principas nebuvo pažeistas atsakovei pritaikius deliktinę atsakomybę.

5.5. Solidari atsakomybė pagrįstai taikyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.279 straipsnio pagrindu. Apeliantė dalinės prievolės taikymą grindžia BPK normomis, tačiau jos, kaip reglamentuojančios išlaidų atlyginimą baudžiamajame procese, netaikytinos.

Šalies argumentai

5.6. Apeliantės nurodytos atsiliepimo nepateikimo priežastys nesudarė kliūčių jai kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos, palikimo priėmimo veiksmai objektyviai negalėjo apeliantei sutrukdyti teismo nustatytu terminu pateikti atsiliepimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

7. Byloje sprendžiama dėl teisėtumo ir pagrįstumo pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

8. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. kovo 19 d. sprendimu už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Muitinės departamento ieškinį atsakovams R. L. ir G. L. dėl žalos atlyginimo. Teismas, atlikęs formalų byloje esančių įrodymų (pažymos apie patirtas išlaidas (21 b. l., I t.), Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio (22-44 b. l., I t.), Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 10 d. nutarties (45-55 b. l., I t.), kitų dokumentų (56-149 b. l., I t.) vertinimą bei atsakovams nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių, kad žala atlyginta, darė išvadą, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą. Šiaulių apylinkės teismui 2019 m. balandžio 8 d. pateiktu pareiškimu atsakovė G. L. prašė peržiūrėti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendimą už akių. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi atsakovės G. L. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.

9. Apeliantė teigia, kad ji neginčija, jog teismo procesinius dokumentus gavo 2019-02-22, tačiau neturėdama teisinio išsilavinimo tinkamai nesuprato procesinių atsiliepimo nepateikimo pasekmių, jos materialinė padėtis yra labai sunki, todėl ji negalėjo pasisamdyti advokato. (duomenys neskelbtini) mėnesiais jai reikėjo tvarkyti mirusio brolio I. K. palikimo dokumentus, taip pat Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ji tvarkėsi dokumentus dėl atleidimo nuo baudos, delspinigių ir palūkanų. Teigia, kad nurodytos aplinkybės turėjo tiesioginės įtakos dėl termino praleidimo atsiliepimui pateikti.

10. Įstatymas numato, kad sprendimas už akių gali būti priimamas, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ir jei yra ieškovo prašymas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017). Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis).

12. Teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija atitinkamo procesinio dokumento nepateikusiai, ar teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o yra tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeisti pasyviosios šalies teisės ir teisėti interesai ir kad byla būtų išnagrinėta teisingai, CPK 287 straipsnyje nustatyta teisė šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, paduoti pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis).

13. CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

14. CPK 287 straipsnyje įtvirtintus pagrindus peržiūrėti sprendimą už akių sudaro dvi aplinkybių grupės – viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Pareiga šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, teikiant pareiškimą dėl tokio sprendimo peržiūrėjimo, nurodyti svarbias neatvykimo į teismą ar procesinio dokumento nepateikimo priežastis ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus (CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013).

15. Pasisakant dėl pirmosios aplinkybių grupės nustatyta, kad atsakovei G. L. apie teisme priimtą ieškovo Muitinės departamento ieškinį ir jos pareigą pateikti teismui per nustatytą terminą atsiliepimą į ieškinį buvo pranešta asmeniškai, tačiau iki teismo posėdžio jokių prašymų, pareiškimų ir kitų dokumentų ji nepateikė. Šios aplinkybės apeliantė neginčija, tačiau skunde nurodo, jog ji negalėjo pateikti atsiliepimo, nes dėl prastos finansinės padėties negalėjo nusisamdyti advokato, (duomenys neskelbtini) mėnesiais jai reikėjo tvarkyti mirusio brolio I. K. palikimo dokumentus, taip pat Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ji tvarkėsi dokumentus dėl atleidimo nuo baudos, delspinigių ir palūkanų.

16. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad atsakovės pateiktos aplinkybės negali pateisinti jos pasyvumo ir atsiliepimo nepateikimo. Pažymėtina, kad atsakovė ne tik nepateikė atsiliepimo, bet neteikė jokio prašymo pratęsti terminą atsiliepimui pateikti. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė 2019 m. kovo 27 d. kreipėsi dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, byloje nėra objektyvių duomenų įrodančių, kad to padaryti atsakovė negalėjo iš karto po to, kai gavo ieškovės ieškinį. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovės brolis mirė (duomenys neskelbtini), pareiškimas jo palikimui priimti turėjo būti paduotas notarui per tris mėnesius po mirties, t. y. iki (duomenys neskelbtini), kitiems palikimo priėmimo veiksmams atlikti įstatymai jokių griežtų terminų nenumato, todėl atsakovei ši aplinkybė negalėjo niekaip sutrukdyti pateikti atsiliepimą į ieškinį, kuris jai buvo įteiktas 2019 m. vasario 22 d. Dėl kitų atsakovės nurodytų atsiliepimo nepateikimo aplinkybių apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jos nekonkretizuotos, nelaikytinos svarbiomis ir nepateisina atsilepimo į ieškinį nepateikimo.

17. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistavo CPK 285 straipsnio 1 dalyje nurodyta sąlyga sprendimui už akių priimti, kadangi atsakovė nustatytu terminu nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Tačiau teikiant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra svarbi ir kita aplinkybė, numatyta CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punkte, kurią apeliantė turėjo įrodyti. Savo esme ir turiniu ji yra svarbiausia, kadangi sprendžiant klausimus dėl sprendimo už akių peržiūros yra susiformavusi nuosekli teismų praktika, jog net ir be svarbių priežasčių į teismo posėdį neatvykusiai ar nepateikusiai procesinio dokumento šaliai pateikus įrodymus, galinčius patvirtinti sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DNB lizingas v. UAB ,,Gintarinė plunksna" ir kt., bylos Nr. 3K-3-349/2012; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Senamiesčio ūkis “ v. I. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2012).

18. Sprendimo už akių priėmimo ir sprendimo už akių peržiūrėjimo procesinio instituto aiškinimo ir taikymo įvairūs aspektai kasaciniame teisme buvo nagrinėti, suformuota šio instituto aiškinimo ir taikymo praktika. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad nors, esant atitinkamoms proceso sąlygoms, ir yra galimybė priimti sprendimą už akių atlikus tik formalų pateiktų įrodymų vertinimą, tačiau būtina patikrinti, ar tie įrodymai atitinka CPK 177 straipsnio ir kitų norminių aktų formalius reikalavimus, ar jie gauti įstatymų ir kitų norminių aktų nustatyta tvarka, ar turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar yra leistini. Teismui nutarus priimti sprendimą už akių, turi būti formaliai patikrinami abiejų šalių pateikti įrodymai. Pagal CPK 285 straipsnio 2 dalį priimant sprendimą už akių būtinas byloje pateiktų įrodymų visumos formalus vertinimas. Teismas privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, į juos neįsigilinęs bei jų neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles. Sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2005; 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2006; 2006 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2006; 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-699/2006; 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-316/2008; kt.).

19. Apeliantė nurodo, kad teismas tik formaliai vertino ieškovo pateiktus įrodymus dėl žalos priteisimo pagrįstumo iš atsakovės, žalos dydį vertino neatsižvelgęs į konfiskuoto automobilio (duomenys neskelbtini) saugojimo išlaidų dydžio pagrįstumą. Mano, kad ieškiniu reikalaujama priteisti solidariai iš atsakovų G. L. ir R. L. 2364,46 Eur žala yra nepagrįsta.

20. Apeliantė remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 5 punktu, kuriame numatyta: tais atvejais, kai valstybei perduotiną turtą būtina saugoti, valstybės institucijos, kurių žinioje yra valstybei perduotinas turtas, privalo užtikrinti, kad su asmenimis, teikiančiais saugojimo paslaugas, būtų sudaromos ekonomiškai pagrįstos saugojimo sutartys, t. y., kad teikiamų saugojimo paslaugų kaina būtų nustatyta vadovaujantis protingumo kriterijais ir atitiktų rinkoje teikiamų analogiškų saugojimo paslaugų kainą.

21. Apeliantė teigia, kad ieškiniu reikalaujama priteisti solidariai iš atsakovų G. L. ir R. L. 2364,46 Eur žala yra nepagrįsta. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl žalos dydžio pagrįstumo, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad dėl specialaus teisinio reguliavimo pareiga atsiskaityti už transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir jos saugojimo paslaugas pagal tokią sutartį kyla (gali kilti) ne tik ją sudariusiam viešąjį pirkimą organizavusiam trečiajam asmeniui (nagrinėjamu atveju - Muitinės departamentui), bet ir rengiant bei vykdant viešojo pirkimo procedūras nedalyvavusiam ir Sutarties sąlygoms jokios įtakos negalėjusiam turėti nuvežtos transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui – (nagrinėjamu atveju – apeliantei). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad automatiškas konkrečios sutarties (joje nurodytų įkainių) taikymas ne sutarties šalims galėtų lemti teisingumo ir proporcingumo principų neatitinkančias situacijas, kai transporto priemonės savininkas ir (ar) valdytojas būtų priverstas mokėti itin dideles ir atitinkamoje rinkoje vyraujančių kainų neatitinkančias sumas, dėl kurių dydžio jis nebuvo susitaręs. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad transporto priemonės savininkas ir (ar valdytojas), nesutinkantis su iš jo reikalaujamo priteisti atlyginimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą dydžiu, turi teisę jį ginčyti, o teismai tokiu atveju privalo vertinti reikalaujamos priteisti sumos dydžio pagrįstumą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019)

22. Kasacinis teismas išaiškino, kad kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios bylos aplinkybės, nustatyta, ar prašomas priteisti atlyginimas atitinka tokių paslaugų rinkos kainas konkrečioje vietovėje konkrečiu laikotarpiu, ar jis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, ar jį priteisus transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui nebūtų uždėta pernelyg didelė našta ir pan. Teisingo saugojimo paslaugų teikėjo ir transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo interesus atitinkančios paslaugų kainos nustatymo kriterijumi galėtų būti, pavyzdžiui, duomenys apie analogiškų paslaugų (priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo) įkainius toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu. Jei teismas negalėtų nustatyti duomenų apie analogiškų paslaugų įkainius, turėtų būti įvertinti panašių paslaugų (nuvežimo ir saugojimo paslaugų, teiktų subjektų pasirinkimu) įkainiai toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu, atsižvelgiant į priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugoms teikti būtinas papildomas išlaidas, patiriamas užtikrinant su transporto priemonių saugojimu susijusių specialių reikalavimų, jei tokie buvo nustatyti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo sutartyje, įgyvendinimą.

23. Apeliantė, ginčydama saugojimo išlaidų dydžio pagrįstumą, nepateikė jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad ieškovės prašoma 2364,46 Eur suma yra nepagrįsta. Pažymėtina, kad byloje pateikti įrodymai nepatvirtina, jog ieškovo sudaryta automobilio saugojimo sutartis ekonomiškai nepagrįsta. Ieškovė su ieškiniu pateikė metodikas, pagal kurias apskaičiuojamos administravimo išlaidos. Nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniam teismui, nekilo abejonių dėl automobilio saugojimo išlaidų dydžio pagrįstumo. CPK 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

24. Pažymoje apie patirtas išlaidas išsamiai nurodoma, kad automobilio saugojimo trukmė 1050 dienų, įkainiai ir nuostolių suma apskaičiuota pagal patvirtintą metodiką (patvirtintą muitinės departamento prie LR Finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymu). Aplinkybė, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka tik formalų byloje esančių įrodymų vertinimą, negali būti pagrindu panaikinti sprendimą už akių, jei šalis nepateikia įrodymų, kurie leistų abejoti skundžiamo teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė nepateikė duomenų, leidžiančių teigti, jog ieškiniu reikalaujama priteisti solidariai iš atsakovų G. L. ir R. L. 2364,46 Eur žala yra nepagrįsta, o tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniam teismui nenustačius, kad ieškovo sudaryta automobilio saugojimo sutartis yra neekonomiška, šiuo aspektu nėra pagrindo naikinti teismo sprendimo už akių.

25. Apeliantė G. L. teigia, kad automobilio (duomenys neskelbtini) saugojimo išlaidos būtų žymiai mažesnės ar jų nebūtų, jeigu atsakovei būtų leista laikyti automobilį savo pasirinktoje aikštelėje, tačiau ieškovui Muitinės departamentui pasirinkus turtą saugoti savo pasirinktoje aikštelėje, atsakovei negali kilti atsakomybė už ieškovo veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo argumentu.

26. BPK 92 straipsnio 3 dalis numato, kad daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi ir perduodami kartu su nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tuo atveju, jeigu automobilis būtų likęs pas atsakovę, atsakovė jį galėjo paslėpti, išardyti ar apgadinti ir tokiu būdu automobilis arba būtų apskritai neišlikęs arba jo vertė būtų labai sumažėjusi. Taigi, jokio teisinio pagrindo palikti automobilį atsakovei nėra. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1377-262/2018).

27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad konfiskuotas turtas valstybės nuosavybe tampa nuo nuosprendžio ar nutarimo skirti administracinę nuobaudą įsiteisėjimo momento, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje, Nr. e3K-3-140-219/2016, 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-701/2017.

28. Apeliantė nesutinka su sprendimo už akių rezoliucine dalimi priteisti solidariai 2364,46 Eur žalą iš atsakovų G. L. ir R. L., kadangi nei baudžiamojo proceso kodeksas, nei civilinio proceso kodeksas nenumato galimybės proceso išlaidas (bylinėjimosi išlaidas) priteisti iš kaltinamų asmenų (atsakovų) solidariai, kaip tai nurodė sprendime už akių pirmosios instancijos teismas.

29. CK 6.279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir šie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimą, tačiau nustatoma, kad iš tikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, tai visi asmenys atsako kartu, išskyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, kad žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas.

30. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bendrai žalos padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2010). Esant solidariajai atsakomybei, kreditorius gali reikalauti iš visų bendraskolių ir iš bet kurio jų atskirai įvykdyti tiek visą prievolę, tiek ir bet kurią jos dalį. Jeigu visi nuostoliai išieškomi iš vieno skolininko, šis turi teisę atgręžtine tvarka reikalauti nuostolių atlyginimo iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičiavus jam pačiam tenkančią dalį (CK 6.280 straipsnis). Bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Kai prievolė solidarioji, kreditorius turi garantiją, kad vieno skolininko nemokumas neturės įtakos prievolės įvykdymui, nes bus galima reikalauti, kad ją įvykdytų kitas, mokus bendraskolis.

31. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėja yra pripažinta kalta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, todėl klausimas kad žala negalėjo būti atsakovų padaryto nusikaltimo rezultatas, nėra kvestionuojamas, pagrįstai taikė solidarią atsakomybę. Apeliantė dalinės prievolės taikymą grindžia BPK normomis, tačiau teismas pažymi, jos, kaip reglamentuojančios išlaidų atlyginimą baudžiamajame procese, netaikytinos sprendžiant klausimą dėl nuostolių atlyginimo civiliame ieškinyje.

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamos bylos atveju nėra dvigubo nubaudimo, kadangi, kaip jau nurodė pirmosios instancijos teismas, teismo nuosprendžiu atsakovai buvo nubausti už jų padarytą visuomenei pavojingą įstatymu uždraustą veiką, o šioje civilinėje byloje buvo prašoma kompensuoti nuostolius, patirtus dėl neteisėtos veikos. Kadangi ieškovas nepareiškė civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, jo civilinis ieškinys nebuvo atmestas, todėl ieškovas neprarado teisės pareikšti civilinį ieškinį CPK nustatyta tvarka, kaip tai numato BPK 112 straipsnio 1 dalis.

33. Remdamasis tuo, kas anksčiau aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, dėl to skundžiama nutartis paliktina nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Teisėja Rasa Bartašienė