Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Poškaus ir Egidijos Tamošiūnienės,

dalyvaujant ieškovų – įmonių „Astakos Limited“ ir „Impex Services Ltd“, atstovui advokatui Algiui Lukoševičiui,

atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Geotransa“ atstovams: direktoriui Aleksandrui Samuilovui ir advokatui Jurijui Binevičiui (Jurij Binevič),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo įmonės „Astakos Limited“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Geotransa“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-17-160/2014 pagal ieškovų įmonės „Astakos Limited“ ir įmonės „Impex Services Ltd“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Geotransa“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovui įmonei „Astakos Limited“ dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo (trečiasis asmuo – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Transfood“), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovų nurodytos faktinės aplinkybės

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Dėl ieškinio

Dėl priešieškinio

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismo sprendimo dalis dėl priešieškinio nepagrįsta ir naikintina arba priešieškinis paliktinas nenagrinėtas. Dėl to perskirstytinos ir šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismo pareiga išnagrinėti bylą, neperžengiant apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų (faktinių ir teisinių pagrindų), išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas, taip pat patikrinti absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 320 str. 1, 2 d.).

Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, o taip pat ir kitų procesinės bei materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių galėtų būti panaikintas ar pakeistas visas skundžiamas teismo sprendimas (CPK 183 str., 185 str., 326 str. 1 d. 1 p., 329-330 str.).

Dėl atsakovo apeliacinio skundo

CK 6.76 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė, todėl, kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas (CK 6.76 str. 2 d., 6.87 str. 1 d.). Pagal CK 6.88 straipsnio 1 dalį, kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad laidavimas tam tikram terminui reiškia, kad laidavimo sutartyje nurodyta konkreti data, iki kurios laiduojama, arba laikas, kuriam laiduojama, apibrėžtas kitaip, pavyzdžiui, nurodant, keliems mėnesiams laiduojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2012). Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai laidavimu užtikrinama terminuota prievolė, terminas nustatomas pagrindinei prievolei, už kurią laiduojama, vykdyti; esant paskolos teisiniams santykiams, terminuotos prievolės paprastai būna su atidedamuoju terminu, o tai reiškia, kad prievolė grąžinti paskolą yra egzistuojanti, tačiau nevykdytina tol, kol nesuėjo nustatytas terminas (CK 6.33 str. 1, 2 d.); skolininkui nustatytu terminu prievolės ar jos dalies neįvykdžius, pareiga ją įvykdyti atsiranda laiduotojui, o kreditorius įgyja teisę reikalauti įvykdyti prievolę ne tik iš skolininko, bet ir iš laiduotojo (CK 6.76 str. 1 d., 6.81 str. 1 d.). Taigi terminuotos prievolės laidavimo atveju laiduotojo atsakomybė atsiranda nuo tada, kai pagrindiniam skolininkui suėjo terminas prievolei įvykdyti ir su sąlyga, kad šis jos neįvykdė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2012).

Bankroto bylos iškėlimas pagrindiniam skolininkui modifikuoja jo prievoles kreditoriams, nes pagal ĮBĮ 16 straipsnio nuostatas, nuo bankroto bylos iškėlimo dienos laikoma, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę, ir laiduotojui atsiranda pareiga įvykdyti savo akcesorinę iš laidavimo sutarties kylančią prievolę. CK 6.88 straipsnio 1 dalyje apibrėžta terminuoto laidavimo pabaiga, nustatant, kad, kai laiduota tik tam tikram terminui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Iš šios nuostatos sprendžiama, kad terminas kreiptis su ieškiniu į teismą sietinas su vienu iš faktu – laidavimo terminu arba laidavimo terminu, betarpiškai susietu su prievolės, užtikrintos laidavimu, terminu.

Nagrinėjamu atveju ginčo laidavimo sutartys buvo terminuotos, nesusietos su ginčo paskolų grąžinimo terminu. Laidavimo sutarčių galiojimo terminų nenutraukė ir bankroto bylos iškėlimas skolininkui, kurio prievoles buvo užtikrintos laidavimo sutartimi. Pačios prievolės taip pat nėra pasibaigusios (CK 6.123-6.127 str.) – jos neįvykdytos, įmonė, nors bankrutavusi, nelikviduota, neišregistruota ir. t. t.. ĮBĮ nereglamentuoja laiduotojo ir kreditoriaus teisinių santykių kai skolininkui, kurio prievolė kreditoriui užtikrinta laidavimu, iškelta bankroto byla. Be abejo, gali būti, kad laidavimo termino pabaiga gali sutapti su bankroto bylos skolininkui, už kurio prievoles laiduota, iškėlimu. Vienu ir kitu atveju CK 6.88 straipsnio 1 dalies nuostata dėl laidavimo pabaigos sietina su laidavimo sutarties galiojimo terminu. Labai aiškios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicijos dėl laidavimo termino pabaigos bei termino pareikšti ieškinį laiduotojui faktinėmis aplinkybėmis panašiose bylose nėra, tačiau apie tam tikrą, nagrinėjamam ginčui aktualią, poziciją galima spręsti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015; 2014 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014; 2011 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad trečiojo asmens BUAB „Transfood“ įsipareigojimų pagal Paskolos sutartis Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 įvykdymo užtikrinimui buvo sudarytos Laidavimo sutartys Nr. 1 bei Nr. 2, kuriomis atsakovas UAB „Geotransa“ įsipareigojo visiškai atsakyti ieškovams įmonėms „Astakos Limited“ ir „Impex Services Ltd“ už tai, kad skolininkas – trečiasis asmuo BUAB „Transfood“ laiku įvykdytų savo įsipareigojimus pagal Paskolos sutartis Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 (1 t., 7-8, 10-11, 13-14, 16-19 b. l.). Laidavimo sutarčių 1 punkte nurodyta, kad šios sutartys sudarytos iki 2012 m. gruodžio 31 d. ir įsigalioja nuo pinigų pervedimo į trečiojo asmens sąskaitą pagal paskolos sutartis. Trečiasis asmuo neįvykdė savo įsipareigojimų, paskolų iki 2012 m. balandžio 8 d. ir 2012 m. lapkričio 21 d. negrąžino – Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartimi (įsiteisėjusia 2010 m. gruodžio 18 d.) jam (trečiajam asmeniui) buvo iškelta bankroto byla.

Nėra ginčo dėl to, kad tarp ieškovų ir atsakovo buvo sudarytos terminuoto laidavimo sutartys, tačiau ieškovai ir atsakovas skirtingai aiškina atsakovo laidavimo pabaigą, t. y. nuo kurio momento – 2010 m. gruodžio 18 d., kai įsiteisėjo teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo, ar 2012 m. gruodžio 31 d., kai pasibaigė laidavimas, turėtų būti skaičiuojamas naikinamasis trijų mėnesių terminas reikalavimams laiduotojui (atsakovui) pareikšti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas laidavo ieškovams už trečiojo asmens prievoles konkrečiam laikui – iki 2012 m. gruodžio 31 d. Remiantis ĮBĮ 16 straipsnio nuostata, sprendžiama, kad 2010 m. gruodžio 18 d., įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutarčiai iškelti BUAB „Transfood“ bankroto bylą, suėjo skolininko (bankrutuojančio trečiojo asmens) prievolių įvykdymo terminas pagal paskolų sutartis, tačiau nepasibaigė prievolių, kildinamų iš laidavimo sutarčių, įvykdymas (laidavimas galiojo iki 2012 m. gruodžio 31 d.). Trečiasis asmuo neįvykdė įsipareigojimų, prisiimtų paskolų sutarčių pagrindu, todėl ieškovai (kreditoriai) turėjo teisę pareikšti ieškinį laiduotojui per įstatymo nustatyta trijų mėnesių terminą, skaičiuotiną nuo laidavimo sutartyse nustatyto laidavimo termino pabaigos.

Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, ir padarė pagrįstą išvadą, kad CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas skaičiuojamas ne nuo tada, kai pagrindiniam skolininkui – trečiajam asmeniui suėjo terminas įvykdyti prievolę (2010 m. gruodžio 18 d.), o nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas, t. y. nuo 2012 m. gruodžio 31 d. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada atitinka ir paminėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje išaiškinta, kad šalys, vadovaudamosi sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principais, gali susitarti dėl laidavimo terminų, taigi ir dėl laidavimo tam tikram terminui, nepriklausomai nuo nustatyto pagrindinės prievolės įvykdymo termino (CK 1.136 str., 6.3 str., 6.70 str. 1 d., 6.156 str. 4, 5 d.).

Teisėjų kolegija nesiremia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2011, išaiškinimais dėl terminuotos laidavimo sutarties ir su tuo susijusiu trijų mėnesio terminu ieškiniui pareikšti. Nors šioje nutartyje pažymėta, kad terminas pareikšti reikalavimą laiduotojui skaičiuotinas nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, tačiau paminėtos kasacinio teismo bylos ir apeliacinės instancijos teismo nagrinėjamos civilinės bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Aptartoje kasacinio teismo byloje laidavimu buvo užtikrinta tik terminuota prievolė, o dėl laidavimo konkrečios pabaigos šalys, priešingai nei nagrinėjamoje byloje, nebuvo susitarusios. Be to, kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje bankroto byla buvo iškelta ne tik skolininkui, bet ir laiduotojui, kurio, lygiai taip pat kaip ir skolininko, prievolių įvykdymo terminai pasibaigė įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą (ĮBĮ 16 str.).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovai nepraleido CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatyto naikinamojo trijų mėnesio termino pareikšti ieškinį laiduotojui - atsakovui UAB ,,Geotransa“.

Neturi pagrindo ir atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, pažeidęs įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, priėmė neteisingą sprendimą dėl ieškovų ieškinio pagrįstumo (CPK 185 str.).

Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12 str., 178 str.).

Atsakovas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme, nepateikė įrodymų, paneigiančių ginčo paskolų bei laidavimo sutarčių sudarymo ir pinigų pagal paskolų sutartis gavimo faktą, o jo nurodyti argumentai dėl teismo posėdyje neapklausto liudytojo R. M. bei nepaskirtos ekspertizės neturi esminės reikšmės, sprendžiant ginčą (CPK 12 str., 178 str., 302 str., 314 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-00163-14 metu buvo atliktos dokumentų (Paskolų sutarčių Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Laidavimo sutarčių Nr. 1, Nr. 2) ekspertizės, kurios neįrodo šių sutarčių suklastojimo fakto, kurį apeliaciniame skunde akcentuoja atsakovas (3 t., 61-64, 77-79 b. l.). Tai kad paminėtų sutarčių blankai buvo išspausdinti lazerinio spausdintuvo aparatu, o sutarčių tekstai – kitu (rašalinio spausdinimo) aparatu, neįrodo sutarčių suklastojimo, jų netikrumo fakto. Atsakovas nepaneigė ieškovų teiginio, kad firminiai įmonės blankai gali būti atspausdinti kitu spausdintuvu ir kitu laiku nei ant šių blankų atspausdinamas dokumento tekstas. Tai yra normali verslo praktika. Iš specialisto išvados akivaizdu, kad ginčo Laidavimo sutarčių tekstai buvo atspausdinti vienu spausdinimo veiksmu (CPK 185 str.). Ši aplinkybė nepaneigta, ji svarbi, neigianti sutarčių teksto klastojimą.

Nors apeliaciniame skunde atsakovas teigė, kad nebuvo apklaustas svarbius liudytojas R. M., tačiau apeliacinės instancijos teisme jo apklausti neprašė. Teismas neturėjo pagrindo, nes apeliantas nenurodė, kokias ginčui reikšmingas aplinkybes paminėtas liudytojas gali nurodyti. Be to, teisėjų kolegijos įsitikinimu, net apklausus liudytoją R. M., pastarajam paaiškinus, kad ginčo šalys dėl laidavimo už trečiojo asmens prievoles nesitarė, nesant kitų įrodymų dėl ginčo laidavimo sutarčių negaliojimo, ir byloje pripažinus, kad trečiasis asmuo gavo pinigus Paskolų sutarčių pagrindu, tokio liudytojo paaiškinimai nepaneigtų atsakovo prievolės atsakyti ieškovams už trečiojo asmens neįvykdytas prievoles (CPK 177 str., 183 str., 185 str., 302 str.).

Tenkinti atsakovo apeliacinio skundo nėra pagrindo.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, ištyrusi bylos rašytinius įrodymus, išklausiusi šalių paaiškinimus ir visa tai įvertinusi, priėjo išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priešieškinio pagrįstumo, netinkamai ištyrė ir įvertino reikšmingas bylai faktines aplinkybes, neteisingai kvalifikavo šalių teisinius santykius, netinkamai taikė proceso ir materialinės teisės normas, ir be pagrindo patenkino atsakovo reikalavimą (CPK 176-177 str., 183 str., 185 str., 330 str.).

Dėl teismingumo

Ieškovas – įmonė „Astakos Limited“, nepagrįstai teigia, kad atsakovo priešieškinis neteismingas Lietuvos Respublikos teismams. CPK 33 straipsnio 2 dalis nustato, kad priešieškinis, neatsižvelgiant į tai, koks jo teismingumas, pareiškiamas tos vietos teismui, kuriame nagrinėjamas pradinis ieškinys. Jeigu ieškinio pareiškimo metu byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams, šis teismingumas išlieka neatsižvelgiant į tai, kad vėliau sąlygos pasikeičia (CPK 781 str.). Be to, byla priskirtina Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai ir tokiu atveju, jeigu atsakovas Lietuvoje turi turto arba jam priklauso turtinės teisės (CPK 787 str. 2 d.2 p.). Atsakovo priešieškinis ieškovui – įmonei „Astakos Limited“, buvo pareikštas civilinėje byloje, nagrinėjamoje Vilniaus apygardos teisme pagal ieškovų ieškinį, dėl kurio teismingumo nėra ginčo. Paminėto teisinio reglamentavimo pagrindu bei faktinių bylos aplinkybių pagrindu (ieškovas – įmonė „Astakos Limited“ turi jam priklausančių turtinių teisių Lietuvoje) daroma išvada, kad priešieškinis, kaip ir ieškinys, teismingas Lietuvos teismams (Vilniaus apygardos teismui), nors ieškovo buveinės vieta yra Britų Mergalių salose (British Virgin Islands; CPK 33 str. 2 d., 781 str., 787 str. 1 d. 2 p.). Be to, priešieškinį nagrinėjant kartu su byloje pareikštu ieškiniu dėl tarpusavyje susijusių ieškovų, atsakovo ir trečiojo asmens vadovų, galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus (CPK 2 str., 143 str. 2 d.). Britų Mergelių salose negalioja Europos Sąjungos jurisdikcija, todėl Tarybos Reglamento Nr. 44/2001 nuostatos šiuo atveju netaikytinos.

Dėl ginčo esmės

Teisėjų kolegija sutinka su ieškovu (apelianto) – įmone „Astakos Limited“, dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė dėl atsakovo priešieškinio pagrįstumo (CPK 177, 178, 185 str.).

Atsakovas UAB „Geotransa“ priešieškinyje teigė, kad jis žodiniu susitarimu, remiantis ieškovo įmonės „Astakos Limited“ 2006 m. liepos 4 d. išrašyta sąskaita faktūra Nr. 2005.09.15-1, 2007 m. gruodžio 14 d. pervedė į paminėto ieškovo sąskaitą 100 000 Eur – avansą už transporto paslaugas, suteiktas ir suteiktinas 2006 – 2011 metais. Tokios paslaugos nebuvo suteiktos, todėl, atsakovo įsitikinimu, ieškovas lėšas gavo nepagrįstai, todėl privalo jas grąžinti (1 t., 121-123 b. l.). Ieškovas įmonė „Astakos Limited“, atsikirsdama į atsakovo reikalavimą, nurodė, kad atsakovas, pervedė ieškovui 100 000 Eur žodinio susitarimo pagrindu, įvykdęs prievolę pagal reikalavimo perleidimo sutartį už trečiąjį asmenį. Atsakovo nurodyta tariama ieškovo išrašyta sąskaita faktūra, kurioje direktoriumi nurodytas V. S., nėra pasirašyta ieškovo įgalioto asmens ir be anspaudo. Dokumente nurodytas V. S. nebuvo įmonės vadovu. Šios pozicijos ieškovas (apeliantas) laikėsi visą bylos nagrinėjimo laiką (1 t., 193-195 b. l.). Atsakovo atstovas advokatas J. B., turėjęs 100 proc. atsakovo akcijų ir ėjęs šios įmonės direktoriaus pareigas, 2015 m. rugpjūčio 26 d. teismo posėdžio metu Lietuvos apeliaciniame teisme paaiškino, kad sąskaita faktūra buvo gauta elektroniniu paštu iš V. S.. Apmokėjo sąskaitą ne vykdant įsipareigojimus už trečiąjį asmenį BUAB „Transfood“, bet V. S. (kuris kartu su J. B. turėjo po 50 proc. BUAB „Transfood“ akcijų) nurodymu už tai, kad atsakovas UAB „Geotransa“ gautų pervežimo paslaugų užsakymus, kuriuos vėliau galėtų perleisti trečiajam asmeniui BUAB „Transfood“. Atsakovo atstovas teigė, kad paminėta sąskaita faktūra jam buvo atsiųsta kartu su elektroniniu laišku, o laiško tekste buvo nurodyta, į kokią sąskaitą pervesti pinigus (3 t., 98-101 b. l.). Vėliau atsakovo atstovas paaiškino, kad pinigus pervedė V. S. prašymu, pasinaudojus ieškovo (apelianto) sąskaita V. S. asmeniniams poreikiams. Už tai ( pinigų „paskolinimą“) V. S. įsipareigojo surasti atsakovui užsakovui transporto paslaugoms (3 t., 112-114 b. l.).

Iš paminėtų faktinių aplinkybių bei byloje esančių įrodymų sprendžiama, kad byloje, šalims tinkamai nebendradarbiaujant su teismu, nebuvo realių galimybių tiksliai nustatyti, kokiu būdu, kokiu pagrindu atsakovas gavo ginčo sąskaitą, ar apskritai tokia sąskaita buvo išrašyta. Iš elektroninio laiško, kuriuo, kaip teigė atsakovo atstovas, atsakovui buvo atsiųsta sąskaita faktūra, matyti, kad laiškas buvo išsiųstas ne atsakovo, o trečiojo asmens BUAB „Transfood“ elektroninio pašto adresu. Be to, iš atsakovo pateikto laiško išrašo (3 t., 108 b. l.) nėra pagrindo spręsti, kad būtent šiuo laišku buvo atsiųsta ginčo sąskaita, kadangi paminėtame dokumente nėra įrašo ar kitų duomenų apie kartu siunčiamą dokumentą (sąskaitą faktūrą). Be to, į bylą nepateikta duomenų, kad ginčo sąskaita, kuri, be kita ko, yra netinkamai įforminta (nepasirašyta ieškovo įgalioto atstovo, be anspaudo), buvo įtraukta į atsakovo buhalterinę apskaitą. Tokių įrodymų atsakovas nepateikė, nors teismas sudarė sąlygas pateikti papildomus dokumentus, paskelbęs byloje pertrauką.

Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytoju V. S. neigė ieškovą 2006 metais išrašius sąskaitas faktūras (3 t., 95-101, 112-114 b. l.).

Nors sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad pinigai ieškovui turi būti pervesti už jo (ieškovo) suteiktas atsakovui transporto paslaugas, tačiau byloje nustatyta, kad būtent atsakovas teikia transporto paslaugas, o ne ieškovas. Nors ieškovo vykdoma reali ūkinė veikla bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta dėl šalies nebendradarbiavimo su teismu – neteikiamų dokumentų, tačiau šalys pripažino, kad ieškovas – įmonė „Astakos Limited“, transporto paslaugų neteikia.

Taigi atsakovas teigia apmokėjęs sąskaitą už paslaugas, kurias suteikti galėjo tik jis pats. Be to, atsakovas (jo atstovas) byloje ne kartą keitė savo poziciją, pateikdamas vis kitokią pinigų pervedimo priežastį. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šalys, nagrinėjant byloje pareikštą priešieškinio reikalavimą, neatskleidė objektyvios tiesos ir nenurodė tikro pinigų (100 000 Eur) pervedimo pagrindo. Nustatyta tik tai, kad tokia pinigų suma buvo pervesta, tačiau kokiu tikslu ir kam – ieškovui ar asmeniškai V. S., pasinaudojant ieškovo sąskaita, kaip tie pinigai panaudoti, ar buvo apskaityti ieškovo įmonėje (atsakovas jų neapskaitė), nustatyti nėra galimybių, nors teismas išnaudojo visas galimas procesines priemones (CPK 177, 178 ir kt.). Įvertinusi byloje duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad labiau tikėtina, jog ieškovas – įmonė „Astakos Limited“, 100 000 Eur iš atsakovo gavo ne be pagrindo, o, vykdant tarpusavyje susijusių įmonių vadovų žodinius susitarimus, kurių turinio nustatyti nepavyko dėl, paminėta, šalių nebendradarbiavimo ir nenoro atskleisti objektyvią tiesą (CPK 176-185 str.).

Nenustačius, kad ieškovas (apeliantas) gavo 100 000 Eur be teisėto pagrindo ir dėl to nepagrįstai praturtėjo, nėra pareigos grąžinti atsakovui jo reikalaujamus pinigus – 100 000 Eur (CK 6.237 str., 6.242 str.; CPK 185 str., 302 str.). Be to, pagal CK 6.242 straipsnio 3 dalies nuostatas, praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria patenkintas atsakovo priešieškinis ir atsakovo priešieškinį atmeti (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pakeitus skundžiamą teismo sprendimą, pakeistinas ir pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su priešieškinio nagrinėjimu, paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.).

Apygardos teismas nustatė, kad abu ieškovai iš viso pirmosios instancijos teisme patyrė 11 424 Eur (39 444,79 Lt) išlaidų advokato pagalbai. Jas (išlaidas) prašė priteisti lygiomis dalimis iš atsakovo. Vadovaujantis 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintomis Rekomendacijomis dėl maksimalaus priteistino užmokesčio dydžio už advokato teisinės pagalbos paslaugas (toliau – Rekomendacijos) teismas nustatė, kad maksimali ieškovams priteistina atstovavimo išlaidų suma sudaro 2 463,22 Eur (8 505 Lt), tačiau, atsižvelgęs į tai, kad buvo patenkintas atsakovo priešieškinis, šią sumą sumažino iki 1 502,4 Eur (5 187,50 Lt), atmetęs bylinėjimosi išlaidas, patirtas ruošiant atsiliepimą į priešieškinį ir dalyvaujant teismo posėdžiuose. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad priešieškinis nepagrįstas ir netenkintinas, yra pagrindo padidinti apygardos teismo sprendimu ieškovams priteistų atstovavimo išlaidų bendrą dydį iki 2 463,22 Eur (8 505 Lt), t. y. iki 1 231,61 Eur (4 252,5 Lt) kiekvienam ieškovui. Be to, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovas už priešieškinį, pateiktą elektroninių ryšių priemonėmis, sumokėjo tinkamą žyminį mokstį – 1 618,98 Eur (5 590 Lt). Pirmosios instancijos teismas atsakovo sumokėtą 1 618,98 Eur (5 590 Lt) žyminio mokesčio dalį iš ieškovo įmonės „Astakos Limited“ priteisė atsakovui, o likusią mokėtiną žyminio mokesčio dalį – valstybei. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus teismo sprendimą ir priešieškinį atmetus bei nustačius, kad atsakovas sumokėjo teisingo dydžio žyminį mokestį, panaikintina teismo sprendimo dalis, kuria iš ieškovo įmonės „Astakos Limited“ atsakovui priteista 1 618,98 Eur (5 590 Lt) žyminio mokesčio, o valstybei – 670,64 Eur (2 315,6 Lt) žyminio mokesčio už priešieškinį, taip pat ta dalis, kuria iš ieškovo įmonės „Astakos Limited“ atsakovui priteista 622,68 Eur (2 150 Lt) atstovavimo išlaidų (CPK 93 str. 1,5 d., 98 str. 1, 3 d.).

Apeliacinės instancijos teisme ieškovo – įmonės „Astakos Limited“ apeliacinis skundas patenkintas, o atsakovo UAB „Geotransa“ apeliacinis skundas atmestas, todėl nurodytas ieškovas turi teisę į apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas – įmonė „Astakos Limited“ už apeliacinį skundą turėjo sumokėti 2 158,54 Eur (7 453 Lt) žyminį mokestį, tačiau, pateikdamas šį skundą, sumokėjo tik jo dalį – 724,1 Eur (2 500 Lt) žyminio mokesčio, o likusios – 1 434,49 Eur (4 953 Lt) žyminio mokesčio dalies sumokėjimą prašė atidėti. Patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, iš atsakovo nurodytam ieškovui priteistina 724,1 Eur (2 500 Lt) išlaidų už žyminį mokestį, o valstybei - 1 434,49 Eur (4 953 Lt) žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1, 5 d., 96 str. 1 d.). Be to, iš atsakovo ieškovo – įmonės „Astakos Limited“, naudai priteistina 434,43 Eur (1 500 Lt) atstovavimo išlaidų, ieškovo patirtų apeliacinės instancijos teisme už advokato parengtą atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 98 str.; Rekomendacijų 8.11 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimą pakeisti.

Teismo sprendimo dalį, kuria priteista iš ieškovo – įmonės „Astakos Limited“ (į. k. 509413), atsakovui – uždarajai akcinei bendrovei „Geotransa“ (į. k. 122739571). 100 000 Eur (vienas šimtas tūkstančių eurų) nepagrįstai įgytų lėšų, 6 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo priešieškinio teisme priėmimo dienos (2013 m. rugsėjo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 618,98 Eur (5 590 Lt) (vienas tūkstantis šeši šimtai aštuoniolika eurų 98 centai arba penki tūkstančiai penki šimtai devyniasdešimt litų) žyminio mokesčio atlyginimo, 622,68 Eur (2 150 Lt) (šeši šimtai dvidešimt du eurai 68 centai arba du tūkstančiai vienas šimtas penkiasdešimt litų) advokato pagalbai atlyginti, o valstybei – 670,64 Eur (2 315,6 Lt) (šeši šimtai septyniasdešimt eurų 64 centai arba du tūkstančiai trys šimtai penkiolika litų 60 centų) žyminio mokesčio, panaikinti ir atsakovo – uždarosios akcinės bendrovės „Geotransa“ priešieškinį atmesti.

Perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

Padidinti iš atsakovo – uždarosios akcinės bendrovės „Geotransa“ (į. k. 122739571) ieškovams: įmonei „Astakos Limited“ (į. k. 509413) ir įmonei „Impex Services Limited“ (į. k. 509406) priteistų išlaidų už advokato pagalbą dydį nuo 751,2 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties vieno euro 20 centų) (2 593,75 Lt) iki 1 231,61 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų trisdešimties vieno euro 61 cento).

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo – uždarosios akcinės bendrovės „Geotransa“ (į. k. 122739571) ieškovui – įmonei „Astakos Limited“ (į. k. 509413) 724,1 Eur (septynis šimtus dvidešimt keturis eurus 10 centų) už žyminį mokestį ir 434,43 Eur (keturis šimtus trisdešimt keturis eurus 43 centus) atstovavimo išlaidų, iš viso – 1 158,53 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus 53 centrus), o valstybei – 1 434,49 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt keturis eurus 49 centus) žyminio mokesčio.